- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-229-881/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01023-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rasa Gudžiūnienė, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- S. L.
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai dėl autorių teisių pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad jis yra žemėlapių: „Indija 1805–1890“; „Mongolų Imperija 13 a.“; „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“; „Osmanų imperija 1324–1683“; „Persijos įlankos karas 1991 01 17–1991 02 28“; „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–18 kampanijos“; „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–17 kampanijos Rytų ir Balkanų frontuose“; „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“; „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“ autorius; priteisti iš atsakovės biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartimi BĮ Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras pakeista jos procesinių teisių perėmėja BĮ Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka), 1 173 Eur kompensaciją turtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 1997–2014 m. dirbo BĮ Mokslo ir enciklopedijų leidybos centre (1998–2008 m. buvo ,,Visuotinė istorija“ redakcijos vedėjas; 2008–2009 m. buvo ,,Istorija“ redakcijos vedėjas, 2009–2014 m. buvo ,,Socialinių mokslų ir istorija“ redakcijos vyresnysis mokslinis redaktorius). Ieškovas 2000–2014 m. materialia forma išleistai Visuotinei lietuvių enciklopedijai (toliau – Enciklopedija) sukūrė apie trisdešimt žemėlapių. Žemėlapių sukūrimas į jo darbo funkcijas neįėjo. Ieškovas 19 žemėlapių sukūrė pagal autorines sutartis, dėl kitų žemėlapių autorinės sutartys nebuvo sudarytos. Atsakovė 2019 m. internetiniame puslapyje www.vle.lt paskelbė suskaitmenintą Enciklopediją, į kurią, be ieškovo sutikimo, įdėjo ieškovo sukurtus žemėlapius. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 10 d. sužinojo apie žemėlapių paskelbimą ir elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pretenziją, kuria pareikalavo atlyginti dėl neteisėto žemėlapių paskelbimo padarytus nuostolius, ištaisyti klaidas ir dėl žemėlapių platinimo sudaryti autorinę licencinę sutartį. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 17 d. rašte nurodė, kad ieškovas nėra žemėlapių autorius, todėl neturi į juos teisių. Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal ieškovo ieškinį buvo išnagrinėta civilinė byla dėl 19 žemėlapių, dėl kurių sukūrimo buvo sudarytos autorinės sutartys. Ieškinys buvo iš dalies patenkintas. Ieškovas yra sukūręs ginčo žemėlapius. Ieškovas, kaip žemėlapių „Mongolų imperija 13 a.“, „Osmanų imperija 1324–1683“, „Persijos įlankos karas 1991 01 17–1991 02 28“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–18 kampanijos“ ir „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–17 kampanijos Rytų ir Balkanų frontuose“ autorius, yra nurodytas 2009–2010 m. materialia forma išleistų Enciklopedijos XV, XVII ir XVIII tomų pabaigoje, žemėlapių autorių sąraše. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Žemėlapius „Indija 1805–1890“, „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“ ir „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“ ieškovas, kaip autorius, paskelbė anonimiškai. Tokią teisę numato ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Atsakovė netiesiogiai pripažįsta ieškovą šių žemėlapių autoriumi (bendraautoriumi) arba darbuotoju, kuris prisidėjo prie jų sukūrimo, nes 2019 m. rugsėjo 17 d. rašte nurodė, kad žemėlapiai buvo sukurti bendru visos redakcijos, kurioje dirbo ir ieškovas, darbu. Įstatymas nereikalauja autorinės sutarties sudarymo. Autorių teisės į kūrinį atsiranda jį sukūrus (ATGTĮ 13 straipsnis). Atsakovė nenurodo, kas dar prisidėjo prie žemėlapių sukūrimo. Bendraautoriai savo teisių negina, tai kelia abejones dėl autorių teisių buvimo. Atsakovė nepateikia įrodymų, kas nustatė, kad ieškovo nurodymas autoriumi, yra redaktoriaus klaida. Enciklopedijoje žemėlapiai paskelbti 2005–2010 m., ginčas pradėtas praėjus mažiausiai 9 metams nuo jų paskelbimo. Žemėlapių paskelbimas be ieškovo sutikimo interneto puslapyje www.vle.lt laikytinas kūrinių atgaminimu. Atmetusi ieškovo pretenziją, atsakovė prie žemėlapių (ten kur nebuvo) įdėjo autorių teisių apsaugos ženklą, į kurį įrašė tik „MELC“, o žemėlapių autoriaus nepaminėjo. Žemėlapiai interneto puslapyje skelbiami iki šiol. Atsakovė savo veiksmais (iš ieškovo atimdama autorystės teisę, teisę į autoriaus vardą) pažeidė autoriaus neturtines ir turtines teises. Atsakovės neteisėti veiksmai yra masinio pobūdžio, padaryti sistemingai ir sąmoningai. Atsakovė padarė žalą, nes ieškovas, rengdamas žemėlapius, sugaišo laiką ir negavo pajamų, kurias būtų gavęs. Atsakovė gavo pelną, nes nesumokėjo ieškovui už jo kūrinių naudojimą. Atsakovė tretiesiems asmenims žemėlapius pristato kaip savo, o tai kenkia ieškovo, kaip autoriaus, reputacijai. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukšti rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai. Atsakovė veiklą vykdo autorių teisių reglamentuojamoje srityje, yra profesionalus knygų leidybos rinkos dalyvis. Profesionaliems leidėjams keliamas aukštesnis nei kitiems rūpestingumo, atidumo, teisėtumo savo veikloje laikymosi standartas. Atsakovas žinojo apie žemėlapių autorių (buvusį savo darbuotoją), į kurį galėjo tiesiogiai kreiptis dėl leidimo panaudoti žemėlapius. Atsakovė nemokamai pasinaudojo ieškovo žemėlapiais. 