Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinį atsakovei D. D., tretiesiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Aisnera“, A. P. dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo niekiniu, tariamu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atnaujinti ieškinio senaties terminus, jei jie yra praleisti; pripažinti pagal 2010-10-04 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir 2010-10-04 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) įformintą arkinio sandėlio pirkimo-pardavimo sandorį tarp atsakovės D. D. ir trečiojo asmens BUAB „Aisnera“ tariamu, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (ab initio), tarp šalių taikyti restituciją natūra – grąžinti arkinį sandėlį BUAB „Aisnera“ nuosavybėn; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Aisnera“. Teismas 2014 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditorinį reikalavimą BUAB „Aisnera“ bankroto byloje, o 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi leido ieškovei savo lėšomis atlikti BUAB „Aisnera“ dokumentų patikrinimą. Pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog 2010-10-04 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderis, kuriais buvo įformintas arkinio sandėlio pardavimas atsakovei D. D.. Minėti dokumentai neįrodo pirkimo-pardavimo sandorio egzistavimo, pinigų sumokėjimo fakto ir buvo bandoma tik pateisinti nekilnojamojo turto dingimą iš įmonės balanso. Egzistuoja visos netiesioginio ieškinio sąlygos, nekilnojamojo daikto (sandėlio) pardavimas turėjo būti įformintas notarine tvarka ir yra tariamo sandorio požymiai. 2012 m. sandėlis buvo areštuotas antstolių ir turtas liko įmonės nuosavybėje. Pabrėžė, kad gina visų BUAB „Aisnera“ kreditorių interesus, kadangi turtą grąžinus įmonei, iš jo būtų tenkinami valstybės, antros eilės kreditorės finansiniai reikalavimai, o ieškovė yra trečios eilės kreditorė.Atsakovė D. D. prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2010-10-04 buvo nupirktas nebaigtas statyti sandėlis ir už jį buvo sumokėta 12 000 Lt (3475,44 Eur). Sandėlis nebuvo įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas ir buvo perkamas kaip investicija, siekiant jį vėliau perparduoti. Po sandorio sudarymo sandėlis atsakovės buvo remontuojamas ir naudojamas. Ieškovė praleido terminą kreiptis į teismas ir neįrodė netiesioginio ieškinio sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu 2010-10-04 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) ir 2010-10-04 kasos pajamų orderiu serija (duomenys neskelbtini) užfiksuotą arkinio sandėlio pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp atsakovės D. D. ir trečiojo asmens UAB „Aisnera“, taikant restituciją, priteisė BUAB „Aisnera“ iš atsakovės D. D. arkinį sandėlį. Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, pareiškiant ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu. Teismas vertino, kad ieškovė yra BUAB „Aisnera“ kreditorė, todėl ji turi teisinį suinteresuotumą ginčyti šios bendrovės sudarytą sandorį CK 1.80, 1.86 straipsnio pagrindais, kadangi sandoris daro įtaką BUAB „Aisnera“ turtinei padėčiai, o tuo pačiu ir ieškovės, kaip BUAB „Aisnera“ kreditorės, teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė galėjo į teismą kreiptis su netiesioginiu ieškiniu.Teismo vertinimu, ieškovė nepraleido termino teikti teismui ieškinį. Be to, niekinis sandoris negalioja nepaisant to, yra teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu ar ne (CK 1.78 str. 1 d.), dėl to ieškinio senaties terminas negali būti taikomas niekinio sandorio fakto ir jo teisinių pasekmių nustatymo atveju.Ieškovė pareiškė netiesioginį ieškinį kaip BUAB „Aisnera“ kreditorė, t. y. galiojant teismo patvirtintam ieškovės kreditoriniam reikalavimui. Taigi, ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę. Teismas sprendė, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriai turi teisę CK 6.68 straipsnio pagrindu reikšti reikalavimus įmonės skolininkams, jeigu įmonė ir (ar) jos bankroto administratorius nepagrįstai šios teisės neįgyvendina. Teismo vertinimu, atsakovės D. D. vienašališkai pasirašytas 2010-10-04 kasos pajamų orderis serija (duomenys neskelbtini), nesant jokių kitų rašytinių įrodymų, nepatvirtina fakto, jog atsakovė tinkamai atsiskaitė su BUAB „Aisnera“ už sandėlį. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad yra netiesioginio ieškinio sąlygų visetas.Teismas, įvertinęs, kad 400 kv. m skarda padengto arkinio sandėlio (angaro) požymius, dydį, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas, galimybę jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, aplinkybes, jog įprastai tokio didelio ploto sandėlių laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje ir norint perkelti į kitą vietą, juos būtina išardyti, o išardžius, prarandama objekto paskirtis ir išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį ir konstrukcinių dalių vertė žymiai sumažėtų, sprendė, jog šiuo atveju arkinis sandėlis turi būti pripažįstamas nekilnojamuoju daiktu. Esant šioms aplinkybėms, buvo pažeistas CK 6.393 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas.Atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimų ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, jog iki 2010-10-04 sandorio sudarymo (arkinio sandėlio pirkimo-pardavimo) disponavo 12 000 Lt suma. Atsakovės vienašališkai pasirašytas 2010-10-04 kasos pajamų orderis serija (duomenys neskelbtini) nepatvirtina fakto, jog 12 000 Lt atsakovės buvo realiai sumokėti UAB „Aisnera“. Šis orderis pasirašytas tik atsakovės, orderis nėra tinkamai užpildytas, nėra UAB „Aisnera“ atstovo parašo ir 12 000 Lt sumos gavimo faktas neparodytas UAB „Aisnera“ kasos knygoje.Atsakovė neįvykdė teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties įpareigojimų ir nepateikė duomenų, parodančių, kokiu tikslu 2010-10-04 buvo pirktas arkinis sandėlis ir kokia pajamas teikiančia veikla atsakovė užsiėmė nuo 2009 m. iki 2017 m. Vien atsakovės 2017-02-15 rašte nurodytos aplinkybės, kad arkinis sandėlis buvo pirktas su tikslu ji remontuoti ir perparduoti, neįrodo, jog atsakovė realiai siekė įsigyti minėtą sandėlį, domėjosi sandėliu, investavimo galimybėmis, ūkio veiklos šiame sandėlyje galimybėmis ir t. t. Teismo vertinimu, sandoriu siekta ne sukurti realius civilinius teisinius santykius, o apsunkinti UAB „Aisnera“ kreditorių galimybę pradėti išieškojimą iš šio turto.Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas pagal sandorį. Atsakovė neįvykdė teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties įpareigojimų ir nepateikė įrodymų apie arkinio sandėlio valdymą ir / ar naudojimą po 2010-10-04 sandorio sudarymo. Atsakovė neįrodė, kad remontavo šį statinį ir siekė įgyvendinti savo tikslą – perparduoti sandėlį. Atsakovės atstovės teiginiai, kad atsakovė leidžia kitiems asmenims neatlygintinai laikyti sandėlyje kilnojamuosius daiktus, taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad po šios bylos iškėlimo, kaip arkinio sandėlio savininkė, ėmėsi aktyvių veiksmų ir siekė panaikinti arkinio sandėlio areštą. Toks atsakovės elgesys neatitinka protingo ir rūpestingo asmens (savininko) elgesio standarto. Priešingai, parodo, kad nuo antstolių arešto momento buvo apribotos atsakovės teisės disponuoti areštuotu daiktu ir atsakovė nesiekė įgyvendinti deklaruoto sandėlio įsigijimo tikslo – jį perparduoti.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė D. D. realiai sumokėjo UAB „Aisnera“ 12 000 Lt (3475,44 Eur) už arkinį sandėlį, dėl restitucijos taikymo sprendė, kad nėra pagrindo iš BUAB „Aisnera“ atsakovei D. D. priteisti 3475,44 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Atsakovė D. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:2010-10-04 atsakovė D. D. nupirko nebaigtą statyti angarą (konstrukcijos detaliu komplektą) pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) bei apmokėjo už angaro konstrukcijų komplektą pagal kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini). Angaro konstrukcijos detalių komplekto pirkimo-pardavimo sutartis ir turto perdavimo-priėmimo aktas nebuvo surašomi, nes tai buvo UAB „Aisnera“ apskaityta kaip nebaigta statyba ir sandėlis nebuvo įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, be to, angaras buvo kilnojamas turtas. Po angaro konstrukcijų komplekto pirkimo, atsakovė D. D. savo lėšomis sumontavo angarą, bet šis nebuvo nekilnojamojo turto objektu, nes nėra dar pilnai surinktas ir nėra privestos komunikacijos.Nebuvo tikrinami liudytojų R. P. ir E. L. parodymai ir jų santykis su ieškove Pakruojo ūkininkų kredito unija bei R. V..Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę įrodyti 12 000 Lt turėjimo faktą, kadangi minima suma buvo nedidelė, tokios sumos niekaip nereikėjo deklaruoti ir tiesiog, atsižvelgiant, į atsakovės amžių ir darbo stažą, nebuvo jokio pagrindo abejoti jog atsakovė turėjo tokio dydžio sumą. Be to, atsakovė buvo gavusi paveldėjimą ir pirmosios instancijos teismas galėjo patikrinti jos nurodomas aplinkybes atitinkamuose registruose. Pirmosios instancijos teismas nepaaiškino koks turėtų būti įrodymas santaupoms laikytoms grynaisiais pinigais, apie turimas santaupas neviešinant. Pirmosios instancijos teismas savo teiginiais nurodančiais daikto pavadinimą, vadindamas daiktą - angaru, faktiškai pripažįsta daiktą angaru, taip pat ir daikto kilnojamąjį požymį. Pirmosios instancijos teismas nesiteikė nurodyti kokios yra angaro perkėlimo į kitą vietą sąnaudos. Pirmosios instancijos teismo teiginys jog įprastai tokio didelio ploto sandėlių laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje tik parodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas.Pirmosios instancijos teismo teiginys jog išardžius angarą konstrukcinių dalių vertė žymiai sumažėtų yra niekuo nepagrįstas. Priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, angaro vertei angaro išardymas ir perkėlimas į kitą vietą įtakos neturi, nes po angaru esanti žemė nėra priskirta angarui. Jog angaras yra kilnojamasis turtas patvirtinama ir tuo, jog po angaru esanti žeme nėra priskirta angarui, nėra net įformintas servitutas.Pakruojo ūkininkų kredito unija pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi angaro fotonuotraukas, iš kurių matosi, jog angaras neturi pamatų ir nėra tvirtai sujungtas su žeme, priešingai angaras yra menkos skardinės lengvai išardomos konstrukcijos ir kilnojamas turtas. Atsakovei perkant angarą iš UAB „Aisnera“, šis nebuvo įformintas kaip nekilnojamasis turtas ir buvo parduotas kaip kilnojamas turtas, todėl nebuvo prievolės nupirktą kilnojamąjį turtą įregistruoti kaip nekilnojamąjį turtą. Pakruojo ūkininkų kredito unija ieškinyje 5 psl. 5 pastraipoje pripažino arkinio pardavimo sandorio įforminimą PVM sąskaita - faktūra buvusiu, kas yra pakankamas įrodymas pirkimo pardavimo sandorį laikyti įvykusiu.Pakruojo ūkininkų kredito unijos teiginiai, kad arkinis sandėlis stovi ten kur gyvena D. D. tik įrodo, jog arkinis sandėlis atsakovei buvo reikalingas ir jos yra valdomas. Atsakovei apie 2012-05-23 taikytą angaro areštą nebuvo žinoma, o pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kaip minimas areštas galėjo turėti atgalinio poveikio galią.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

18. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

19. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis bei šalių procesinius dokumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija pakartotinai jų visų nenurodo ir pasisako tik dėl tų faktinių aplinkybių, kurios susijusios su apeliacinio skundo motyvais. Kaip matyti iš apeliacinio skundo motyvų, ginčo dėl rašytinių įrodymų egzistavimo byloje nėra, tačiau apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo pagal esančius įrodymus atliktą faktinių bylos aplinkybių teisinį vertinimą.

Dėl arkinio sandėlio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo

Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-362/2012 ir kt.). Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, t.y. pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o ginčijamo sandorio realų vykdymą – priešingai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialieji įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012).Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-295-2006). Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsniai). Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Visų pirma, norint nustatyti, ar šalys siekė, sudarydamos sandorį, civilinių teisių ir pareigų joms atsiradimo, būtina išsiaiškinti tikrąją šalių valią ir tikslus. Tai nustatyti gali padėti šalių sudarytos sutarties turinio analizė, šalių elgesys prieš ir po ginčytino sandorio sudarymo bei kitos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, rašytinė sutartis dėl arkinio sandėlio pirkimo-pardavimo tarp atsakovės D. D. ir trečiojo asmens UAB „Aisnera“ nebuvo sudaryta. Arkinio sandėlio pirkimo-pardavimo sandoris 2010-10-04 užfiksuotas tik PVM sąskaita - faktūra serija (duomenys neskelbtini) ir 2010-10-04 kasos pajamų orderiu serija (duomenys neskelbtini). Taigi, būtina nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, t. y. ar 2010-10-04 arkinio sandėlio pirkimo- pardavimo sandorio pagrindu apeliantė įgijo realias civilines teises ir pareigas.Apeliantė teigia, kad 2010-10-04 ji nupirko nebaigtą statyti angarą (konstrukcijos detalių komplektą) pagal sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) bei apmokėjo už angaro konstrukcijų komplektą pagal kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini). Angaro konstrukcijos detalių komplekto pirkimo-pardavimo sutartis ir turto perdavimo-priėmimo aktas nebuvo surašomi, nes daiktas UAB „Aisnera“ balanse buvo apskaitytas kaip nebaigta statyba ir sandėlis nebuvo įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas. Po angaro konstrukcijų komplekto pirkimo, atsakovė D. D. savo lėšomis sumontavo angarą, bet šis nebuvo nekilnojamojo turto objektu, nes nėra pilnai surinktas ir nėra privestos komunikacijos.Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš pradžių atsakovė teigė, jog įsigijo sandėlio konstrukcijos detalių komplektą, o vėliau nurodė, jog nebaigtos statybos sandėlis po 2010-10-04 buvo remontuojamas, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, atsakovė nepateikė. Be to, liudytoja E. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai 2006 m. spalio mėn. pradėjus dirbti V. ūkyje, arkinis sandėlis jau buvo pastatytas ir naudojamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliantės nurodyta aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas netikrino liudytojų R. P. ir E. L. parodymų ir jų santykio su ieškove Pakruojo ūkininkų kredito unija bei R. V.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog įprastai 400 kv. m. dydžio skarda padengto arkinio sandėlio laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje ir norint perkelti į kitą vietą, jas būtina išardyti, o išardžius, prarandama objekto paskirtis ir išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, o konstrukcinių dalių vertė žymiai sumažėtų. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad angaro vertei angaro išardymas ir perkėlimas į kitą vietą įtakos neturi. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė kokios yra angaro perkėlimo į kitą vietą sąnaudos, nesudaro pagrindo vertinti daikto pagal prigimtį kitaip ir laikyti angarą kilnojamuoju daiktu (CK 4.2 straipsnis). Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šiuo atveju arkinis sandėlis turi būti pripažįstamas nekilnojamuoju daiktu ir šio sandėlio pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notarinės formos (CK 6.393 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo įpareigojo atsakovę įrodyti 12 000 Lt turėjimo faktą, kadangi minima suma buvo nedidelė, tokios sumos niekaip nereikėjo deklaruoti ir tiesiog, atsižvelgiant, į atsakovės amžių ir darbo stažą, nebuvo jokio pagrindo abejoti jog atsakovė turėjo tokio dydžio sumą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo patikrinti jos nurodomas aplinkybes atitinkamuose registruose. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovei teko pareiga įrodyti realų ginčijamo sandorio įvykdymą, kadangi 2010-10-04 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) ir atsakovės vienašališkai pasirašytas 2010-10-04 kasos pajamų orderis serija (duomenys neskelbtini) nepatvirtina fakto, jog 12 000 Lt atsakovės buvo realiai sumokėti UAB „Aisnera“ ir sandoris buvo įvykdytas. Šis kasos orderis pasirašytas tik atsakovės, orderis nėra tinkamai užpildytas, nėra UAB „Aisnera“ atstovo parašo ir 12 000 Lt sumos gavimo faktas neparodytas UAB „Aisnera“ kasos knygoje.Taip pat, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė nepateikė duomenų, parodančių, kokiu tikslu 2010-10-04 buvo pirktas arkinis sandėlis ir kokia pajamas teikiančia veikla atsakovė užsiėmė nuo 2009 m. iki 2017 m., todėl vien atsakovės 2017-02-15 rašte nurodytos aplinkybės, kad arkinis sandėlis buvo pirktas su tikslu ji remontuoti ir perparduoti, neįrodo, jog atsakovė realiai siekė įsigyti minėtą sandėlį, domėjosi sandėliu, investavimo galimybėmis, ūkio veiklos šiame sandėlyje galimybėmis ir t. t. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų apie arkinio sandėlio valdymą ir / ar naudojimą po 2010-10-04 sandorio sudarymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad remontavo arkinį sandėlį ir siekė įgyvendinti savo tikslą – perparduoti sandėlį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų, jog po bylos iškėlimo, kaip arkinio sandėlio savininkė ėmėsi aktyvių veiksmų, numatytų CK 6.393 straipsnio 4 dalyje, ir siekė panaikinti minėtą 2012-05-23 taikytą arkinio sandėlio areštą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad toks atsakovės elgesys neatitinka protingo ir rūpestingo asmens (savininko) elgesio standarto. Priešingai parodo, kad nuo antstolių arešto momento buvo apribotos atsakovės teisės disponuoti areštuotu daiktu ir atsakovė nesiekė įgyvendinti jos deklaruoto sandėlio įsigijimo tikslo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu 2010-10-04 PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) ir 2010-10-04 kasos pajamų orderyje serija (duomenys neskelbtini) nurodomą arkinio sandėlio pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp atsakovės D. D. ir trečiojo asmens UAB „Aisnera“.

Dėl restitucijos taikymo

Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į pirminę padėtį (status quo ante) (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014). Restitucija taikoma atsižvelgiant į įstatyme nustatytas jos taikymo sąlygas ir bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies normą restitucijos pagrindu gali būti skirtingais pagrindais atsiradusios asmens prievolės grąžinti kitam asmeniui turtą: restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009). Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė D. D. neįrodė, jog realiai sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Aisnera“ 12 000 Lt (3475,44 Eur) už arkinį sandėlį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo iš BUAB „Aisnera“ atsakovei D. D. priteisti 3475,44 Eur.

Dėl kitų apeliacinio skundų argumentų

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė neprašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.