Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės ir Lino Zinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tarp pušų“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Apeliacijos objektą sudaro šalių ginčas dėl žalos atlyginimo, atsakovui ieškovės turimo buto galimai išlikusių pamatų vietoje pradėjus vykdyti kito pastato statybos darbus bei dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

9. Iš Nekilnojamo turto registro 2021-01-25 pažymos matyti, kad 0,2987 ha ploto Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruoti trys gyvenamieji pastatai, pastatai registruoti adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei kiti ūkiniai pastatai, garažai, kiemo įrenginiai. Visi statiniai 2018-06-21 iš Nekilnojamo turto registro išregistruoti, kaip sunaikinti. Nuo 2019-10-29 Žemės sklypo savininku 2019-10-28 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8457 pagrindu yra įregistruotas (2021 m. duomenimis) UAB „Andrum Metropolis“. Žemės sklype UAB „Andrum Metropolis“ nuosavybės teise yra registruotas baigiamas statyti pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas 2020-05-11 Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu.

11. Ieškovei I. B. 2009-10-29 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0068/09/461 pagrindu priklausė 43,03 kv. m ploto Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Butas buvo gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

12. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei priklausantis Butas yra nugriautas. Šis juridinę reikšmę turintis faktas yra nustatytas byloje esančiais faktiniais duomenimis ir patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1798-466/2016, kurio nagrinėjamam ginčui aktuali dalis dėl pastato (duomenys neskelbtini), palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1068-852/2019, buvo nuspręsta įpareigoti I. B. išregistruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bei savo nuosavybes teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro. Vilniaus apygardos teismo 2019-02-28 nutartyje pasiremta UAB „Tarp pušų“ pateikta žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pastatas (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla, iš kurioje esančių 2018-06-21 fotonuotraukų matyti, kad jokių pastato (duomenys neskelbtini) konstrukcijų nėra, nuotraukose matyti sunkiąja technika išlygintas tuščias laukas. Teismas konstatavo, kad nekilnojamasis daiktas yra visiškai išnykęs, o pasibaigus nuosavybės teisei, turi būti išregistruotos I. B. daiktinės teisės į jį. Teismas sprendė, kad ginčo baigtį nulėmė nesąžiningi UAB „Tarp pušų“ veiksmai, sutvarkant Žemės sklypo teritoriją, dėl ko jam paskirta CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta 5 000 Eur bauda. 2019-04-26 ieškovė padavė kasacinį skundą, bet 2019-05-10 nutartimi kasacinį skundą atsisakyta priimti.

13. Vilniaus apygardos teismo 2016-01-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-899-656/2016, išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovų I. G., V. D., L. D. ieškinį atsakovui AB DnB bankui dėl draudimo nustatyti servitutus panaikinimo ir teisės pripažinimo, nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys Butas (namo dalis) yra faktiškai nugriautas, ir šalys šios aplinkybės neginčija. Ieškovės argumentas, kad ji turi teisę vykdyti nugriauto Buto rekonstrukciją, nes nekilnojamasis daiktas neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, atmestas, nurodžius, kad faktiškai sunaikinto nekilnojamojo daikto neišregistravimo iš registro aplinkybė nepaneigia daikto sunaikinimo fakto.

14. Nustatyta, kad UAB „Tarp pušų“ 2018-06-07 sudarė rangos sutartį Nr. 18/06/07-1, kuria atsakovas su UAB „Eviteks“ susitarė dėl pastatų, esančių Žemės sklype, bei dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ar jų likučių griovimo darbų, įskaitant atliekų sutvarkymą, išvežimą bei reikalingų pažymų pateikimą.

Dėl atsakovo atsakomybės sąlygų bei bylos nagrinėjimo apimties

15. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta, kad būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, kurie pasireiškė pastato adresu (duomenys neskelbtini), likučių (pamatų dalies) nugriovimu. Byloje pateiktas tik ieškovės I. B. apeliacinis skundas, atsakovas apeliacinio skundo neteikė ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ir išvadų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nustatymo apeliacine tvarka neginčijo.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis CPK 313 straipsnio nuostata, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyti ieškovės atžvilgiu atlikti neteisėti atsakovo veiksmai, negali būti peržiūrima bylą nagrinėjant pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą. Taigi atsakovo UAB „Tarp pušų“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti argumentai, kuriais nesutinkama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nenagrinėtini bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje remiasi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nustatymo ir šią civilinės atsakomybės sąlygą laiko įrodyta ir nustatyta. Toliau nutartyje bus vertinamos kitos civilinės atsakomybės sąlygos – patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė.

