- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-164-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00279-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų B. L. ir D. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties bankrutuojančios B. L. fizinio asmens bankroto byloje, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti B. L., bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė ,,Bankroteka“, antstolė B. T., D. L.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme 2016 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-11197-328/2020 iškelta pareiškėjai B. L. bankroto byla. 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teisme gautas akcinės bendrovės SEB bankas prašymas išduoti leidimą turto realizavimui vykdymo procese, kuriuo prašo leisti antstolei B. T. vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/01683, realizuoti visą hipoteka apsunkintą turtą – butą su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-1 (1/3 iš 13,40 kv. m), a-2 (1/3 iš 7,61 kv. m), kurio bendras plotas 143,58 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), jungtine nuosavybės teise priklausantį D. L. ir B. L.. Nurodė, jog B. L. kaip fizinio asmens įsipareigojimai pareiškėjai yra susidarę pagal laidavimo sutartį ir kredito sutartį. 2013 m. liepos 15 d. Klaipėdos miesto 2-asis notarų biuras išdavė vykdomąjį raštą, kuriuo siūloma priverstinai išieškoti nesumokėtos skolos dalį ir nuostolius iš D. L. ir įkaito davėjos, kaip su skolininku subsidiariai atsakingo asmens, B. L., hipotekos kreditoriaus akcinės bendrovės SEB bankas naudai. Nurodė, jog banko kreditorinis reikalavimas B. L. bankroto byloje patvirtintas 2016 m. birželio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi. Nurodė, jog tik 2020 m. vasario 14 d. bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimo metu kreditorei bankroto administratorė pateikė įkeisto turto vertinimą, susirinkime buvo balsuojama dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo pagal bankroto administratoriaus pateiktą nutarimo projektą. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismui nutartimi, civ. bylos Nr. e2FB-6459-328/2020, tenkinus bankrutuojančio asmens B. L. sutuoktinio D. L. skundą, kreditorių susirinkimo, vykusio 2020 m. vasario 14 d., nutarimas dėl turto realizavimo pripažintas negaliojančiu. Nurodė, jog pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, įtvirtintą fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – FABĮ) 27 straipsnio 8 dalyje, prašo leisti hipoteka apsunkintą turtą realizuoti antstolei vykdymo procese. Prašymą grindžia aplinkybėmis, jog ½ dalies buto realizavimas nebūtų ekonomiškas ir pažeistų teisėtus hipotekos kreditoriaus interesus bei pagrįstus lūkesčius atgauti kuo didesnę skolos dalį, kas užtikrina tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesus. Vertinant tai, kad butas realizuojamas kaip vienas turtinis objektas būtų parduotas už geriausią kainą, tai pagrįstai galima konstatuoti, kad jis turi būti realizuojamas visas, o ne atskiruose procesuose po ½ dalį. Nurodė, jog gavo antstolės B. T. patvarkymą dėl hipoteka apsunkinto turto realizavimo, kuriuo siūloma hipotekos kreditoriui kreiptis į teismą su prašymu leisti antstolei B. T. vykdymo procese realizuoti visą hipoteka apsunkintą turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. pateikė atsiliepimą į prašymą. Suinteresuotas asmuo kreditorės prašymą palaikė, mano, jog prašymas yra pagrįstas ir atitinka ne tik teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, bet ir pareiškėjos bei visų suinteresuotų asmenų lūkesčius. Atkreipė dėmesį, jog ginčo tarp subjektų, kuriems teisės aktai suteikia turto realizavimo teisę nėra – antstolės kontoroje gautas bankroto administratorės pranešimas, kuriuo ji neprieštarauja, kad vykdant skolininkui D. L. priklausančio turto realizavimą būtų realizuojamas ir bankrutuojančiam asmeniui B. L. priklausantis turtas. Prašo kreditorės prašymą tenkinti.
4. Suinteresuotas asmuo D. L. pateikė atsiliepimą į kreditorės prašymą, kuriuo su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Mano, jog nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo turto realizavimą iš bankroto administratorės perduoti antstolei, mano, jog tokiu būdu bankas siekia išvengti FABĮ nustatytos turto pardavimo tvarkos ir taikomų apribojimų. Nurodė, jog dėl antstolės neveikimo jam priklausanti turto dalis iki šiol vykdomojoje byloje nėra realizuota ir dėl to nėra padengta bent dalis jo ir B. L. skolos bankui, dėl ko yra pažeidžiami ne tik kreditorės, bet skolininkų interesai. Mano, jog patys kreditoriai – bankas ir antstolė bankroto procese neveikė operatyviai, be pateisinamos priežasties buvo neaktyvūs ir visą bankroto bylos laiką nesinaudojo savo, kaip kreditorių teisėmis, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tenkintus banko prašymą ir turto realizavimą perdavus antstolei šis procesas vyktų operatyviau ir sklandžiau. Nesutiko, kad turto pardavimas būtų perduotas iš bankroto administratorės antstolei, kadangi yra akivaizdus antstolės interesų konfliktas ir šališkumas. Nurodė, jog akcinė bendrovė SEB bankas nepateikė jokių įrodymų, kad B. L. bankroto byloje nebūtų galima operatyviai sušaukti kreditorių susirinkimo ir jame išspręsti turto pardavimo tvarkos nustatymo klausimus, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad bankroto administratorė atsisakytų tai padaryti arba kaip nors tam trukdytų vilkindama susirinkimo sušaukimą, taip pat nepateikia jokių įrodymų, jog antstolė vykdymo procese turto realizavimą atliktų operatyviau. Pažymėjo, jog tai, kad bankas yra pagrindinis B. L. kreditorius ir turi sprendžiamojo balso teisę neeliminuoja FABĮ imperatyviai nustatytos turto realizavimo procedūros ir nesuteikia teisės akcinei bendrovei SEB bankui vienasmeniškai, be kreditorių susirinkimo pritarimo spręsti dėl turto pardavimo tvarkos
5. Suinteresuotas asmuo bankrutuojanti B. L. pateikė atsiliepimą į kreditorės prašymą, kuriuo su prašymu nesutiko. Mano, jog prašymas neatitinka FABĮ nuostatų, reglamentuojančių bankrutuojančio fizinio asmens turto realizavimo procedūras. Nurodė, jog kreditorių susirinkimo išimtinei kompetencijai yra priskiriamas klausimo dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nagrinėjimas. Akcinė bendrovė SEB bankas nepateikė įrodymų, kad ji kreipėsi į bankroto administratorę dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, nėra pateikta jokių įrodymų, kad toks kreditorių susirinkimas negalėtų būti sušauktas, todėl nepritarus kreditorių susirinkimui, teismas negali tenkinti prašymo. Teigia, kad pirmiausia turėtų būti sušauktas kreditorių susirinkimas ir jame priimtas sprendimas dėl jai priklausančio turto pardavimo tvarkos ir kainos ir tik tokio kreditorių susirinkimo pagrindu būtų galima kreiptis į teismą dėl atitinkamo leidimo gavimo. Nurodo, kad antstolė nuo 2013 metų iki šiol nesugebėjo atlikti turto pardavimo vykdymo procese, todėl tai nesuteikia pagrindo manyti, kad teismui išdavus leidimą turto realizavimas per antstolį galėtų būti atliktas tinkamiau nei tai padarytų bankroto administratorė, kurios veiksmus gali kontroliuoti tiek kreditoriai, tiek teismas, nustatydamas terminus turto pardavimo procedūroms atlikti. Sutiko, jog viso turto, o ne jo atskirų dalių pardavimas yra naudingesnis ne tik kreditoriams, bet ir bankrutuojančiai B. L. bei jos sutuoktiniui D. L., nes parduodant visą turtą galima gauti ženkliai didesnę kainą nei pardavinėjant turtą dalimis ir tokiu būdu grąžinti didesnę skolos dalį, tačiau mano, kad turto realizavimas turi būti atliekamas laikantis įstatymais nustatytos turto realizavimo tvarkos ir joje numatyto veiksmų eiliškumo, kurio nepagrįstai bando išvengti akcinė bendrovė SEB bankas. Nurodo, jog kreditorė nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl leidimo išdavimo, nes pirmiausia turėjo gauti D. L. sutikimą arba nesutikimą dėl turto pardavimo, ir tik tokiu atveju būtų galėjusi kreiptis į teismą su prašymu dėl turto pardavimo, todėl prašymas atmestinas. Atkreipė dėmesį, jog kreditorės prašyme nenurodyta, už kokią kainą prašoma leisti antstoliui parduoti turtą ir kokią realizavimo tvarką siūloma nustatyti. Pastebėjo, jog turto realizavimo vykdymo procese ir FABĮ nustatyta turto realizavimo tvarka skiriasi. Nurodė, jog turto realizavimo tvarka, numatyta CPK, yra mažiau palanki tiek bankrutuojančiam asmeniui, tiek kreditoriams, nes tokiu būdu parduodant turtą būtų gauta mažesnė suma, nei turtą parduodant bankroto administratorei. Nurodė, ir tai, kad pasibaigus fizinio asmens mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminui jokie veiksmai, susiję su turto realizavimu, negali būti atliekami, taip pat negali būti organizuojamas turto pardavimas ir negali būti tenkinamas prašymas. Nurodė, jog kreipėsi į bankroto administratorę prašydama įvykdyti bankroto proceso pabaigos veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarė prašymą tenkinti, leisti antstolei B. T. pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 27 straipsnio 8 dalį parduoti visą hipoteka įkeistą turtą – butą su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-1 (1/3 iš 13,40 kv. m), a-2 (1/3 iš 7,61 kv. m), kurio bendras plotas 143,58 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį suinteresuotam asmeniui D. L. ir bankrutuojančiai B. L.. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
6.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad įkeistas turtas, kurį prašoma leisti parduoti yra įregistruotas D. L. vardu, kuriam fizinio asmens bankroto byla nėra iškelta, tačiau kurio atžvilgiu vykdomas išieškojimas. Nekilnojamojo turto registre užfiksuotas juridinis faktas, jog įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Nr. 2-9012-323/2012 nustatyta, kad D. L. priklauso ½ dalis, akcinės bendrovės SEB banko prašomo parduoti turto. Iš teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtinto plano turinio matyti, jog numatoma parduoti fizinio asmens turimą turtą – nurodoma, kad B. L. nuosavybės teise priklauso ½ dalis 0,36 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (butas įkeistas akcinei bendrovei SEB bankui).
