- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- 2A-1068-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32939-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas
- Atsakovas
- I. B., L. D., V. D., UAB „Tarp pušų“
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- AB DNB banko, Luminor Bank AS
- Kategorijos
- 2.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
UAB „Tarp pušų“, kaip atsakovų L. D. ir atsakovo V. D. teisių perėmėjo apeliacinį skundą bei atsakovės I. B. pareiškimą dėl prisidėjimo prie šio apeliacinio skundo,
dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį bei UAB „Tarp pušų“ kaip trečiojo asmens AB DNB banko (Luminor bank AS) teisių perėmėjo savarankiškus reikalavimus atsakovei I. B. ir UAB „Tarp pušų“ kaip atsakovų V. D. ir L. D. teisių perėmėjui, tretiesi asmenys byloje Luminor Bank AS (kaip DNB banko teisių perėmėjas), antstolė Virginija Meškauskienė, J. D., S. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-09-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs, teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovus V. D. ir L. D. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatus - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šiuos pastatus bei atsakovų nuosavybes teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro, 2) įpareigoti atsakovę I. G. (B.) per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatą - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovės nuosavybes teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro, 3) atsakovams V. D., L. D. ir I. G. (B.) neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovui nugriauti šiuos pastatus, išieškant iš atsakovų statinių nugriovimo išlaidas, leisti ieškovui išregistruoti ginčo statinius bei atsakovų nuosavybes teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro. Nurodė, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra labai prastos būklės, turi avarinės būklės požymių, gali sugriūti, todėl kelia realų pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nugriautas, tačiau likę jo pamatai, statybinių medžiagų likučiai, duobės prie pamatų, kurie kelia grėsmę žmonių saugumui. Atsakovai privalo rūpintis pastatų būkle, bet to visiškai nedaro.
Trečiasis asmuo AB DNB bankas 2016-02-17 pareiškė savarankiškus reikalavimus byloje, teismo prašydamas ieškinį patenkinti, taip pat panaikinti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, t. y. išregistruoti šiuos pastatus bei daiktines teise į juos iš Nekilnojamojo turto registro. Nurodė, kad bankas yra žemės sklypo, kuriame yra griautini ir išregistruotini pastatai, hipotekos kreditorius yra suinteresuotas, kad žemės sklypas nebūtų užstatytas nesaugiais ir arti jo gyvenančių ar būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai pavojingais statiniais. Bankas yra suinteresuotas, kad nugriovus ieškovo nurodytus pastatus, jie neliktų formaliai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens AB DNB banko savarankiškus reikalavimus patenkino ir įpareigojo atsakovus V. D. ir L. D. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatus - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šiuos pastatus bei atsakovų nuosavybes teisę į juos iš Nekilnojamojo turto registro; įpareigojo atsakovę I. B. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovės nuosavybes teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro; atsakovams V. D., L. D. ir I. B. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leido ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nugriauti pastatus - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos likučius, ir išregistruoti šiuos pastatus bei atsakovų nuosavybes teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro, įpareigojant V. D., L. D. ir I. B. padengti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtas išlaidas.
Teismas konstatavo, kad atsakovai V. D. ir L. D. nesiėmė priemonių pašalinti statinių keliamą grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai bei aplinkai, ilgą laiką nesiėmė priemonių statinių būklei pagerinti arba juos nugriauti per ieškovo nurodytus terminus, todėl ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti ginčo statinius yra pagrįstas (Statybos įstatymo 35 str. 1 d. str. 4 p.). Tai, kad atsakovai apjuosė statinius įspėjamosiomis juostomis bylos nagrinėjimo metu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai pareigą rūpintis pastatų priežiūra vykdė tinkamai, be to tokio pobūdžio priemonė nepašalina grėsmės žmonių saugumui. Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio Statybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių (Statybos įstatymo 41 str. 6 d.). Atsakovė I. B., nesutikdama su ieškovo bei trečiojo asmens savarankišku reikalavimu, nurodė, kad nėra Statybos įstatymo 31 str. (Statinio nugriovimas) numatytų pagrindų. Teismas nustatė, kad atsakovės I. B. iniciatyva yra įrengti iš esmės nauji pamatai, kas turėtų būti laikoma pastato rekonstrukcija arba nauja statyba. Teismas pažymėjo, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruota I. B. nuosavybės teisė tik į (duomenys neskelbtini)kv. m ploto fiziškai neegzistuojantį butą (duomenys neskelbtini). Nors civilinėje byloje Nr. 2-7472-391/2015 Vilniaus miesto savivaldybės administracija nedalyvavo, tačiau jos ir trečiojo asmens AB DNB banko interesai sutampa. Kadangi minėtoje byloje dalyvavo atsakovai V.D., L. D., I.B. bei AB DNB bankas, teismas darė išvadą, jog toje byloje nustatytos aplinkybės yra reikšmingos šiam ginčui, nors ten buvo sprendžiamas klausimas dėl draudimo nustatyti servitutą. Toje byloje buvo konstatuota, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), faktiškai yra nugriautas, todėl I. B. argumentą, kad ji siekia kapitališkai suremontuoti nesantį daiktą, teismas laikė nepagrįstu. Statiniai, kuriuos prašoma nugriauti, yra AB DNB bankui įkeistame žemės sklype ir, teismo vertinimu, hipotekos kreditorius pagrįstai siekia jų nugriovimo bei išregistravimo. Reikalavimas nugriauti statinius pagrįstas ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 p., pagal kurį statinio nugriovimas apima visų statinio (jo dalių) konstrukcijų bei elementų suardymą, paverčiant juos atliekomis arba panaudojant statybos produktus kitiems statiniams statyti, rekonstruoti ar remontuoti. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovės nurodytą J. Š. parengtą Buto/gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto techninį projektą negali būti keičiamos jokios statinio laikančiosios konstrukcijos, nes jų iš viso nėra ir projekte išdėstytas „Architektūrinės būklės vertinimas“, kur nurodytos esančios išorinės pastato sienos iš medinių rąstų, nepakeista šiferio stogo danga, gera medinių langų ir balkono durų būklė, visiškai neatitinka tikrovės. Tai, kad be pačios atsakovės I. B. iniciatyva įrengtų naujų pamatų nėra jokių kitų statinio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų, patvirtina pačios atsakovės pateiktos prie Pamatų konstrukcijų tyrimo ir būklės išvadų fotonuotraukos. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės I. B. nurodyti ketinimai kapitališkai suremontuoti statinį, kurio realiai nėra, atitinka naujos statybos sąvoką, kam iš esmės reikalingas statybos leidimas. Trečiasis asmuo AB DNB bankas, kuriam yra įkeistas žemės sklypas, nesutinka, kad I. B. vykdytų statybą, o be leidimo nauja statyba iš esmės yra neteisėta. Ieškinio ir trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų patenkinimo tikslas yra nugriauti likusius statinius (duomenys neskelbtini), bei pašalinti pamatų ar statybos likučių liekanas (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog atsakovai ilgą laiką nevykdo savo prievolės, todėl, jiems neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą, teisę nugriauti ginčo statinius pripažino ieškovui (CPK 273 str. 1 d.). Teismas pripažino, kad trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus apima ieškinio reikalavimai, todėl, tenkinant ieškinio reikalavimus, teismas pripažino, jog tenkinami ir trečiojo asmens savarankiški reikalavimai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį bei pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo prijungti prie bylos 2013-04-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei 2016-06-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Teismas paneigė atsakovės nuosavybės teisę į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš tokios nuosavybės turėjimo atsakovei suteikiamas teises ir pareigas. Atsakovė butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įgijo Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2009-10-29 akto pagrindu, sumokėjusi už jį 56 000 Lt (16 218, 72 Eur). Taigi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atsiradimo atsakovei pagrindas nustatytas ir nekvestionuojamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kol nenuginčytas jos atsiradimo pagrindas, negali būti paneigta nuosavybę pripažįstant išnykusia, nes tokio nuosavybės pasibaigimo pagrindo nenustato Civilinio kodekso šeštosios knygos nuostatos dėl nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014). Nenuginčijus atsakovės nuosavybės atsiradimo pagrindo, nuosavybė negali būti paneigta laikant ją „išnykusia“, todėl atsakovės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) (butas Nr. (duomenys neskelbtini)), nepaisant to, kad jo dalis yra sunaikinta, nėra pasibaigusi. Tuo labiau, kad ir pats teismas konstatuoja, jog tokia nuosavybės dalis yra net ir šiuo metu, todėl visiškai nesuprantama, kaip atsakovė gali būti įpareigojama pati tokią nuosavybę nugriauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su tokios nuosavybės išregistravimu iš viešojo registro be jos pačios valios. Tuo atveju, kada nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti ir pan.; ši jo teisė negali būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014). Nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalis buvo nugriauta be atsakovės žinios. Visgi, nors atsakovės įsigyto statinio dalies laikančiųjų konstrukcijų nebėra, tačiau yra likę pagrindinės konstrukcijos, t. y. pamatai – kitas statinio konstrukcinis elementas, todėl teismas, nepagrįstai apribodamas ir suvaržydamas atsakovės teises, neturėjo pagrindo spręsti, kad jokių veiksmų su likusia statinio dalimi atsakovė neturi teisės daryti, maža to, ji turi dar juos pati nusigriauti ir išregistruoti savo nuosavybės teises į juos iš viešojo registro, nors atsakovės valia yra priešinga – ji siekia atkurti savavališkai kitų asmenų išardytas pagrindines namo konstrukcijas ant jau esamų konstrukcijų - pamatų, kurie yra atsakovės nuosavybė.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje (Nr. 2-7472-391/2015) nebuvo nagrinėjamas atsakovės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) praradimo ir su tuo susijusių pasekmių klausimas, todėl teismas skundžiamame sprendime neturėjo išimtinai remtis toje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, bet turėjo pats ginčą vertinti nuosavybės teisės įgijimą ir jos praradimą reglamentuojančių teisės normų kontekste. Vien tai, kad šiuo metu yra likę tik gyvenamojo namo pamatai ir cituojamoje teismo byloje teismai sprendė, kad pamatų, kaip nekilnojamojo daikto dalies, dėl per mažo viso statinio statybos baigtumo procento neužtenka servituto nustatymui, jokiu būdu nereiškia, kad tokių pamatų nėra ar kad atsakovė prarado nuosavybės teisę į pamatus, kaip vieną pagrindinių gyvenamojo namo konstrukcijų, taip pat kad ji prarado ir visas kitas su nuosavybės teisės turiniu susijusias teises.
3. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) konstrukcijos – pamatai, jokio pavojaus aplinkiniams nekelia. Jie yra sutvarkyti, ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai – Pamatų konstrukcijų tyrimo ir būklės vertinimo išvada, kurios teismas dėl nesuprantamų priežasčių apskritai nevertino. Pagal galiojančią pačios ieškovės patvirtintą tvarką statinių priežiūrą vykdančio subjekto teisė kreiptis į teismą su ieškiniu atsiranda tik po to, kai šis subjektas du kartus pateikia reikalavimą suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį ir nustato terminą tokiam reikalavimui įvykdyti vienu iš įstatyme nustatytu būdų – suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti. Sprendimą, kokiu būdu pašalinti statinio avarinę būklę, gali priimti tik savininkas, tačiau tam visų pirma turi būti savininkui pateiktas statinių naudojimo priežiūrą vykdančio subjekto reikalavimas pašalinti statinio avarinę būklę. Ginčo atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų (o tokių įrodymų ir nėra), kad savo pačios patvirtintų taisyklių tvarka toks reikalavimas nors kartą būtų buvęs pateiktas atsakovei, dėl ko akivaizdu, kad ji ir jokios reikalavimo teisės nugriauti statinį neįgijo. Prasidėjus šiam teisminiam procesui atsakovė net nežinojo apie ieškovės ketinimus nugriauti statinius ir juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Byloje yra pateikti tik kitiems atsakovams adresuoti ieškovės raštai, kuriuose prašoma imtis priemonių statinio techninei būklei pagerinti.
Šalies argumentai
4. Ieškovė, vadovaujantis Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 4 p., galėjo teisme pareikšti reikalavimą tik dėl termino atsakovei sutvarkyti statinį nustatymo, bet ne iš karto dėl statinio nugriovimo, ir tik per teismo sprendimu nustatytą terminą pavojaus nepašalinus yra leidžiama statinį nugriauti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę per 15 dienų nugriauti jai priklausančio statinio dalį – pamatus – pažeidė Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 4 p. Trečiasis asmuo AB DNB bankas nėra viešojo administravimo subjektas, vykdantis statinių naudojimo priežiūrą (CPK 182 str. 1 d. 1 p.), todėl, nepaisant to, kad šio trečiojo asmens pareikštas savarankiškas reikalavimas sutampa su ieškovės reikalavimu, jis negalėjo būti teismo tenkinamas bei turėjo būti atmestas CPK 5 straipsnio pagrindu, nes jis nėra įstatyme nurodytas subjektas, galintis pareikšti reikalavimus teisme dėl statinio pavojingos būklės pašalinimo.
