Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Geniai“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-6971-547/2024, pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Geniai“ dėl skolos už elektros energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendime už akių nurodė, kad nors tarp MB „Geniai“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, „atsakovė yra atsakinga už objektui suteiktas elektros energijos ir jos persiuntimo paslaugas ir kitas su tuo susijusias paslaugas. Objektas nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklauso atsakovei, todėl ji, kaip objekto savininkė, yra atsakinga už tinkamą atsiskaitymą už jam teikiamas paslaugas, net ir nesant rašytinės sutarties“. Tačiau teismas nevertino MB „Geniai“ rašytame prašyme dėl teismo įsakymo panaikinimo nurodyto argumento, jog mokestį už elektros energijos ir jos persiuntimo paslaugas ieškovė skaičiavo ir už laikotarpį (didžiąja dalimi), kuomet jokios paslaugos nebuvo teikiamos. Ankstesniam objekto (duomenys neskelbtini) savininkui elektros tiekimas buvo atjungtas/nutrauktas dėl įsiskolinimų. Atsakovei įsigijus šį nekilnojamojo turto objektą jame išvis nebuvo tiekiama elektra, t. y. atsakovė negavo jokių ieškovės paslaugų už kurias turėtų mokėti. Su ieškove atsakovės atstovas susisiekė praėjus beveik metams po objekto įsigijimo, t. y. 2024 m. sausio mėn., tačiau laikotarpis už kurį 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu už akių priteistas įsiskolinimas prasideda jau nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d., o sąskaitos išrašytos atgaline data. Nesant jokios rašytinės sutarties nuo kurios būtų galima skaičiuoti pareigą mokėti už elektros tiekimą, teismas nesiaiškino ir neįvertino aplinkybių, ar laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, išvis buvo tiektos ieškovės nurodytos paslaugos. Todėl laiko, kad 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimas už akių yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 288 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių; šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismo sprendimo už akių instituto tikslas užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 straipsnio 5 dalis), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.

CPK 288 straipsnio 3 dalis numato, kad išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas turi teisę pareiškimo netenkinti arba panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (1 punktas) arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (2 punktas).

Atsakovės MB „Geniai“ vadovas S. K. siekia, kad būtų peržiūrėtas teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimas už akių, kuris priimtas jam per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Nurodo, kad jis yra mažosios bendrijos „Geniai“ vadovas ir vienintelis darbuotojas. Jo pagrindinė darbinė veikla – medžių genėjimas aukštuminiu būdu, kuri vykdoma visoje Lietuvos teritorijoje. Po 2024 m. rugpjūčio mėn. pradžioje Lietuvoje įvykusios audros, kuomet buvo išvartyta daugybė medžių, darbo krūvis buvo toks intensyvus, kad jis nespėjo parengti jokių procesinių dokumentų, neįvertino teismo nustatytų terminų svarbos.

Iš bylos medžiagos matosi, kad ieškovė, teikdama teismui ieškinį, pateikė ir ginčui nagrinėti svarbius rašytinius įrodymus, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą, t. y. atliko formalų ieškovės pateiktų įrodymų tyrimą: teismas įsitikino, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai buvo pagrindas priimti sprendimą už akių.

Nagrinėjimu atveju 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą už akių teismas priėmė nustatęs sąlygas, įtvirtintas CPK 285 straipsnio 1 dalyje – sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, o kita šalis pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių. Nustatyta, kad atsakovės MB „Geniai“ vadovui S. K. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas) įteikti 2024 m. rugpjūčio 14 d. (S. K. asmeniškai), atsiliepimams pateikti buvo nustatytas 14 d. terminas. Atsižvelgiant į tai, atsiliepimai į ieškovės ieškinį turėjo būti pateikti iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. Kaip nustatyta, atsakovė per teismo pranešime nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė. Teismas, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, atsižvelgdamas į byloje pateiktą ieškovės prašymą, priėmė sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės pareiškime nurodytos atsiliepimo nepateikimo priežastys laikomos nepagrįstomis, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti nurodytas priežastis svarbiomis ir pateisinančiomis atsiliepimo nepateikimą, kai atsakovė apie vykstantį teisminį procesą buvo informuota asmeniškai, bei atsakovei buvo išaiškinta, kad ji per 14 d. dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos privalo pateikti atsiliepimą į ieškinį.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie bylą, toliau vertinami atsakovės argumentai ir pateikti įrodymai dėl galimybės priimti kitokį sprendimą, nei skundžiamas sprendimas už akių, aspektu (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pažymėtina, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Tuo atveju, jeigu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teismas sprendžia, kad atsakovės vadovas S. K., nurodydamas savo nesutikimą su 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu už akių, nepateikė nei naujų, reikšmingų bylai įrodymų, nei argumentų, dėl kurių teismas galėtų spręsti, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas, t. y. ieškovės reikalavimai būtų atmesti.

Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovė MB „Geniai“ sprendimo už akių neteisėtumą grindžia iš esmės šiomis aplinkybėmis (argumentais): (1) teismas nevertino MB „Geniai“ rašytame prašyme dėl teismo įsakymo panaikinimo nurodyto argumento, jog mokestį už elektros energijos ir jos persiuntimo paslaugas ieškovė skaičiavo ir už laikotarpį (didžiąja dalimi), kuomet jokios paslaugos nebuvo teikiamos, kadangi atsakovei įsigijus nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), jame išvis nebuvo tiekiama elektra, t. y. atsakovė negavo jokių ieškovės paslaugų už kurias turėtų mokėti. Su ieškove atsakovės atstovas susisiekė praėjus beveik metams po objekto įsigijimo, t. y. 2024 m. sausio mėn., tačiau laikotarpis už kurį 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu už akių priteistas įsiskolinimas prasideda jau nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d., o sąskaitos išrašytos atgaline data. Nesant jokios rašytinės sutarties nuo kurios būtų galima skaičiuoti pareigą mokėti už elektros tiekimą, teismas nesiaiškino ir neįvertino aplinkybių, ar laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, išvis buvo tiektos ieškovės nurodytos paslaugos.

Teismas pažymi, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams 2024 m. birželio 14 d. priėmus teismo įsakymą, dėl kurio atsakovės vadovas 2024 m. liepos 9 d. pateikė prieštaravimus, nurodydamas kad reiškia prieštaravimus dėl reikalavimo priteisti įsiskolinimą už tiektą elektros energiją, <...> kadangi įsiskolinimo sumą kreditorius paskaičiavo ir už ankstesnį laikotarpį, kuomet MB „Geniai“ dar net nebuvo elektros vartotojas (t. y. nuo nekilnojamojo turto įsigijimo, o ne nuo elektros tiekimo sutarties sudarymo dienos), juos priėmė ir kreditorei nustatė terminą ieškiniui pateikti. 2024 m. liepos 23 d. teisme buvo gautas kreditorės (ieškovės) AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinys skolininkei (atsakovei) MB „Geniai“ dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo. Atsakovės vadovas nurodo, kad teismas nevertino MB „Geniai“ rašytame prašyme dėl teismo įsakymo panaikinimo nurodyto argumento, jog mokestį už elektros energijos ir jos persiuntimo paslaugas ieškovė skaičiavo ir už laikotarpį (didžiąja dalimi), kuomet jokios paslaugos nebuvo teikiamos. Tvirtina, kad atsakovei įsigijus nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), jame išvis nebuvo tiekiama elektra, t. y. atsakovė negavo jokių ieškovės paslaugų už kurias turėtų mokėti. Nesant jokios rašytinės sutarties nuo kurios būtų galima skaičiuoti pareigą mokėti už elektros tiekimą, teismas nesiaiškino ir neįvertino aplinkybių, ar laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, išvis buvo tiektos ieškovės nurodytos paslaugos. Be to, atsakovė, gavusi iš ieškovės sąskaitą ir pamačiusi, kad prašoma apmokėti už elektros tiekimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. sausio mėn., iškart paprašė nutraukti elektros tiekimą ir jokių paslaugų nebeteikti. Tačiau, anot atsakovės, ieškovė į tokį prašymą akivaizdu nereagavo, nes prašo priteisti įsiskolinimą iki 2024 m. birželio 30 d. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nurodydama aukščiau nurodytus argumentus nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų – nei teikdama prieštaravimus dėl teismo įsakymo, nei teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Kaip jau buvo nurodyta 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendime už akių, elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383, 6.388 straipsniai, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), šiuo metu galiojanti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-1564 paskelbta AB „Energijos skirstymo operatorius“ Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarka (toliau – Tvarka) ir kiti teisės aktai. Minėtų teisės aktų pagrindu vartotojui kyla prievolė atsiskaityti už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą (įskaitant sistemines paslaugas) ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir (ar) galią. Energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą bei vykdymą reglamentuoja CK XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, kurios taikomos ir aprūpinant elektros energija (CK 6.391 straipsnis). CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatą, energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė arba skirstymo operatorius privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Taisyklių 101 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Tokia pati nuostata dėl objekto savininko pareigos mokėti už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą (nagrinėjamu atveju – galios dedamosios mokestį), yra nustatyta ir Tvarkos 3 punkte, kuriame nustatyta, kad galios dedamoji – vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Jokių šios nuostatos taikymo išimčių nėra numatyta, todėl atsakovė, kaip objekto savininkė, privalo šį mokestį mokėti. Šiuo nagrinėjamu atveju Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu patvirtinama, kad atsakovė MB „Geniai“ yra dalies pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, 2023 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1627 pagrindu. Šio fakto atsakovė neginčija.