Dėl pamatų atstatymo išlaidų priteisimo

20. Ieškovė 2 903,30 Eur žalos dydį įrodinėja UAB „Sistela“ parengta lokaline sąmata, kuri sudaryta 2019 m. spalio mėn. kainomis. Kaip matyti iš pateiktos lokalinės sąmatos, šioje sąmatoje yra apskaičiuotos išlaidos, kurios iš esmės yra susijusios ne su autentiškų pamatų įrengimo išlaidomis, tačiau su Buto pamatų rekonstravimo darbais, atliktais po Buto nugriovimo. Bylos duomenys patvirtina, kad Butas buvo nugriautas iki atsakovo nuosavybės teisių į Žemės sklypą atsiradimo. Atsakovas UAB „Tarp pušų“ Žemės sklypo savininku tapo nuo 2018-02-12 ir buvo iki 2019-10-29 (pagal registro įrašą).

21. Sprendžiant dėl žalos ieškovei, kuri būtų sietina su atsakovo neteisėtais veiksmais, atsiradimo, įvertinus UAB „Sistela“ lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų pobūdį, svarbu nustatyti faktines aplinkybes dėl pamatų rekonstravimo laiko. Bylos duomenimis nustatyta, kad jau 2013-03-01 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0008-13-1246 nurodoma, kad pastato (duomenys neskelbtini) nėra, matomi statybinių medžiagų likučiai. Kadangi žemės paviršius padengtas sniegu, Buto pamatų būklės nustatyti negalima. Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo poskyrio 2014-09-14 Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32-2712/15 (2.1.15-AP2) nurodoma, jog vizualiai apžiūrėjus (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą nustatyta, kad pastatas nugriautas, ūkiniai pastatai aplink pastatą nugriauti. 2014-10-06 parengtoje inžinierės-geodezininkės S. D. išvadoje, kuria tirtas klausimas, ar pastato (duomenys neskelbtini) pamatų likučiai gali būti laikomi nekilnojamojo turto objektu, pateiktose fotonuotraukose matyti žole užžėlęs plotas. Padaryta išvada, jog gyvenamojo namo pamatų likučiai ir buvęs Butas neatitinka Statybos įstatyme numatytos statinio sąvokos ir pagal Kadastro įstatymą negali būti laikomi nekilnojamojo turto kadastro objektais.

22. Įmonės „Tyrimai ir projektai“ 2016-04-12 atliko buvusio pastato (duomenys neskelbtini). Buto Nr. 2 pamatų būklės tyrimo akte nurodoma, kad pamatų pagrindinės konstrukcijos yra gelžbetoninis pamato rostverkas, aukštis 43-44 cm, kuris remiasi į gelžbetoninius d 40 cm polius, kurie armuoti d 12 S400 armatūra. Pagal įrengtų konstrukcijų išorinę būklę (pamatų rostverko betonas šviesus, nuo laiko nepatamsėjęs, nuo atmosferinių poveikių neapsaugoto betono paviršiuje neužfiksuota erozijos požymių, neapsaugota polių armatūra esanti grunte paveikta tik paviršinės oksidacijos, betoninių konstrukcijų paviršiuje nėra samanų ar kitos augmenijos požymių) galima daryti išvadą, kad gelžbetoniniai pamatai yra įrengti ne anksčiau nei 1-2 metų laikotarpyje.

23. Iš aptartų duomenų matyti, jog ieškovė laikotarpiu po pastato (duomenys neskelbtini) nugriovimo, kuris įvyko ne vėliau kaip 2013-03-01, ėmėsi Buto pamatų tvarkymo veiksmų. Pamatų būklės pokytis yra fiksuojamas įmonės „Tyrimai ir projektai“ 2016-04-12 atlikto patikrinimo metu bei kituose bylos duomenyse. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat neginčija, jog atliko pamatų tvarkymo darbus, o pamatų tvarkymo darbų atlikimo faktu remiasi, teigdama, jog pamatų suremontavimas po užstatymo teisės atsisakymo įrodo ieškovės siekį suremontuoti ir eksploatuoti Butą. Taigi, atsakovui tapus Žemės sklypo savininku, šiame sklype buvo rekonstruoti Buto pamatai, kurie vėliau atsakovo veiksmais buvo pašalinti išlyginant Žemės sklypo paviršių. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ne ieškovės Buto, o likusių Buto pamatų sunaikinimu.

