Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bendros Lietuvos-JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Bost-Baltik“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bendros Lietuvos-JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Bost-Baltik“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės tarybos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas bendra Lietuvos-JAV įmonė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bost-Baltik“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydama priteisti solidariai iš Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Savivaldybės tarybos ir Savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), 92 135 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė ištirti Savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. T-409 ,,Dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administracijai“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-409) teisėtumą.

2.1. Bendrovė 1992 m. kreipėsi į Kauno miesto valdybos vyriausiąjį architektą dėl paviljonų statybos. Vyriausiojo architekto nurodymu buvo parengtas projektas dėl prekybos paviljonų statybos ir suderintas su visomis tuometinėmis atitinkamomis institucijomis. Pagal atitinkamus projektus keliais etapais buvo pastatyti 5 pastatai: administracinis pastatas 1B1ž su priestatu, gamybinis pastatas 2P1ž, gamybinis pastatas 3P1ž su priestatu 1p1ž, gamybinis pastatas 4P1ž ir gamybinis pastatas 5P1ž (toliau – ir Statiniai). Teritorija aplink Statinius, remiantis parengtu projektu, buvo aptverta tvora ir išasfaltuota. Statiniams Savivaldybė suteikė adresą – (duomenys neskelbtini), juose pareiškėjas įkūrė savo buveinę ir nuo 1993 metų kelis dešimtmečius juose vykdė aktyvią veiklą. Apytiksliai nuo 2015 metų pareiškėjas aktyvią veiklą nutraukė ir ėmė šiuos pastatus nuomoti, išskyrus administracinį pastatą, kuris ir toliau buvo naudojamas kaip pareiškėjo buveinė. Pareiškėjas visą laiką iki Statinių nugriovimo mokėjo jam paskaičiuotą žemės mokestį. Statinių būklė ir charakteristikos yra užfiksuotos pridedamose kadastrinių matavimų byloje, Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18-08-48 ir Nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinėje išvadoje Nr. IK-8/2022.

2.2. 2017 m. liepos 24 d. Savivaldybės administracijos nurodymu Savivaldybės kontroliuojama įmonė pradėjo griauti ir per 2017 m. liepos 24–25 d. nugriovė visus Bendrovei priklausančius Statinius, kartu sunaikindama ir visą jame esantį turtą, įskaitant pareiškėjo kompiuterius su buhalterinės apskaitos programa, visus buhalterinės apskaitos dokumentus. Statinių sunaikinime dalyvavo ir gana gausios Kauno miesto policijos pajėgos. Nepaisant to, kad policijai telefonu 112, taip pat prieš tai elektroniniu paštu buvo pranešta apie neteisėtus griovimo darbus, policija ne tik nesustabdė atitinkamų darbų, bet ir pati tiesiogiai aktyviais veiksmais prisidėjo prie pastatų griovimo. Policija visą teritoriją atitvėrė „STOP“ juostomis, uždrausdama bet kokiems asmenims fiziškai kirsti atitinkamą juostas ir trukdyti griovimo darbams.

2.3. Tik teismai galėjo nuspręsti, ar pareiškėjui priklausantys pastatai su jame esančiu turtu turėjo būti nugriauti ar įteisinti. Pareiškėjo pastatyti pastatai stovėjo ir buvo naudojami daugiau kaip 20 metų, už naudojimąsi žeme visą laiką buvo mokamas žemės mokestis ir nei viena institucija daugiau kaip 20 metų nekėlė jokių reikalavimų dėl statinių, todėl pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį ir toliau jam priklausančiais statiniais naudotis, juos įteisinti (išsaugoti).

