Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui UAB „Pušinis namas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 8 600,00 EUR nuostolių atlyginimo, 1 000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas UAB “Pušinis namas” pateikė prašymą skirti ekspertizę statinio techninės būklės įvertinimui. Nurodė, kad atsakovas UAB “Pušinis namas” prisiėmė sutartinę prievolę pastatyti rastinio namo sienas pagal ieškovės I. B. pateiktą projektą ant ieškovės išlietų pamatų. Nurodė, kad atsakovas UAB “Pušinis namas” negali prisiimti atsakomybės už kreivai išlietus pamatus, stačių kampų nesilaikymą, kas sąlygoja rąstų išsikišimą, skirtingą padėtų rąstų atstumą ant pamatų.

Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą dėl ekspertizės nurodė, kad atsakovo UAB “Pušinis namas” pradėti statybos darbai neatitinka pateikto projekto, darbas nekokybiškas – tarpai tarp rąstų per dideli, rąstai kreivai sudėti ant pamatų, rąstai paveikti puvinio – naudojama nekokybiška medžiaga. Ekspertizės skirti neprašė, nes vizualiai matyti atliktų statybos darbų ir medžiagų brokas, atsakovo darbo neatitikimas pateiktam projektui, tačiau suformavo klausimus ekspertui, kuris turės į juos atsakyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi atsakovo UAB „Pušinis namas“ prašymas dėl ekspertizės skyrimo patenkintas ir paskirta statinio konstrukcijos, statinio techninės būklės, statybos įvertinimo ekspertizė, kuri pavesta atlikti ekspertui V. R.. Pavesta ekspertui atsakyti į suformuluotus klausimus, ieškovė ir atsakovas įpareigoti sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą po 900,10 EUR užstato. Civilinė byla sustabdyta. Teismas nurodė, kad skiria ekspertizę statinio techninės būklės įvertinimui, nes siekiant išsiaiškinti kylantiems klausimams, reikalingos specialios žinios mokslo-technikos srityje. Teismas užstatą paėmė iš abiejų bylos šalių, nes klausimus ekspertui suformulavo abi šalys ir ekspertas privalės atsakyti į abiejų šalių užduotus klausimus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti.Nurodo, kad aplinkybė, kuria remiantis teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, nepagrindžia bylos sustabdymo būtinumo, kadangi papildomos ekspertizės atlikimas šioje byloje nėra tikslingas. Apeliantė aiškiai rašte teismui išdėstė savo poziciją, jog nesutinka su ekspertizės skyrimu ir atsakovas savo prašymą skirti byloje ekspertizę grindė tik spėlionėmis ir abejonėmis. Teismas ne tik ignoravo ieškovės reikalavimus, atsikirtimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, bet ir dirbtinai iškreipė ieškovės poziciją dėl ekspertizės skyrimo. Apeliantė nesutinka su ekspertizės skyrimu dėl to, kad byloje jau yra pateikusi savo iniciatyva ir lėšomis užsakytą specialiųjų žinių turinčio asmens ekspertizės aktą. Teismas nenurodė jokių aiškių motyvų, pagrindžiančių ekspertizės skyrimo būtinumą bei tikslingumą. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas įpareigojo ieškovę sumokėti dalį užstato neturėdamas tam jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Atsakovas UAB „Pušinis namas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti.Nurodo, kad teismas civilinę bylą sustabdė dėl ekspertizės, o toks civilinės bylos sustabdymo savarankiškas pagrindas numatytas CPK 164 str. 1 d. 2 p. Atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu grindė aplinkybėmis, jog apatinio vainiko išsikišimai, pamatų išėjimas į išorę už rąsto yra sąlygotas dėl netinkamai, rombo forma, išlietų pamatų. Tam, kad nustatyti, ar pamatai išlieti tinkamai – pagal projektą ir reikalavimus – reikalingos specialios žinios. Ieškovės pateiktame statinio ekspertizės akte dėl pamatų atitikimo patvirtintam projektui, jų tinkamumo ir kokybės nepasisakyta, be to ekspertas atlikęs ieškovei ekspertizę nėra teismo ekspertų sąraše.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Dėl ekspertizės skyrimo

Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su ekspertizės paskyrimu, nurodydama, kad ekspertizės skyrimas nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra tikslingas, be to į bylą ieškovė jau yra pateikusi savo iniciatyva ir lėšomis užsakytą specialiųjų žinių turinčio asmens ekspertizės aktą. Ekspertų išvada yra vienas iš įrodymų byloje, todėl įstatymų leidėjas nesuteikė procesinės teisės šalims atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria yra paskirta ekspertizė, kadangi tokio pobūdžio nutartis yra susijusi su įrodymų rinkimu, o tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu neskundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo motyvai gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 334 str. 3 d.).

Dėl civilinės bylos sustabdymo paskyrus ekspertizę

Apeliantė skunde taip pat išreiškia nesutikimą su bylos sustabdymu, kadangi tai prieštarauja pagrindiniams proceso tikslams – teisingam ir tinkamam bylos išnagrinėjimui, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos bei kitų proceso principų pusiausvyros. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinę bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne bylą stabdyti.CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs statinio konstrukcijos, statinio techninės būklės, statybos įvertinimo ekspertizę, civilinę bylą sustabdė.Bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Spręsdamas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, teismas turi įvertinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė kreiptis į teismą, todėl savo sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi motyvuoti.Pagal CPK 212 straipsnį, ekspertizė skiriama siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, kurių bylą nagrinėjantis teismas neturi. Taigi, ekspertizės byloje paskyrimas iš esmės reiškia, jog tolimesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas iki bus gauta eksperto išvada klausimais, atsakyti į kuriuos teismas pripažino esant reikalinga.Atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijama pirmosios instancijos nutarties dalimi buvo pažeisti proceso koncentruotumo ir operatyvumo principai. Kaip jau minėta, konstatavus ekspertizės atlikimo poreikį, bylos nagrinėjimas iš esmės negali būti pradėtas anksčiau, nei bus gauta eksperto išvada.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad didelė dalis apeliantės atskirojo skundo argumentų yra susiję ne su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria byla sustabdyta, o su pirmosios instancijos teismo nutarties dėl ekspertizės skyrimo turiniu ir motyvais. Kaip buvo minėta anksčiau nutartyje, CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria byloje paskirta ekspertizė.

Dėl ieškovės įpareigojimo įmokėti užstatą

Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su teismo įpareigojimu sumokėti 900,10 EUR užstatą į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą, kadangi ieškovė nereiškė prašymo dėl ekspertizės skyrimo, o klausimus ekspertui pateikė naudodamasi savo procesinėmis teisėmis. CPK 90 str. 1 d. nustato, jog šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai prašymus skirti ekspertizę pareiškia abi šalys, avansą moka abi šalys lygiomis dalimis. Nagrinėjamu atveju prašymą skirti ekspertizę teismui pateikė atsakovas, kuris siekia įrodyti, kad ginčo objekto pamatai buvo paruošti netinkamai, kas įtakojo rąstinio namelio statybos darbus, todėl vadovaujantis nutarties 22 punkte nurodytomis teisės normomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįsti įpareigojo ieškovę įmokėti avansą į teismo specialiąją sąskaitą už ekspertizę. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas nutarties dalį dėl ieškovės įpareigojimo sumokėti užstatą panaikina. Dėl išvardintų priežasčių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai taikė ekspertizės skyrimą ir bylos sustabdymą dėl paskirtos ekspertizės reglamentuojančias teisės normas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstai ir teisėtai priimtos nutarties, tačiau dalyje dėl užstato sumokėjimo nutartis tikslintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, pašalinant iš rezoliucinės dalies įpareigojimą ieškovei I. B. sumokėti 900,10 EUR užstatą į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą.