- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-1113-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32939-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- I. G., L. D., V. D.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. G., atsakovės L. D., atsakovo V. D. apeliacinius skundus ir atsakovės I. G. pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinių skundų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį bei trečiojo asmens AB DNB bankas savarankiškus reikalavimus atsakovams V. D., L. D. ir I. G. dėl įpareigojimo nugriauti pastatus bei teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys – AB DNB bankas, antstolė V. M., J. D., S. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovus V. D. ir L. D. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatus: gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šiuos pastatus bei atsakovų nuosavybės teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro, 2) įpareigoti atsakovę I. G. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovės nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro, 3) atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei nugriauti šiuos pastatus, išieškoti iš atsakovų statinių nugriovimo išlaidas, leisti ieškovei išregistruoti ginčo statinius bei atsakovų nuosavybės teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro. Nurodė, kad statiniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra labai prastos būklės, turi avarinės būklės požymių, gali sugriūti, todėl kelia realų pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei. Pastatas (duomenys neskelbtini), nugriautas, tačiau likę jo pamatai, statybinių medžiagų likučiai, duobės prie pamatų, kurie kelia grėsmę žmonių saugumui. Atsakovai privalo rūpintis pastatų būkle, bet to visiškai nedaro.Trečiasis asmuo AB DNB bankas pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydamas ieškinį tenkinti, taip pat panaikinti pastatų (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, išregistruoti šiuos pastatus bei daiktines teise į juos iš Nekilnojamojo turto registro. Nurodė, kad yra žemės sklypo, kuriame yra griautini ir išregistruotini pastatai, hipotekos kreditorius ir yra suinteresuotas, jog žemės sklypas nebūtų užstatytas nesaugiais ir arti jo gyvenančių ar būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai pavojingais statiniais. Bankas suinteresuotas, kad nugriauti ieškovės nurodyti pastatai neliktų formaliai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkino ir įpareigojo atsakovus V. D. ir L. D. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šiuos pastatus bei atsakovų nuosavybės teisę į juos iš Nekilnojamojo turto registro; įpareigojo atsakovę I. G. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovės nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro; išvardytiems atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leido ieškovei nugriauti gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos likučius, ir išregistruoti šiuos pastatus bei atsakovų nuosavybės teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro, įpareigojo atsakovus padengti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtas išlaidas.Teismas konstatavo, kad atsakovai V. D. ir L. D. nesiėmė priemonių, jog pašalintų statinių keliamą grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai bei aplinkai, ilgą laiką nesiėmė priemonių statinių būklei pagerinti arba juos nugriauti per ieškovės nurodytus terminus, todėl pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą įpareigoti nugriauti ginčo statinius (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 straipsnio 4 punktas, įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Nurodė, kad tai, jog atsakovai apjuosė statinius įspėjamosiomis juostomis bylos nagrinėjimo metu, nesuteikė pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai pareigą rūpintis pastatų priežiūra vykdė tinkamai, be to, tokio pobūdžio priemonė nepašalino grėsmės žmonių saugumui. Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio Statybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių (Statybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalis).Nustatė, kad atsakovės I. G. iniciatyva yra įrengti iš esmės nauji pamatai, kas turėtų būti laikoma pastato rekonstrukcija arba nauja statyba. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), yra įregistruota I. G. nuosavybės teisė tik į 43,03 kv. m ploto fiziškai neegzistuojantį butą (duomenys neskelbtini). Teismas rėmėsi civilinės bylos Nr. 2-7472-391/2015 medžiaga ir pažymėjo, kad nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija toje byloje nedalyvavo, tačiau jos ir trečiojo asmens AB DNB banko interesai sutapo. Kadangi minėtoje byloje dalyvavo atsakovai bei AB DNB bankas, teismas darė išvadą, jog toje byloje nustatytos aplinkybės reikšmingos šiam ginčui, nors ten buvo sprendžiamas klausimas dėl draudimo nustatyti servitutą. Toje byloje buvo konstatuota, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), faktiškai yra nugriautas, todėl I. G. argumentą, kad ji siekė kapitališkai suremontuoti nesantį daiktą, teismas pripažino nepagrįstu. Statiniai, kuriuos prašoma nugriauti, yra AB DNB bankui įkeistame žemės sklype ir, teismo vertinimu, hipotekos kreditorius pagrįstai siekė, kad jie būtų nugriauti ir išregistruoti. Reikalavimas nugriauti statinius taip pat buvo pagrįstas ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR 1.01.08:2002) 15 punkto reikalavimais, pagal kuriuos statinio nugriovimas apima visų statinio (jo dalių) konstrukcijų bei elementų suardymą, paverčiant juos atliekomis arba panaudojant statybos produktus kitiems statiniams statyti, rekonstruoti ar remontuoti. Pagal atsakovės nurodytą J. Š. parengtą buto / gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto techninį projektą negali būti keičiamos jokios statinio laikančiosios konstrukcijos, nes jų iš viso nėra ir projekte išdėstytas „Architektūrinės būklės vertinimas“, kuriame nurodytos esančios išorinės pastato sienos iš medinių rąstų, nepakeista šiferio stogo danga, gera medinių langų ir balkono durų būklė, visiškai neatitiko tikrovės. Tai, kad be pačios atsakovės I. G. iniciatyva įrengtų naujų pamatų nebuvo jokių kitų statinio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų, patvirtino pačios atsakovės pateiktos prie Pamatų konstrukcijų tyrimo ir būklės išvadų nuotraukos. Teismas sprendė, kad atsakovės I. G. nurodyti ketinimai kapitališkai suremontuoti statinį, kurio realiai nėra, atitiko naujos statybos sąvoką, o tam iš esmės reikalingas statybos leidimas. Trečiasis asmuo AB DNB bankas, kuriam yra įkeistas žemės sklypas, nesutiko, kad I. G. vykdytų statybą, o be leidimo nauja statyba iš esmės yra neteisėta. Teismas sprendė, kad ieškinio ir trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų patenkinimo tikslas yra nugriauti likusius statinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei pašalinti pamatų ar statybos likučių liekanas (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovai ilgą laiką nevykdė savo prievolės, todėl, jiems neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą, teisę nugriauti ginčo statinius pripažino ieškovei. Teismas pripažino, kad trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus apėmė ieškinio reikalavimai, todėl, tenkindamas ieškinio reikalavimus, teismas tenkino ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. G. prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį bei pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad teismas paneigė atsakovės nuosavybės teisę į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš tokios nuosavybės turėjimo atsakovei suteikiamas teises ir pareigas. Paaiškino, kad butą gyvenamajame name įgijo 2009 m. spalio 29 d., sumokėjusi už jį 56 000 Lt (16 218,72 Eur). Nenuginčijus atsakovės nuosavybės atsiradimo pagrindo, nuosavybė negali būti paneigta laikant ją „išnykusia“, todėl atsakovės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 2), nepaisant to, kad jo dalis yra sunaikinta, nėra pasibaigusi. Nurodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalis buvo nugriauta be atsakovės žinios. Nors įsigyto statinio dalies laikančiųjų konstrukcijų nebėra, tačiau yra likę pagrindinės konstrukcijos, t. y. pamatai – kitas statinio konstrukcinis elementas. Pažymėjo, kad siekia atkurti savavališkai kitų asmenų išardytas pagrindines namo konstrukcijas ant jau esamų konstrukcijų - pamatų, kurie yra atsakovės nuosavybė. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje (Nr. 2-7472-391/2015) nebuvo nagrinėjamas atsakovės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) praradimo ir su tuo susijusių pasekmių klausimas, todėl teismas skundžiamame sprendime neturėjo išimtinai remtis civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Vien tai, kad šiuo metu yra likę tik gyvenamojo namo pamatai ir cituojamoje teismo byloje teismai sprendė, kad pamatų, kaip nekilnojamojo daikto dalies, dėl per mažo viso statinio statybos baigtumo procento neužtenka servituto nustatymui, jokiu būdu nereiškia, kad tokių pamatų nėra ar kad atsakovė prarado nuosavybės teisę į pamatus, kaip vieną pagrindinių gyvenamojo namo konstrukcijų, taip pat kad ji prarado ir visas kitas su nuosavybės teisės turiniu susijusias teises. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) konstrukcijos – pamatai, jokio pavojaus aplinkiniams nekelia, yra sutvarkyti. Pagal galiojančią pačios ieškovės patvirtintą tvarką statinių priežiūrą vykdančio subjekto teisė kreiptis į teismą su ieškiniu atsiranda tik po to, kai šis subjektas du kartus pateikia reikalavimą suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį ir nustato terminą tokiam reikalavimui įvykdyti vienu iš įstatyme nustatytu būdų – suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad toks reikalavimas būtų buvęs pateiktas atsakovei. Ieškovė, vadovaujantis Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punktu, galėjo teisme pareikšti reikalavimą tik dėl termino atsakovei sutvarkyti statinį nustatymo, bet ne iš karto dėl statinio nugriovimo, ir tik per teismo sprendimu nustatytą terminą pavojaus nepašalinus yra leidžiama statinį nugriauti. Nurodė, kad nėra nei vieno statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos dokumento apie tai, jog atsakovės nuosavybės teise valdomi buto pamatai yra neteisėti. Kadangi gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) be atsakovės žinios ir sutikimo buvo sugriautas, todėl atsižvelgiant į likusių konstrukcijų – pamatų būklę, atsakovė pati (be jokio raginimo) ir ėmėsi priemonių galimam pavojui pašalinti, juos suremontavo ir pavojų pašalino. Aplinkybei, kad buvo remontuojami seni pamatai pagrįsti, apeliantė pateikia papildomus įrodymus – antstolės D. P. 2013 m. balandžio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir antstolio R. K. 2016 m. birželio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurie patvirtina, kad po statinio nugriovimo buvo likę seni pamatai ir jų naujai niekas nestatė, nes to daryti nereikėjo.Apeliaciniu skundu atsakovė L. D. prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį bei trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl atsakovų įpareigojimo nugriauti jiems priklausantį turtą. Teismas privalėjo patikrinti, ar ieškovas atliko tinkamai visus veiksmus, kuriuos įpareigoja atlikti teisės normos, ir tokius veiksmus, kurių pasėkoje būtina priimti tik tokį sprendimą, kaip savininkų įpareigojimą nugriauti jiems priklausantį turtą pačių savininkų lėšomis ir turtą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo pastatai yra tinkamai pripažinti kaip turintys avarinės būklės požymių. Vien patikrinimo aktas ir antstolio padėjėjo apibūdinta ginčo pastatų būklė negalėjo sudaryti pagrindo priimti sprendimą griauti atsakovų pastatus.Byloje atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, jog atsakovai D. faktiškai dėl jų turto apribojimų negalėjo atlikti remonto, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų, be to, ir kreditorius nedavė tam sutikimo. Šie įrodymai paneigia, jog atsakovai netinkamai vykdė savo, kaip pastatų savininkų, pareigas.Nurodė, kad trečiasis asmuo DnB bankas nėra tinkamas subjektas savo reikalavimui pareikšti.Apeliaciniu skundu atsakovas V. D. prašė sprendimą panaikinti ir ieškinį bei trečiojo asmens reikalavimus atmesti.Nurodė, kad išvadą dėl ginčo pastatų pavojaus žmonėms teismas padarė, neturėdamas jokio faktinio pagrindo ir neatsižvelgdamas į tai, kad esamų tvorų konstrukcijos užtikrina, kad jokie tretieji asmenys, neišardę tvorų, objektyviai negali patekti į užstatytus ginčo statiniais žemės sklypo teritorijos plotus. Pažymėjo, kad virš 60 proc. autentiškų namo (duomenys neskelbtini) pamatų yra išlikę, todėl šis namas neatitinka sunaikinto (visiškai sugriauto) statinio požymio, nurodyto STR 1.01.08:2005, ir nelaikytinas išnykusiu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad po namo (duomenys neskelbtini) butu Nr. 1 yra įrengti iš esmės nauji pamatai, nes iš J. M. išvados apie rostverko įrengimą negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad rostverkas nėra sujungtas su senais pamatais bei kad senų pamatų išvis nėra. Iš antstolio R. K. 2016-06-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad teritorijoje, kurioje pagal planą yra buto Nr. 2 vieta yra išlikę autentiški akmenų pamatai.Atsakovė I. G. pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinių skundų prašė atsakovų Liudmilos ir V. D. apeliacinius skundus patenkinti. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė L. D. prašė apeliacinius skundus tenkinti.Atsiliepimu į atsakovės I. G. apeliacinį skundą atsakovas V. D. prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nurodė, kad teismas padarė klaidingą išvadą, esą atsakovai nepašalino ginčo statinių grėsmės žmonėms. Klaidingai laikė, kad tokia grėsmė gali būti pašalinta tik suremontavus pastatą.Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo AB DNB bankas prašė apeliacinius skundus atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad patikrintų atsakovams priklausančių statinių būklė yra bloga ir galimai avarinė, ji kelia pavojų arti jų gyvenančių ir kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai. Pažymėjo, kad ieškovės darbuotojų pagal kompetenciją surašyti dokumentai turi oficialaus rašytinio įrodymo galią. Duomenys apie jau bylos nagrinėjimo metu atsakovų atliktą statinių aptvėrimą ar įspėjamųjų juostų iškabinimą negali būtų laikomi pakankamais įrodymais, paneigiančiais ginčo statinių grėsmę žmonėms bei aplinkai. Nei įspėjimo, nei aptvėrimo priemonės nepašalina susidėvėjusio ir galimai avarinio statinio sugriuvimo grėsmės. Įrodymų, kad atsakovai būtų atlikę grėsmę keliančių statinių