Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės,

nuteistojo atstovo pagal įstatymą Vaiko gerovės ir globos centro įgaliotai atstovei Laimutei Indriūnienei,

nukentėjusiojo N. atstovo pagal įstatymą Vaiko gerovės ir globos centro įgaliotam atstovui Alvydui Pranauskui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo X. ir gynėjos advokatės Dianos Vaitkevičienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo X. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį (dėl Y. seksualinio prievartavimo) laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams;

– pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl N. seksualinio prievartavimo) laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, X. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į X. paskirtą bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2022 m. birželio 27 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo Y. atstovės pagal įstatymą G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš X., o jam neturint turto ir pajamų, kurių pakaktų padarytai žalai atlyginti, iš X. atstovo pagal įstatymą Vaiko gerovės ir globos centro, 2 000 Eur Y. naudai neturtinei žalai atlyginti, paskiriant Y. atstovę pagal įstatymą G. šių lėšų administratore iki Y. pilnametystės.

Priteista iš X., o jam neturint turto ir pajamų, kurių pakaktų padarytai žalai atlyginti, iš X. atstovo pagal įstatymą Vaiko gerovės ir globos centro, 250 Eur G. naudai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo N. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš X., o jam neturint turto ir pajamų, kurių pakaktų padarytai žalai atlyginti, iš X. atstovo pagal įstatymą Vaiko gerovės ir globos centro, 5 000 Eur N. naudai neturtinei žalai atlyginti, paskiriant N. atstovą pagal įstatymą Vaiko gerovės ir globos centrą šių lėšų administratoriumi iki N. pilnametystės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5.6. Jei teismas manys, kad pakanka surinktų byloje įrodymų ir X. pripažintinas kaltu, prašo skirti minimalią bausmę, pritaikyti BK 92 straipsnio 2 dalį, t. y. atidėti paskirtos bausmės vykdymą minimaliam terminui.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis X. ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo įstatyminio atstovo įgaliota atstovė apeliacinių skundų išsprendimo klausimą paliko spręsti teismui, o prokurorė ir nukentėjusiojo N. atstovo pagal įstatymą įgaliotas atstovas prašė juos atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus apeliaciniuose skunduose ir išsakytus proceso dalyvių apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka bylos aplinkybes, teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, išvada, kad nuteistasis X. įvykdė BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, yra teisinga ir pagrįsta. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nebuvo padaryta. Bausmės paskyrimo ir civilinių ieškinių išsprendimo klausimai spręsti laikantis įstatymų reikalavimų.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, kvalifikavimo

15. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai. Mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami atsižvelgiant į bylos įrodymų grandinę, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-232/2013, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-221-697/2021).

16. Analizuodama pirmosios instancijos teismo atliktą surinktų įrodymų vertinimą bei skundžiamo nuosprendžio turinį įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektu, vertindama ir apeliacinės instancijos teisme surinktus papildomus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos išdėstė nuosprendyje, X. kaltę pagrįsdamas ne tik mažamečių nukentėjusiųjų parodymais, bet ir atsižvelgdamas į visų kitų bylos įrodymų visumą, patvirtinančią nukentėjusiųjų parodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad teismas vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors esmines bylos aplinkybes ar padarė klaidų dėl įrodymų turinio.

17. Nukentėjusysis N. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad pažįsta X., kad su X. gyveno viename kambaryje. X. yra blogas, išeina visą laiką pas mamą, grįžta 10 val., neklauso auklėtojų, pasiima telefoną. Prisimena, kai ėjo miegoti, sukinėjosi, tuomet X. metė šlepetę. Po to užmigo ir vėl pradėjo sukinėtis. Kitą dieną jam pasakė „ateini čia“, „kaip klientai ateini bendradarbiauti“. X. sakė čiulpti jo lytinį organą. Tai vyko kambaryje, kuriame gyveno su X.. X. žiūrėjo pornografiją, piktai pasakė (agresyviai) „ateik čia“. Jis nenorėjo, bet X. jį vertė. X. sakė „ateik, ateik man pačiulpti“, kad jei nečiulps, tai užmuš, kad jei kažkam apie tai pasakys, bus „šakės“. Jis (N. ) sakė, kad nenori. X. vis tiek darė savo. Jis buvo nusisukęs prie lovos, o X. jį pats atsivedė, tempė ranką. X. atsiklaupė, su ranka smaukė savo lytinį organą, savo rankom įkišo jį jam (N. ) į burną. Tada buvo šlykštu ir neskanu. Taip reikėjo daryti du kartus. Jam liepė čiulpti ir smaukyti. Smaukyti reikėjo mažiau nei 5–10 kartų. Tuo metu jis jautėsi blogai, bijojo X., nes šis sakė, kad užmuš, kad naktį uždusins. Abu kartai, kai reikėjo čiulpti, buvo 2020 m. vasarą. Viskas vykdavo kambaryje. Pats X. jam liepė atsiklaupti (t. 1, b. l. 177–182). Minėtas aplinkybes nukentėjusysis N. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 3–11). Be to, šias aplinkybes jis buvo nurodęs ir apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, taip pat rašytiniame paaiškinime Vaiko gerovės ir globos centrui (t. 1, b. l. 41, 160–163). Atliktos nukentėjusiojo teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad N. nenustatyti tokie mąstymo sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti N. žodžiais, jog įtariamasis jo atžvilgiu atlikęs seksualinio pobūdžio veiksmus (prašęs čiulpti ir smaukyti lytinį organą). N. nenustatyti tokie mąstymo sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti faktinių aplinkybių – jis skiria vaizduotės turinį nuo realios patirties. N. nenustatytas padidintas įtaigumas (t. 1, b. l. 98–106).

18. Nukentėjusysis N., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, be aplinkybių, susijusių su seksualine prievarta prieš jį patį, taip pat parodė, kad buvo atvejis apleistame name, prie (duomenys neskelbtini). Ten netoli gyvena draugas Y.. Ten X. griežtai pasakė Y. „ateini pačiulpti“. Y. tada čiulpė. Y. sakė: „Ne, man neskanu“. Y. vis tiek reikėjo atsiklaupti ir čiulpti. Y. bijojo X., nes šis sakė agresyviai. X. Y. sakė „atsiklaupk“. Po to abu su Y. nuo X. pabėgo. Y. jautėsi blogai, šlykščiai, iš karto ėjo skalauti burną prie fontano. Tą kartą jam (N.) nereikėjo čiulpti, jis tada nei Y., nei X. nečiulpė. X. nesakė, kad jis su Y. vienas kitam čiulptų. Šitas atvejis su Y. buvo 2020 m. pavasarį. Y. taip daryti X. liepė daug kartų. Įvykių laiptinėje nebuvo, jis to nepamena (t. 1, b. l. 177–182). Minėtas aplinkybes nukentėjusysis N. taip pat patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 3–11). N. parodymai patvirtina, kad jis tiesiogiai dalyvavo ir matė X. veiksmus prieš nukentėjusįjį Y.

19. Nukentėjusysis Y. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad X. pažįsta apie dvejus metus. Kartu su X., N. ir kitu berniuku jie buvo laiptinėje. X. liepė jam čiulpti organą. Liepė atsiklaupti, lenktis. Jis (Y.) darė tai, ką jam liepė. Galvojo, jog jeigu to nedarys, X. jį sumuš. Jautėsi blogai. X. už namo kampo yra liepęs jam smaukyti, liesti ranka. Tada čiulpti neliepė. Kada buvo pirmas kartas, jis nepamena. Viso čiulpti reikėjo kokį 15 kartų. Taip buvo laiptinėje, apleistame name prie jo namų, pas X. namuose, kai nebūdavo jo tėvų. Smaukyti reikėjo virš 20 kartų. Su savo (Y.) rankomis liesdavo tą organą. X. taip liepė daryti piktybiškai, griežtai. Yra sakęs, kad yra „mafijoje“, kad gali nužudyti jo (Y.) tėvus. Jis jausdavosi išsigandęs, paskutinį kartą reikėjo liesti X. organą tada, kai jam buvo 9–10 metų, jis buvo trečiokas, tai galėjo būti vasara (t. 2, b. l. 117–121). Įvykių aplinkybes dėl nusikalstamos veikos vietos ir veiksmų, kurie buvo su juo atliekami ir kuriuos jis turėjo atlikti X., analogiškai nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo pareigūno 2021 m. vasario 25 d. (t. 2, b. l. 100–103). Teismo psichiatro, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodoma, kad Y., paklaustas apie atvykimo į tarnybą priežastis, nurodo, kad apleistuose namuose, laiptinėje X. liepė čiulpti jo lytinį organą, kad laiptinėje buvo ir N. ir dar kitas berniukas, reikėjo smaukytis jo lytinį organą. Ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad Y. prieinamas produktyviam kontaktui, jo mąstymas nuoseklus, dėmesio koncentracija pakankama, pradėjus kalbėtis apie byloje tiriamus įvykius tampa liūdnas nesišypso, nepalaiko akių kontakto, kalba tyliau. Daroma išvada, kad Y. nenustatyti kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu. Nenustatytos priežastys (tarp jų ir kitų asmenų poveikis) dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis Y. parodymais bei paaiškinimais, kuriuos jis pateikė ekspertėms. Jo parodymai yra realistiški: jie atitinka jo vartojamą žodyną, protinį išsivystymą ir emocinę būseną, jis įvykių metu nesuprato ir nesupranta su juo galimai atliktų veiksmų reikšmės, todėl negalėjo adekvačiai jiems priešintis. Padidintas įtaigumas Y. nenustatytas (t. 2, b. l. 65–69). Iš byloje esančios Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro išvados matyti, kad bendraudamas su specialistais nukentėjusysis nurodė, kad „X. liepė man čiulpti ir man čiulpė“, bet dėl numatomos apklausos detaliau apie tai specialistai neklausinėjo. Apibendrinant išvadoje nurodoma, kad įvertinus surinktus duomenis galima kelti prielaidą apie patirtą seksualinį smurtą (t. 2, b. l. 83–86).

20. Kasacinėje teismų praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus ir pripažindami juos įrodymais, iš esmės remiasi dviem kriterijais: pirma, vertina, ar jie gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, antra, sprendžia, ar jie gali būti pripažįstami patikimais. Taip pat teismai turi išsamiai ištirti ir įvertinti kitus bylos duomenis, juos sugretinti su mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, siekdami nustatyti, ar jie patvirtina mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-43-648/2017, Nr. 2K-177-628/2021).??? Įvertinus nukentėjusiųjų parodymų turinį, darytina išvada, kad jie esminėse įvykių aplinkybėse yra aiškūs ir nuoseklūs, patvirtina kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, pagrindo abejoti mažamečių nukentėjusiųjų parodymais nėra, įrodymai atitinka teisėtumo reikalavimus.

21. Sprendimą remtis nukentėjusiųjų parodymais ir juos vertinti kaip patikimus įrodymus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje lėmė ir tai, kad juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų parodymai dėl aplinkybių, kuriose dalyvavo jie abu, iš esmės sutapo tarpusavyje. Nukentėjusiojo N. parodymus patvirtino liudytojų parodymai, kurių analizė išsamiai pateikta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Liudytojai M. ir M., gyvenę kartu su N. vienuose namuose, parodė, kad iš paties N. sužinojo apie su N. atliekamus seksualinius veiksmus, kad N. bijojo nuteistojo. (duomenys neskelbtini) darbuotojai, liudytojai L. V., Z. U., A.P., B. L. taip pat patvirtino, kad iš (duomenys neskelbtini) vaikų ir paties N. buvo gauta informacija ne tik apie netinkamą nuteistojo elgesį, bet ir apie tai, kad X. netinkamai seksualiai elgėsi su N. , o pastarasis X. bijojo. Liudytojai K., G. parodė, kad jų sūnus (Y.) dėl kaltinamojo veiksmų prieš jį kalbėjo nenoriai, bet patvirtino, kad buvo seksualiai prievartaujamas, sakė, kad jam buvo grasinama, kad nepaklusus jį užmuš. Šių įrodymų visumos analizė, nukentėjusiųjų parodymų viso proceso metu nuoseklumas ir analogiškumas, leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvada vertinti nukentėjusiųjų parodymus kaip patikimus įrodymus ir jais remtis pripažįstant įrodytomis bylos faktines aplinkybes, yra teisinga.