5. Ieškovės raštuose, adresuotuose atsakovams V. ir L. D., buvo prašoma pašalinti pavojų, jie nebuvo įpareigoti būtent nugriauti statinius, jiems buvo nustatomas terminas imtis priemonių. Atsakovė neneigia, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pamatai yra sutvarkyti, t. y. kad yra atliktas jų paprastasis remontas, ir kad jie tinkami tolimesniam naudojimui, ant esamų pamatų galima statyti (atremti) įvairių tipų sienų konstrukcijas, ką patvirtina byloje esanti Pamatų konstrukcijų tyrimo ir būklės vertinimo išvada, dėl to teismo sprendimo priėmimo momentu nebuvo aplinkybių, neva statinys kelia pavojų aplinkiniams, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimus. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo net neįrodinėjo aplinkybės, kad pamatai yra savavališka statyba (o tokios aplinkybės ir nėra) ir ieškinio pagrindas nebuvo Statybos įstatymo 28 straipsnis, dėl ko, jei toks teismo motyvas turėtų būti suprantamas taip, jog atsakovė teismo sprendimu įpareigojama nusigriauti pamatus tik todėl, kad jie yra „neteisėtai naujai pastatyti“, teismas peržengė ir pareikšto ieškinio ribas, kadangi klausimas, ar I. G. nuosavybės teise valdomi pamatai yra neteisėtai pastatyti, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Galiausiai, ir patį reikalavimą dėl statinio nugriovimo tuo pagrindu, kad jeigu jis pastatytas neteisėtai gali pareikšti jau ne statinių naudojimo priežiūrą vykdanti institucija (t. y. ieškovė), bet tik statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, t. y. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Nėra nei vieno statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos dokumento apie tai, jog atsakovės nuosavybės teise valdomi buto Nr. (duomenys neskelbtini) pamatai yra neteisėti. Kadangi gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) be atsakovės žinios ir sutikimo buvo sugriautas, todėl atsižvelgiant į likusių konstrukcijų – pamatų būklę, atsakovė pati (be jokio raginimo) ir ėmėsi priemonių galimam pavojui pašalinti, juos suremontavo ir pavojų pašalino. Šiai dienai jokių įrodymų, kad pamatų būklė avarinė, nėra. Byloje yra pateiktas antstolės Daivos Prunskienės 2016-03-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/16/10F, kuris patvirtina, kad jokio pavojaus aplinkiniams gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pamatai nekelia, kadangi jie yra aptverti metaline tvora su juosta STOP. Be to, byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad yra tęsiami parengiamieji atsakovės buto remonto (atkūrimo) darbai, dėl ko nesuprantama, kaip galima įpareigoti atsakovę remontuojamą pastatą nusigriauti ir dar išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Aplinkybei, kad buvo remontuojami seni pamatai pagrįsti, apeliantė pateikia papildomus įrodymus – antstolės Daivos Prunskienės 2013-04-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir antstolio R. K. 2016-06-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurie patvirtina, kad po statinio nugriovimo buvo likę seni pamatai ir jų naujai niekas nestatė, nes to daryti nereikėjo.
Apeliaciniu skundu atsakovė L. D. (atsakovo procesinis teisių perėmėjas UAB „Tarp pušų“) prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį bei trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl atsakovų įpareigojimo nugriauti jiems priklausantį turtą. Teismas privalėjo patikrinti, ar ieškovas atliko tinkamai visus veiksmus, kuriuos įpareigoja atlikti teisės normos, ir tokius veiksmus, kurių pasėkoje būtina priimti tik tokį sprendimą, kaip savininkų įpareigojimą nugriauti jiems priklausantį turtą pačių savininkų lėšomis ir turtą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo pastatai yra tinkamai pripažinti kaip turintys avarinės būklės požymių. Vien patikrinimo aktas ir antstolio padėjėjo apibūdinta ginčo pastatų būklė negalėjo sudaryti pagrindo priimti sprendimą griauti atsakovų pastatus.
2. Byloje atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovai D. faktiškai dėl jų turto apribojimų negalėjo atlikti remonto, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų, be to, ir kreditorius nedavė tam sutikimo. Šie įrodymai paneigia, jog atsakovai D. netinkamai vykdė savo, kaip pastatų savininkų, pareigas. Tačiau teismas neanalizavo klausimo, ar atsakovai faktiškai galėjo atlikti kokius nors veiksmus su ginčo pastatais, išskyrus teritorijos aptvėrimą.
3. Trečiasis asmuo DnB bankas apskritai negali reikšti tokio reikalavimo, nes nėra tinkamas subjektas tokiam reikalavimui pareikšti.
Apeliaciniu skundu atsakovas V. D. (atsakovo procesinis teisių perėmėjas UAB „Tarp pušų“) prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį bei trečiojo asmens reikalavimus atmesti. Taip pat prašo priimti naujus įrodymus – antstolio R. K. 2016-06-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir J. Š. 2016-06-15 2016 m. kovo 7 d. Pamatų konstrukcijų tyrimų ir būklės vertinimo antrą papildymą. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Išvadą dėl ginčo pastatų pavojaus žmonėms teismas padarė, neturėdamas jokio faktinio pagrindo ir neatsižvelgdamas į tai, kad esamų tvorų konstrukcijos užtikrina, kad jokie tretieji asmenys, neišardę tvorų, objektyviai negali patekti į užstatytus ginčo statiniais žemės sklypo teritorijos plotus.
2. Virš 60 procentų autentiškų namo (duomenys neskelbtini) pamatų yra išlikę, todėl šis namas neatitinka sunaikinto (visiškai sugriauto) statinio požymio, nurodyto STR 1.01.08:2005, ir nelaikytinas išnykusiu.
