Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,Geniai“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9912-547/2024 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei MB ,,Geniai“ dėl skolos už elektros energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2024 m. birželio 14 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5525-805/2024 išieškoti iš skolininkės MB ,,Geniai“ (toliau – ir skolininkė) 322,49 Eur skolą, 2,21 Eur delspinigius (už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 23 d.), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. birželio 14 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11 Eur žyminį mokestį, 0,23 Eur komisinį mokestį kreditorės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir kreditorė) naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu už akių priteisė ieškovei AB ,,Energijos skirstymo operatorius” iš atsakovės MB ,,Geniai“ 380,57 Eur skolą už elektros energiją, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (380,57 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė teismo panaikinti teismo priimtą sprendimą už akių ir išnagrinėti bylą iš esmės.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

15. Apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

17. CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

18. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šalies procesinio pasyvumo priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006). Argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008). Taigi, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, asmuo turi nurodyti ir įrodyti aplinkybę, galinčią turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, nes, net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusiai procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (LAT 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).

20. Aptartų išaiškinimų kontekste, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje situacijoje įvertinęs atsakovės procesinio pasyvumo, susijusio su atsiliepimo į ieškinį nepateikimu, aplinkybes, bei atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių ir su šiuo pareiškimu pateiktų įrodymų įtaką priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra nė vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

21. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Bylos medžiaga patvirtina, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė apie prasidėjusį teisminį procesą buvo tinkamai informuota (procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais ir teismo pranešimas atsakovės vadovui buvo įteikti asmeniškai), dėl šios aplinkybės byloje ginčo nekilo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos priežastys (didelis darbo krūvis, neįvertinta teismo nustatytų terminų svarba), dėl kurių ji praleido terminą atsiliepimui pateikti, negali būti laikomos svarbiomis. Taigi, atsakovė neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, o ieškovė ieškinyje tokiu atveju prašė priimti sprendimą už akių. Pagrindo spręsti buvus CPK 285 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant pirmosios instancijos teismas turėjo netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių, nenustatyta.

22. Esant šios nutarties 21 punkte nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes dėl CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, būtinųjų sąlygų sprendimui už akių priimti, buvimo, turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių. Dėl to skundžiama nutartimi pagrįstai konstatuota, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių ir kad nėra vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti.

23. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).

24. Taigi, siekdama savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovė turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių formaliai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus ir jos ieškinį dėl skolos už elektros energiją priteisimo iš atsakovės tenkino.

25. Atskirajame skunde atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodė, kad ji nesutinka ne su pareiga mokėti už paslaugą ieškovei apskritai, o tik nesutinka su laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą.

26. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė skolą iš atsakovės už elektros energiją prašė priteisti, nes, remdamasi Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatė, kad atsakovė yra dalies pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priskiriamų prie antrosios grupės vartotojų, gaunančių elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų, savininkė pagal 2023 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį, o tokie savininkai privalo mokėti galios dedamosios mokestį net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama.

27. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto objekto savininko pareiga mokėti už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą (galios dedamosios mokestį) yra nustatyta teisės aktais. Ieškovės atsakovei apskaičiuotos 380,57 Eur skolos laikotarpiu (nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. birželio 30 d.) yra aktualios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės); Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-1564 paskelbta AB „Energijos skirstymo operatorius“ Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarka (ši Tvarka galiojo iki 2023 m. gruodžio 31 d.); Tarybos 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-1659 paskelbta AB „Energijos skirstymo operatorius“ Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkos 2024 metams paskelbimas (ši Tvarka galiojo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d.); Tarybos 2024 m. vasario 15 d. nutarimu paskelbta Nr. O3E-171 AB „Energijos skirstymo operatorius“ Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkos 2024 metams paskelbimo ir persiuntimo paslaugos kainų diferencijavimo metodikos derinimas (ši Tvarka galiojo nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.).

28. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 58.5 papunktyje yra įtvirtinta vartotojo prievolė pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią. Taisyklių 101 punktas numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Tokia pati nuostata dėl objekto savininko pareigos mokėti už suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą (galios dedamosios mokestį) yra nustatyta ir Tvarkų 3 punkte, kuriame nustatyta, kad galios dedamoji – vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo – pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto (nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės leistina naudoti galia sudaro 8 kW).

29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, pritaria ieškovės šioje byloje nurodytiems argumentams, kad jokių šios nuostatos taikymo (mokėti galios dedamąjį mokestį) išimčių nėra numatyta, todėl atsakovė, kaip objekto savininkė, privalėjo šį mokestį mokėti. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad atsakovės objektas yra priskiriamas prie komercinės paskirties, kuriam yra rezervuota galia ir priskiriamas prie antros grupės vartotojų, privalančių mokėti galios dedamosios mokestį (Tvarkų V skyriai), net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama ir / ar kai nėra sudaryta rašytinė elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis (Tvarkų 3 punktas). Taigi, atsakovei, kaip minėto nekilnojamojo turto bendraturtei, nepriklausomai nuo to, kad elektros energija objekte faktiškai naudojama nebuvo, teko pareiga mokėti galios dedamąjį mokestį, nepaisant aplinkybės, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo pasirašyta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis.

30. Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovės pareigos mokėti galios dedamąjį mokestį privalomumui neturi įtakos aplinkybė, jog atsakovė nurodo prašiusi / reikalavusi, kad ieškovė jai nebeteiktų paslaugų. Kaip matyti iš viešai skelbiamos Elektros skirstymo operatoriaus (toliau – ESO) informacijos (https://www.eso.lt/web/duk/elektros-energijos-tiekimo-nutraukimas-arba-atnaujinimas-54#!faq651), verslo klientams (tokia laikytina ir atsakovė), laikinai nutraukus elektros energijos tiekimą, sąskaitos už galios mokestį toliau yra išrašomos kiekvieną mėnesį, nepaisant to, kad elektros energijos vartotojas ir nenaudoja, nes ESO yra priverstas rezervuoti leistiną naudoti galią, jos neperskirstant kitiems vartotojams, taip vartotojui paliekant galimybę ateityje naudoti tiekiamą elektros energiją. Be to, kaip matyti iš šios viešai skelbiamos informacijos, norint laikinai nutraukti elektros energijos tiekimą, vartotojui reikia užpildyti tam tikros formos prašymą, o ne prašymą pareikšti telefonu. Todėl teismo išvada, kad byloje neįrodyta aplinkybė, jog paslaugos teikimas atsakovei nutrauktas (pateiktas prašymas jas nutraukti), pasitvirtino.

31. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo konstatuoja, kad ieškovė pagrįstai atsakovei laikotarpiu 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. birželio 30 d. apskaičiavo skolą už elektros energiją, nepaisant to, kad atsakovė nebuvo sudariusi su ieškovė rašytinės paslaugų sutarties ar atsakovė prašė ieškovės jokių paslaugų jai neteikti. Dėl skolos dydžio nepasisakoma, nes atskirajame skunde nenurodyti argumentai, jog skaičiavimas yra neteisingas.

32. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgiant į visumą byloje pateiktų įrodymų, darytina išvada, kad atsakovės pateikti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo pagrįstoms abejonėmis ir vertinimui, jog jie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Vadinasi, liko neįrodyta ir antroji CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta sąlyga sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti.

33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, nenustačius CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas teisėtai ir pagrįstai (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, susijusias su sprendimo už akių peržiūrėjimo instituto taikymu, atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutarties įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.