2001–2014 m. Enciklopedija išleista 14 000–15 000 egzempliorių tiražu, už pakartotinį knygų, straipsnių ir kitų leidinių leidimą kartais tariamasi dėl 50 proc. pradinio autorinio atlygio. Ž. E. suskaitmenintoje versijoje skelbiami beveik trejus metai. Internetiniame puslapyje sklaida yra labai didelė. Ieškovas žalos dydį apskaičiavo, remdamasis 2005–2010 m. autorinėmis sutartimis, kuriose už vieną žemėlapį buvo nustatytas 300 Lt (86,89 Eur) autorinis atlyginimas, tai yra 2 700 Lt (782 Eur). Kadangi atsakovės veiksmai yra tyčiniai, žala didinama 1,5 karto (iki 1 173 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas pripažino, kad ieškovas yra žemėlapių „Indija 1805–1890“; „Mongolų Imperija 13 a.“, „Osmanų imperija 1324–1683“, „Persijos įlankos karas 1991 01 17–1991 02 28“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–18 kampanijos“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–17 kampanijos Rytų ir Balkanų frontuose“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“ bendraautorius, priteisė ieškovui iš atsakovės 100 Eur kompensaciją bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl istorinių žemėlapių originalumo, turi būti įvertinta tai, jog šiuose žemėlapiuose yra vaizduojami istoriniai įvykiai, o paties žemėlapio kūrimo tikslas yra kuo tikslesnis istorinių faktų pavaizdavimas vietovėje. Žemėlapiuose vaizduojamos vietovės duomenys – valstybių sienos, gamtiniai objektai, miestų ir gyvenviečių išsidėstymas, yra objektyvūs duomenys, kurie, atsižvelgiant į žemėlapio paskirtį, negali būti keičiami ir autoriaus vaizduojami savo nuožiūra. Istorinių įvykių vaizdavimas taip pat yra pakankamai objektyvus duomuo, kuris apspręstas istorijos mokslo veikaluose išdėstytų faktinių duomenų. Žemėlapiai buvo rengiami Enciklopedijai, kuriai, kaip moksliniam veikalui, yra keliami mokslinės vertės reikalavimai. Taigi, Enciklopedijai kuriamų žemėlapių originalumo ir kūrybinės veiklos išraiška yra apribota Enciklopedijos tikslu. Vis tik originalumo sąlygą atitinkančiam objektui gali būti taikoma autorių teisių apsauga, nors jo sukūrimą lėmė techniniai reikalavimai, jeigu tai nebuvo kliūtis tam, kad šis objektas atspindėtų autoriaus asmenybę ir išreikštų laisvą bei kūrybingą jo pasirinkimą. Iš ieškovo ir atsakovės pateiktos žemėlapių rengimo medžiagos matyti, jog rengiant žemėlapius, buvo renkami moksliniai duomenys, lyginami įvairiomis kalbomis išleisti žemėlapiai, rengiamos pastabos. Žemėlapių rengimo medžiagoje surinkti kituose leidiniuose publikuoti žemėlapiai nėra identiški, juose skiriasi pažymėtos linijos, žymėjimo būdas, įrašai. Rengdamas byloje ginčijamus žemėlapius, autorius turėjo įvertinti surinktus duomenis, naudodamasis turimomis žiniomis priimti savarankiškus sprendimus dėl žemėlapio pateikimo Enciklopedijoje, apsispręsti dėl išraiškos būdo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutiko su atsakove, kad žemėlapiai buvo parengti vien tik išvertus kitame leidinyje pateikto žemėlapio vietovardžius ir pritaikius Enciklopedijoje naudojamus sutartinius ženklus.
6. Teismas nusprendė, kad žemėlapiai buvo sukurti dviejų bendraautorių S. L. ir G. P. ir nelaikytini kolektyviniu kūriniu. Vadovaudamasis šalių bei liudytojų G. K., Rimanto P. K. paaiškinimais bei šalių pateikta žemėlapių rengimo medžiaga, teismas nustatė, kad „Mongolų imperija 13 a.“, „Osmanų imperija 1324–1683“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–18 kampanijos“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–17 kampanijos Rytų ir Balkanų frontuose“, ir „Persijos įlankos karas 1991 01 17–1991 02 28“ buvo kuriami bendradarbiaujant ieškovui, iliustratorei G. P. bei Vardynų ir mokslinės patikros redakcijos darbuotojui G. K.. Teismas laikė, kad byloje nustatytos aplinkybės iš esmės atitinka atsakovės atsiliepime aprašytą žemėlapių rengimo procesą. Atsakovė per savo struktūrinius padalinius – Mokslo redakcinę tarybą bei atskiras redakcijas – organizavo Enciklopedijos rengimo procesą ir priimdavo sprendimus dėl straipsnių publikavimo ir žemėlapių prie straipsnių talpinimo. Buvo parenkami žemėlapiai, pažymimi reikiami duomenys, į lietuvių kalbą išversti terminai bei žemėlapio legenda, pateikiami lietuviškų vietovardžių variantai, pažymimos galimos korekcijos. Iliustratorė sukurdavo bendrą žemėlapio dizainą, parinkdavo spalvas, pasiūlydavo korekcijas. Vardynų ir mokslinės patikros redakcijos atstovas patikrindavo vietovardžių rašymą. Buvo daromos kelios korektūros, rašomos pastabos dėl objektų vaizdavimo, jų vietos, spalvų parinkimo, vietovardžių formų. Teismas nustatė, kad, atsakovui vadovaujant, atskirų atsakovo darbuotojais buvusių asmenų darbu buvo sukuriamas vienas autorinis kūrinys – žemėlapis. Doktrinoje nėra pateikiami kolektyvinio kūrinio, kaip autorių teisių objekto, požymiai. ATGTĮ 8 straipsnio 1 dalis išvardina pavyzdinius objektus – enciklopedijas, enciklopedinius žodynus, periodinius mokslo kūrinių rinkinius, laikraščius, žurnalus, kitus kolektyvinius kūrinius. Byloje kolektyviniu kūriniu prašomas pripažinti kūrinys – žemėlapis yra vienas objektas, kaip nedaloma visuma, o autorių daugetas kyla tik iš kūrinio autorių bendro darbo. Šiuo atveju teismas nusprendė, kad nėra tenkinamas trečiasis kriterijus, t. y. negalima konstatuoti kūrinį sukūrusių fizinių asmenų indėlio, kuris apimtų visą kūrinį. Kiekvieno atskiro žemėlapio atveju ieškovo, G. P. bei G. K. indėlis apima visą kūrinį. Įvertinęs žemėlapius kūrusių asmenų indėlį, teismas iš dalies sutiko su ieškovo vertinimu. G. K. teismui paaiškino, jog jis savęs autoriumi nelaiko, jo pareiga apėmė vardyno bei pavadinimų atitikimo lietuvių kalbos taisyklėms patikrinimą. Kadangi lietuvių kalbos taisyklės nėra autorių teisės objektas, tai G. K., teismo vertinimu, nelaikytinas bendraautoriumi. Iliustratorės pareigas atlikusi G. P., teismo nuomone, laikytina bendraautore, kadangi jos atliktas darbas pripažintinas originaliu kūrybinės veiklos rezultatu. Teismas nurodė, kad, vertinant žemėlapio išraišką, didelę reikšmę sudaro jo vizualinis išdėstymas. Teismas nurodė, kad tai, jog G. P. nėra pareiškusi reikalavimo dėl jos autorystės pripažinimo, šio vertinimo negali pakeisti.
7. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis už žemėlapių rengimą. Atsakovė platesnių argumentų kuo grindžia teiginį, jog turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje, nepateikė. Byloje yra pateikti ieškovo pareiginiai nuostatai, kurių skirsnyje „Redaktoriaus pareigos“ nurodyta iš esmės redagavimo veikla, nuostatuose nėra įrašyta ieškovo pareiga pačiam rengti straipsnius Enciklopedijai bei pateikti juos iliustruojančius žemėlapius.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nėra nurodytas žemėlapių „Indija 1805–1890“; „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“ autoriumi, todėl, siekdamas ieškinio patenkinimo, turi įrodyti savo autoriaus teises. Atsakovė byloje pripažino aplinkybę, kad ieškovas, kaip tuometinis darbuotojas, dalyvavo rengiant nurodytus žemėlapius, tačiau, atsakovės teigimu, ieškovo vaidmuo buvo techninio pobūdžio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad anksčiau aptarti žemėlapiai, į kuriuos ieškovo, kaip autoriaus teisės, nebuvo paneigtos, buvo rengiami panašiu būdu, atliekant tapačius veiksmus, kaip ir žemėlapius „Indija 1805–1890“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“ ir „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“, atsakovė jokių papildomų nesutikimo argumentų nepateikė, nusprendė, jog byloje surinkti duomenys yra pakankami pripažinti ieškovą ir šių žemėlapių autoriumi. Ieškovas neįrodinėjo, jog rengiant šiuos žemėlapius jis taip pat atliko ir iliustratoriaus funkcijas, o tokios funkcijos buvo akivaizdžiai reikalingos, todėl ieškovo indėlį teismas įvertino, kaip bendraautoriaus.
9. Teismas nepripažino ieškovo autoriaus neturtinės teisės į žemėlapį „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“, nes byloje nepateikta žemėlapio rengimo medžiaga. Nei ieškovas, nei atsakovė teismui neteikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti dėl šio žemėlapio rengimo proceso.
10. Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti žalą, teismas nurodė, kad šalys pripažįsta ir neginčija fakto, jog dėl dalies kitų 19 žemėlapių, kuriuos ieškovas sukūrė Enciklopedijai, buvo sudarytos autorinės sutartys. Tai matyti iš byloje pateiktų procesinių dokumentų bei išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-4252-868/2021 (apeliacinės instancijos byla Nr. 2A-2378-580/2021). Taip pat nėra ginčo, kad autorinėse sutartyse buvo nustatytas 86,89 Eur atlyginimas (300 Lt) už žemėlapio sukūrimą ir naudojimą 10 metų. Nagrinėjamoje byloje ši suma gali būti laikoma atlyginimu, kuris turėjo būti sumokėtas, jei pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktą.
11. Atsakovė pripažino, kad žemėlapiai suskaitmenintoje versijoje pradėti skelbti 2019 m. birželio mėn. Taigi, iki ieškinio pareiškimo buvo skelbiami apie 3 metus (ieškinys pateiktas 2022 m. rugpjūčio 12 d.). Įvertinęs tai, kad Enciklopedija yra sudaryta iš daugiau kaip 120 tūkst. straipsnių, 25 tūkst. iliustracijų, 656 žemėlapių, ir yra skelbiama neatlygintinai, skelbimo trukmė sudaro 3 metus, kai 86,89 Eur atlyginimas nustatytas už 10 metų skelbimo laiką, ir ieškovas yra bendraautorius, teismas nusprendė, kad tinkamas atlyginimas sudaro po 20 Eur už vieną žemėlapį, t. y. žemėlapius „Mongolų Imperija 13 a.“, „Osmanų imperija 1324–1683“, „Persijos įlankos karas 1991 01 17–1991 02 28“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–18 kampanijos“ ir „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–17 kampanijos Rytų ir Balkanų frontuose“, todėl ieškovui priteisė 100 Eur kompensaciją pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktą.
12. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas žemėlapių „Indija 1805–1890“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“ autoriumi yra pripažįstamas tik teismo sprendimu, anksčiau atsakovei duomenys apie ieškovo autorystę nebuvo pateikti, tai šių žemėlapių atgaminimas iki ieškinio pareiškimo nelaikomas atsakovės neteisėtais veiksmais. Ieškovo 2019 m. rugsėjo 10 d. pretenzijoje taip pat nebuvo keliamas reikalavimas dėl autoriaus neturtinių teisių gynimo – jo autorystės pripažinimo.
13. Be to, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo žalos dydį padidinti 1,5 karto. ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodoma, kad esant pažeidėjo tyčiai ar dideliam neatsargumui, atlyginimas didinamas iki dviejų kartų didesnio atlyginimo. Atsakovė byloje išsamiai paaiškino savo poziciją, kodėl ji laikė, kad ieškovas neturi būti nurodytas žemėlapių autoriumi, rėmėsi tuo, jog nebuvo sudarytos autorinės sutartys, už autorių nurodymą buvo atsakingas pats ieškovas, nebuvo renkami duomenys dėl autorystės patvirtinimo, Enciklopedija buvo rengiama bendrai dirbusių atsakovės darbuotojų, todėl nėra pagrindo atsakovės veiksmus pripažinti tyčiniais ar atliktais esant dideliam neatsargumui.
14. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovas yra praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2019 m. rugsėjo mėn.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovas S. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
15.1. Teismas žemėlapių bendraautore pripažino G. P. ir svarstė G. K. galimą bendraautorystę, tačiau šie asmenys civilinėje byloje nedalyvavo. Teismas nepagrįstai leido atsakovei atstovauti minėtus asmenis, kurie, šiuo atveju, turėjo patys reikšti reikalavimus byloje.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Ieškovas yra žemėlapių autorius, o ne bendraautorius. Teismas nepagrįstai paneigė ieškovo, kaip vienintelio autoriaus, teises į žemėlapius, kurie buvo publikuoti Enciklopedijos XV, XVII ir XVIII tomuose, ir kurių pabaigoje apeliantas nurodomas autorių sąraše. Žemėlapių autorių sąrašai buvo sudaromi viešai ir visi su jais susipažindavo. Teisme liudytoju apklaustas G. K. patvirtino, kad savęs nelaiko bendraautoriumi. Tikėtina, kad G. P. taip pat nelaiko savęs bendraautore, o šią aplinkybę įrodinėjo tik atsakovė. Be to, atsakovė teigė, kad žemėlapiai yra žemo originalumo lygio, o juos rengiant darbuotojų indėlis buvo iš esmės techninio pobūdžio.
15.3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti autoriaus teises į žemėlapį „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“. Atsakovė atsiliepime į pretenziją ieškovą pripažino bendraautoriumi. Be to, atsakovė per baigiamąją kalbą nurodė, kad ieškovas rengė šį žemėlapį ir gali būti laikomas vienu iš autorių.
Atsiliepimas
15.4. Teismas netinkamai apskaičiavo patirtos žalos dydį. Teismas vadovavosi 2005–2010 m. šalių sudarytomis autorinėmis sutartimis. Šiose sutartyse nurodyta, kad 86,89 Eur atlyginimas už žemėlapį būdavo nustatomas 10 metų tik tais atvejais, jeigu taip susitardavo šalys. Teigti, kad atlyginimas būdavo nustatomas arba galėjo būti nustatytas tik 10 metų, negalima, nes tai buvo abipusio šalių susitarimo reikalas. Teismas neįvertino, kad atsakovė žemėlapius yra paskelbusi jau trejus metus. Teismas nepagrįstai atsisakė skaičiuoti žalą už žemėlapių „Indija 1805–1890“, „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“, kadangi atsakovė pripažino ieškovą bendraautoriumi, atsakydama į ieškovo pretenziją.
Žemesnės instancijos teismas
15.5. Teismas neįvertino, kad žemėlapiai yra paskelbti ne popierine, bet skaitmenine versija, todėl jų sklaida labai didelė ir tai faktiškai užkerta kelią jų paskelbimui popierine versija.
15.6. Teismas nepagrįstai atsakovės veiksmų nelaikė tyčiniais ar atliktais dėl didelio neatsargumo. Atsakovė turėjo žinoti, kad prieš skelbiant žemėlapius, ji turi sudaryti autorinę sutartį. Už autorių sąrašų sudarymą ieškovas nebuvo atsakingas.
15.7. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas visais būdais siekė ginčą išspręsti taikiai, sumažino reikalavimą, tačiau atsakovė atsisakė, todėl situacija turi būti vertinama kaip netinkamas procesinis elgesys. Atsakovė yra kalta, nes ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Be to, tarp šalių jau buvo nagrinėjama panaši byla, todėl parengti atsiliepimą atsakovei neturėjo būti sudėtinga. Ieškovas bylą veda pats, kas taip pat patvirtina bylos nesudėtingumą. Taip pat teismas neįvertino to, kad ieškovas yra fizinis asmuo, o atsakovė – BĮ, kurios išlaidas padengs valstybė. Be to, teismas patenkino pagrindinį ieškovo reikalavimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė BĮ Lietuvos nacionalinė M. M. biblioteka atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
16.1. Ieškovas nurodo, kad buvo atsakovei pasiūlęs sąlygas taikos sutarčiai sudaryti, tačiau nutyli, jog atsakovė po to, kai buvo priimtas skundžiamas sprendimas, taip pat buvo pasiūliusi ginčą užbaigti taikiai, tačiau ieškovas pasiūlymo nepriėmė ir neinformavo atsakovės, kad pateikė apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
16.2. Žemėlapiai laikytini kolektyviniais kūriniais, o teismas netinkamai kvalifikavo juos kaip bendraautorystės pagrindu sukurtus kūrinius. Išsamūs atsakovės argumentai pateikti atsiliepime į ieškinį bylos nagrinėjimo metu ir atsakovės baigiamojoje kalboje. Kadangi sprendimo apeliacine tvarka atsakovė neskundė, todėl plačiau nedėsto žemėlapių priskyrimo kolektyvinių kūrinių kategorijai argumentų. Tais pačiais argumentais remdamasi atsakovė nesutinka ir su ieškovo pozicija bei apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas yra vienintelis visų 9 žemėlapių autorius. Kadangi atsakovės pozicija žemėlapių autorystės klausimu nesutampa nei su skundžiamo sprendimo išvadomis, nei su apeliacinio skundo argumentais, atsakovė plačiau dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisako ir prašo teismo juos atmesti kaip nepagrįstus.
16.3. Net ir laikant, kad atsakovė formaliai žemėlapius panaudojo neturėdama teisinio pagrindo, jokios realios žalos dėl šių veiksmų ieškovas nepatyrė.
16.4. Ieškovo pozicija yra prieštaringa. Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, rėmėsi autorinio atlyginimo, kuris buvo mokėtas pagal autorines sutartis, sudarytas dėl kitų ieškovo rengtų žemėlapių, kriterijumi. Būtent remdamasis šiuo autoriniu atlyginimu žalą (kompensaciją) skaičiavo ir ieškovas. Ieškovo ir atsakovės autorinėse sutartyje numatytą autorinį atlyginimą kaip būdą žalai apskaičiuoti pasirinko ieškovas, nes niekaip kitaip žalos, kuri realiai ir nebuvo patirta, suskaičiuoti nėra įmanoma.
16.5. Teismas , atsižvelgdamas į autorinėse sutartyse numatytą 10 metų terminą, žemėlapių panaudojimo skaitmeninėje Enciklopedijos versijoje trukmę, taip pat į tai, kad žemėlapius rengė ne tik ieškovas, visiškai pagrįstai sumažino autorinėse sutartyse numatytą atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
16.6. Jokių netinkamų ar neteisėtų veiksmų atsakovė procese neatliko. Priešingai, ieškovas, nesusigaudydamas procese, į bylą pateikė dubliką, nors toks dokumentas rengiantis bylai parengiamųjų posėdžių būdu, neturėjo būti teikiamas, teikė reikalavimus dėl įrodymų išreikalavimo, nors turėjo procesinę pareigą pats įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį, teikė prašymą dėl atskiro posėdžio baigiamosioms kalboms, ir kitaip prisidėjo prie to, kad procesas vyktų ne viename ar dviejuose, o trijuose teismo posėdžiuose. Būtent ieškovas nepateikė visų atsakovei reiškiamų reikalavimų viename ieškinyje, vietoje to gaišino teismo, atsakovės ir liudytojų laiką dviejuose civiliniuose procesuose. Teisė vesti bylą per advokatą yra atsakovės teisė, kuri yra sudedamoji teisės į teisminę gynybą dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl žemėlapių bendraautorystės
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad ieškovas yra visų žemėlapių, išskyrus žemėlapį „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“, bendraautorius. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, ieškovas teigia, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes būtent jis yra vienintelis visų žemėlapių autorius. Taigi, nagrinėjamu atveju, spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad žemėlapiai „Indija 1805–1890“, „Mongolų Imperija 13 a.“, „Osmanų imperija 1324–1683“, „Persijos įlankos karas 1991 01 17–1991 02 28“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–18 kampanijos“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–17 kampanijos Rytų ir Balkanų frontuose“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“ laikytini bendros kūrybos rezultatu.
5. Vadovaujantis ATGTĮ 6 straipsnio 1 dalimi, autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo. Kai kūrinį bendru kūrybiniu darbu sukuria du arba daugiau fizinių asmenų, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar tas kūrinys sudaro nedalomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena gali turėti savarankišką reikšmę. Bendrai sukurto kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti panaudota atskirai nuo kitų to kūrinio dalių (ATGTĮ 7 straipsnio 1 dalis). Bendraautorių tarpusavio santykiai ir kiekvienam iš bendraautorių skiriama autorinio atlyginimo dalis nustatomi sutartyje. Jeigu bendraautorių susitarimo dėl autorinio atlyginimo nėra, autorių teises į kūrinį visi bendraautoriai įgyvendina kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas, atsižvelgiant į kiekvieno bendraautoriaus kūrybos indėlį. Nė vienas iš bendraautorių neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrą kūrinį (ATGTĮ 7 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas bendraautorius turi teisę savo nuožiūra panaudoti savo sukurtą bendro kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę, jeigu kitaip nenustatyta bendraautorių sudarytoje sutartyje (ATGTĮ 7 straipsnio 3 dalis).
6. Bendraautoriumi nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant kūrinį (ATGTĮ 7 straipsnio 4 dalis). Kaip pažymima teisės doktrinoje, ATGTĮ 7 straipsnio 4 dalies prasme tokie asmenys, pavyzdžiui, gali būti kalbos redaktorius, asmuo, finansavęs kūrinio sukūrimą ar sudaręs kitokias materialines sąlygas, asmuo, suteikęs kitokią pagalbą (pavyzdžiui, surinkęs reikiamus teismų sprendimus ar literatūros šaltinius). Bendraautoriumi taip pat nebus laikomas asmuo, kurio rezultatai yra panaudojami bendrai sukurtame kūrinyje, bet jie nesaugomi autorių teisės (pavyzdžiui, bendrai sukurtame kūrinyje panaudojami mokslininko atliktų tyrimų duomenys) (Mizaras, V. I. nuosavybės teisė. I tomas. Vilnius, Justitia, 2008). Bendraautorių kūrybos rezultatas turi būti bendras kūrinys, t. y. visų bendraautorių kūrybinio darbo rezultatus turi suvienyti bendra koncepcija, mintis ar paskirtis. Kita vertus, bendraautorystei kvalifikuoti neturi reikšmės, ar bendraautorių sukurtos bendro kūrinio dalys gali būti savarankiškai panaudojamos ar ne, nes Lietuvoje pripažįstama vadinamoji dalioji (kai kūrinys yra vientisas ir negalima nustatyti, kuris kurią dalį parašė) ir nedalioji bendraautorystė (Mizaras, V. I. nuosavybės teisė. I tomas. Vilnius, Justitia, 2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2021).
7. Apelianto vertinimu, jis yra vienintelis sukurtų žemėlapių autorius, nes tik jis buvo nurodytas Enciklopedijos autorių sąraše, o atsakovė ir pati laikėsi pozicijos, kad visi darbuotojai prisidėjo tik techniniu, organizaciniu darbu, todėl žemėlapiai nelaikytini autorių teisių saugomais objektais. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
8. Pats apeliantas faktines aplinkybes bei atsakovės poziciją vertina subjektyviai ir išskirtinai savo naudai. Siekdamas paneigti kitų atsakovės darbuotojų autorystę, apeliantas vadovaujasi atsakovės atsikirtimų argumentais, tačiau šių argumentų sau netaiko. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nagrinėjamu atveju apskritai laikėsi pozicijos, kad žemėlapiai nelaikytini autorių teisių saugomais objektais, o ne pozicijos, jog tai buvo vienintelio apelianto kūrybinės veiklos rezultatas, todėl atsakovės atsikirtimai dėl jos darbuotojų techninio pobūdžio indėlio, sudarant žemėlapius, taikytini ir paties apelianto atliktiems veiksmams. Kadangi atsakovė apeliacinio skundo neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, šiuo atveju nevertina, ar žemėlapiai pagrįstai pripažinti autorių teisių saugomais objektais, o pasisako tik dėl apelianto ginčijamų aplinkybių, t. y. žemėlapių bendraautorystės konstatavimo.