Šalies argumentai
3. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad po namo (duomenys neskelbtini) butu Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengti iš esmės nauji pamatai, nes iš J. M. išvados apie rostverko įrengimą negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad rostverkas nėra sujungtas su senais pamatais bei kad senų pamatų išvis nėra. Iš antstolio R. K. 2016-06-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad teritorijoje, kurioje pagal planą yra buto Nr. 2 vieta, priešingai, nei nurodė teismas, yra išlikę autentiški akmenų pamatai.
4. Pirmos instancijos teismo prielaida, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas sustiprino pamatų fragmentą neteisėtai (ji yra neįrodyta), nėra pakankama išvadai, kad iki pamatų sustiprinimo išilgai buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienų buvę autentiški pamatai atitiko sunaikinto (visiškai sugriauto) statinio požymį, nurodytą STR 1.01.08:2005. Namo pamatai yra bendroji dalinė namo patalpų savininkų nuosavybė (tokia nuosavybė nėra registruotina Nekilnojamojo turto registre, tačiau registravimo negalimumas neįtakoja šios nuosavybės egzistavimo ir turinio), tad tol, kol yra likę namo pamatai (kaip parodo faktai, jie yra likę), butų (duomenys neskelbtini) sugriovimas nėra tapatus faktui, kad pasibaigė buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės ir mano bendrosios dalinės nuosavybės teisė į pamatus, ši aplinkybė sudaro teisinę kliūtį išregistruoti buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės ir apelianto nuosavybės teises į atitinkamai į butą (duomenys neskelbtini) remiantis aplinkybe, kad nėra išlikęs namo rentinys.
5. Ieškovo ir trečiojo asmens DnB banko reikalavimai dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius išregistravimo atmestinas, nes nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatų 71 p. nurodytų dokumentų: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymos apie statinio nugriovimą ar statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytos formos pažymos, kuri patvirtina nekilnojamojo daikto buvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą.
Šalies argumentai
Atsakovė I. B. pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinių skundų prašo atsakovų L. ir V. D. apeliacinius skundus patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė L. D. prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Atsiliepimu į atsakovės I. B. apeliacinį skundą atsakovas V. D. prašo jos apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad teismas padarė klaidingą išvadą apie teismo sprendimo metu egzistavusi (ir šiuo metu egzistuojantį) faktą, esą atsakovai nepašalino ginčo statinių grėsmės žmonėms; teismas taip pat klaidingai laikė, kad tokia grėsmė gali būti pašalinta tik suremontavus pastatą. Sprendime konstatuoti atsakovės I. B. paruoštos techninės dokumentacijos trūkumai yra lengvai pašalinami ir nepanaikina išvados apie I. B. ketinimus suremontuoti namą (duomenys neskelbtini). Šią Išvadą sustiprina faktas, kad atsakovė I. B. sustiprino namo (duomenys neskelbtini) pamatų dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai, nei teigia pirmos instancijos teismas, nėra akivaizdu, kad atsakovės I. B. iniciatyva yra įrengti iš esmės nauji pamatai - šis klausimas yra techninio pobūdžio, reikalauja specialių žinių ir tyrimų, juolab, kad šiuo klausimu du specialistai išsakė skirtingas nuomones.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo AB DNB bankas (trečiojo asmens procesinis teisių perėmėjas UAB „Tarp pušų“) prašo apeliacinius skundus atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė pakankamai įrodymų (2013-07-02, 2014-09-14 patikrinimo aktai), patvirtinančių, kad patikrintų atsakovams priklausančių statinių būklė yra bloga ir galimai avarinė, ji kelia pavojų arti jų gyvenančių ir kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai. Pažymėtina, kad šie Ieškovės darbuotojų pagal kompetenciją surašyti dokumentai turi oficialaus rašytinio įrodymo galią (CPK 197 str. 2 d.). Duomenys apie jau bylos nagrinėjimo metu atsakovų atliktą statinių aptvėrimą ar įspėjamųjų juostų iškabinimą negali būtų laikomi pakankamais įrodymais, paneigiančiais ginčo statinių grėsmę žmonėms bei aplinkai. Nei įspėjimo, nei aptvėrimo priemonės nepašalina susidėvėjusio ir galimai avarinio statinio sugriuvimo grėsmės. Įrodymų, kad atsakovai būtų atlikę grėsmę keliančių statinių sutvirtinimo ar remonto darbus į bylą nepateikta. Nuosavybės teisė pasibaigia, išnykus pačiam nuosavybės teisės objektui. Atsakovės I. B. apeliaciniame skunde nurodytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, suformuluotos 2014-04-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-242/2014, nagrinėjamoje byloje negali būti taikomos ir neturi teisinės reikšmės dėl iš esmės skirtingų bylų faktinių