22. Atmestinas ir apeliacinių skundų argumentas, kad X. padaryti nusikalstamų veikų negalėjo dėl sveikatos problemų, t. y. kad turi problemų dėl lytinio organo funkcionavimo sutrikimų (negali atlikti lytinio akto). Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Atkreiptinas dėmesys, kad lytinio akto atlikimo požymis nėra BK 150 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymis, tai – skiriamasis išžaginimo, numatyto BK 149 straipsnyje, objektyvusis požymis.

23. Teismų praktikoje pripažįstama, kad lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Nagrinėjamoje byloje toks išskirtinis atvejis nenustatytas. Seksualinio prievartavimo, kaip nusikaltimo, sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014).

24. Įstatymų leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su seksualinio prievartavimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais. Seksualinis prievartavimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą. Tai reiškia, kad tenkinant lytinę aistrą oraliniu būdu nusikaltimas laikomas baigtu nuo lytinio organo įkišimo į burną momento. Byloje nustatyta, kad X. kišo savo lytinį organą nukentėjusiesiems į burną, liepė jį čiulpti ir rankomis dirginti jo lytinį organą. Tokie veiksmai nepriklauso nuo fiziologinių kaltininko galimybių atlikti lytinį aktą, vertintini kaip baigtas lytinės aistros tenkinimas.

25. Atmestinas ir gynėjos skundo teiginys, kad X. galėjo nesuvokti savo veiksmų pavojingumo, nesuprato, kad tai netinkamas elgesys, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Seksualinis prievartavimas yra nusikalstama veika tik padarius ją tiesiogine tyčia. Tai suponuoja kaltininko suvokimą, kad jis tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasipriešinimui įveikti panaudodamas fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori lytinės aistros tenkinimo.

26. Bylos įrodymai patvirtina, kad X. galėjo suprasti nusikalstamos veikos esmę ir vertinti savo veiksmų pavojingumą. Jam diagnozuotos sveikatos problemos, nors ir susijusios su psichine sveikata, tačiau, pagal ekspertų išvadas, esminės įtakos jo veiksmams veikų padarymo metu neturėjo Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad objektyvių duomenų apie tai, kad X. nusikalstamų veikų padarymo metu būtų sirgęs ar buvęs laikino psichinio sutrikimo būsenoje, negauta. Dėl jam konstatuoto hiperkinezinio elgesio sutrikimo jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. X. nenustatyti tokie individualūs psichologiniai ypatumai, turėję esminės įtakos jo veiksmams inkriminuojamų veikų padarymo metu. Jam nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, bet jam rekomenduojamas ambulatorinis gydymas psichikos sveikatos centre – vaikų ir paauglių psichiatro, psichologo konsultacijos (t. 4, b. l. 120–130). Be to, pats X. teismo posėdžio metu parodė, kad inkriminuotų veikų padarymo laikotarpiais jau gyveno seksualinį gyvenimą, turėjo lytinių santykių (t. 5, b. l. 160), o kiti bylos duomenys patvirtina jo domėjimąsi pornografinio turinio medžiaga (nukentėjusiojo N. parodymai, kad X. žiūrėdavo pornografiją per telefoną (t. 1, b. l. 178), liudytojų M. ir M. parodymai, kad X. rodydavo kitiems vaikams pornografinio turinio dalykus per telefoną (t. 2, b. l. 169–170, 184–185), mobiliojo ryšio telefono aparato, priklausančio X., apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti lankymaisi pornografinio turinio internetinėse svetainėse (t. 4, b. l. 1–26). Šie įrodymai patvirtina, kad jis galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir prasmę, todėl nėra pagrindo išvadai, kad X. nesuvokė, jog atlieka seksualinius veiksmus, norėdamas patenkinti savo seksualinį poreikį, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusieji yra mažamečiai ir nepajėgūs jam priešintis. Iš atliktų nuteistojo seksualinio pobūdžio veiksmų abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu akivaizdu, jog nuteistasis tokiu būdu siekė patenkinti savo lytinę aistrą, o kaip buvo minėta, lytinės aistros tenkinimas laikomas baigtu nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patyrė lytinį pasitenkinimą, kiek ilgai tęsėsi veiksmai, net jei jie ir buvo trumpalaikiai ar momentiniai.