9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šalių bei liudytojų G. K., Rimanto P. K. paaiškinimais bei šalių pateikta žemėlapių rengimo medžiaga, nustatė žemėlapių rengimo procesą – atsakovas per savo struktūrinius padalinius – Mokslo redakcinę tarybą bei atskiras redakcijas, organizavo Enciklopedijos rengimo procesą ir priimdavo sprendimus dėl straipsnių publikavimo ir žemėlapių prie straipsnių talpinimo. Buvo parenkami žemėlapiai, pažymimi reikiami duomenys, į lietuvių kalbą išversti terminai bei žemėlapio legenda, pateikti lietuviški vietovardžių variantai, pažymimos galimos korekcijos. Iliustratorė sukurdavo bendrą žemėlapio dizainą, parinkdavo spalvas, pasiūlydavo korekcijas. Vardynų ir mokslinės patikros redakcijos atstovas sutikrindavo vietovardžių rašymą. Buvo daromos kelios korektūros, rašomos pastabos dėl objektų vaizdavimo, jų vietos, spalvų parinkimo, vietovardžių formų. Apeliantas buvo atsakingas už mokslinių duomenų rinkimą, įvairiomis kalbomis išleistų žemėlapių palyginimą, rengė pastabas, įvertindavo surinktus duomenis, naudodamasis turimomis žiniomis, priimdavo savarankiškus sprendimus dėl žemėlapio pateikimo Enciklopedijoje, apsisprendė dėl išraiškos būdo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia žemėlapio rengimo procedūra ir prie jo dirbusių asmenų indėlis pagrįstai įvertintas kaip bendras autorių kūrinys. Apeliantas, teigdamas, kad kitų atsakovės darbuotojų indėlis yra tik techninio pobūdžio, iš esmės tokių argumentų neįrodinėjo, o apeliacinį skundą grindžia tik asmeniniu vertinimu, t. y. pateikia tik savo nuomonę dėl kitų asmenų indėlio sudarant ginčo žemėlapius svarbos. Teisėjų kolegija pritaria teismo skundžiamame sprendime padarytai išvadai, kad vertinant žemėlapio išraišką, didelę reikšmę sudaro jo vizualinis išdėstymas, todėl iliustravimas laikytinas ne techninio pobūdžio darbu. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad žemėlapiai „Indija 1805–1890“, „Mongolų Imperija 13 a.“, „Osmanų imperija 1324–1683“, „Persijos įlankos karas 1991 01 17–1991 02 28“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–18 kampanijos“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914–17 kampanijos Rytų ir Balkanų frontuose“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“ yra vien tik apelianto kūrybinės veiklos rezultatas, bet priešingai, yra bendras autorių kūrinys.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad apeliantas laikytinas pirmiau minėtų žemėlapių bendraautoriumi, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jo paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
Dėl žemėlapio „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“ autorystės
11. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti jo, kaip autoriaus, teises į žemėlapį „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“.
12. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
13. Minėta, kad ieškovas prašė pripažinti jo autorystę į žemėlapį „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“, todėl, vadovaujantis pirmiau nurodyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kurie konkrečiai ginčo objektai, dėl kokių priežasčių ir aplinkybių laikytini jo kūriniais, tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog apeliantas dalyvavo kuriant žemėlapį „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“. Byloje nepateikta žemėlapio „Normandijos operacija 1944 06 06–08 25“ rengimo medžiaga, o ieškovo reikalavimas grindžiamas tik jo paties paaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nors sutiktina, jog žemėlapis buvo rengiamas Enciklopedijai, dėl ko būtų galima remtis tuo, kad atsakovė turėjo saugoti žemėlapio rengimo medžiagą, tačiau vien tokia prielaida, nesant jokių kitų duomenų, negali būti laikoma pagrįsta ir pakankama autorystei įrodyti.
14. Apelianto skunde akcentuojamas 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakovės atsiliepimas į ieškovo pretenziją, kaip įrodymas, kuris apelianto teigimu patvirtina jo įrodinėjamas aplinkybes. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2019 m. rugsėjo 17 d. atsiliepime į pretenziją yra pateikiama atsakovės pozicija ir argumentai, ir toks raštas, šiuo atveju, neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi jame nėra informacijos kaip buvo rengiami Enciklopedijos žemėlapiai, iš šio rašto negalima spręsti, koks buvo kiekvieno darbuotojo indėlis (CPK 177 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė su jai pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, todėl apelianto teiginiai, jog atsakovė pripažįsta apelianto autorystę, yra nepagrįsti.
Dėl žalos dydžio
15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas apeliantui iš atsakovės priteisė 100 Eur kompensaciją, nors, ieškovas žalą įvertino 1 173 Eur suma. Dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų teisėjų kolegija nepasisako, nes apeliacinis skundas pateiktas tik dėl žalos dydžio.
16. ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalis numato, kad turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja CK ir šis įstatymas. ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatydamas dėl ATGTĮ saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis (savitas, tam tikras) teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pažeidėjo gauta nauda ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Neteisėtos kūrinių ar kitų ATGTĮ saugomų teisių objektų kopijos gali būti perduotos atitinkamai autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektams šių prašymu. ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita) (ATGTĮ 83 straipsnio 3 dalis).
17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, atsižvelgė į 2005–2010 m. šalių sudarytas autorines sutartis, kuriose buvo nustatytas 86,89 Eur atlyginimas (300 Lt) už žemėlapio sukūrimą ir naudojimą 10 metų. Atsakovė pripažino, kad žemėlapiai suskaitmenintoje versijoje pradėti skelbti 2019 m. birželio mėn. Taigi, iki ieškinio pareiškimo buvo skelbiami apie trejus metus (ieškinys pateiktas 2022 m. rugpjūčio 12 d.). Taip pat teismas įvertino aplinkybę, kad Enciklopedija yra sudaryta iš daugiau kaip 120 tūkst. straipsnių, 25 tūkst. iliustracijų, 656 žemėlapių, ir yra skelbiama neatlygintinai, ieškovas yra bendraautorius.