24. Vertinant, ar ieškovei buvo padaryta žala dėl jos nuostolių, patirtų atsakovui sunaikinus Buto pamatus, yra svarbu tai, ar ieškovės veiksmai turėjo teisėtą galimybę panaudoti Buto pamatus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime nurodytu vertinimu, kad teismų sprendimais nebuvo nustatyta, kad Buto pamatai sunykę ar rekonstruoti neteisėtai. Teismas nustatė ir ši išvada neginčijama apeliaciniame procese, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo atlikti, jam iniciavus darbus pagal 2018-06-07 rangos sutartį Nr. 18/06/07-1 su UAB „Eviteks“. Ieškovės veiksmų teisėtumo vertinimui yra svarbu tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 buvo konstatuota, kad teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar statinys buvo išnykęs (visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu) anksčiau, t. y. iki dabartinės kokybės pamatų atsiradimo. Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas buvo įpareigotas aiškintis, ar dabartinė statinio laikančioji konstrukcija – pamatai, būtų laikomi naujo statinio statybos rezultatu, galinčiu sudaryti prielaidas formuoti naują nekilnojamąjį daiktą ir jį įregistruoti, bet ne išsaugoti buvusio statinio ir daiktinių teisių į jį registraciją. Ir atvirkščiai – nustačius, kad ginčo statinys iki jo konstrukcijų remonto nebuvo visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas arba kad statinio ar jo dalių griovimo darbai buvo atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad jis nebuvo išnykęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad tokiu atveju pagrindo išregistruoti statinį ir daiktines teises į jį nebūtų. Būtent šių esminę teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išsiaiškinimui bei galimam ieškovės teisių į Buto atstatymą įgyvendinimui neteisėtais veiksmais sutrukdė atsakovo UAB „Tarp pušų“ neteisėti veiksmai. Atsakovo UAB „Tarp pušų“ neteisėti veiksmai sudarė pagrindą Vilniaus apygardos teismui 2019-02-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1068-852/2019 priimti ieškovei nepalankų sprendimą ir įpareigoti I. B. išregistruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bei savo nuosavybes teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro, konstatavus, jog atsakovas UAB „Tarp Pušų“, sutvarkydamas Žemės sklypo teritoriją, sukliudė byloje nustatyti objektyvią tiesą ir įvykdyti teisingumą.

25. Byloje yra nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007-03-21 sprendimu Nr. 1-1559 patvirtino detalųjį teritorijos tarp Lvovo, Linkmenų, Krokuvos gatvių ir pravažiavimo kelio ties (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, nustatant, kad sklypo naudojimo būdas yra daugiaaukštės gyvenamosios statybos. 2007-07-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracija statinio savininkams V. D. ir L. D. išdavė Leidimą nugriauti statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-03-21 sprendimas Nr. 1-1559 dėl detaliojo teritorijos tarp Lvovo, Linkmenų, Krokuvos gatvių ir pravažiavimo kelio ties (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo bei 2007-07-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas Leidimas nugriauti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), egzistavo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 priėmimo metu, tačiau tai nesudarė pagrindo kasaciniam teismui spręsti, jog minimi administraciniai sprendimai yra kliūtis ieškovei I. B. galimai teisėtai naudotis Buto pamatais, kasacinės instancijos teismas nelaikė, jog administraciniai sprendimai imperatyviai lemia įpareigojimą ieškovei I. B. nugriauti pastatą. Šioje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-17 nutarties išvadomis ir naujai administracinių sprendimų įtakos ieškovės galimai teisei atstatyti Butą nevertina. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 priėmimo metu egzistavo ir kitos atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės dėl ieškovės galimumo atstatyti Butą, nesant sprendimo dėl pastato (duomenys neskelbtini) atstatymo. Aiškumo dėlei, pažymėtina, jog šiuo metu ieškovės atžvilgiu yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimas, kuriuo galutinai nustatytos ieškovės teisės dėl Buto atstatymo.