27. Kaip nepagrįstus teismas vertina ir nuteistojo bei gynėjos skundų teiginius dėl neišsamiai atliktos ekspertizės. Apeliantai tvirtina, kad X. psichiatrinė apžiūra nebuvo atlikta pilnai, pokalbis truko trumpai, X. negalėjo ištverti klausimų apie lytinį gyvenimą, nebuvo atlikti jokie testai dėl agresijos, psichinės būklės, polinkio žalotis, tačiau šie teiginiai prieštarauja bylos įrodymams ir nėra pagrindas abejoti ekspertizės akto kaip įrodymo patikimumu. Iš 2021 m. rugpjūčio 6 d. – rugsėjo 6 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad ekspertizę atliko dvi ekspertės Živilė Vilutienė ir Dovilė Prižginė. Joms teismo nutartimi buvo suformuoti penki klausimai, pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir medicininė dokumentacija. Ekspertinio tyrimo metu nuteistojo psichikos būklei nustatyti naudotas stebėjimas, pusiau struktūruotas pokalbis. Ekspertizės akte nurodyta, kad į bet kokius klausimus, net ir neutralius, X. dažniausiai reaguoja atvirai demonstruojamu susierzinimu: „Jūsų nepažįstu, kodėl turiu pasakot“, kuris dar labiau sustiprėja pradėjus kalbėtis apie byloje tiriamus įvykius. Taip pat atliktas asmens psichologinis vertinimas naudojant stebėjimą, pusiau struktūruotą pokalbį, psichologinio vertinimo metodikas, gautos bylos ir medicininių dokumentų analizę. Ekspertizės akte nurodyta, kad klausimai, susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais, sukelia X. pyktį, jis ekspertę skubina greičiau viską pabaigti (t. 4, b. l. 120–130). Nepaisant šių aplinkybių, ekspertės atliko išsamų tyrimą ir į visus teismo suformuotus klausimus atsakymus pateikė. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti nuteistojo ir jo gynėjos skunduose iškeltą abejonę dėl ekspertizės akto kaip įrodymo patikimumo, atlikdamas dalinį įrodymų tyrimą, teismo posėdyje papildomai apklausė teismo vaikų ir paauglių psichiatrę ekspertę Ž. Vilutienę, atlikusią X. ekspertizę. Ekspertė patvirtino pateiktas byloje ekspertizės išvadas, nurodė, kad kontaktas su X. truko iki pusvalandžio, pažymėjo, kad joms medžiagos išvadoms pakako, teigė, kad jeigu darant išvadas ekspertėms būtų trūkę medžiagos, jos būtų kvietę X. antrą kartą (t. 6, b. l. 159). Teismas neturi pagrindo išvadai, kad ekspertinis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir dėl to ekspertizės aktas neturėtų būti vertinamas kaip patikimas įrodymas.

28. Apibendrindama aptartus bylos įrodymus bei išsakytus argumentus dėl apeliacinių skundų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pateiktos naujos gynybos versijos apeliacinės instancijos teisme nepasitvirtino. Įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Nutartyje aptarti bylos įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, sudarydami vientisą įrodymų grandinę. Remdamasi šių įrodymų visuma, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. X. nusikalstami veiksmai teisiškai kvalifikuoti teisingai, nes atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

Dėl paskirtos bausmės

29. Už BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki trylikos metų. X. pirmosios instancijos teismas dėl Y. seksualinio prievartavimo skyrė laisvės atėmimą trejiems metams devyniems mėnesiams; dėl N. seksualinio prievartavimo – laisvės atėmimą ketveriems metams. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, teismas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėdamas švelnesnę bausmę, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jam sušvelninti bausmę. Gynėja apeliaciniame skunde prašo X. skirti minimalią bausmę, pritaikyti BK 92 straipsnio 2 dalį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą minimaliam terminui.

