Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. L. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys V. G. (V. G.), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Brigita Tamkevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės, taikant valstybinę prievartą, todėl antstolis teisėtai gali atlikti veiksmus, numatytus įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos.

Nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos naudai vykdo 10 vykdomų bylų: Nr. 0005/17/01310; 0005/17/01334, 0005/17/01348, 0005/17/01351, 0005/17/01428, 0005/17/01472, 0005/17/01445, 0005/17/01506, 0005/17/01562, 0005/17/01571 dėl baudų išieškojimo iš V. G.

Vykdant aukščiau nurodytas vykdomąsias bylas, skolininko V. G. atžvilgiu taikytos priverstinio išieškojimo priemonės, tačiau paskirtos administracinės nuobaudos - baudos nebuvo išieškotos. Vykdymo eigoje nustatyta, kad skolininkas V. G. (duomenys neskelbtini) vedė D. L. VĮ Registrų centro vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad V. G. ir D. L. nėra sudarę vedybų sutarties. Vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai D. L. priklausantis nekilnojamasis turtas įgytas dar iki santuokos su V. G. sudarymo, todėl šis turtas laikytinas asmenine D. L. nuosavybe. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis nustatyta, jog D. L. vardu registruotos transporto priemonės įgytos dar iki santuokos su V. G. sudarymo, todėl šis turtas taip pat laikytinas asmenine D. L. nuosavybe.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis nustatyta, kad skolininkė dirba: VšĮ „Gabrielius“, UAB „Ravilė“, Psichologinės pagalbos ir švietimo centre, UAB „Šoferiukai“ ir UAB „LT Respublikos vairavimo mokykla“. Taip pat vadovaujantis Piniginių lėšų apribojimo informacinės sistemos (PLAIS) duomenimis nustatyta, kad D. L. vardu yra atidarytos trys banko sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

2021 m. vasario 8 d. priimtas ir vykdymo proceso šalims išsiųstas patvarkymas Nr. S-21-5-4874 dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo pasiūlyta skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka. Taip pat skolininkui V. G. išsiųstas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka Nr. S-21-5-4872.

Priėmus 2021 m. vasario 8 d. turto arešto aktą Nr. S- 21000266, tą pačią dieną priimtas 2021 m. vasario 8 d. patikslinantis turto arešto aktas Nr. S-21000272 (vykdomosios bylos Nr. 0005/17/01310), kuriuo patikslina, nustatant 272,00 Eur dydžio laisvai disponuojamų lėšų sumą areštuotoje pareiškėjos D. L. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Laisvai disponuojamų lėšų suma nustatyta atsižvelgiant į Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje pateiktus duomenis apie fiziniams asmenims paskirtas socialines išmokas. Nustatyta, kad pareiškėjai D. L. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį išmokama: dvi išmokos vaikui po 70,00 Eur bei 132,00 Eur dydžio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Iki šio skundo pateikimo daugiau jokių duomenų apie gaunamas pajamas, iš kurių išskaitymai skolų dengimui nėra galimi, pareiškėja antstolei nepateikė.

Pažymėtina, kad areštavus pareiškėjos D. L. vardu atidarytas banko sąskaitas, tą pačią dieną banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma - 272,00 Eur per mėnesį. Laisvai disponuojamų lėšų suma nustatyta atsižvelgiant į Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje pateiktus duomenis apie D. L. į banko sąskaitą išmokamas lėšas, iš kurių išieškojimas nėra galimas.

Pareiškėjai D. L. pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad ji Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6827-965/2020, yra paskirta G. U. globėja ir turto administratore, laisvai disponuojamų lėšų suma banko sąskaitai padidinta, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus duomenis apie iš G. U. banko sąskaitos pervestas lėšas. Nustačius, kad banko sąskaitos likutis yra 391,56 Eur, todėl šiai sumai laisvai disponuojamų lėšų suma padidintina iki 391,56 Eur sumos per 1 mėnesį, preziumuojant, kad visos banko sąskaitoje likusios lėšos yra piniginės lėšos, iš kurių išieškojimas pagal Civilinio proceso kodekse įtvirtintą teisinį reglamentavimą nėra galimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai, – skolininkas, išieškotojas ir antstolis, privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnis), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis).

CPK 624 straipsnio 2 dalis numato priverstinio vykdymo priemones, kurių gali būti imamasi vykdant išieškojimą, tarp kurių ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eiliškumą, pagal kurį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 1 dalis, 2 dalis) <...>. CPK 739 straipsnis numato baigtinį sąrašą piniginių lėšų sumas, į kurias išieškojimas negali būti nukreipiamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su taikytu turto areštu, kuriuo buvo areštuotas skolininkui V. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas - darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei UAB „Ravilė“, Psichologinės pagalbos ir švietimo centre, UAB „Šoferiukai“.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis), t. y. ši nuostata nereglamentuoja išieškojimo iš skolininko – fizinio asmens turto eiliškumo, bet nustato bendras išieškojimo iš tokio asmens turto taisykles, kartu įtvirtindama galimybę išieškojimą nukreipti ir į skolininko dalį bendrojoje (dalinėje ar jungtinėje) nuosavybėje. Ši norma taip pat nereiškia tam tikro turto arešto eiliškumo ar draudimo antstoliui areštuoti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, prieš tai neišnaudojus galimybių skolą išieškoti iš jo asmeninio turto. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. G. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudarę santuoką. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai).

Iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, kaip anksčiau nurodyta, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal jį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais. (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Vykdomųjų bylų duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigose bei pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, kitokios veiklos, taip pat pensijos, pašalpos (CPK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Duomenų, kad santuoka tarp pareiškėjos ir skolininko būtų nutraukta, nėra.

Taigi, po santuokos sudarymo sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis ar kitos uždirbamos pajamos yra jų bendras turtas, į pusę kurio turi teisę pretenduoti kiekvienas iš sutuoktinių. Kadangi tai yra bendras turtas, iš jo galimas sutuoktinių skolų, atsiradusių iki santuokos įregistravimo, išieškojimas, jį nukreipiant į sutuoktiniui pagal įstatymą pripažįstamą dalį. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju V. G. skolų išieškojimas gali būti nukreiptas į jos sutuoktinės darbo užmokesčio dalį.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka <...>. Iš minėto teisinio reglamentavimo seka, jog pirmiausia turtas yra areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, bei tik nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas. Be to, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą.

Pažymėtina, kad turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų neatliko, o tik pagal minėtas CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas surašė turto arešto aktą,- areštavo bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį skolininko ir pareiškėjos turtą bei pasiūlė pareiškėjai ir skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šis antstolės (jo padėjėjo) siūlymas nėra įvykdytas. Turto areštu Nr. S-21000266 areštuoto darbo užmokesčio dalis nėra pervedama į antstolės depozitinę sąskaitą, šios lėšos deponuojamos skolininkės vardu atidarytoje banko sąskaitoje iki bus nustatyta, kuri santuokoje įgyto turto dalis priklauso skolininkui V. G.. Pareiškėja iš esmės tapatina du skirtingus antstolės procesinius veiksmus, atliekamus sprendimo priverstinio vykdymo eigoje – skolininko sutuoktinio turto areštą pagal CPK 667 straipsnį, bei vėlesnę procedūrą - išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto. Pažymėtina, kad tik nustačius bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto skolininko dalis, yra išieškoma iš skolininko turto dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Paminėtina, kad vykdymo proceso dalyviams nepasinaudojus antstolio pasiūlymais, o ir išieškotojui per nustatytą terminą nesikreipus į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, išieškojimas iš šio turto turės būti nutrauktas ir pakartotinai pagal tą patį vykdomąjį dokumentą galėtų būti nukreiptas ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiam kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, tuo atveju, jei V. G. ir D. L. patys turto dalių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenusistatys arba nusistatys taip, kad nebus įmanomas išieškojimas ir tam paprieštaraus išieškotojai, antstolis pasiūlys išieškotojams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo ir skolininko V. G. turto dalies nustatymo sutuoktinės D. L. darbo užmokesčio atžvilgiu klausimą išspręs teismas.

Pareiškėja pateiktame skunde taip pat atkreipė dėmesį, jog yra areštuota asmeninė banko sąskaita, į kurią Šilutės savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius kiekvieną mėnesį į perveda išmokas vaikams bei D. L. už G. U. priežiūrą pagal LR Tikslinių kompensacijų įstatymą paskirtos po 132 Eur. kasmėnesinės išmokos. Areštuodamas pinigines lėšas banko sąskaitoje antstolė neturi duomenų apie sąskaitose esančių piniginių lėšų kilmę. Areštavus pareiškėjos D. L. vardu atidarytas banko sąskaitas, tą pačią dieną banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma - 272,0 Eur per mėnesį. Laisvai disponuojamų lėšų suma nustatyta atsižvelgiant į Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje pateiktus duomenis apie D. L. į banko sąskaitą išmokamas lėšas, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Taip pat pareiškėjai D. L. pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad ji Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6827-965/2020, yra paskirta G. U. globėja ir turto administratore, laisvai disponuojamų lėšų suma banko sąskaitai padidinta, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus duomenis apie iš G. U. banko sąskaitos pervestas lėšas, laisvai disponuojamų lėšų suma padidintina iki 391,56 Eur sumos per 1 mėnesį, preziumuojant, kad visos banko sąskaitoje likusios lėšos yra piniginės lėšos, iš kurių išieškojimas pagal Civilinio proceso kodekse įtvirtintą teisinį reglamentavimą nėra galimas.

Išaiškintina, jog pareiškėjai pateikus įrodymus apie piniginių lėšų kilmę, antstolė privalėtų spręsti klausimą dėl turto arešto akto pakeitimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju antstolė jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų neatliko, o tik pagal minėtas CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas surašė turto arešto aktą, t. y. areštavo bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį skolininko ir pareiškėjos turtą bei pasiūlė pareiškėjai ir skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Duomenų, kad antstolio siūlymas įvykdytas, byloje nėra.

Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Kiti skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų atskirai teismas nepasisako.

Išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus pateiktų vykdomųjų bylų medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais bei aplinkybėmis ir naikinti 2021 m. vasario 8 d. turto arešto aktą Nr. S- 21000266, nėra pagrindo (CPK 513 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos D. L. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0005/17/01310, Nr. 0005/17/01334, Nr. 0005/17/01348, Nr. 0005/17/01351, Nr. 0005/17/01428, Nr. 0005/17/01445, Nr. 0005/17/01472, Nr. 0005/17/01506, Nr. 0005/17/01562 ir Nr. 0005/17/01571 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.