18. Apeliantas, nesutikdamas su teismo atliktu žalos dydžio apskaičiavimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi 2005–2010 m. sudarytomis autorinėmis sutartimis. Toks apelianto teiginys prieštarauja paties apelianto išsakytiems argumentams – apeliantas, reikšdamas ieškinį, patirtą žalą apskaičiavo, vadovaudamasis būtent tomis pačiomis autorinėmis sutartimis. Apelianto teiginiai, kad sutartimis buvo galima susitarti dėl įvairių sąlygų, niekaip nepaneigia to, kokios sąlygos buvo sulygtos byloje pateiktomis sutartimis. Pažymėtina, kad žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Šiuo atveju apeliantas šį dydį įrodinėjo būtent pateiktomis sutartimis ir jose numatytais autoriniais atlygiais. Negalima nesutikti su apelianto teiginiu, kad sutartimis atlygis galėjo būti nustatomas už įvairius laikotarpius, tačiau nagrinėjamu atveju iš sutarčių aiškiai matyti, jog šalys buvo sulygę dėl 10 metų laikotarpio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šį laikotarpį ir proporcingai apskaičiavo atlygio dydį, tenkantį vieneriems metams. Kadangi ieškovo teisių pažeidimas truko beveik trejus metus, būtent už šį laikotarpį teismas ir apskaičiavo žalos dydį. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, teismas įvertino ir faktą, kad žemėlapiai paskelbti suskaitmenintoje versijoje. Kaip jau minėta, vien tai, kad apeliantas kitaip vertina tas pačias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis).
19. Be kita ko, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės veiksmai negali būti vertinami, kaip padaryti esant tyčiai prilygintam dideliam neatsargumui, dėl ko žalos dydis turėtų būti padidinamas 1,5 karto. ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodoma, kad esant pažeidėjo tyčiai ar dideliam neatsargumui, atlyginimas didinamas iki dviejų kartų didesnio atlyginimo. Pagal teisės doktriną tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti. Neatsargumu laikomas toks asmens elgesys, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, atidžiai. Tuo tarpu didelis neatsargumas apibrėžiamas kaip paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Būtent tokį tyčios, kaip sąmoningo žalos padarymo ar leidimo jai atsirasti, aiškinimą savo praktikoje pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2007). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės poziciją, kodėl ši manė, kad ieškovas neturi būti nurodytas žemėlapių autoriumi. Be to, teismas rėmėsi aplinkybe, kad autorinės sutartys dėl ginčo žemėlapių nebuvo sudarytos, už autorių nurodymą buvo atsakingas pats ieškovas, nebuvo renkami duomenys dėl autorystės patvirtinimo, Enciklopedija buvo rengiama bendrai dirbusių atsakovės darbuotojų, taigi, nėra pagrindo atsakovės veiksmus pripažinti tyčiniais ar atliktais esant dideliam neatsargumui. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu neturi pagrindo nesutikti, nes byloje nėra jokių duomenų, kuriais vadovaujantis, galima būtų nuspręsti, jog atsakovė tyčia, sąmoningai pažeidė ieškovo autoriaus teises, todėl pagrįstai nuspręsta, kad nėra pagrindo žalos dydį padidinti 1,5 karto.
20. Tačiau teisėjų kolegija pritaria apelianto teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti kompensaciją už žemėlapių „Indija 1805–1890“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“ ir „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“, kurių bendraautoriumi jis pripažintas, naudojimą.
21. Pirmosios instancijos teismas kompensacijos už minėtų žemėlapių naudojimą ieškovui nepriteisė, vadovaudamasis tuo, kad apeliantas autoriumi yra pripažįstamas teismo sprendimu, anksčiau atsakovei duomenys apie ieškovo autorystę nebuvo pateikti, todėl šių žemėlapių atgaminimas iki ieškinio pareiškimo nelaikomas atsakovės neteisėtais veiksmais. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka ir akcentuoja, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento. Tai patvirtina ir CK 6.288 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią ieškinio senaties termino pradžia reikalauti atlyginti žalą siejama su žalos padarymo momentu. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda tik nuo jos konstatavimo teismo sprendimu momento. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Aplinkybė, kad ieškovas tik skundžiamu sprendimu pripažintas žemėlapių „Indija 1805–1890“, „Pirmasis pasaulinis karas: 1914 kampanija Vakarų fronte“ ir „Pirmasis pasaulinis karas: 1918 kampanija Vakarų fronte“ bendraautoriumi, nepaneigia fakto, jog jis laikomas bendraautoriumi ir nuo 2019 m. birželio mėn., kai šie žemėlapiai buvo publikuojami be ieškovo sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas patikslinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta apeliantui priteistina kompensacija, ją padidinant iki 160 Eur (po 20 Eur už tris žemėlapius).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme
22. Apeliaciniame skunde nesutinkama su bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymu. Apelianto teigimu, byla buvo nesudėtinga, todėl atsakovei nebuvo būtinos advokato paslaugos. Apeliantas atsakovės elgesį vertina kaip netinkamą ir mano, kad pagrindinis reikalavimas buvo tenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija buvo nustatyta neteisingai.
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
24. Taigi CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023).
25. Byloje nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 169 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė – 2 420 Eur.
26. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad įvertinus tai, jog byloje buvo reiškiami turtiniai ir neturtiniai reikalavimai, kurie tenkinti iš dalies, kad tinkama bylinėjimosi išlaidų proporcija sudaro 50:50, ir tokiu būdu pritaikęs CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcinio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę paskirstė byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 84,50 Eur, o atsakovei iš ieškovo 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad tai, jog atsakovė nesutiko su jai pareikštais reikalavimais, negali būti laikoma nesąžiningu ar netinkamu procesiniu elgesiu. Taip pat svarbu pabrėžti, kad aplinkybė, jog šalis (nepriklausomai nuo to, koks jos teisinis statusas ar finansavimo šaltinis) bylą (nepriklausomai nuo to, ar byla yra sudėtinga, ar ne) vedą per advokatą, negali atimti šalies teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
28. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus T. T. (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog taisyklė „pralaimėtojas moka“ ir atitinkama taisyklė, pagal kurią reikalaujama atlyginti kitos šalies patirtas proceso išlaidas (įskaitant advokato atlyginimą), proporcingas sėkmei procese ir priklausančias nuo ieškinio vertės, atgraso potencialius bylininkus nuo išpūstų ieškinių teismuose pateikimo, ji gali būti laikoma teisės kreiptis į teismą apsunkinimu. Toks ribojimas nelaikytinas per se (savaime) nesuderinamu su Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalimi. Kita vertus, ribojimas, paveikiantis teisę į teismą, nebus suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jei jis neatitiks teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas, peticijos Nr. 28963/10). Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, jog nepagrįstos bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Konvencijos nuostatas pirmiausiai tais atvejais, kai proceso šalies civilinis ieškinys patenkinamas, bet nėra priteisiama visa jo suma, o dėl iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos asmuo praranda didelę dalį ar net visą priteistą finansinį atlyginimą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas, peticijos Nr. 28963/10; 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas, peticijos Nr. 49083/18). Taip pat EŽTT yra pripažinęs, kad išimtiniais atvejais didelės bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Konvencijos nuostatas ir tuomet, kai proceso šaliai visiškai nepavyko pagrįsti ieškinio ir kai ši šalis dėl tam tikrų priežasčių negalėjo numatyti savo sėkmės perspektyvų, nes, pavyzdžiui, bylos nagrinėjimo rezultatas priklausė nuo naujo teisės klausimo išaiškinimo (EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimas, peticijos Nr. 72152/13, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023).