6.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytina FABĮ 27 straipsnio 8 dalis, kadangi keliamas klausimas dėl bankrutuojančio fizinio asmens turto pardavimo, kurio ½ dalis priklauso ne bankrutuojančiam asmeniui, tačiau iš kurio vykdomas išieškojimas. Teismas atmetė B. L. ir D. L. argumentus, jog kreditorė turėjo kreiptis į bankroto administratorių, šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo, kadangi aplinkybė, jog kreditorė su prašymu dėl turto pardavimo kreipėsi į teismą savaime nereiškia, kad tokiu būdu siekiama išvengti FABĮ įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens turto realizavimo tvarkos.
6.3. Pirmosios instancijos teismas dėl turto pardavimo kainos nurodė, kad įvertinus bylos medžiagą, asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad turto realizavimas kaip vieno vieneto būtų ekonomiškai naudingesnis, nei jo realizavimas dalimis. Turto, kaip vieneto pardavimui neprieštarauja bankrutuojanti B. L., administratorė, aplinkybei, jog turtą realizuotų antstolė neprieštarauja. Teismas nustatė, kad bendraturčio D. L. nurodytos atsisakymo priežastys procesiniuose dokumentuose nėra pagrįstas, neužtikrina visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyros (CPK 185 straipsnis).
6.4. Pirmosios instancijos teismas dėl antstolės galimybės realizuoti turtą nurodė, kad pagal FABĮ 27 straipsnio 8 dalį, kai parduodamas keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ne visiems bendraturčiams iškelta bankroto byla ir antstolis išieškojimą iš bendraturčių, kuriems nėra iškelta bankroto byla, yra nukreipęs į šį turtą, teismas bendraturčio ar kreditoriaus prašymu, gavęs visų bendraturčių sutikimą, gali leisti bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą. Objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti, jog antstolė negalėtų FABĮ 27 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka realizuoti Turto, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir suinteresuoti asmenys (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog šalių argumentai, dėl pasibaigusio plano įgyvendinimo termino, nepaneigia akcinės bendrovės SEB bankas teisės kreiptis dėl leidimo parduoti turtą, kadangi fizinio asmens bankroto byla nėra baigta, bankroto byloje prašymas pabaigti fizinio asmens B. L. bankroto bylą nėra gautas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantai B. L. ir D. L. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir prašymą atmesti iš esmės – akcinės bendrovės SEB prašymą atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Apeliantai dėl kreditorių susirinkimo sprendimo nebuvimo nurodo, kad bankroto byloje nėra priimtas sprendimas dėl turto pardavimo tvarkos ir jo kainos nustatymo. Teigia, kad aiškinant FABĮ 27 straipsnio nuostatas, pirmiausia kreditorių susirinkimas turi nustatyti turto pardavimo tvarką ir jo kainą ir tik tada kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas gali kreiptis į teismą dėl leidimo, parduoti turtą išdavimo. Teigia, jog nesant nustatytos turto pardavimo kainos ir tvarkos, pirmosios instancijos teismas viršijo savo kompetenciją.
7.2. Apeliantai dėl bendraturčio D. L. sutikimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. L. nesutiko su turto pardavimu yra nepagrįsta. Teigia, kad nei kreditorė, nei bankroto administratorė nesikreipė į D. L. dėl sutikimo parduoti turtą, o jo nesutikimas nustatytas tik vadovaujantis procesiniais dokumentais.
7.3. Apeliantai dėl turto vertės nustatymo pagal pardavimo būdą, turto realizavimo pardavimo perdavimo antstolei, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad kompleksinis turto pardavimas leis gauti didesnę kainą, nei turto pardavimas dalimis yra nepagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas tokią išvadą padarė remdamasis prielaidomis. Pažymi, jog teismas neanalizavo ir aplinkybių, ar turto pardavimas jį parduodant antstolei, o ne bankroto administratorei, leis gauti didesnę naudą, nei turtą parduodant pačiai administratorei. Teigia, jog turtas turi parduotas už kuo didesnę kainą, siekiant užtikrinti ne tik kreditorių, bet ir pačio bankrutuojančio asmens interesus. Pažymi, jog antstolė per septynerius metus nerealizavo D. L. turto dalies, todėl nėra pagrindo manyti, jog turtą realizuojant antstolei, jis bus realizuotas greičiau ir sklandžiau.
