Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos bendros Lietuvos-JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Bost-Baltik“ atstovui advokatui A. G.,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės tarybos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, atstovei advokatei R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos bendros Lietuvos-JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovė „Bost-Baltik“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės tarybos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš Savivaldybės neteisėtų veiksmų, nugriovus Statinius (duomenys neskelbtini), ir sunaikinus juose buvusį turtą, atlyginimo.

Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Bost-Baltik“ 2007 metais inicijavo bylą Kauno miesto apylinkės teisme dėl Statinių įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl UAB ,,Bost-Baltik” galimybės įteisinti Statinius 2007 m. gruodžio 4 d., sprendime (civilinėje byloje Nr. 2A-1318-343/2007) konstatavo, kad Statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra pastatyti neteisėtai ir yra laikomi savavališka statyba. Pareiškėja neįrodė, kad esama situacija po Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1318-343/2007 pasikeitė, kad ji įteisino Statinius ir tapo teisėta jų savininke. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad Statiniai pastatyti neteisėtai ir yra laikomi savavališka statyba.

Statinių griovimą atsakovė organizavo, vykdydama Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. T-409 „Dėl įpareigojimų Kauno miesto savivaldybės administracijai“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-409). Sprendimu Nr. T-409 Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota įspėti Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų ir neįteisintų pastatų statytojus (užsakovus), kad, šiems nenugriovus statinių ir nesutvarkius statybvietės per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos, statiniai bus nugriauti Kauno miesto savivaldybės lėšomis (1.1 p.); organizuoti šių statinių nugriovimą Kauno miesto savivaldybės lėšomis, jei statiniai nebus nugriauti per įspėjime nurodytą terminą, ir reikalauti, kad statytojai padengtų Kauno miesto savivaldybės patirtas griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas (1.2 p.). Sprendime Nr. T-409 nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 ir 36 punktai, 12 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 2 dalies 1 punktas (Sprendimo Nr. T-409 priėmimo metu galiojusi redakcija; toliau – ir Vietros savivaldos įstatymas).

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos, be kita ko: statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka (21 p.); sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas (36 p.). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai (toliau – komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d.), 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-780-624/2021) pasisakė, kad statinių naudojimo priežiūrą ir sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimą ir jų laikymosi kontrolės organizavimą, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimą reglamentuojančios teisės normos savivaldybės administracijai nugriauti statinį nesuteikia. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai nugriaunant ginčo pastato garažą ir sunaikinant jame esantį turtą.

Pastebėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022-01-27) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės analogiška minėtai LVAT bylai Nr. A-780-624/2021, nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuotos praktikos, todėl yra pagrindas išvadai, kad Savivaldybė, nugriaudama Statinius, atliko neteisėtus veiksmus.

Savivaldybės veiksmų, nugriaunant Statinius, neteisėtumą patvirtina ir tai, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio redakcija (galiojančios redakcijos 32 straipsnis), įtvirtinusi blanketinę normą – savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių procedūros detaliai reglamentuojamos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje.

Pirmosios instancijos teismo išvadai dėl neteisėtų Savivaldybės veiksmų nagrinėjamoje byloje pritarė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos UAB „Bost-Baltik“ apeliacinį skundą (žr. LVAT 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-860-968/2023).

Nagrinėjamoje byloje, nustačius neteisėtus atsakovės veiksmus, spręstina dėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų pagal CK 6.271 straipsnį nustatymo – žalos bei priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 4.47 straipsnyje nustatytus nuosavybės teisių įgijimo pagrindus. Vieni iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindus, nuosavybės teisių įgijomas, be kita ko, galimas pagal sandorius, taip pat pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 1, 4 punktai). Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą pagal sandorį, nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė ir turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises, daiktas turi būti sukurtas teisėtai ir nuosavybės teisių perleidimo sandoris turi būti sudarytas įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-156/2013; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-421/2017, 56 punktas).

Nurodytų teisės normų analizė ir teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tik teisėtai statinį pastačiusiam asmeniui gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos bei ginamos Konstitucijos ir kitų įstatymų. Nagrinėjamu atveju, Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1318-343/2007 Statiniai pripažinti savavališka statyba, jie negali būti nuosavybės teisės objektu, todėl pritartina eksperto V. S. išvadai, kad nustatyti jų vertę nėra pagrindo, o retrospektyvus rinkos vertės nustatymas nėra galimas.