sutvirtinimo ar remonto darbus į bylą nepateikta. Nuosavybės teisė pasibaigia, išnykus pačiam nuosavybės teisės objektui. Daiktinių teisių į (duomenys neskelbtini) esantį pastatą pasibaigimas buvo konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi Nr. 2A-899-656/2016 išnagrinėtoje byloje dėl teisės į servitutą pripažinimo. Konstatuota, kad atsakovai nesiėmė jokių realių veiksmų sunaikinto pastato atstatymo (naujos statybos ar rekonstrukcijos darbams) atlikti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo I. G. atžvilgiu priimtas sprendimas vertintinas ne kaip įpareigojimas nugriauti nuosavybės teisės objektu esantį pastatą, o tik kaip įpareigojimas dėl likusių po pastato nugriovimo konstrukcijų ir elementų pašalinimo ir žemės sklypo sutvarkymo (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 p.). Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovės L. D. apeliacinį skundą prašė sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodė, kad teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statinių nugriovimą, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, kurių ieškovas pateikė pakankamai, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas iš esmės atkartoja ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus.Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovės I. G. apeliacinį skundą prašė sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodė, kad teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statinių nugriovimą, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, kurių ieškovas pateikė pakankamai, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas iš esmės atkartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi pakeitė atsakovus V. D., L. D. bei trečiąjį asmenį su savarankiškais reikalavimais AB Luminor Bank (AB DNB bankas) jų procesinių teisių perėmėju – UAB „Tarp pušų“. V. D., L. D. procesinių teisių perėmėjas UAB „Tarp pušų“ pateikė prašymą, kuriame prašė priimti atsisakymą nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo. Patvirtino, kad atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės UAB „Tarp pušų“ žinomos. CPK 308 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog atsisakymas nuo apeliacinio skundo prieštarauja įstatymams ar pažeidžia šalių ir (ar) kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, apeliacinis teismas taip pat nenustatė ir viešojo intereso gynimo poreikio. UAB „Tarp pušų“ patvirtino, kad teisiniai tokio veiksmo padariniai jam yra žinomi. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, UAB „Tarp pušų“ apeliacinio skundo atsisakymas priimamas ir apeliacinis procesas nurodytoje dalyje nutraukiamas. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas atsakovės I. G. apeliacinis skundas.Civilinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą. Pirmą kartą Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimai įpareigoti visus tris atsakovus nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovų nuosavybės teisę į juos iš Nekilnojamojo turto registro, bei leista ieškovei nugriauti statybos likučius, išregistruoti šį pastatą ir atsakovų nuosavybės teises, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, ir šiuos reikalavimus atmetė; panaikino atitinkamas teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens AB DNB banko kasacinį skundą, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria patenkinta ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens AB DNB banko reikalavimų dalis dėl įpareigojimo atsakovams V. D., L. D. ir I. G. išregistruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bei atsakovų nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro, bei leista ieškovei išregistruoti šį pastatą ir atsakovų nuosavybės teises, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovės I. G. trečiajam asmeniui AB DNB bankui ir prašymo dalis dėl 13,66 Eur priteisimo atmesta, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovės I. G. priteista 41 Eur žyminio mokesčio valstybei bei 5,49 Eur pašto išlaidų ir padidintos iki 8,24 Eur pašto išlaidos, priteistos iš kiekvieno iš atsakovų L. D. ir V. D. valstybei, paskirstytos šalims bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir grąžino bylos dalį dėl šių reikalavimų apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.Teisėjų kolegija pažymi, kad iš naujo nagrinėjant bylą kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio proceso paskirtis – nustatyti ir ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir (ar) fakto klaidas. Nagrinėjamu atveju apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir (ar) pagrįstumas vertinami atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuluotus išaiškinimus. Vis dėlto kasacinio teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad teismas nurodė, kaip turėtų būti išspręsta byla, t. y. apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, turi