29. Kasacinis teismas, vadovaudamasis nurodyta EŽTT praktika, yra išaiškinęs, kad teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų. Tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023).
30. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl ieškovo pareikštų neturtinių (reikalavimas pripažinti, kad jis yra 9 žemėlapių autorius) ir turtinių reikalavimų (reikalavimas priteisti kompensaciją), kurie buvo patenkinti iš dalies – teismas pripažino ieškovą 8 žemėlapių bendraautoriumi ir priteisė kompensaciją, tačiau mažesnę nei ta, kurios reikalavo ieškovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą (neteisėtas kūrinių naudojimas (8 žemėlapių) pripažintas nustatytu) ir prašomos priteisti žalos įrodinėjimo specifiką, paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal „pralaimėjęs moka“ principą, galėtų būti paneigta ieškovo teisė į teismą ir pažeistas visiško žalos atlyginimo principas. Todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), spręstina, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos proporcinio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, nes galutinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo efektas ieškovui yra neteisingas (atsakovei iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos (1 200 Eur) kelis kartus viršija jam priteistos kompensacijos dydį (160 Eur)), juolab kad jo neturtinių teisių pažeidimas sprendimu buvo konstatuotas, atsakovė pripažinta pažeidusia ieškovo, kaip autoriaus, teises.
31. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nagrinėjamas ginčas kilo dėl ieškovo neturtinių autoriaus teisių pažeidimo padarinių, tačiau tai nėra su asmens sveikata, laisve, garbe ar orumu ir panašiai susijęs ginčas, ieškovas nereikalavo priteisti neturtinės žalos atlyginimo, o reikalavimas dėl negautų pajamų atlyginimo už neteisėtą kūrinių naudojimą buvo patenkintas iš dalies. Dėl to būtų nepagrįsta teigti, kad šioje byloje ieškovo reikalavimai buvo patenkinti iš esmės visi ir atsakovei kiltų pareiga atlyginti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, skirstant bylinėjimosi išlaidas, ieškovas laikytinas bylą iš dalies laimėjusia šalimi, kaip tai ir nustatė pirmosios instancijos teismas, nes jo neturtinė teisė buvo pažeista ir, dėl to jam iš atsakovės priteistina pirmosios instancijos teismo nustatyta bylinėjimo išlaidų dalis – 84,50 Eur, o atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos ir priteisti ieškovui iš atsakovės 84,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei nepriteisiant iš ieškovo, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl teismo motyvų pašalinimo iš sprendimo
34. Teismas , spręsdamas pareikšto ieškinio ar apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, tiria ir vertina įvairias bylos aplinkybes, pasisako, kurias aplinkybes laiko nustatytomis, teisiškai jas kvalifikuoja, nurodo, kokie teisiniai santykiai saisto ar, priešingai, nesaisto bylos šalių (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata (teismo sprendimo) galią ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis). Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).
35. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bendraautore ir G. P., nepagrįstai pasisakė dėl civilinėje byloje nedalyvavusios G. P. teisių ir pareigų.
36. Iš civilinės bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, atsikirsdama į jai pareikštus reikalavimus, laikėsi pozicijos, jog visi žemėlapiai Enciklopedijai buvo kuriami jos darbuotojų, kurie vykdė savo darbines funkcijas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai vertino atsakovės nurodomas aplinkybes, t. y. darbuotojų, prisidėjusių prie žemėlapių kūrimo indėlį, nepriklausomai nuo to, kad šie asmenys į civilinę bylą nebuvo įtraukti. Tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad teismo motyvai, kuriais konstatuojama G. P. bendraautorystė, yra pertekliniai, todėl šie motyvai šalintini iš pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 169 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už apeliacinio skundo pateikimą sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ieškovui priteistina kompensacija padidinta, taip pat į tai, kad iš sprendimo pašalinta dalis motyvų, sumažintos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, taip pat įvertinusi sprendžiamos bylos sudėtingumą, apimtį, tenkintų reikalavimų apimtį ir šalių patirtas išlaidas, nusprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos apeliacinė instancijos teisme nepriteisiamos nė vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu bus užtikrinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui S. L. iš atsakovės biudžetinės įstaigos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro priteista 100 Eur kompensacija, pakeisti iš dalies ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovui S. L. iš atsakovės biudžetinės įstaigos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kompensaciją“.
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui S. L. iš atsakovės biudžetinės įstaigos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro priteista 84,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovo S. L. atsakovei biudžetinei įstaigai Mokslo ir enciklopedijų leidybos centrui priteista 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti iš dalies ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovui S. L. iš atsakovės biudžetinės įstaigos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 84,50 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidas“.
Iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos motyvus (sprendimo 24 ir 26 punktai):
„Kadangi lietuvių kalbos taisyklės nėra autorių teisės objektas, tai G. K. nelaikytinas bendraautoriumi. Iliustratorės pareigas atlikusi G. P. laikytina bendraautore, kadangi jos atliktas darbas pripažintinas originaliu kūrybinės veiklos rezultatu. Vertinant žemėlapio išraišką didelę reikšmę sudaro jo vizualinis išdėstymas. Tai, kad G. P. nėra pareiškusi reikalavimo dėl jos autorystės pripažinimo, šio vertinimo negali pakeisti;
Apibendrinant, daroma išvada, kad Žemėlapiai buvo sukurti dviejų bendraautorių S. L. ir G. P. ir nelaikytini kolektyviniu kūriniu“.