2.4. Sunaikinti administracinis pastatas 1B1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinis pastatas 2P1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinis pastatas 3P1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinis pastatas 4P1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinis pastatas 5P1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai – kiemo statiniai (kiemo įrenginiai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (Statiniai), nepriklausomo turto vertintojo įvertinti 73 200,00 Eur. Taip pat sunaikintas šis Statiniuose buvęs turtas: kompiuteris su jame buvusia buhalterine apskaitos programa, rinkos vertė apie 200 Eur; seifas, rinkos vertė apie 600 Eur; rašomieji stalai, 3 vnt., rinkos vertė apie 300 Eur; spausdintuvas ,,Canon”, rinkos vertė apie 70 Eur; kėdės, 4 vnt., rinkos vertė apie 160 Eur; dokumentų spintos, 2 vnt., rinkos vertė apie 400 Eur; stalinės lempos, 3 vnt., rinkos vertė apie 75 Eur; kranas ,,telferis” su įranga, rinkos vertė apie 7 000 Eur; spintelės, 3 vnt., rinkos vertė apie 270 Eur; suvirinimo aparatas, rinkos vertė apie 350 Eur; gręžimo staklės, rinkos vertė apie 1 000 Eur; metalo pjaustymo dujinė įranga (1 komplektas), rinkos vertė apie 450 Eur; metaliniai darbastaliai, 4 vnt., rinkos vertė apie 1 400 Eur; elektros skydinė su 4 skaitliukais, vertė apie 2 000 Eur; automobilių keltuvai, 2 vnt., rinkos vertė apie 2 500 Eur; plovimo aparatas ,,Karcher”, rinkos vertė apie 250 Eur; šlifavimo staklės, 2 vnt., rinkos vertė apie 590 Eur; oro kompresorius, rinkos vertė apie 670 Eur; įvairūs įrankiai, rinkos vertė apie 200 Eur; stulpai su lempomis, 3 vnt., rinkos vertė 450 Eur.

2.5. Dėl to, kad griaunant Statinius buvo sunaikinti ir visi pareiškėjo buhalterinės apskaitos dokumentai, pareiškėjas neturi galimybės pateikti turto įsigijimo dokumentų, taip pat įrodyti tikslios sunaikintų įrenginių vertės. Tačiau šie sunaikinti daiktai turėtų atsispindėti tiek antstolio padarytuose vaizdo įrašuose, taip pat šių įrenginių buvimo faktą patvirtina ir liudytojų parodymai. Sunaikinto turto rinkos vertė apie 92 135 Eur, todėl pareiškėjas prašė šią sumą priteisti iš atsakovų solidariai.

3. Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Savivaldybės tarybos ir Savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas 1993 m. birželio 1 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi vieneriems metams išsinuomojo 54 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Kaune. 1995 m. rugsėjo 11 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi pareiškėjas trejiems metams išsinuomojo 80 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kauno miesto valdybos 1992 m. gruodžio 15 d. potvarkio Nr. l242-V „Dėl mobilios įrangos ir laikinų statinių, skirtų komercinei veiklai, žemės sklypų įteisinimo“ 1 priedo „Uždarųjų akcinių bendrovių, individualių ir valstybinių įmonių, kurioms įteisinamos laikinųjų statinių, skirtų komercinei veiklai, žaliosios linijos miesto fondinėje žemėje, sąrašas“ 22 punktu buvo skirta 54 kv. m bendros Lietuvos-JAV įmonės „Bost-Baltik“ paviljonui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje; 23 punktu buvo skirta 80 kv. m bendros Lietuvos-JAV įmonės „Bost-Baltik“ paviljonui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje; 24 punktu buvo skirta 112 kv. m bendros Lietuvos-JAV įmonės „Bost-Baltik“ paviljonui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Taigi iš viso: 246 kv. m ploto.

3.2. Turto vertinimo ataskaitoje ir Nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinėje išvadoje Nr. IK-8/2022 įvertinti jau penki Statiniai, kurių bendras plotas 288,43 kv. m, kartu su kiemo įrenginiais (tvora, vartais, cokoliu, asfaltuota aikštele, pavėsine), kuriems laikinas leidimas niekada nebuvo išduotas, o ir byloje jokių įrodymų, kad tokie įrenginiai priklausė pareiškėjui ar buvo jo sukurti, nėra. Nuomos sutartis numatė, kad pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus nuomos sutartį pastatai, kiti statiniai, inžineriniai įrenginiai bei komunikacijos nuomotojo išperkami arba turi būti likviduoti vadovaujantis 1992 m. gruodžio 23 d. Žemės nuomos įstatymo Nr. 1-354 18 straipsniu. Nuomos sutartis baigė galioti 1998 m. rugsėjo 6 d., tačiau jokio susitarimo dėl Statinių perėmimo ir kompensavimo už juos šalys nesudarė.