Ieškovė patvirtinusi, kad objektas, esantis (duomenys neskelbtini), priskirtas prie komercinės paskirties, kuriam yra rezervuota galia ir priskiriamas prie antros grupės vartotojų, privalančių mokėti galios dedamosios mokestį. Atsakovės atstovas nurodo, kad mokestį už elektros energijos persiuntimo paslaugas skaičiavo, kai jokios paslaugos nebuvo teikiamos. Dėl to paaiškintina, kad atsakovo objektas yra priskiriamas prie antrosios grupės vartotojų, gaunančių elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų privalančių mokėti galios dedamosios mokestį net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama. Be to atsakovės atstovas nurodęs, kad gavęs iš ieškovės sąskaitą ir pamatęs, kad reikia apmokėti už elektros tiekimą, paprašė ieškovės jokių paslaugų nebeteikti, tačiau jokių įrodymų nepateikia.

Įvertinęs atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad atsakovės nurodytos aplinkybės negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų teisės aktų analizės, kaina už elektros energiją, kaip visuma, susideda iš atskirų dedamųjų – elektros energijos dedamosios ir galios dedamosios, o pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, galios dedamoji mokama nepriklausomai nuo vartotojo (objekto savininko ar kito teisėto objekto naudotojo) suvartotos elektros energijos kiekio, elektros energijos vartojimo fakto ir rašytinės sutarties sudarymo fakto. Todėl būtent atsakovei, kaip objekto savininkei, nepriklausomai nuo to, kad elektros energija objekte faktiškai naudojama nebuvo, tenka pareiga mokėti už galios dedamąją. Remiantis CK 6.228 straipsniu vienašališkai atsisakyti nuo prisiimtų pareigų, atsisakyti jas vykdyti arba pakeisti jų vykdymo tvarką ar sąlygas, nepareiškus teisme tokio reikalavimo ir jo neįrodžius leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įstatymas neleidžia.

Taigi, teismas daro išvadą, kad atsakovė pareiškime nenurodė ir nepateikė įrodymų, paneigiančių ir (ar) leidžiančių suabejoti teismo priimto 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Kaip minėta, asmeniui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka savo pareiškime nurodyti tik nesutikimo ar abejones teismo priimtu sprendimu, atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti teismo priimto sprendimo neteisingumą ir būtinybę jį panaikinti. Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes ir faktus, teismas sprendžia, kad priimant 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą už akių, egzistavo jo priėmimui būtinos sąlygos (CPK 285 straipsnio 1 dalis, 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas), o pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė šių sąlygų buvimo nepaneigė (CPK 178, 185 straipsniai).

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

Minėta, jog teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą tuo atveju, jei pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau atsakovės nurodyti bendro pobūdžio prieštaravimai (kurie nepagrįsti jokiais įrodymais), teismo vertinimu, nelaikytini aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl darytina išvada, kad CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė, kurios pagrindu teismas turėtų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, nenustatyta. Atsakovė jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas (CPK 178 straipsnis).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui, todėl atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų pateikti argumentai, vertintini kaip neturintys reikšmės galutiniam teismo sprendimui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 – 288, ir 290 – 292 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti atsakovės mažosios bendrijos ,,Geniai“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.