26. Remiantis aplinkybe, kad teismai nenustatė, jog ieškovės veiksmai, rekonstruojant Buto pamatus, buvo neteisėti, sprendžiama, jog atsakovui sunaikinus ieškovei priklausančius rekonstruotus Buto pamatus, ieškovė buvo padaryta turtinė žala, kurios dydis nustatytinas pagal UAB „Sistela“ lokalinę sąmatą. Remiantis išdėstytais argumentais, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovui neteisėtais veiksmais sunaikinant Buto pamatus, ieškovei nebuvo padaryta žala dėl to, kad ji nenaudojo pamatų.

27. Nustatyta, kad nuo 2015 m. vyko teisminis ginčas tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir I. B. dėl įpareigojimo savo lėšomis nugriauti pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovės nuosavybes teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro. Įvertinus ginčo pobūdį bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poziciją byloje, turint omenyje institucijos įgaliojimus išduodant statybą leidžiančius dokumentus, naudojimasis Buto pamatais buvo objektyviai apsunkintas.

28. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad ieškovė atsisakė užstatymo teisės, yra nepagrįsta duomenimis. Teismas rėmėsi tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-01-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-899-656/2016 nurodoma, kad I. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-903-734/2013 atsisakė reikalavimų nustatyti užstatymo teisę. Minimas bylos numeris buvo suteiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinei bylai, kuri buvo baigta 2014-03-21 nutartimi (Nr. 2-3285-734/2014). Šioje byloje ieškovė I. B. patikslintu ieškiniu atsakovams V. D., L. D., AB DNB bankui prašė pagal J. Š. 2013-11-29 2013-12-04 Servitutų nustatymo teisme schemą nustatyti neterminuotus, neatlygintinus pravažiavimo (praėjimo) 87,40 kv. m bendro ploto servitutus. Šioje byloje ieškinys buvo atsiimtas, kadangi išvadą teikiančios institucijos byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento atstovė nurodė, kad Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovams, kurie neprieštarauja reikalavimui nustatyti servitutą, todėl servituto nustatymas privačiame sklype yra ieškovės ir atsakovų susitarimo dalykas, ieškovė turėtų paruošti servituto nustatymo planą ir pagal LR Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą. Servituto nustatymas administraciniu aktu nėra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento kompetencija.

29. Konstatuotina, jog pamatų, taip pat ir jų pertvarkytos dalies, sunaikinimu atsakovas neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovei. Žalos dydis byloje nebuvo ginčijamas, kitų duomenų nepateikta, todėl žalos dydis nustatytinas pagal UAB „Sistela“ lokalinę sąmatą. Tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei kilusių pasekmių nustatytinas tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl paminėtų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2 903,30 Eur pamatų atstatymo išlaidų naikintina ir ši nuostolių dalis priteistina.

Dėl 410 000 Eur žalos atlyginimo sumos

30. Ieškovė I. B. prašo iš atsakovo UAB „Tarp pušų“ priteisti 410 000 Eur žalos atlyginimą, kuris susidarė dėl to, jog dėl neteisėtų veiksmų atlikimo atsakovas įgijo galimybę parduoti Žemės sklypą brangiau, nei būtų pardavęs su nenugriautu ieškovės Butu. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovas gavo turtinę naudą dėl to, jog Žemės sklypą pardavė brangiau dėl to, kad Žemės sklype jau nebuvo ieškovei priklausiusio Buto pamatų (likučių).

31. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė realiai kilusios žalos ir nepagrįstai prašo priteisti 410 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nuosavybės teise turimo Žemės sklypo valdymas ir sprendimai dėl nuosavybės realizavimo sąlygų nėra ir negali būti susiję su ieškovės, kuri nėra ir nebuvo sklypo ar jo dalies savininkė, turtiniais praradimais.

32. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas.

33. Ieškovė jai padarytos žalos dydį įrodinėja, pateikdama UAB „Centro kubas“ konsultacijas dėl galimos rinkos kainos. Konsultacijoje Nr. 1P_K-22-07-21-V13 vertinama aplinkybė, jog 2018 m. buvo parengti projektiniai pasiūlymai – „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas atstatant nugriautą dvibučio gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1A1m butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriuose nagrinėjamame sklype seno buto (namo dalies) vietoje buvo suprojektuotas naujas 42,74 kv. m bendro ploto vienbutis gyvenamasis namas. Remiantis šiais projektiniais pasiūlymais 2022-06-03 buvo parengta išvada, kurioje nustatytas dėl šio vienbučio namo sumažėjantis daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektinis plotas. Užsakovo pageidavimu galima nagrinėjamo sklypo kaina nustatoma, atsižvelgiant į šį projektinio ploto sumažėjimą ir gaunama išvada, kad galima Žemės sklypo kaina 2019-10-01 yra 1 590 000 Eur. Konsultacijoje Nr. 1P_K-22-07-21-V12, kuria nevertinamas vienbučio gyvenamojo namo projektas, Žemės sklypo kaina 2019-10-01 yra 2 000 000 Eur.

34. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018-02-12 iki 2019-10-29 2018-02-06 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-18-15-1674 pagrindu buvo 0,2987 ha ploto Žemės sklypo savininkas. UAB „Tarp pušų“ 2019-10-28 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8457 pardavė UAB „Andrum Metropolis“ (tuo metu UAB „Benteka“) Žemės sklypą už 1 950 000 Eur. 2019-10-28 Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 8457 Žemės sklypo pardavimo kaina nurodyta atskirai nuo kitų ta pačia sutartimi parduotų objektų. Taip pat byloje nėra ginčo, kad ieškovei niekada nepriklausė nei Žemės sklypas, nei jo dalis, o taip pat tai, kad ji neturėjo registruotų daiktinių teisių į Žemės sklypą. Įvertinus anksčiau šioje byloje išdėstytas faktines aplinkybes, matyti, jog atsakovas Žemės sklypą įsigijo tada, kai Žemės sklypo buvęs pastatas (duomenys neskelbtini) jau buvo nugriautas, ieškovės Butas buvo sunaikintas, Žemės sklype buvo likę tik ieškovės sutvarkyti Buto pamatai.

35. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nebūdama Žemės sklypo savininke, ieškovė negalėjo pretenduoti į Žemės sklypo kainos dalį. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo pradėjusi dvi civilines bylas dėl naudojimosi Žemės sklypo dalimi teisės nustatymo (servitutų). Ieškovės reikalavimai buvo atmesti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2129-129/2011 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7472-391/2015.

36. Pirmosios instancijos teismas sprendime, darydamas išvadą dėl ieškovės praradimų nebuvimo, atsakovui pardavus savo Žemės sklypą, pagrįstai remiasi teisės doktrinos aiškinimu, kad pažeidėjo gauta nauda pripažintina nukentėjusio asmens nuostoliais tik įrodžius, kad ši nauda atitinka nukentėjusio asmens praradimą, kurį jis patyrė dėl skolininko veiksmų, t. y. įrodžius, kad nukentėjęs asmuo būtų ir pats gavęs naudą, tačiau negavo dėl to, kad pažeidėjo neteisėti veiksmai to neleido padaryti (žr., pvz., Mizaras, V. Lietuvos deliktų teisės aktualijos ir tendencijos. Šiuolaikinės civilinės teisės raidos tendencijos ir perspektyvos: mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: Justitia, 2007, p. 1032).

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-25 nutarties Nr. e3K-7-238-378/2018, kuria remiasi ieškovė, 81 punkte yra pateikiama ieškovės apeliaciniame skunde cituojama nuostata, kad vienas iš civilinės atsakomybės taikymo tikslų – kompensacinis, t. y. grąžinti nukentėjusį asmenį į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo. Be to, civilinės atsakomybės taikymu siekiama neleisti pažeidėjui pasilikti iš pažeidimo gautos naudos. Nepagrįsto praturtėjimo instituto tikslas – neleisti asmeniui be teisinio pagrindo praturtėti ir pašalinti nepagrįstą jo praturtėjimą.

38. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad žalos atlyginimo siekiantis asmuo turi įrodyti aplinkybę, kad jis pats gavęs naudą, tačiau negavo dėl to, kad pažeidėjo neteisėti veiksmai to neleido padaryti, o taip pat aplinkybę, jog tam tikra suma jam būtų kompensuojamas patirtas praradimas. Vertintina, jog ieškovė neįrodė, kad ji pati būtų galėjusi gauti 410 000 Eur naudą iš jos turėtos nuosavybės teisės praradimo, o taip pat tai, kad prašoma priteisti suma yra kompensacija už praradimą.