aplinkybių. Atsakovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo nagrinėjami sunykusio pastato (pamatų) savininko reikalavimai, kylantys ir tokių pamatų suteikiamų teisių (teismo sprendime konstatuota, kad likę pamatai panaudoti laikinų statinių statybai). Tačiau minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas statinių nepriežiūros ir nesutvarkymo klausimas, kuris aktualus šioje byloje. Daiktinių teisių į (duomenys neskelbtini) esantį pastatą pasibaigimas buvo konstatuotas ne šioje byloje, o Vilniaus apygardos teismo 2016-01-26 nutartimi Nr. 2A-899-656/2016 išnagrinėtoje byloje dėl teisės į servitutą pripažinimo. Šioje nutartyje konstatuotos prejudicinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės, konstatuota, kad atsakovai nesiėmė jokių realių veiksmų sunaikinto pastato atstatymo (naujos statybos ar rekonstrukcijos darbams) atlikti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo I. B. atžvilgiu priimtas sprendimas vertintinas ne kaip įpareigojimas nugriauti nuosavybės teisės objektu esantį pastatą, o tik kaip įpareigojimas dėl likusių po pastato nugriovimo konstrukcijų ir elementų pašalinimo ir žemės sklypo sutvarkymo (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 p.). Atsakovo V. D. apeliacinio skundo argumentai apie išlikusių (duomenys neskelbtini) pastato konstrukcinių elementų (pamatų) apimtį, būklę ir pan. šioje byloje neturi esminės teisinės reikšmės. Bankas pirmosios instancijos teismui nuosekliai pagrindė poziciją, kodėl tokių fiziškai sunykusių statinių teisinė registracija pažeidžia Banko kaip hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju pabrėžtina, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų 2014-04-23 LRV nutarimu Nr. 379, 69 p. numato pagrindą išregistruoti daiktines teises į daiktą tada, kai toks žūva ar išnyksta. Šiuo atveju atsakovo V. D. argumentas, kad statinių teisinė registracija negali būti naikinama, nes nėra gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM pažyma apie statinio nugriovimą, yra nepagrįstas, nes tokia pažyma bus gauta ir pateikta registratoriui teismo sprendimo, priimto šioje byloje, vykdymo metu. Atsakovų naujai pateikiami įrodymai arba buvo surašyti ir žinomi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, arba buvo užsakyti ir parengti pačių atsakovų jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo nustatyta ar konstatuota jokių netikėtų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Dėl nurodytų priežasčių atsakovų teikiami įrodymai negali būti priimti ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija į atsakovės L. D. apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statinių nugriovimą, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, kurių ieškovas pateikė pakankamai, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas iš esmės atkartoja ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus.
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija į atsakovės I. B. apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statinių nugriovimą, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, kurių ieškovas pateikė pakankamai, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas iš esmės atkartoja ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Byloje yra įvykęs procesinių teisių perėmimas. UAB „Tarp pušų“ yra perėmusi atsakovų V. D. ir L. D. bei trečiojo asmens DNB banko (Luminor bank AS), pareiškusio savarankiškus reikalavimus ieškovo pusėje, procesines teises (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis, t. 4, b.l. 229-231).
Be to UAB „Tarp pušų“ yra pareiškęs, kad atsisako atsakovų apeliacinio skundo, o trečiojo asmens poziciją, išdėstytą savarankiškuose reikalavimuose, palaiko (UAB „Tarp pušų“ su tuo susijusius argumentus yra išdėstęs 2019-01-16 rašytinių paaiškinimų 46 pastraipoje, t. 6, b.l. 100).
Šį UAB „Tarp pušų“ pareiškimą apeliacinės instancijos teismas buvo nusprendęs tenkinti (Vilniaus apygardos teismo 2018-05-21 nutartis, t. 5, b.l. 133), bet Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018-11-23 nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį, įskaitant ir jos dalį dėl UAB „Tarp pušų“ atsisakymo nuo apeliacinio skundo tenkinimo, panaikino.
Apeliacinės instancijos teismas iš naujo spręsdamas UAB „Tarp pušų“ pareiškimą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo (šį prašymą UAB „Tarp pušų“ palaiko, t. 6, b.l. 100), pažymi, kad savo procesinėmis teisėmis šalys naudojasi laisvai. Teismas nenustatė, kad apelianto atsisakymas nuo apeliacinio skundo, neišnagrinėtoje bylos dalyje, prieštarautų įstatymų imperatyvams ir pažeistų suinteresuotų asmenų teises. Todėl UAB „Tarp pušų“ apeliacinio skundo atsisakymas priimamas ir apeliacinis procesas nurodytoje dalyje nutraukiamas (CPK 308 str.).
Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas atsakovės I. B. apeliacinis skundas.