Statinių griovimo procese dalyvavusios antstolės R. P. 2017 m. rugpjūčio 16 d. Faktinių aplinkybių konstatatavimo protokole Nr. 0183-17-1349 (toliau – ir Faktinių aplinkybių konststavimo protokolas), kuris laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 635 str.), užfiksuota, kad: „<...> nuomojamų patalpų nuomininkai baigia išsikraustymą ir, pasak jų, vertingus daiktus jau išsivežė, o jei kažkas liks, tai tik nevertingos ir nereikšmingos šiukšlės“; „Užfiksuoju, kad nuomininkai jau išsigabenę, vertingų daiktų nėra“. Teismo posėdyje liudytoja R. P. patvirtino Faktinių aplinkybių protokole nurodytas aplinkybes. Liudytoju byloje apklaustas, griovimo darbus vykdęs T. V., nurodė, kad atvažiavęs ir prisistatęs savininku vyras išsivežė stakles, įspėjo, kad daiktus pasiims, kad griaunant Statinius nebuvo spausdintuvų, kompiuterių, spintų, dokumentų. Teismas vertina, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, liudytojais aklaustų antstolės R. P. bei griovimo darbus vykdžiusio T. V. parodymai ir USB atmintinėje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas Statinių griovimas, yra pakankami įrodymai byloje, patvirtinantys aplinkybę, kad griaunamuose Statiniuose pareiškėjos skunde nurodytų vertingų daiktų nebuvo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad UAB „Bost-Baltik“ galėjo patirti tokio dydžio žalą, už kurią galėjo realizuoti nugriautų Statinių liekanas (statybines medžiagas).

Teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti duomenis, patvirtinančius nugriautų Statinių liekanų (statybinių medžiagų) realizavimo vertę. Iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Statinių nugriovimo darbus vykdė UAB „Kauno švara“. Pagal į bylą pateiktą UAB „Kauno švara“ automašinų ataskaitą, laikotarpiu nuo 2017-07-24 iki 2017-07-31, UAB „Kauno švara“ išvežė 201,36 t statybinių ir kitokių atliekų (procesinio dokumento reg. Nr. DOK-24751 priedas), visos išvežtos atliekos pagal atliekos kodą įvardijamos kitomis mechaninio atliekų apdorojimo atliekomis. Pareiškėja gavusi minėtą bylos dokumentą jo neginčijo, duomenų ar įrodymų paneigiančių atsakovės nurodytą aplinkybę, kad nugriautų Statinių liekanos nebuvo realizuotos į bylą nepateikė. Todėl teismas daro išvadą, kad po Statinių griovimo iš esmės liko tik bevertės statybinės šiukšlės, jų realizavimas neturėjo vertės, kurią būtų galima laikyti pareiškėjos patirta žala.

Pažymėtina ir tai, kad vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p.); veiklos skaidrumo principo, reikalaujančio užtikrinti, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 10 p.); žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 13 p.). Vietos savivaldos institucijos savo veikloje taip pat turi vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo principais. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio, nustatančio teisę į gerą administravimą, 2 dalyje nurodyta, kad ši teisė apima: a) kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę; b) kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo; c) administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus.

LVAT nagrinėjamoje byloje 2023 m. liepos 19 d. nutartyje (administracinė bylą Nr. eA-860-968/2023) konstatvo, kad Savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija 2017 m. birželio 14 d. įspėjime Nr. 04-2-382 (toliau – ir Įspėjimas) pareiškėjai buvo suteikta nepakankama informacijos apie griovimo darbus ir galimybę pasiimti nugriautų Statinių liekanas (statybines medžiagas). Todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovės Įspėjimas neatitinka vietos savivaldos ir viešojo administravimo principų. Tačiau ginčo dėl Įspėjimo neišsamumo pareiškėja byloje nekelia. Gavusi Įspėjimą, ji kreipėsi į policiją bei visus kitus teisininkus Lietuvoje, tikėdamasi, kad bus užkirstas kelias neteisėtiems Savivaldybės veiksmams. Nurodytų bylos aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad Įspėjimo turinys ir jame nurodytų veiksmų neatlikimo pasekmės pareiškėjai buvo pakankamai aiškūs. Pareiškėja nenurodė ir teismas byloje nenustatė jokių svarbių priežasčių sutrukdžiusių ar galėjusių sutrukdyti per Įspėjime nurodytą vieno mėnesio terminą pareiškėjai pačiai nugriauti (pašalinti) neįteisintus Statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Įspėjime nurodyto termino pratęsimo pareiškėja neinicijavo, dėl detalesnės informacijos apie griovimo darbus į atsakovę nesikreipė. Minėta, kad Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1318-343/2007 pripažino, kad Statiniai yra pastatyti neteisėtai ir yra laikomi savavališka statyba, tačiau, byloje nėra jokių duomenų, kad žinodama minėtą teismo sprendimą, pareiškėja atliko veiksmus, siekdama Statinius įteisinti. Tai, kad ji atliko kitus veiksmus, kuriuos subjektyviai suprato kaip būtinus savo teisėms apginti (kreipėsi į policiją, teisininkus), o ne į atsakovę, ignoravo jai Įspėjime nurodytus atlikti veiksmus, neinicijavo savavališkos statybos įteisinimo daugiau nei devynerius metus, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja siekdama nepatirti žalos buvo nepakankamai rūpestinga, atidi bei atsargi ir tai lėmė žalos atsiradimą.

CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra konstatavęs, kad CK 6.282 straipsnio norma reglamentuoja nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisinius padarinius deliktinės civilinės atsakomybės atveju bei įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalą atmetimo. Šios CK normos gali būti taikomos tik jei nustatyta nukentėjusio asmens kaltė, kuri nepreziumuojama, taigi ją turi įrodyti skolininkas – žalą padaręs asmuo (LAT 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021, 32 p.; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-684/2023, 42 p.).

Byloje nustačius aplinkybes, susijusias su pareiškėjos nerūpestingumu, nepakankamu atdumu bei atsargumu, įskaitant Įspėjimo reikalavimų (per vieną mėnesį nuo Įspėjimo gavimo nugriauti (pašalinti) neįteisintus Statinius) ignoravimą, veiksmų dėl Statinių įteisinimo neatlikimą daugiau nei devynerius metus (nuo Statinių pripažinimo savavališka statyba Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1318-343/2007), lėmė pareiškėjos prašomos priteisti žalos atsiradimą. Atsižvelgiant į tai ir į CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, nagrinėjamu atveju, Savivaldybė atleistina nuo civilinės atsakomybės.

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų, bylos faktų vertinimo teisės taikymo aspektu, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Savivaldybė 2021 m. rugsėjo 24 d. ir 2022 m. gegužės 23 d. prašymais prašė priteisti iš pareiškėjos 21 148,68 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokatės suteiktas teisines paslaugas, t. y. už atsiliepimo parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams, atstovavimą teismo posėdžiuose, rašytinių paaiškinimų ir prašymų parengimą.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Administracinė jurisprudencija. 2008, Nr. 16).

Pažymėtina, kad kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr. pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1811-415/2022).

Vertinant atsakovės vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog pagal viešai skelbiamus duomenis (https://www.kaunas.lt/administracija/struktura-ir-kontaktine-informacija/kontaktu-paieska-ir-struktura/) Savivaldybė turi Teisės ir konsultavimo skyrių (jame dirba 25 darbuotojai). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A-3606 „Dėl teisės ir konsultavimo skyriaus nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Teisės ir konsultavimo skyriaus nuostatų 12 punkte nustatyta, kad skyrius, vykdydamas jam pavestus uždavinius pagal suteiktus įgaliojimus atstovauja savivaldybei ir savivaldybės administracijai visų lygių bendrosios kompetencijos teismuose, kitose teisėtvarkos institucijose, rengia procesinius dokumentus teismui, renka ir teikia dokumentus teismams pagal jų įpareigojimus ir kt.

Šioje byloje atsakovė yra viešojo administravimo subjektas ir ginčas yra susijęs su teisiniais santykiais, kuriuose ji atlieka viešąjį administravimą. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovės administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui. Atsakovė, prašydama atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju ji neturėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams kitais būdais, nei sudarant atstovavimo sutartį tarp atsakovės ir advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, į išnagrinėtos bylos pobūdį, teismas konstatuoja, kad atsakovė turėjo reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Teisės ir konsultavimo skyriaus teisininkus, todėl nebuvo poreikio jai naudotis advokato paslaugomis. Atsakovės patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjos, nebuvo būtinos, todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos bendros Lietuvos-JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Bost-Baltik“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.