Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, susipažinęs su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pateikta administracinės bylos medžiaga, kurioje A. V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. kovo 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teisme gauta administracinio nusižengimo byla dėl A. V. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį.

Pagal ANK 609 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio nusižengimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-97-942/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-804-175/2016).

ANK įtvirtintos teisės norsmos (ANK 609 straipsnio 1 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija negali savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio. Šios funkcijos yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių nusižengimų protokolus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-97-942/2016; Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1109-498/2015, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1205-704/2015; Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-164-581/2015).

Iš teismui pateikto adminis­tra­cinio nusižengimo protoko­lo Nr. 66ANP-91867881-17 matyti, kad jis A. V. Š. surašytas dėl to, kad 2017-03-13, apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), iš kiemo išbėgo trys mišrūnų veislės šunys, priklausantys A. V. Š., ir įkando į koją nepilnametei O. K. ir nepilnamečiui D. L.. Tokiais savo veiksmais A. V. Š. kaltinamas pažeidęs Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD-1-1192 „Dėl gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklių“ 33 ir 34 punktus, ir padaręs pažeidimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

ANK 346 straipsnio 4 dalis, nustato, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šiuo atveju ANK 346 straipsnio 4 dalies kvalifikavimas teismui kelia abejonių, kadangi pateiktoje administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta įrodymų, kad būtų padaryta žala asmens sveikatai ar turtui (nukentėjusiojo D. L. motina nurodė, kad buvo suplėšytos kelnės, tačiau jų vertė nenurodyta, nei vienas iš tėvų ieškinio nereiškia ir pretenzijų neturi; taigi nors vaikams ir buvo įkąsta, tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina žalos sveikatai ar turtui padarymo fakto). Nesant žalos asmens sveikatai ar turtui, minėta veika turėtų būti kvalifikuojama pagal kitą ANK 346 straipsnio dalį, atitinkamai sprendžiant ir dėl šios bylos priskirtinumo teismui (nors šunys ir privalo būti registruojami, tačiau teisinė registracija nėra numatyta). Norint šią veiką kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, administracinio nusižengimo protokole, skiltyje pažeidimo esmė, būtina konkrečiai nurodyti, kokia žala sveikatai (turtui) padaryta. Esamoje situacijoje adm. atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo pareikšto kaltinimo nėra įmanoma, nes nėra protokole nėra nurodyti visi veikos, už kuriuos asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ANK 346 straipsnio 4 dalį, objektyviosios pusės požymiai (nusižengimo pasekmės dėl žalos).

Iš byloje pateiktos pažymos apie A. V. Š. galiojančias nuobaudas matyti, kad jis daug kartų baustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio įvairius straipsnius, todėl atkreiptinas dėmesys ir dėl galimo pakartotinumo kvalifikuojant veiką. Pažymėtina, kad nors naujojo ANK 40 straipsnyje įtvirtinta norma, jog pakartotinumas atsiranda už šio kodekso tame pačiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, tačiau jeigu asmuo per metus nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė pažeidimą, kuris sutampa su ATPK analogiško straipsnio dalies dispozicija, turėtų būti laikoma, kad asmuo pažeidimą padarė pakartotinai ir atitinkamai tai nurodžius ANK protokole (skiltyje pažeidimo esmė) spręstina dėl tokio veikos kvalifikavimo pagal atitinkamo straipsnio dalį (346 str. 3 d., 5 d.)

Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos taip pat matyti, kad A. V. Š. namuose galimai laiko penkis šunis, kurių du pririšti, o trys palaidi. Administracinio nusižengimo protokole ir kituose dokumentuose nurodoma, kad iš (duomenys neskelbtini) kiemo išbėgo trys šunys ir galimai apkandžiojo nepilnamečius vaikus. ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatyta teismo teisė konfiskuoti gyvūnus, tačiau pateiktoje administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, vadovaujantis kuriais būtų galima identifikuoti minėtus tris A. V. Š. priklausančius šunis (fotonuotraukos, identifikaciniai numeriai ar kt.).

Adminis­tra­cinio nusižengimo protoko­le Nr. 66ANP-91867881-17 nukentėjusiaisiais nurodomi nepilnamečiai O. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį, esant pagrindui, t. y. jeigu fiziniam ar juridiniam asmeniui buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, toks asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu. Nepilnamečių vaikų atstovai paaiškinimuose (b. l. 12, 13) nurodo, kad jie finansiškai nenukentėjo, jokio ieškinio dėl padaryto nuostolio nereikš, todėl neaišku, kokiu pagrindu į bylą nukentėjusiaisiais įtraukti nepilnamečiai. Naujausia teismų praktika įtvirtina, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, kiekvienu atveju privalo įvertinti, kokia žala buvo padaryta asmeniui, kurį norima pripažinti nukentėjusiuoju, ir ar ji iš tiesų buvo padaryta, ir nustatyti atstovą, kuris atstovaus nepilnamečio nukentėjusiojo interesams administracinio nusižengimo byloje (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-651/2017). Nepilnamečiai nukentėjusiaisiais gali būti pripažinti tik administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno motyvuotu sprendimu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-272-810/2017, 2017 m. kovo 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-252-498/2017).

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, kadangi yra esminių trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme, byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo, numatyto ANK 436 straipsnio 4 dalyje, tyrimui atlikti (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą Nr. A13.-155-986/2017 grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.