Dėl atsakovė I. B. apeliacijos apimties
Civilinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą. Pirmą kartą Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimai įpareigoti visus tris atsakovus nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovų nuosavybės teisę į juos iš Nekilnojamojo turto registro, bei leista ieškovei nugriauti statybos likučius, išregistruoti šį pastatą ir atsakovų nuosavybės teises, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, ir šiuos reikalavimus atmetė; panaikino atitinkamas teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens AB DNB banko kasacinį skundą, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria patenkinta ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens AB DNB banko reikalavimų dalis dėl įpareigojimo atsakovams V. D., L. D. ir I. G. išregistruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bei atsakovų nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro, bei leista ieškovei išregistruoti šį pastatą ir atsakovų nuosavybės teises, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovės I. G. trečiajam asmeniui AB DNB bankui ir prašymo dalis dėl 13,66 Eur priteisimo atmesta, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovės I. G. priteista 41 Eur žyminio mokesčio valstybei bei 5,49 Eur pašto išlaidų ir padidintos iki 8,24 Eur pašto išlaidos, priteistos iš kiekvieno iš atsakovų L. D. ir V. D. valstybei, paskirstytos šalims bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir grąžino bylos dalį dėl šių reikalavimų apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.
Atsižvelgiant į tokius teismų procesinius sprendimus, laikytina, kad galutiniais įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra nuspręsta dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su įpareigojimu atsakovus nugriauti pastatus. Be kita ko toks reikalavimas atsakovės I. B. atžvilgiu yra atmestas visiškai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties rezoliucinę dalį, apeliacinės instancijos teismui yra pavesta apeliacine tvarka nuspręsti dėl atsakovės I. B. apeliacijos, susijusios su nuosavybės teisės teisinės registracijos panaikinimu. Toks ieškinio reikalavimas ir trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu yra visiškai patenkintas. Taigi paminėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra apeliacijos objektu.
Ginčui spręsti taikytinos teisinės taisyklės ir išaiškinimai
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje yra pateikta išsami bylai aktualiems ginčo santykiams taikytinų teisės normų analizė. Pažymėtina, kad kasacinis teismas akcentavo, kad šio ginčo esmę sudaro ne ginčas dėl teisinės registracijos, bet ginčas dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą. Ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimas įpareigoti atsakovę išregistruoti daiktines teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra siejamas su tuo, kad nekilnojamas daiktas yra išnykęs. Įrodžius, kad atsakovė yra praradusi nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą dėl jo visiško sunaikinimo, neabejotinai turėtų būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl tokios teisės išregistravimo.
Perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę – tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Todėl, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį. Tuo atveju, jei statinio, dėl kurio išregistravimo vyksta ginčas, vietoje stovi naujas statinys ar jo dalis (pvz., nauji pamatai), teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, ar šis statinys (jo dalis) yra būtent tas pats statinys (jo dalis), dėl kurio išregistravimo kilo ginčas. Pažymėtina, kad statinys laikomas tapačiu ir tais atvejais, jei jis rekonstruotas (rekonstruojamas) arba kapitaliai suremontuotas (remontuojamas). Nustačius šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti statinio išnykimo fakto, todėl neatsiranda pagrindas išregistruoti jį ir daiktines teises į jį. Ir atvirkščiai, nustačius, kad statinys yra naujo statinio statybos rezultatas arba dalinis rezultatas (nebaigta statyba), ankstesnis statinys laikytinas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad iš naujo nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar statinys iki dabartinės kokybės pamatų atsiradimo nebuvo išnykęs, t.y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, išskyrus jei statinio ar jo dalių griovimo darbai buvo atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu. Nustačius, kad ginčo statinys buvo išnykęs, dabartinė statinio laikančioji konstrukcija – pamatai būtų laikomi naujo statinio statybos rezultatu, galinčiu sudaryti prielaidas formuoti naują nekilnojamąjį daiktą ir jį įregistruoti, bet ne išsaugoti buvusio statinio ir daiktinių teisių į jį registraciją. Ir atvirkščiai – nustačius, kad ginčo statinys iki jo konstrukcijų remonto nebuvo visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas arba kad statinio ar jo dalių griovimo darbai buvo atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad jis nebuvo išnykęs. Tokiu atveju pagrindo išregistruoti statinį ir daiktines teises į jį nebūtų.
Dėl faktinių aplinkybių vertinimo
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą pakartotinai, pagal kasacinio teismo nurodymus, pasiūlė proceso šalims pateikti papildomus įrodymus apie išlikusias pastato, esančio (duomenys neskelbtini) dalis (pamatų būklę) ir, esant reikalui, suformuluoti prašymą dėl ekspertizės skyrimo.
Tretysis asmuo UAB „Tarp pušų“ pateikė žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kuriame buvo pastatas (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylą. Iš šioje kadastrinėje byloje esančių 2018 m. birželio 21 d. darytų fotonuotraukų matyti, kad jokių pastato (duomenys neskelbtini) konstrukcijų šioje vietoje nėra (t. 6, b.l. 107). Nuotraukose matyti sunkiąja technika išlygintas tuščias laukas.