3.3. Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1318-343/2007 (toliau – ir KAT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas), spręsdamas dėl UAB ,,Bost-Baltik“ galimybės įteisinti Statinius, labai aiškiai konstatavo, kad ginčo Statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra pastatyti neteisėtai ir yra laikomi savavališka statyba. Nors Statinių likvidavimą numačiusi nuomos sutartis ir neįvardijo, kas turi Statinius likviduoti, UAB ,,Bost-Baltik“ to nepadarius, iniciatyvos ėmėsi kita sutarties šalis – Savivaldybė. Savivaldybė, vykdydama jai priskirtą švaros ir tvarkos viešose vietos užtikrinimo funkciją, 2017 m. pristatė visuomenei planą dėl neteisėtai pastatytų statinių šalinimo darbų Kauno senamiestyje bei kituose miesto rajonuose. Šis planas buvo inicijuotas siekiant pašalinti nelegalios ir savavališkos statybos padarinius visame Kauno mieste. Įgyvendindama minėtą planą, Savivaldybės taryba 2017 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Savivaldybės administraciją: įspėti Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų ir neįteisintų statinių statytojus (užsakovus), kad šiems nenugriovus tokių statinių ir nesutvarkius statybvietės per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos šie statiniai bus nugriauti Savivaldybės lėšomis; organizuoti 1.1 papunktyje nurodytų statinių nugriovimą Savivaldybės lėšomis, jeigu jų nenugriaus statytojai (užsakovai) per įspėjime nurodytą terminą, ir išreikalauti, kad statytojai padengtų Savivaldybės patirtas griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas. Atsižvelgdama į tai, Savivaldybė UAB ,,Bost-Baltik“ ir jos direktoriui pateikė 2017 m. birželio 14 d. įspėjimą Nr. 04-2-382, kuriame nurodė, kad UAB ,,Bost-Baltik“ privalo per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo nugriauti (pašalinti) neįteisintus Statinius (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad laiku nenugriovus ir nepašalinus neteisėtų Statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir nesutvarkius statybvietės, Savivaldybė šiuos darbus atliks savo lėšomis ir patirtas išlaidas išieškos iš pastatų savininko.

3.4. Bendrovė buvo įspėta, kad nelegalius Statinius turi nugriauti iki nustatyto termino, tačiau, 2017 m. liepos 17 d. patikrinus teritoriją, buvo nustatyta, kad Statinių, savavališkai pastatytų nesuformuotame valstybinės žemės sklype, Bendrovė nenugriovė ir įsipareigojimų nevykdė, KAT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu konstatuotos nelegalios statybos nepašalino. Įvertinus Bendrovės neveikimą, organizuoti Statinių nugriovimą (pašalinimą) ir teritorijos sutvarkymo darbus buvo pavesta Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriui. Pareiškėjas neįrodė, kad jis buvo ginčo Statinių savininkas ir turėjo nuosavybės teisę į likviduotus pastatus. Nuosavybės teisė į ginčo Statinius iki pat 2017 m. birželio 22 d. nebuvo niekam registruota. Jokių dokumentų, galinčių pagrįsti pareiškėjo priešingus teiginius, nėra, tokių dokumentų su skundu taip pat nepateikta.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Lietuvos valstybę atstovaujantis Kauno AVPK nurodė, jog ginčo atveju policija nevykdė griovimo darbų, neatliko kitų, pareiškėjo teigimu, neteisėtų veiksmų, o tik vykdė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 13 punkte jai pavestas funkcijas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 23¹ punkte įtvirtintais pagrindais vykdymo metu atsiradusioms kliūtims pašalinti antstolio kviečiama policija privalo reaguoti ir užtikrinti visuotinę rimtį. Pareiškėjo nurodyti policijos veiksmai buvo atliekami vykdant Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus uždavinius – asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Savivaldybės administracijos galimai neteisėtų veiksmų nugriovus administracinį pastatą 1B1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinį pastatą 2P1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinį pastatą 3P1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinį pastatą 4P1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinį pastatą 5P1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius – kiemo statinius (kiemo įrenginiai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (Statinius), ir sunaikinus šiuose Statiniuose buvusį turtą, atlyginimo.

7. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo išnuomotas iki 1998 m. rugsėjo 6 d. Nuomos sutarties 4 punktas numatė, jog, pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį, pastatai, kiti statiniai, inžineriniai įrenginiai bei komunikacijos nuomotojo išperkami arba turi būti likviduoti vadovaujantis Žemės nuomos įstatymo (Nr. I-354) 18 straipsniu. Pagal minėtą straipsnį, pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius nuomininkui žemės savininkas privalo kompensuoti arba galėjo juos naudoti servituto teise, tik, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame susitarime. Joks susitarimas dėl kompensavimo už Statinius ir Statinių tolesnio naudojimo nebuvo sudarytas, o Bendrovė 2007 metais inicijavo bylą Kauno miesto apylinkės teisme dėl Statinių įgijimo pagal įgyjamąją senatį. KAT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendime, įvertinęs Bendrovės galimybę įteisinti Statinius, konstatavo, kad Statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra pastatyti neteisėtai ir yra laikomi savavališka statyba. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad Statiniai pastatyti neteisėtai ir yra laikomi savavališka statyba. Pareiškėjas, teismo vertinimu, neįrodė, kad esama situacija po KAT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo pasikeitė, jog jis pastatė statinius teisėtai ir, kad buvo teisėtas jų savininkas.

8. Statinių nugriovimą atsakovas organizavo Savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. T-409 „Dėl įpareigojimų Kauno miesto savivaldybės administracijai“ pagrindu. Sprendimu Nr. T-409 Savivaldybės administracija įpareigota įspėti Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų ir neįteisintų pastatų statytojus (užsakovus), kad, šiems nenugriovus statinių ir nesutvarkius statybvietės per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos, statiniai bus nugriauti Savivaldybės lėšomis (1.1 p.); organizuoti šių statinių nugriovimą Savivaldybės lėšomis, jei statiniai nebus nugriauti per įspėjime nurodytą terminą, ir reikalauti, kad statytojai padengtų Savivaldybės patirtas griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas (1.2 p.). Sprendime Nr. T-409 nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 ir 36 punktai, 12 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 2 dalies 1 punktas.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-780-624/2021 nustatė, kad statinių naudojimo priežiūrą ir sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimą ir jų laikymosi kontrolės organizavimą, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimą reglamentuojančios normos teisės savivaldybės administracijai nugriauti statinį nesuteikia. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad byloje yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai nugriaunant ginčo pastato garažą ir sunaikinant jame esantį turtą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės analogiška minėtai bylai, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos LVAT suformuotos praktikos.

10. Teismas konstatavo, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ir šioje byloje yra pagrindas nustatyti Savivaldybės neteisėtus veiksmus nugriaunant Statinius. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio redakcija, įtvirtinusi blanketinę normą – savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (14 str.). Dėl šios priežasties nėra pagrindo tirti Sprendimo Nr. T-409 teisėtumą.

11. Teismas pabrėžė, kad nustačius minėtus neteisėtus atsakovo veiksmus, turi būti sprendžiama dėl kitų atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio tarp minėtų neteisėtų veiksmų.

12. Teismas nurodė, kad patirtos žalos dydžiui pagrįsti pareiškėjas į bylą pateikė 2018 m. rugsėjo 21 d. Turto vertinimo ataskaitą Nr. 18-08-18 (toliau – ir Turto vertinimo ataskaita), kurioje užfiksuota, jog Statinių rinkos vertė 2017 m. liepos 10 d. yra 73 200 Eur.

13. 2021 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti į bylą eksperto išvadą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 61 straipsnyje, nugriautų Statinių vertei nustatyti. Pareiškėjas į bylą pateikė teismo ekspertės I. K. nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinę išvadą Nr. IK-8/2022 (toliau – ir I. K. konsultacinė išvada), kurioje nustatyta, jog Statinių rinkos vertė 2017 m. liepos 23 d. yra 124 600 Eur. Atsakovas į bylą pateikė teismo eksperto V. S. konsultacinę išvadą Nr. VS-2022/03-2 dėl turto retrospektyvinės rinkos vertės (toliau – ir V. S. konsultacinė išvada), kurioje nustatyta, jog Statinių retrospektyvinė rinkos vertė 2017 m. liepos 24 d., darant prielaidą, kad Statiniai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir išsidėstę 0,1167 ha ploto valstybiniame žemės sklype, buvo 4 600 Eur.