teisę priimti sprendimą savo nuožiūra, tačiau privalomai atsižvelgdamas į kasacinio teismo argumentus.Perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę – tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Todėl, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį. Tuo atveju, jei statinio, dėl kurio išregistravimo vyksta ginčas, vietoje stovi naujas statinys ar jo dalis (pvz., nauji pamatai), teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, ar šis statinys (jo dalis) yra būtent tas pats statinys (jo dalis), dėl kurio išregistravimo kilo ginčas. Pažymėtina, kad statinys laikomas tapačiu ir tais atvejais, jei jis rekonstruotas (rekonstruojamas) arba kapitaliai suremontuotas (remontuojamas). Nustačius šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti statinio išnykimo fakto, todėl neatsiranda pagrindas išregistruoti jį ir daiktines teises į jį. Ir atvirkščiai, nustačius, kad statinys yra naujo statinio statybos rezultatas arba dalinis rezultatas (nebaigta statyba), ankstesnis statinys laikytinas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad iš naujo nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar statinys iki dabartinės kokybės pamatų atsiradimo nebuvo išnykęs, t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, išskyrus jei statinio ar jo dalių griovimo darbai buvo atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu. Nustačius, kad ginčo statinys buvo išnykęs, dabartinė statinio laikančioji konstrukcija – pamatai būtų laikomi naujo statinio statybos rezultatu, galinčiu sudaryti prielaidas formuoti naują nekilnojamąjį daiktą ir jį įregistruoti, bet ne išsaugoti buvusio statinio ir daiktinių teisių į jį registraciją. Ir atvirkščiai – nustačius, kad ginčo statinys iki jo konstrukcijų remonto nebuvo visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas arba kad statinio ar jo dalių griovimo darbai buvo atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad jis nebuvo išnykęs. Tokiu atveju pagrindo išregistruoti statinį ir daiktines teises į jį nebūtų.Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą yra nurodęs, kad atsakovė I. G. siekė įrodyti, jog atlieka kapitalinį remontą ant senų pamatų, kurie yra išlikę, nes nėra giliau kaip 0,5 m po žeme. Teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-899-656/2016 priimtoje išnagrinėjus I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. G., V. D., L. D. ieškinį atsakovui AB DnB bankui dėl draudimo nustatyti servitutus panaikinimo ir teisės pripažinimo, kuriame teismas nurodė, kad I. G. nuosavybės teise priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini), realiai neegzistuoja, yra išlikę tik namo pamatai, tačiau nenustatinėjo, ar išlikę pamatai yra giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi. Remiantis aptariama nutartimi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės I. G. nurodyti ketinimai kapitališkai suremontuoti statinį, kurio realiai nėra, atitinka naujos statybos sąvoką, kam iš esmės reikalingas statybos leidimas.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės remiantis aptarta nutartimi netyrė ar ginčo statinys iki dabartinės kokybės pamatų atsiradimo nebuvo išnykęs, t. y. nenustatinėjo, ar yra išlikusios senos statinio adresu (duomenys neskelbtini) laikančios konstrukcijos virš žemės paviršiaus ir ne giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi. Jeigu senų statinio laikančių konstrukcijų nėra, ar jos nebuvo nugriautos atliekant statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbus.Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo atskleista bylos esmė, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Aukščiau paminėtų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka. Nagrinėjant šį ginčą iš naujo būtina nustatyti šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, esant būtinumui pareikalauti iš -.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Priimti UAB „Tarp pušų“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo atsisakymą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas:
- įpareigojo atsakovę I. G. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovės nuosavybes teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro;
- atsakovei I. G. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leido ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius, leido ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išregistruoti šį pastatą bei atsakovės nuosavybes teises į jį iš Nekilnojamojo turto registro įpareigojant I. G. padengti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtas išlaidas;
- priteisė iš atsakovės I. G. 13,66 Eur žyminio mokesčio trečiojo asmens AB DNB banko naudai;
- priteisė iš atsakovės I. G. 41 Eur žyminio mokesčio ir 5,49 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
Grąžinti bylos dalį dėl šių reikalavimų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.