39. Kolegijos vertinimu, ieškovės galimybė, įteisinus Buto pamatus, tapti Žemės sklypo dalies savininke, t. y. įgyti dalį Žemės sklypo nuosavybės teise, nėra reali. Neatmestina hipotetinė galimybė, jog jeigu ieškovės atžvilgiu būtų atmestas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinys 2015 m. byloje dėl įpareigojimo nugriauti pastatą, ieškovė būtų turėjusi galimybę teikti prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, o tuo atveju, jeigu jai būtų išduotas leidimas ir ji būtų realizavusi teisę atstatyti Butą, ieškovė būtų galėjusi įgyti daiktines teises į Žemės sklypą, kiek tai susiję su galimai atstatyto Buto eksploatavimu. Įvykus tokiai hipotetinei galimybei, bei susiklosčius Žemės sklypo savininko poreikiui parduoti sklypą, neatmestina, kad ieškovė būtų galėjusi siekti tam tikros kompensacijos už galimai įgytų daiktinių teisių į Žemės sklypą praradimą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei siekiant realizuoti teisę į Buto atstatymą, būtų kilę daug teisinę reikšmę turinčių klausimų dėl to, kad ieškovė Butą įsigijo 2009-10-29, t. y. jau esant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-07-23 leidimui nugriauti statinį, išduotam pastato savininkams V. D. ir L. D., o taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-03-21 sprendimui dėl detaliojo plano patvirtinimo. Tai rodo, jog ieškovės galimybė įgyvendinti statytojos teisę, jei ir būtų galima įgyvendinti, tai būtų priklausoma nuo itin daug sąlygų, tuo labiau būtų itin sudėtinga spręsti, jog ieškovė už teisės į Buto pamatus praradimą pati būtų galėjusi gauti 410 000 Eur, kaip sklypo pardavimo kainos dalį.

40. Šioje byloje ieškovė iš esmės prašo ne kompensacijos už tokios neatmestinos tikėtinos galimybės praradimą, o prašo, kaip žalos atlyginimą priteisti daugiau nei ketvirtadalį Žemės sklypo kainos. Sutiktina su atsakovu, jog reikšminga tai, kad 2022-05-04 patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2018-10-28 minimali Buto išpirkimo kaina sudarė 31 701,42 Eur (48,56 kv. m Buto plotas x 652,83 Eur Žemės sklypo vieno kv. m pardavimo kaina). Ieškovė nenurodo, kodėl Buto pamatų išpirkimo kaina yra net 378 298,58 Eur (410 000,00 Eur – 31 701,42 Eur) didesnė, nei ieškovė nurodė 2022-05-04 patikslintame ieškinyje. Ieškovės prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai neproporcinga hipotetiškai galimai įgyti jos daiktinei teisei į Buto eksploatavimui reikalingą Žemės sklypo dalį.

42. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taikoma civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), tačiau atsakomybė neturi baudinio pobūdžio už neteisėtų veiksmų atlikimą. Ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji patyrė tiesioginius ir/ar netiesioginius nuostolius. Ieškovė neįrodo, kad ji turėjo objektyvią ir realią galimybę už jai priklausančią faktiškai neegzistuojančio Buto registraciją gauti 410 000 Eur sumą, ir kad tokios galimybės ji neteko išimtinai dėl atsakovo veiksmų (CPK 178 straipsnis). Draudimas pažeidėjui pasilikti iš pažeidimo gautą naudą turi koreliuoti su kitos šalies patirtais nuostoliais, o ne tapti asmens, kurio atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai, nepagrįstu praturtėjimu.

43. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryšio nustatymo procesas teismų praktikoje skirstomas į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje įrodinėti padariniai ne tik nebuvo įrodyti, bet ir yra pernelyg nutolę nuo neteisėto atsakovo veikimo.

44. Apibendrinant sprendžiama, kad ieškovė neįrodė, jog 410 000 Eur jai priteistini, kaip žalos atlyginimas, todėl teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Dėl ieškinio senaties taikymo

45. Atsakovas UAB „Tarp pušų“ prašė byloje taikyti ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmes. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė I. B. praleido ieškinio senaties terminą, nes į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2022-02-28, kai apie pamatų nugriovimą jai buvo žinoma nuo 2018-06-15. Teismas sprendime pasisakė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog kreiptis į teismą jai trukdė 2018 m. rugsėjo mėnesį gimusi dukra, bei tai, kad ieškovė 2020 m. kreipėsi dėl Buto atstatymo ir tikėjosi, kad išnagrinėjus bylas dėl pamatų nugriovimo bus teisinės prielaidos dėl žalos atlyginimo, nėra svarbios priežastys senaties terminui atnaujinti.