7.4. Apeliantai dėl antstolės suinteresuotumo nurodo, kad leidus turtą parduoti antstolei B. T. kyla interesų konfliktas ir antstolės šališkumas, kadangi antstolė ne tik vykdo išieškojimą akcinei bendrovei SEB bankas, bet taip pat yra B. L. kreditorė. Pažymi, jog turtas negali būti parduodamas ir dėl pasibaigusio plano įgyvendinimo termino, kadangi B. L. yra atlikusi visus mokėjimus, pateikusi prašymą administratorei įvykdyti bankroto proceso pabaigos veiksmus, parengti ir pateikti teismui plano įgyvendinimo aktą.
Atsiliepimas
8. Kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Kreditorė dėl kreditorių susirinkimo sprendimo nebuvimo nurodo, kad pats D. L., teikdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo, kuriuo buvo sprendžiama turto pardavimo tvarka ir kaina nurodė, kad tokiam veiksmui reikalingas teismo leidimas, o atskirajame skunde nurodo, kad teismo leidimui reikalingas kreditorių nutarimas. Teigia, kad FABĮ nuostatos, nenumato pareigos kreditoriui turėti kreditorių susirinkimo sprendimą, kreipiantis dėl leidimo išdavimo pagal FABĮ 27 straipsnio 8 dalies nuostatas. Pažymi, kad ginčo situacijoje, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad akcinė bendrovė SEB bankas yra pagrindinė kreditorė, turinti 99,92 procento kreditorinių reikalavimų.
8.2. Kreditorė dėl bendraturčio D. L. sutikimo nustatymo nurodo, kad D. L. nesutikimą dėl turto realizavimo išreiškė 2020 m. vasario 14 d., taip pat išsakė savo pozicija ir atsiliepime į banko prašymą. Teigia, kad FABĮ nuostatos nenurodo, kokia forma turi būti išreikštas (ne) sutikimas, todėl pirmosios instancijos teismas ginčo situacijoje tinkamai įvertino išreikštą poziciją tiek procesiniuose dokumentuose, tiek žodžiu. Pažymi, kad šiuo atveju nebuvo pažeista apeliantų teisė išreikšti poziciją, būti išklausytiems, kadangi apeliantai savo nuomonę išreiškė procesiniuose dokumentuose.
8.3. Kreditorė dėl turto vertės nustatymo pagal pardavimo būdą, turto realizavimo pardavimo perdavimo antstolei, nurodo, kad naudojimosi tvarka butu nėra nustatyta, teigia, kad realizavus ½ dalį kiltų ginčas dėl realiųjų buto dalių nustatymo, todėl pirkėjas nebus suinteresuotas mokėti rinkos kainą. Realizuojant visą butą, yra įmanoma gauti didesnę lėšų sumą, nei jį realizuojant dalimis. Teigia, jog apeliantai neįrodo, jog turto realizavimas dalimis yra geresnis, nei turto pardavimas kaip vieno vieneto, todėl apeliantų samprotavimai atmestini. Pažymi, jog argumentai dėl antstolės negalėjimo realizuoti turto yra nepagrįsti, kadangi vykdomoji byla buvo sustabdyta 2013 metais pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, o 2016 metais priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo sustabdytas turto realizavimas. Taip pat nesutinka, jog antstolė bus subjektyvi vykdydama turto realizavimą, kadangi antstolės veikla realizuojant turtą yra apibrėžti ir aiškūs, be to antstolė yra suinteresuota reikalavimo patenkinimu
8.4. Kreditorė dėl plano įgyvendinimo termino nurodo, kad planas įgyvendintas nebuvo, byloje nėra realizuotas bankrutuojančiam asmeniui priklausantis turtas, nebuvo siekta atkurti mokumą ir gauti didesnes pajamas. Pažymi, kad administratorė nėra pateikusi ataskaitos, nėra informacijos apie įkeisto turto pardavimo procesą. Teigia, kad byloje yra pagrindas konstatuoti mokumo atkūrimo plano neįvykdymą ir bankroto bylą nutraukti, o ne spręsti dėl pabaigos akto sudarymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi pirmiausia nurodo, kad teismas netinkamai taikė FABĮ nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad nebuvo sušauktas kreditorių susirinkimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, byloje nėra gautas D. L. sutikimas. Pažymi, kad nesutinka su nustatyta išvada, jog turtas parduotinas kaip vienas vienetas, kadangi tokia išvada padaryta nevertinant byloje esančių duomenų, be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad plano įgyvendinimo terminas yra suėjęs, o leidžiant parduoti turtą antstolei kyla interesų konfliktas, kadangi pati antstolė yra apeliantės B. L. kreditorė bankroto byloje. Kreditorė su apeliantų argumentais nesutinka.
11. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, pirmiausia – ar nėra pažeistos FABĮ nuostatos, sprendžiant klausimą dėl leidimo, parduoti turtą išdavimo, antra – ar teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, dėl D. L. nesutikimo parduoti turtą kaip vieną vienetą, trečia – ar teismas tinkamai nustatė aplinkybes dėl turto pardavimo būdo, siekiant gauti maksimalią naudą ir ketvirta – dėl antstolės galimybių ir suinteresuotumo būnant bankrutuojančio asmens kreditore parduoti bankroto byloje skolininkei B. L. priklausančią turto dalį.
12. Pirmiausia, apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė FABĮ nuostatas, kadangi kreditorių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo dėl turto pardavimo tvarkos ir jo kainos, kreditorė su prašymu kreipėsi į teismą nesant tokiam priimtam sprendimui, todėl teismas tenkindamas tokį prašymą viršijo savo kompetenciją.
13. Fizinio asmens bankrotas – tai nemokaus asmens ir kreditorių interesų kompromisas, dėl kurio sąžiningai ir kiek įmanoma labiau patenkinus kreditorių reikalavimus bankrutavęs asmuo atleidžiamas nuo tolesnio skolų mokėjimo. Dėl to (įgyvendinant šį tikslą) bankroto procese siektina nemokaus asmens turtą realizuoti kuo palankesnėmis sąlygomis. Bankrutuojančio fizinio asmens, kaip ir nebankrutuojančių asmenų, prievolės kredito įstaigoms įprastai būna užtikrintos vienu iš CK 6.70 straipsnyje nustatytų prievolių užtikrinimo būdų (netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais). Dažniausiai kredito įstaigų paskola yra užtikrinama nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka).
14. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi B. L. iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. kovo 25 d. 2016 m. rugpjūčio 25 d. teismui pateiktas bankrutuojančios B. L. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Plano 4 punkte – numatomas parduoti bankrutuojančios B. L. turimas turtas – nurodoma, kad bankrutuojančiai B. L. nuosavybės teise priklauso ½ dalis 0,36 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , taip pat ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (butas įkeistas akcinei bendrovei SEB bankui).
15. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuosavybės teisę, į butą (duomenys neskelbtini) įregistruota D. L. vardu. Byloje esantis nekilnojamo turto registro išrašas patvirtina, kad šiam butui įregistruotas juridinis faktas, nustatytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Nr. 2-9012-323/2012, jog D. L. priklauso ½ dalis šio turto (I e. tomas, 132-134 e.b.l.). D. L. fizinio asmens bankroto byla nėra iškelta, iš D. L. turto vykdomas išieškojimas CPK VI dalyje nustatyta tvarka. Antstolė B. T. hipotekos kreditorės akcinės bendrovės SEB bankas naudai vykdo išieškojimą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, išieškojimą nukreipiant į įkeistą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (I e. tomas, 119 e.b.l.).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes (nutarties 13-14 punktai), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu (nutarties 12 punktas) tinkamai taikė FABĮ 27 straipsnio 8 dalies nuostatas.
17. FABĮ 27 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai parduodamas keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ne visiems bendraturčiams iškelta bankroto byla ir antstolis išieškojimą iš bendraturčių, kuriems nėra iškelta bankroto byla, yra nukreipęs į šį turtą, teismas bendraturčio ar kreditoriaus prašymu, gavęs visų bendraturčių sutikimą, gali leisti bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą, jeigu toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis. Už turtą gautos lėšos paskirstomos proporcingai pagal bendraturčiams priklausančias turto dalis.
18. Iš įstatymo, kuriuo FABĮ 27 straipsnis papildytas 8 dalimi, aiškinamojo rašto matyti, jog šia nuostata buvo siekiama teisinio aiškumo, Tai yra kad būtų įstatymo lygmeniu nustatyta galimybė bendraturčių, tarp kurių ne visi bankrutuoja, turtą, siekiant ekonomiškumo, bendraturčio ar kreditoriaus prašymu parduoti kaip vientisą objektą (tais atvejais, kai toks pardavimas leidžia tikėtis didesnės kainos ir kai pagal kelių bendraturčių prievoles išieškojimas yra nukreiptas į bendrą turtą). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pagal FABĮ 27 straipsnį, kai į bendrąja nuosavybės teise valdomą turtą yra nukreipiamas išieškojimas bankrutuojančio asmens skoloms dengti bankroto byloje ir nebankrutuojančio asmens skoloms dengti CPK nustatyta tvarka užvedus vykdomąją bylą, teismas kreditoriaus ar skolininko prašymu gali leisti administratoriui ar antstoliui pardavinėti turtą kaip vientisą objektą, jei pardavinėjant turtą kaip vienetą galima gauti didesnę kainą nei pardavinėjant jį dalimis ir jei tai atitinka kreditoriaus ir (ar) skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019).
19. Kasacinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2020 išaiškino, kad kai parduodamas keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ne visiems bendraturčiams iškelta bankroto byla ir antstolis išieškojimą iš bendraturčių, kuriems nėra iškelta bankroto byla, yra nukreipęs į šį turtą. Tokiu atveju teismas bendraturčio ar kreditoriaus prašymu, gavęs visų bendraturčių sutikimą, gali leisti bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą, jeigu toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis. Būtent šią situaciją ir reguliuoja FABĮ 27 straipsnio 8 dalis. Antra, atvejus, kai yra siekiama parduoti turtą, kuris priklauso ir nebankrutuojančiam bendraturčiui, tačiau jo atžvilgiu antstolio atliekami išieškojimo veiksmai iš šio turto nėra vykdomi. Šiai situacijai FABĮ 27 straipsnio 8 dalis nėra taikoma, todėl, užtikrinant nuosavybės teisių apsaugą, bendraturčių turtas kaip vienetas tokiais atvejais gali būti parduodamas tik gavus nebankrutuojančių bendraturčių sutikimą parduoti visą turtą.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes (nutarties 14-15 punktai), į tai, kad prašoma leisti parduoti bankrutuojančio asmens ir asmens kuriam bankroto byla nėra iškelta, tačiau iš kuriuo antstolis vykdo išieškojimą, turtą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė FABĮ 27 straipsnio 8 dalį, sprendžiant dėl kreditorės akcinės bendrovės SEB banko prašymo pagrįstumo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka, kad nagrinėjamu atveju kreditorė kreipdamasi į teismą, nesant kreditorių susirinkimo nutarimui dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nuostatas pažeidė FABĮ nuostatas, o pirmosios instancijos teismas viršijo savo kompetenciją.
21. Iš FABĮ 27 straipsnio 8 dalies formuluotės matyti, kad jis taikytinas tuo atveju, kai kreditorius siekia gauti teismo leidimą parduoti ir tą turtą, kuris priklauso ne bankrutuojančiam fiziniam asmeniui, tai yra dėl tos turto dalies, kuri nėra įtraukta į mokumo atkūrimo planą, nepriklauso bankrutuojančiam asmeniui, o kreditorių susirinkimas neturi pagrindo spręsti dėl to turto pardavimo dalies tvarkos ir kainos nustatymo, kuris nepriklauso bankrutuojančiam fiziniam asmeniui, tai yra, nėra turto sudėtis, įvardyta nemokumo atkūrimo plane. Dėl tos priežasties, būtent FABĮ 27 straipsnio 8 dalyje ir nustatyta sąlyga, gauti visų bendraturčių sutikimus dėl turto pardavimo, jog šis turtas galėtų būti realizuotas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog kreditorė su tokiu prašymu kreipėsi į teismą, savaime, byloje nesant kitų duomenų, nereiškia, kad tokiu būdu siekiama išvengti FABĮ įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens turto realizavimo tvarkos (CPK 185 straipsnis), pažymint, kad sprendžiant dėl leidimo parduoti tokį turtą, nėra nusprendžiama dėl jo pardavimo tvarkos ir kainos, tai yra kokiais etapais ir kokia nustatyta kaina turtas turės būti parduodamas, o sprendžiama dėl galimybės parduoti visą turtą kaip vienetą.
22. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad prašymą pateikė akcinė bendrovė SEB bankas, kurios atžvilgiu nekilnojamasis turtas yra įkeistas. Teismų praktikoje akcentuojama, kad hipotekos institutas visų pirma yra skirtas kreditoriaus interesams apsaugoti, nes hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010). Taigi, hipoteka suteikia kreditorei privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361-611/2015), todėl ir šiuo aspektu nesutiktina su apeliantais, jog hipotekos kreditorė, turinti 99,92 procento kreditorinių reikalavimų, privalo kreiptis į kitą kreditorių – antstolę B. T., kuri kaip iš bylos duomenų matyti (nutarties 3 punktas), turto pardavimui neprieštarauja.
23. Antra, apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad antstolė negalėtų turto realizuoti FABĮ 27 straipsnio 8 punkte nustatyta tvarka. Nurodo, kad antstolė išieškojimo neįvykdo ilgą laiko tarpą, tai yra ilgiau kaip 7 metus iš D. L. priklausančios dalies, apeliantu teigimu kompleksinį turto pardavimą galėtų įvykdyti bankroto administratorė.