Prašymų skirti ekspertizę šalys neteikė. Pati atsakovė I. B. pripažįsta, kad patikrinti, kokiame gylyje randasi pastato pamatai, nebėra galimybės dėl to, kad tretysis asmuo UAB „Tarp pušų“ sutvarkė teritoriją ir sunaikino buvusius pamatus.
Atsakovė I. B. pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Tačiau teisėjų kolegija vertina, kad žodiniais paaiškinimais šiai bylai reikšmingos aplinkybės nenustatinėtinos, o esminių naujų įrodymų, kurie būtų ginčijami ir kuriuos dėl to reikėtų įvertinti žodiniame teismo posėdyje, byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nekilnojamas daiktas yra visiškai išnykęs, o pasibaigus nuosavybės teisei, turi būti išregistruotos atsakovės I. B. daiktinės teisės į jį.
Apeliacijos objektu esanti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kurioje atsakovė I. B. įpareigota per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti pastatą - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bei savo nuosavybes teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro, paliekama nepakeista.
Dėl proceso baigties
Nepaisant to, kad apeliantės I. B. apeliacinis skundas yra atmestas, teisėjų kolegija vertina, kad tokią procesinę šio ginčo baigtį nulėmė nesąžiningi trečiojo asmens UAB „Tarp pušų“ veiksmai. Kaip matyti iš rašytinių paaiškinimų, tretysis asmuo UAB „Tarp pušų“ neneigia, kad jo iniciatyva buvo sutvarkyta jam priklausančio žemės sklypo teritorija. Teismas pažymi, kad trečiajam asmeniui neabejotinai turėjo būti suprantama, kokią reikšmę turėjo esamos situacijos išsaugojimas. Todėl teismas sprendžia, kad tretysis asmuo UAB „Tarp Pušų“ sutvarkydamas žemės sklypo teritoriją sukliudė šioje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir įvykdyti teisingumą. Trečiajam asmeniui, atsižvelgiant į atsakovės I. B. prašymą, skiriama CPK 95 str. 2 d. numatyta bauda – 5000 EUR, kurios pusė sumokama atsakovei I. B., o kita pusė sumokama į valstybės biudžetą.
Taip pat, atsižvelgiant į nesąžiningą trečiojo asmens procesinį elgesį, iš trečiojo asmens priteisiamos visos iki šiol nepaskirstytos bylinėjimosi išlaidos valstybei ir atsakovei (CPK 93 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeičiama.
Atsakovei iš trečiojo asmens UAB „Tarp pušų“ priteisiamos išlaidos už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą 242 EUR (t. 4, b.l. 81), išlaidos už advokato pagalbą kasacinės instancijos teisme – 423,50 EUR (2017-05-16 mokėjimas), žyminis mokestis už apeliacinį skundą 31 EUR, ir 410 EUR sumokėtų ekspertui L. U. už ekspertizę (t. 4, b.l. 80), iš viso 1106,50 EUR.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistos iš atsakovės I. B. ir atsakovų L. D. bei V. D., panaikinama ir šios išlaidos priteisiamos iš trečiojo asmens UAB „Tarp pušų“. Pagal byloje esančius duomenis šias išlaidas sudaro: 41 EUR žyminis mokestis už ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį (nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas), išlaidos procesinių dokumentų įteikimui - 10,98 EUR pirmoje instancijoje, 51,98 EUR apeliacinėje instancijoje ir 31,83 EUR kasacinėje instancijoje (t. 4, b.l. 216 ir t. 6, b.l. 36), iš viso 135,79 EUR.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje bylinėjimosi išlaidos priteistos iš L. D. ir atsakovo V. D. trečiajam asmeniui DNB bankui, panaikinama dėl procesinės šalių sutapties UAB „Tarp pušų“ perėmus šių subjektų procesines teises.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
UAB „Tarp pušų“ pareiškimą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo priimti ir apeliacinį procesą dėl šio skundo nutraukti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kurioje atsakovė I. B. įpareigota per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti pastatą - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bei savo nuosavybes teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro, palikti nepakeistą.
Trečiajam asmeniui UAB „Tarp pušų“, juridinio asmens kodas 303421032, paskirti 5000 EUR (penkis tūkstančius eurų) baudą, pusę šios baudos sumokant atsakovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pusę į valstybės biudžetą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kurioje išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip:
Priteisti iš trečiojo asmens UAB „Tarp pušų“, juridinio asmens kodas 303421032, atsakovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1106,50 EUR (tūkstantį šimtą šešis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš trečiojo asmens UAB „Tarp pušų“, juridinio asmens kodas 303421032, Lietuvos valstybei 135,79 EUR (šimtą trisdešimt penkis eurus, 79 ct) bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų įteikimo ir žyminio mokesčio).
Valstybei priteistos sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ( https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita ). Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.
Pastaba: kiti klausimai yra išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.