46. Apeliaciniame skunde ieškovė I. B. ginčija teismo išvadą, nurodydama, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi ieškinys dėl kompensacijos priteisimo yra pateiktas nesuėjus trejiems metams po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 3P-717/2019 priėmimo, o taip pat tai, kad 2019-12-10 gavo Ekspertizės aktą. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad po pamatų nugriovimo, apeliantė, tikėdama, kad nugriautų autentiškų pamatų egzistavimo faktą galima konstatuoti Vilniaus apygardos teisme, 2018-06-19 pateikė kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino 2018-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018. Ieškovės nuomone, 2018-06-13 ji negalėjo kreiptis į teismą, nes nebuvo nustatyta žalos nagrinėjimo materialinė prielaida, t. y. faktas, kad iki pamatų remonto egzistavo autentiški Buto pamatai.

47. Byloje nėra ginčo, kad ginčo išsprendimui turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Byloje yra aktualu nustatyti ieškinio senaties termino pradžios momentą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teismų praktikoje yra aiškinama, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie jos pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013 pažymėta, kad ieškinio senaties termino pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą: pavyzdžiui, sunki asmens liga, neturėjimas pakankamai lėšų kreiptis į teismą, įrodymų neturėjimas, nežinojimas, kas yra atsakovas ar koks konkretus ieškinio dydis, ir kitos panašios kliūtys kreiptis į teismą gali būti vertinamos sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo, bet ne jo pradžios nustatymo klausimą.

48. Byloje yra nustatyta, jog apie pamatų sunaikinimo faktą ieškovei turėjo būti žinoma nuo 2018-06-15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad papildomų aplinkybių sužinojimas ar aplinkybės, kad vyko teisminiai procesai, nepakeičia fakto, kad apie Buto pamatų nugriovimo faktą ieškovė sužinojo 2018-06-15. Kaip matyti iš teismo proceso, vykusio 2015 m. civilinėje byloje pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį dėl įpareigojimo nugriauti pastatą (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismas 2018-05-21 civilinėje byloje Nr. 2A-1113-232/2018 priėmė nutartį, kuria nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimo dalį, susijusią I. B. nustatytais įpareigojimais, ir grąžino bylos dalį dėl šių reikalavimų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2018-06-25 ieškovė pateikė kasacinį skundą, kuris buvo priimtas 2018-06-29 bei išnagrinėtas priimant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-23 nutartį, kuria byla perduota nagrinėti apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2019-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-168-852/2019 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-16 sprendimo dalį, susijusią I. B. nustatytais įpareigojimais bei patvirtino faktą, kad pamatai yra išnykę, atsakovas sąmoningai ir nesąžiningai sukliudė byloje nustatyti objektyvią tiesą. Ieškovė I. B. dėl Vilniaus apygardos teismas 2019-02-28 nutarties teikė kasacinį skundą, kurį atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-10 nutartimi.

49. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog laikotarpiu nuo 2018-06-15, nors ieškovė objektyviai žinojo apie įvykusį teisių pažeidimo faktą, tačiau ji dalyvavo teisminiame procese, kuriame siekė savo pažeistas teises ginti kitu būdu – išsaugoti teisę panaudoti turimus Buto pamatus, jei teismų sprendimais būtų nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė dėl autentiškų Buto pamatų išlikimo. Esant šiai situacijai, ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad jos teisė į Buto pamatų naudojimą nebus apginta 2015 m. civilinėje byloje pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį dėl įpareigojimo nugriauti pastatą (duomenys neskelbtini). I. B. ieškinio, kuriuo būtų prašoma priteisti žalą dėl pamatų nugriovimo, reiškimas kartu reikštų ir fakto, jog pamatai yra jau nugriauti, pripažinimą. Tokiu būdu, ieškovė dviejuose teismo procesuose būtų turėjusi įrodinėti priešingas aplinkybes bei 2015 m. civilinėje byloje pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį veikti priešingai savo interesams. Kaip matyti iš 2015 m. civilinės bylos eigos, ieškovės tikėjimasis galimybe apginti savo teises šioje byloje, buvo pagrįstas. Bylos procesas truko daug metų, proceso eigoje ne kartą teismai procesiniuose sprendimuose nurodė, kad I. B. atsikirtimus laiko pagrįstais.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, subjektyvusis sužinojimo apie savo teisės pažeidimą, kuris gintinas teisme, sužinojimo momentas sietinas su teisminio proceso pabaiga 2015 m. civilinėje byloje, kurią ieškinio senaties termino skaičiavimo kontekste pagrįsta vertinti, kaip t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-10 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti kasacinį skundą, priėmimo ar sužinojimo apie nutartį dieną. Ieškovė į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2022-02-28, todėl ieškinio senaties termino nepraleido.