14. Ekspertui taip pat buvo pavesta nustatyti Statinių retrospektyvinę rinkos vertę, atsižvelgiant į aplinkybę, kad vertinamieji pastatai vertinimo dieną (2017 m. liepos 24 d.) buvo nugriauti ir įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo klausimu ekspertas padarė išvadą, kad Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (kai Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka nėra registruoti nekilnojamieji daiktai, nuosavybė bei kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymai, įstatymų nustatyti juridiniai faktai) rinkos vertės apskaičiuoti nėra pagrindo, todėl nustatyti Statinių retrospektyvinės rinkos vertės 2017 m. liepos 24 d. nėra galimybės. Tokią išvadą ekspertas motyvavo tuo, jog vertinamo turto rinkos vertė vertinimo praktikoje suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme: „turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų“. Turto rinkos vertė rodo turto vertę esant geriausiam šio turto panaudojimui. Turto geriausias panaudojimas reiškia efektyviausią jo panaudojimą, kuris yra įmanomas, teisiškai leidžiamas ir finansiškai įvykdomas. Geriausiu turto panaudojimu gali būti tiek esamas, tiek kitoks galimas jo panaudojimas. Geriausias panaudojimas nustatomas atsižvelgiant į turto panaudojimą, kurį numato rinkos dalyvis siūlydamas pirkimo kainą. Geriausias turto panaudojimas (angl. „highest and best use“) – tuo pat metu fiziškai įmanomas, teisėtas ir finansiškai perspektyvus turto panaudojimas, suteikiantis turtui didžiausią vertę. Rinkos vertė yra pagrindinė sąvoka nustatant pagrįstus lūkesčius dėl tam tikro objekto kainos, kuri yra neutrali tiek pirkėjo, tiek pardavėjo atžvilgiu. Rinkos, kurioje nustatinėjama turto vertė, pobūdis priklauso nuo sandorio objekto, o rinkos sąlygos gali keistis dėl kintančios pasiūlos ir paklausos pusiausvyros, besikeičiančios informacijos, tendencijų, taisyklių, lūkesčių, kreditavimo sąlygų, pelno lūkesčių ir kitų aplinkybių. Pagal Tarptautinius vertinimo standartus vertinimo pagrindas gali būti trijų pagrindinių kategorijų. Rinkos vertė priskiriama Pirmajai kategorijai, kuri parodo labiausiai tikėtiną kainą, kuri būtų gauta atlikus menamą mainų sandorį laisvoje ir atviroje rinkoje.

15. Teismas vertino, kad tik teisėtai statinį pastačiusiam asmeniui gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos bei ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų. Kita vertus, UAB „Bost-Baltik“ galėjo patirti žalą dėl nepagrįstai nugriautų Statinių tokio dydžio suma, už kurią galėjo realizuoti nugriautų Statinių liekanas (statybines medžiagas).

16. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog pareiškėjas (UAB „Bost-Baltik“ direktorius) 2017 m. birželio 14 d. buvo įspėtas per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo nugriauti (pašalinti) neįteisintus Statinius (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įspėtas dėl pasekmių. Statinių griovimo procese dalyvavusios antstolės R. P. 2017 m. rugpjūčio 16 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolės R. P. parodymai, griovimo darbus vykdžiusio T. V. parodymai ir USB atmintinėje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas Statinių griovimas, patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas tik iš dalies įvykdė 2017 m. birželio 14 d. įspėjimo reikalavimus, t. y. išsivežė dalį vertingų daiktų, tačiau Statinių nenugriovė. Byloje nėra jokių duomenų, kad svarbios priežastys pareiškėjui sutrukdė per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo nugriauti (pašalinti) neįteisintus Statinius (duomenys neskelbtini), taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų inicijavęs įspėjimo pratęsimą.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo įspėtas apie Statinių nusigriovimą, jam buvo nustatytas terminas šiuos darbus atlikti (pasiimant juose buvusią nuosavybę) ir pareiškėjui nekeliant jokio ginčo dėl to, jog Statybos įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatos ribojo galimybę Statinius nugriauti, minėtas teisinis reguliavimas ir byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos išvadoms, kad Savivaldybė, įspėdama pareiškėją per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo nugriauti (pašalinti) neįteisintus Statinius (duomenys neskelbtini), taip pat įspėdama dėl pasekmių, veikė pagal kompetenciją ir atlikdama pirmiau minėtas Vietos savivaldos įstatyme numatytas funkcijas. Šiais aspektais atsakovo veiksmus įspėjant pareiškėją per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo nugriauti (pašalinti) neįteisintus Statinius pripažinti neteisėtais nėra pagrindo.

