Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. V. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta apėmimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas atliktas bausmės laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. baudžiamąjį įsakymą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti: A. G., J. S., T. V., V. K., A. O. ir E. S., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 4 d. 23.45 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo, laikė adresu: (duomenys neskelbtini), baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – (duomenys neskelbtini), kurio masė yra 0,027 g, kurį pardavė A. G., pas kurį 2020 m. gruodžio 5 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) namo, patikrinimo metu automobilyje „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas psichotropines medžiagas surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo N. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis N. V. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

7. Byloje nustatyta, kad N. V. padarė sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Šią nusikalstamą veiką N. V. padarė neišnykus teistumui, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra laikomas recidyvistu, nusikalto būdamas anksčiau teistas (duomenys neskelbtini) kartų, iš jų net (duomenys neskelbtini) kartus teistas už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra teistas ir (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l 59–81), po nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo N. V. 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, 2022 m. birželio 1 d. jo atžvilgiu priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Be to, N. V. yra (duomenys neskelbtini) kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, (duomenys neskelbtini) kartus baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1, 2 dalis už tai, kad vartojo narkotines, psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo (7 t., b. l.116–130), (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 136). Visa tai rodo, kad N. V. padaryta veika nėra atsitiktinė, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Kadangi N. V. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, apylinkės teismas šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra teisinio pagrindo. N. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai N. V. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, mažesnę negu sankcijoje nustatytos šios bausmės vidurkis (vidurkis yra 5 metai). Taigi daryti išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir ją mažinti, nėra pagrindo. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Kadangi nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, teismas pagrįstai abiem nuosprendžiais pastarajam paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2, 5 ir 9 dalimis. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams taip pat nėra per griežta.

9. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K- 491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-133-976/2021). Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-337-489/2017, 2K-151-489/2019).

10. BK 62 straipsnio 1 dalis taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų galima spręsti dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo nuteistajam.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra ir nuteistojo N. V. asmenybės bei jo padarytų veikų pavojingumą mažinančių aplinkybių. Kaip pirmiau minėta, nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nusikalto būdamas anksčiau teistas (duomenys neskelbtini) kartų, iš jų net (duomenys neskelbtini) kartus teistas už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje, po nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo N. V. priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, jis (duomenys neskelbtini) baustas administracine tvarka už tai, kad vartojo psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo. Šios aplinkybės rodo, kad N. V. nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas šioje byloje, buvo ne atsitiktinė, o dėsninga nusikalstamo elgesio pasekmė, nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų. Atkreiptinas dėmesys, kad N. V. daromos nusikalstamos veikos sunkėja – skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad narkotines medžiagas ne tik laikė, bet ir išplatino, o tai rodo, kad jo veiksmais buvo sukelta reali grėsmė žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui. Taigi šiuo atveju nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto teiginį, jog jis padeda savo (duomenys neskelbtini), o nuteistojo teiginys, kad jis ateityje nebenusikals, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, vertinamas kaip deklaratyvus.

12. Kaip minėta, nuteistasis N. V. apeliaciniu skundu prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Šis prašymas taip pat negali būti tenkinamas nesant tam įstatymo pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, t. y. šiuo atveju nėra net formalaus pagrindo spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistojo atžvilgiu.

13. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nuteistajam N. V. paskirta bausmė atitinka tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę, ji yra tinkamai individualizuota, paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį. Dėl to nuteistojo skundas jame išdėstytais argumentais netenkinamas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi nuteistajam N. V. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš N. V. 85 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Nainos Lanzbergenės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

16. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad nuteistasis N. V. yra (duomenys neskelbtini), darbingo amžiaus, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą N. V. apeliacinės instancijos teisme tenkintinas visiškai.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo N. V. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo N. V. valsybei 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.