24. Kaip minėta, FABĮ 27 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai parduodamas keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ne visiems bendraturčiams iškelta bankroto byla ir antstolis išieškojimą iš bendraturčių, kuriems nėra iškelta bankroto byla, yra nukreipęs į šį turtą, teismas bendraturčio ar kreditoriaus prašymu, gavęs visų bendraturčių sutikimą, gali leisti bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą, jeigu toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis. Už turtą gautos lėšos paskirstomos proporcingai pagal bendraturčiams priklausančias turto dalis. Kasacinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2020 nurodė, kad bendraturčių bendras turtas kaip vientisas objektas gali būti parduodamas tik teismo leidimu, įvardijant, ar bankroto administratorius, ar antstolis turi turtą parduoti.
25. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad bankroto administratorė pateikė sutikimą, kad tiek D. L., tiek bankrutuojančiai B. L. priklausančių turto dalių, pardavimą organizuotų antstolė B. T. (III e. tomas, 52 e.b.l.). Nors apeliantai teigia, kad turto pardavimą efektyviau organizuotų bankroto administratorė, o antstolė B. T. organizuodama turto pardavimą gali būti šališka pažymėtina, kad nurodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka jų nustatymu suinteresuotoms šalims, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, tai yra taikytinos bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad pati bankroto administratorė sutinka, kad turto pardavimą organizuotu antstolė B. T., į tai, kad antstolė B. T. akcinės bendrovės SEB banko prašymui neprieštarauja, nesant įrodymų, patvirtinančių apeliantų teiginius dėl antstolės neveiklumo ar jos šališkumo, galimo interesų konflikto, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti, jog antstolė B. T. negalėtų FABĮ 27 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka realizuoti apeliantų turto (CPK 178 straipsnis).
26. Apeliantai taip pat nurodo aplinkybes, kad plano įgyvendinimo terminas yra pasibaigęs, jokie veiksmai su turto pardavimu negali būti atliekami, be to, 2020 m. spalio 18 d. pateikė prašymą bankroto administratoriui įvykdyti bankroto pabaigos veiksmus.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai nei su atskiruoju skundu, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kuriais grindžia atskirąjį skundą – tai yra, kad pateikė prašymą administratoriui įvykdyti bankroto pabaigos veiksmus, kad bankrutuojanti B. L. atliko visus plane numatytus mokėjimus ir kad yra pagrindas baigti bankroto bylą (CPK 178 straipsnis). Patikrinus apeliantės B. L. bankroto byloje esančius rašytinius įrodymus, visų šalių pateiktus prašymus (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad jokie prašymai, ar duomenys, kuriais grindžiami atskirojo skundo motyvai, daugiau nei per trijų mėnesių laikotarpį, tai yra nuo 2020 m. spalio 18 d. iki 2021 m. sausio 28 d. nėra pateikti. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai, jog planas yra įgyvendintas ir bankroto byla turi būti nutraukta, dėl ko turto realizavimas yra negalimas, nevertinami, kaip pagrįsti ir motyvuoti. Įvertinus apeliantės B. L. bankroto byloje esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliantės bankroto byla nėra baigta, jokie prašymai dėl bankroto pabaigos nėra pateikti, todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju kreditorė esant vykstančiam bankroto procesui turi teisę kreiptis į teismą FABĮ nustatyta tvarka dėl leidimo parduoti turtą išdavimo.
28. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė FABĮ nuostatas, kadangi kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas nėra gavusi D. L. sutikimo dėl parduodamos turto dalies, o teismas nuspręsdamas, kad D. L. nesutinka su turto pardavimu, tokią išvadą padarė tik remdamasis apelianto D. L. procesine pozicija byloje.
29. Kaip nurodyta nutarties 17 punkte, sprendžiant klausimą dėl FABĮ 27 straipsnio 8 dalies nuostatos taikymo, bendraturtis ar kreditorius, siekdamas gauti leidimą parduoti ir tą turtą, kurio dalis priklauso nebankrutuojančiam fiziniam asmeniui, tačiau iš kurio vykdomas išieškojimas, turi gauti visų bendraturčių sutikimus. Šiame kontekste, kasacinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2020 nurodė, kad teismai neturi pernelyg suabsoliutinti tokio sutikimo reikšmės (31 punktas) ir aiškiai nurodė - bendraturčio, jeigu į jo turtą yra nukreiptas išieškojimas ne bankroto byloje, sutikimo nebuvimas savaime nepaneigia galimybės teismui išduoti leidimą parduoti turtą kaip vientisą objektą (nutarties 32 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismui suteikta diskrecijos teisė įvertinti visas bendraturčio (ne) sutikimo priežastis kiekvienos individualios bylos faktinių aplinkybių kontekste, ir vien formalus (ne) sutikimo pateikimas savaime nesudaro pagrindo, remiantis FABĮ 27 straipsnio 8 dalimi, formaliais motyvais neleisti bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti turto.
30. Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė tokios faktinės aplinkybės – apeliantė B. L., ginčo turto bendraturtė, nėra pateikusi prieštaravimo dėl turto pardavimo kaip vieno vieneto. Bankroto administratorė 2020 m. spalio 16 d. rašte nurodė, kad neprieštarauja, jog antstolė B. T. realizuotų ne tik D. L., bet ir bankrutuojančios B. L. turto dalį (III e.tomas, 52 e.b.l.). Byloje rašytinio (ne) sutikimo dėl turto kompleksinio pardavimo apeliantas D. L. nėra pateikęs. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas nesutikimą išreiškė byloje procesine pozicija, tai yra teikiamu skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais nuspręsta fizinių asmenų turtą realizuoti kaip turtinį vienetą, nesutikimu, kad bankroto procese būtų realizuota jam priklausanti bendro turto dalis).
31. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad apeliantas D. L. teikdamas skundą, dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, prašė panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimus, kuriais spręstas klausimas dėl turto pardavimo, kuriuo dalis priklauso D. L.. Sprendžiant šio klausimo pagrįstumo klausimą, pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio garso metu D. L. nurodė, kad nebuvo perspėtas, jog bus pardavinėjama jo turto dalis, o bankroto administratorė informavo apeliantą, kad „vienoks ar kitoks“ jo sutikimas yra nereikalingas (03.00 min.- 04.20 min.). D. L. atsakydamas į klausimą ar jis suprato, jog jo sutikimas yra nereikalingas (04:51 min. – 04:55 min.), atsakė teigiamai (04:55 min.- 05:05 min.).
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jog D. L. nurodė, jog nežinojo dėl jo (ne) sutikimo reikalingumo parduoti jam priklausančią turto dalį, į tai, kad apeliantas galimai buvo suklaidintas, jog joks jo sutikimas nėra reikalingas (nutarties 31 punktas), mano, kad šiuo atveju nepagrįstai padaryta išvada, jog D. L. aiškiai išreiškė valią – nesutikimo dėl turto, kaip vieno vieneto, pardavimo galimybių, pažymint ir tai, kad atskirajame skunde, be kita ko keliami klausimai, jog turtas galėtų būti parduodamas kaip vienas vienetas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantui D. L. turi būti sudaryta galimybė aiškiai išreikšti valią dėl turto, kaip vieno vieneto pardavimo galimybių, taip kaip numato įstatymas – FABĮ 27 straipsnio 8 dalis.
33. Pažymėtina ir tai, kad esant galimam nesutikimui teismas turi aiškintis nesutikimo priežasčių pagrįstumą ir galimas (ne) sutikimo nepateikimas byloje savaime nepaneigia galimybės teismui išduoti leidimą parduoti turtą kaip vientisą objektą (nutarties 29 punktas).
34. Apeliantai nesutinka su turto pardavimo, kaip vieno objekto pardavimo galimybėmis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad kompleksinis turto pardavimas leis gauti didesnę kainą, nei turto pardavimas dalimis yra nepagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas tokią išvadą padarė remdamasis prielaidomis.
35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaip vieno vieneto pardavimo galimybių, galimybės gauti didesnę turto kainą, šiuo aspektu tinkamai faktinių aplinkybių nevertino ir nenustatinėjo, iš esmės lakoniškai nurodė, kad vadovaujasi byloje esančia medžiaga, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis. Šiuo aspektu, sprendžiant panašaus turto - buto, kaip vieno vieneto pardavimo klausimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019 nurodė - teismas turi nustatyti ir palyginti įkeisto turto, kaip turtinio vieneto, ir bendraturčiams priklausančių atskirų jo dalių galimas pardavimo kainas, pažymėjo, kad teismas negali teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatyti vien remdamasis vienos ar kitos bylos šalies nuomone dėl didesnės turto kainos parduodant jį vienu ar kitu būdu (nutarties 41 punktas). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantais, jog byloje nebuvo nustatytos visos reikšmingos akcinės bendrovės SEB banko prašymui išspręsti aplinkybės, pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės netirtos aplinkybės dėl turto, kaip vieneto, atskirų dalių pardavimo kainų prieštarauja šiame punkte formuojamai kasacinio teismo praktikai.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutariama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, iš dalies tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, tačiau spręsdamas dėl turto kaip vieneto pardavimo klausimą nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (nutarties 35 punktas), neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių spręsdamas klausimą dėl D. L. (ne) sutikimo motyvų. Remiantis byloje aptartais argumentais, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir kreditorės akcinės bendrovės SEB prašymo dėl leidimo išdavimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 315 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
37. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
38. Esant nustatytoms nutarties 9-36 punktuose nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas - skundžiama teismo nutartis panaikinama ir apelianto prašymas dėl termino atnaujinimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 315 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir kreditorės akcinės bendrovės SEB bankas prašymą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.