18. Teismas vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo nerūpestingumu, įskaitant ir 2017 m. birželio 14 d. įspėjimo reikalavimų ignoravimą, lėmė galimos žalos dėl nepagrįstai nugriautų Statinių tokio dydžio sumos, už kurią galėjo realizuoti nugriautų Statinių liekanas (statybines medžiagas), atsiradimą. Atsižvelgiant į tai ir į CK 6.248 straipsnio 4 dalies reglamentavimą, Savivaldybė atleista nuo civilinės atsakomybės.

19. Teismas pažymėjo ir tai, kad nors byloje apklausti kaip liudytojai A. Ž., E. S. teigė, jog Statiniuose buvo turtas, kuris iš esmės atitinka pareiškėjo skunde nurodytą turtą, tačiau minėti liudytojai negalėjo patvirtinti, kad jų išvardintas turtas Statiniuose buvo griovimo metu, nes griovimo darbų išvakarėse jie nesilankė (duomenys neskelbtini).

20. Teismas sprendė, kad nors pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes, jog žalą patyrė ir dėl Kauno AVPK darbuotojų veiksmų (policijos pareigūnai nesustabdė griovimo darbų), tačiau pripažinti jų veiksmus neteisėtais nėra pagrindo, nes policijos pareigūnai vykdė Policijos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus uždavinius – asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas ir 6 straipsnio 1 dalies 13 punkte jai pavestas funkcijas. USB atmintinėje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas Statinių griovimas ir policijos pareigūnų veiksmai, nepaneigia anksčiau padarytos išvados dėl policijos pareigūnų veiksmų vertinimo.

III.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais kaip ir skunde. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas teikia šiuos pagrindinius argumentus:

22.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingus įrodymus. Teismas siekė apginti valstybės ir savivaldybės interesus, o ne įvykdyti teisingumą.

22.2. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atitinkamų statinių pastatymo neteisėtumą ar savavališkos statybos faktą, todėl vien tik iš teismo sprendimo teismas negalėjo padaryti tokių išvadų, nes byloje yra pateikti įrodymai apie Statinių statybos teisėtumą (skundo priedai Nr. 2-10). KAT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendime savavališkos statybos faktą konstatavo kitame kontekste, visiškai pagrįstai nurodytame sprendime konstatuodamas, kad paties asmens pasistatyti statiniai negali būti įgyjami pagal įgyjamą senatį, o nuosavybė turi būti įforminama užbaigiant statybos procedūras, kas nebuvo padaryta. Būtent šiame kontekste buvo konstatuota savavališka statyba.

22.3. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1993 m. gruodžio 23 d.) 18 straipsnis numatė, kad pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus ją prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius nuomininkui žemės savininkas privalo kompensuoti arba gali juos naudoti servituto teise, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime. Ginčai dėl kompensacijos dydžio sprendžiami teisme. Savivaldybė nugriovė Statinius nesuteikus galimybės juos įteisinti. Atsakovo neteisėtų veiksmų pripažinimas nėra pakankamas pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti.

22.4. Pareiškėjas neturėjo jokios pareigos nugriauti Statinius, nebuvo teismo sprendimo, įpareigojančio juos griauti.

22.5. Policijos neteisėtai veiksmai pasireiškė tuo, kad ji dalyvavo Statinių griovimo darbuose ne teismo sprendimo nugriauti Statinius pagrindu, o atsakovo prašymu.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Kauno AVPK nurodo, kad pareiškėjas nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė policijos pareigūnai vykdant Statinių griovimą. Policijos pareigūnams nebuvo akivaizdus Savivaldybės sprendimo nugriauti Statinius neteisėtumas, todėl griovimo metu nebuvo objektyvių įrodymų, kad Savivaldybės sprendimas ir patys griovimo veiksmai neteisėti.

24. Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Savivaldybės tarybos ir Savivaldybės administracijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Savivaldybė atsiliepimą grindžia iš esmė analogiškomis aplinkybėmis ir argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą. Savivaldybė papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, prejudicinę reikšmę šiai bylai turintį KAT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą, pripažindamas, jog Statiniai pastatyti neteisėtai ir yra laikytini savavališka statyba; tinkamai vertino 1995 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. H19/95-8 3 punktą bei Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo nuostatas; tinkamai konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo Statinių savininkas. Teismas, be kita ko, teisingai konstatavo, kad yra pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 92 135 Eur dydžio turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš, jo nuomone, neteisėto Statinių (t. y. administracinio pastato 1B1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinio pastato 2P1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinio pastato 3P1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinio pastato 4P1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinio pastato 5P1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių – kiemo statinių (kiemo įrenginių) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)) nugriovimo ir juose buvusio turto sunaikinimo, atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, be kita ko, dėl to, jog teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingus įrodymus, taip pat nurodo, kad teismas šališkai išnagrinėjo bylą, t. y. teismas siekė apginti valstybės ir savivaldybės interesus, o ne įvykdyti teisingumą.

27. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

28. Pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.).

29. Patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą iš valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK. Teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Kauno AVPK pareigūnai Statinių griovimo darbų atlikimo metu vykdė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus uždavinius – asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas ir 6 straipsnio 1 dalies 13 punkte jai pavestas funkcijas, ir neteisėtos veikos neatliko. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – Kauno AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai (neveikimas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir ją pagrindžiančiais argumentais sutinka. Todėl ši tikrinamo teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikrinamo teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos priteisimo iš Savivaldybės neatitinka esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl ši tikrinamo teismo sprendimo dalis negali būti pripažinta pagrįsta bei teisėta.

31. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

32. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nustatyti Savivaldybės neteisėtus veiksmus nugriaunant Statinius, nes nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą iš esmės yra analogiška administracinei bylai Nr. A-780-624/2021, kurią išnagrinėjus priimta LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis. Pakartotinai įvertinusi paminėtoje ir nagrinėjamoje administracinėse bylose nustatytas teisines ir faktines nekilnojamųjų turto objektų nugriovimo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija paminėtai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.

33. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs neteisėtus Savivaldybės veiksmus ir nustatęs, kad Statiniai buvo pastatyti nelegaliai, sprendė, jog pareiškėjas galėjo patirti tokio dydžio žalą, už kurią galėjo būti realizuotos nugriautų Statinių liekanos (statybinės medžiagos), tačiau, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Bost-Baltik“ direktorius 2017 m. birželio 14 d. buvo tinkamai įspėtas per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo nugriauti (pašalinti) Statinius ir dėl pasekmių to nepadarius, sprendė, jog yra pakankamas pagrindas Savivaldybę atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d.).

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad Savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija 2017 m. birželio 14 d. įspėjime Nr. 04-2-382 (toliau – ir Įspėjimas) Bendrovės direktorių J. A. informavo apie tai, kad pareiškėjas per vieną mėnesį nuo Įspėjimo gavimo (Bendrovės direktoriui Įspėjimas įteiktas 2017 m. birželio 14 d.) privalo nugriauti (pašalinti) neįteisintus statinius (duomenys neskelbtini). Taip pat Įspėjime atkreiptas dėmesys į tai, kad nustatytu laiku nenugriovus neteisėtų statinių (duomenys neskelbtini) ir nesutvarkius statybvietės Savivaldybės administracija šiuos darbus atliks savo lėšomis ir imsis priemonių, jog patirtos išlaidos būtų išieškotos iš pastatų savininko. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad Įspėjime pareiškėjui nebuvo suteikta detalesnė informacija apie griovimo darbus, įskaitant tai, kada tokie darbai bus atliekami, ar nugriovus Statinius bus suteikta galimybė pasiimti nugriautų Statinių liekanas (statybines medžiagas), ar jos bus sandėliuojamos (jei taip, tai kur ir per kiek laiko).

35. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra konstatavęs, kad CK 6.282 straipsnio norma reglamentuoja nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisinius padarinius deliktinės civilinės atsakomybės atveju bei įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalą atmetimo. Šios CK normos gali būti taikomos tik jei nustatyta nukentėjusio asmens kaltė, kuri nepreziumuojama, taigi ją turi įrodyti skolininkas – žalą padaręs asmuo (LAT 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021, 32 p.; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-684/2023, 42 p.).

36. Nagrinėjamu atveju Savivaldybės atstovai pareiškėjo kaltės neįrodinėjo, o teismas, atleisdamas Savivaldybę nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d.), t. y. nuo pareigos atlyginti žalą, už kurią galėjo būti realizuotos nugriautų Statinių liekanos (statybinės medžiagos), vadovavosi tik faktine aplinkybe, kad pareiškėjui buvo įteiktas Įspėjimas, nors, kaip minėta, jame detalesnės informacijos apie griovimo darbus ir galimybę pareiškėjui pasiimti nugriautų Statinių liekanas (statybines medžiagas) nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirtingai nei konstatuota tikrinamame teismo sprendime, Įspėjimo įteikimas pareiškėjui per se (savaime) nesudaro pagrindo, vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi ir 6.282 straipsnio 1 dalimi, atleisti Savivaldybę nuo civilinės atsakomybės, įskaitant Savivaldybės pareigą atlyginti tokio dydžio žalą, už kurią galėjo būti realizuotos nugriautų Statinių liekanos (statybinės medžiagos).

37. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti turtinę žalą už sunaikintą Statiniuose buvusį turtą. Pareiškėjas, grįsdamas šį reikalavimą, be kita ko, nurodė, kad sunaikinti daiktai turėtų atsispindėti tiek antstolio padarytuose vaizdo įrašuose, taip pat šių įrenginių buvimo faktą patvirtina ir liudytojų parodymai. Dėl šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas išimtinai vertino liudytojų A. Ž. ir E. S., kurie nors patvirtino, jog Statiniuose buvo turtas, kuris iš esmės atitinka pareiškėjo skunde nurodytą turtą, tačiau negalėjo patvirtinti, kad jų išvardintas turtas Statiniuose buvo griovimo metu, nes griovimo darbų išvakarėse jie nesilankė (duomenys neskelbtini). Tačiau šiuo aspektu teismas nevertino kitų byloje surinktų įrodymų. Pavyzdžiui, nebuvo įvertintas antstolės R. P. 2017 m. rugpjūčio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinys, prie jo pridėta medžiaga, neapklausta antstolė.

38. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis [teismas] privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., 2008 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-320/2008, nurodyta, pvz., 2023 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-998-789/2023). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas nesurinko ir neįvertino visų reikšmingų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti nugriautų Statinių liekanų (statybinių medžiagų) vertę ir nustatyti Statiniuose buvusį turtą, ir argumentuotai neatsakė į pagrindinį pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš, jo nuomone, neteisėto Statinių nugriovimo ir juose buvusio turto sunaikinimo, atlyginimo iš Savivaldybės.

40. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

41. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl turtinės žalos priteisimo iš Savivaldybės, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, tiek, kiek ja buvo išspręstas kausimas dėl turtinės žalos priteisimo iš Savivaldybės, naikinamas ir ši administracinės bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su turtinės žalos priteisimu iš Savivaldybės, nevertinami, taip pat netikrinami su tuo susiję ir kiti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai.

42. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, pažymėtina, jog bet kokios abejonės dėl teisėjo (teismo) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis. Pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės motyvuoja tuo, kad jo nuomone, teismas siekė apginti valstybės ir savivaldybės interesus, o ne įvykdyti teisingumą. Šiuo aspektu primintina, kad LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, jog tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su priimtu teismo sprendimu, teismo atliktu įrodymų (faktinių aplinkybių) vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo bendros Lietuvos-JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Bost-Baltik“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo bendros Lietuvos-JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Bost-Baltik“ skundas dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės tarybos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, ir šią bylos dalį perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.