51. Argumentas dėl 2020-12-10 Ekspertizės akto gavimo fakto vertinimas, kaip ieškinio senaties termino pradžios momento, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013 pateikto aiškinimo.

52. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012). Ieškovės veiksmai rodo, jog ji elgėsi pakankamai atsakingai ir teisės gynimo teisme veiksmų ėmėsi savalaikiai, todėl ieškinio senaties taikymas jos atžvilgiu neatitiktų instituto paskirties. Ieškovės rėmimasis procesu 2015 m. civilinėje byloje, kaip ieškinio senaties termino pradžią apibrėžiančia aplinkybe, nurodytas 2022-08-12 ieškinyje, todėl ši aplinkybė negalėjo būti atsakovui nežinoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

54. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 581,60 Eur. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų bei sumokėjo 969 Eur, 3 499 Eur (2022-07-19) bei 708 (2022-07-28) žyminio mokesčio, iš viso 5 176 Eur žyminio mokesčio.

55. Apeliaciniame proceso ieškovė sumokėjo 2 036 Eur žyminio mokesčio, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-16 nutartimi likusios 2 036 Eur dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo galutinės nutarties priėmimo. Atsakovas prašo priteisti atsakovo UAB „Tarp pušų“ naudai iš ieškovės I. B. (G.) atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, sudarančias 2 129,60 Eur.

56. Įvertinus bylos apimtį, teiktų procesinių dokumentų kiekį bei bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose trukmę, teismas vertina, kad prašomos priteisti išlaidos pagrįstos.

57. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas teismo sprendimą keičia dalyje dėl 2 903,30 Eur žalos atlyginimo ir šioje dalyje ieškinį tenkina, dėl ko yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas.

58. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-229-881/2023 atkreiptas dėmesys į tai, kad EŽTT jurisprudencija pažymi, kad nepagrįstos bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Konvencijos nuostatas pirmiausiai tais atvejais, kai proceso šalies civilinis ieškinys patenkinamas, bet nėra priteisiama visa jo suma, o dėl iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos asmuo praranda didelę dalį ar net visą priteistą finansinį atlyginimą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas, peticijos Nr. 28963/10; 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas, peticijos Nr. 49083/18). Kasacinis teismas, vadovaudamasis nurodyta EŽTT praktika, yra išaiškinęs, kad teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų. Tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023).

59. Remdamasi šiuo teismų išaiškinimu, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimui taikyti proporciją 50:50, abiems šalims priteisiant po pusę turėtų išlaidų, o nesivadovaujant matematine ieškinio tenkinimo proporcija. Pirmosios instancijos proceso atsakovas turėjo 3 581,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistina 1 790,80 Eur. Ieškovė turėjo 5 676 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistina 2 838 Eur. Padarius užskaitymą, ieškovei priteistina 1 047,20 Eur.

60. Apeliacinės instancijos procese ieškovė turėjo 4 072 Eur bylinėjimosi išlaidų, 2 036 Eur dalis yra atidėta, todėl likusi žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo į valstybės pajamas. Atsakovas turėjo 2 129,60 Eur atstovavimo išlaidų, iš ieškovės priteistina 1 064,80 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsniu, 329 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti tokiu būdu:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei I. B., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Tarp pušų“, įmonės kodas 303421032, 2 903,30 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai trys eurus 30 centų) žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei I. B., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Tarp pušų“, įmonės kodas 303421032, 1 047,20 Eur (tūkstantį keturiasdešimt septynis eurus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti atsakovui UAB „Tarp pušų“, įmonės kodas 303421032, iš ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 064,80 Eur (tūkstantį šešiasdešimt keturis eurus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo UAB „Tarp pušų“, įmonės kodas 303421032, 2 036 Eur (du tūkstančius trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.