30. X. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Teismas, skirdamas bausmes asmenims, padariusiems seksualinį prievartavimą nuo 14–18 metų amžiaus, turi itin atidžiai išanalizuoti nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, jo santykių su nukentėjusiuoju pobūdį ir skirdamas bausmę vadovautis ne vien Baudžiamojo kodekso skyriaus „Bausmės skyrimas“, bet ir XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatomis.

31. BK 80 straipsnis nustato nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Pagal BK 91 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 91 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, nustatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Pagal BK 90 straipsnio 5 dalį, laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų. Šiomis teisės normomis turi būti vadovaujamasi apskaičiuojant nepilnamečiui už nusikaltimo padarymą skiriamos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-507/2015). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas paminėtomis nuostatomis vadovavosi teisingai ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

32. Nagrinėjamu atveju buvo padarytos dvi baigtos, tyčinės nusikalstamos veikos, priskirtinos labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos padarytos prieš mažamečius asmenis, nukreiptos prieš vieną iš prigimtinių, pamatinių, įstatymais saugomų asmens teisių, vertybių ir gėrių – asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamas veikas X. padarė būdamas (duomenys neskelbtini) metų. 2020 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams su įpareigojimais, tad nagrinėjamos bylos nusikalstamas veikas X. padarė atlikdamas teismo paskirtą bausmę. 2020 m. lapkričio 4 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, nuteistojo padarytos 2020 m. kovo mėn., paskiriant 30 parų arešto bausmę. Pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams. Įstaigos, kurios vykdė X. globą, vėliau rūpybą, taip pat jo ugdymą, jį charakterizuoja neigiamai: emociškai nestabilus, greitai pasiduoda dirgikliams, su kitais mokiniais santykiai yra įtemti, dažnai pykstasi, bendraamžių nemėgstamas, agresiją nukreipia į aplinką ir save (bando žaloti save), manipuliuoja suicidinėmis temomis, mokymosi motyvacija silpna, vartodavo necenzūrinius žodžius, nereaguodavo į mokytojų reiškiamas pastabas, keletas vaikų yra nukentėję nuo X. fizinio smurto, žodinių patyčių ir grasinimų. X. pripažino, kad rūko, vartoja alkoholinius gėrimus ir psichotropines medžiagas, yra linkęs į nusikalstamą veiką. Elgesyje pastebimas agresyvumas, tyčinis elgesio taisyklių ignoravimas. Mokinys palaikė teigiamą ryšį su administracija, pagalbos specialistais, klasės vadovu ir kitais mokytojais, priėmė specialistų teikiamą pagalbą, buvo bendraujantis ir atviras. X. turi sveikatos sutrikimų, reguliariai yra konsultuojamas UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos ir psichoterapijos centre gydytojo psichiatro. Jam yra skirtas medikamentinis gydymas. Nustatytas kompleksinis sutrikimas: aktyvumo ir dėmesio bei fonologinis sutrikimas, dideli specialieji poreikiai. Rekomenduota ugdyti pagal pritaikytas bendrąsias programas, teikiant specialiojo pedagogo, logopedo, nuolatinę psichologo ir socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalbą. Nepilnametis yra Vaiko gerovės ir globos centro rūpintinis, gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2021 m. kovo 23 d. nepilnamečiui buvo skirta vidutinės priežiūros priemonė (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre. Po grįžimo stebėti teigiami elgesio pokyčiai, tačiau vis dar kyla sunkumų išreikšti savo jausmus priimtinais būdais. Išlieka žemi jautrumo ir dirglumo slenksčiai, gynybiškumas. Konstruktyvius konfliktų sprendimo būdus sunkiai sekasi pritaikyti gyvenimiškose situacijose. Nepilnamečio nuteistojo tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia (t. 4, b. l. 54–55, 61–62, 63–64). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad atsižvelgiant į kaltinamojo nepakankamą socialinę brandą, turimus sveikatos sutrikimus ir poreikį juos gydyti, nustatomas mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas nepilnamečiui asmeniui skirtinos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek skirta subendrinta bausmė, savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga, atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę. Skirta bausmė neprieštarauja ir teisingumo principui.

34. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

35. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti tiek nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jo asmenybę, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada. Be to, teismas, atidėdamas bausmės vykdymą nepilnamečiui, turi apsvarstyti ir šios priemonės tikslingumą, ar bus užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, Nr. 2K-539/2009, Nr. 2K-575/2009, Nr. 2K-43/2011, Nr. 2K-391/2013). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir paminėtus duomenis apie X. teistumą, sprendžia apie X. polinkį nesilaikyti visuomenės elgesio standartų, sąmoningai savo veiksmus kreipti link nusikalstamumo. Šioje byloje nustatyti nusikalstami veiksmai buvo įvykdyti atliekant teismo skirtą bausmę, pasikartojo. Jie nebuvo atsitiktiniai ar įvykdyti dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Kitų asmenų įtaka daryti nusikalstamus veiksmus nenustatyta. Nuteistasis nėra išsakęs jokio kritinio savo veiksmų vertinimo ar apgailestavimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra pernelyg daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių spręsti, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, tad pagrindo taikyti BK 92 straipsnio nuostatas nėra. Paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, netaikant jos vykdymo atidėjimo, atitinka teisingumo principą, neprieštarauja BK nustatytiems bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumams, taip pat ir bendriesiems bausmių skyrimo pagrindams.

37. Atmestinas ir gynėjos skundo teiginys, kad nuteistajam turi būti skiriamas gydymas, o ne laisvės atėmimo bausmė. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie teismui leistų svarstyti BK nuostatų, kurios įtvirtina atleidimą nuo bausmės dėl ligos. Nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis sirgtų sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku, ar po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo X. būtų sutrikusi psichika ir dėl to jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BK 76 straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

38. Gynėja skunde neigia neturtinės žalos padarymo faktą, jos teigimu, tai patvirtina liudytojos M. A. parodymai, prašo sumažinti priteistų civilinių ieškinių dydžius, nes X. nedirba, yra moksleivis, pats yra išlaikomas valstybės, jo pajamos per mėnesį – 273 Eur. Vertindama ginčijamą nuosprendį šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad liudytoja M. A. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose psichologe 2018–2019 m., po to išėjo vaiko priežiūros atostogų ir grįžo 2021 m. Ji nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo. Su nukentėjusiuoju Y. bendrauti neteko. Nukentėjusysis N. nėra tas, kuris labai stipriai fantazuotų, vaikiškų melagysčių pasitaiko, bet negali pasakyti, kad jis labai didelis melagis. Kai pradėjo kalbėtis su N., nesimatė, kad vaiko savijauta būtų itin prasta. Iki šiandien ta tema su juo bendrauja, labai didelių pasikeitimų šiai dienai nėra (t. 5, b. l. 164). Nors psichologė savo parodymuose išreiškė nuomonę, kad nukentėjusiojo N. savijautos ji šiuo metu nevertina blogai, šie jos parodymai nepaneigia ekspertų išvados apie nukentėjusiajam konstatuotus specifinius elgesio ir emocijų sutrikimus, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusius su byloje tiriamomis veikomis, tai vertinant kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 98–106). Tokią išvadą patvirtina ir paties nukentėjusiojo N. parodymai, kad jam po X. atliktų veiksmų buvo šlykštu, jis jautėsi blogai, bijojo X. (t. 1, b. l. 178, 180). Kad N. dėl nusikalstamų X. veiksmų jautė baimę ir stresą, patvirtino ir jau minėti liudytojų M., M., L. V., Z. U., A. P., B. L. parodymai.

39. Kitam nukentėjusiajam Y. ekspertizės akte konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą. Sutrikimas kilęs sąsajoje su byloje tiriama veika, bylos įvykių prisiminimai sukelia jam nerimą, liūdesį ir gėdą, akivaizdžiai stebimi nuotaikos ir emocijų pasikeitimai. Remiantis tuo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis (t. 2, b. l. 65–69). Nusikalstamų veiksmų padarinius patvirtina ne tik teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktų išvados, bet ir paties nukentėjusiojo Y. parodymai apie jo savijautą po patirtos prievartos. Jis patvirtino, kad jautėsi blogai, jautė baimę būti sumuštas, išgąstį dėl X. teiginių apie tai, kad šis užmuš jo tėvus. Liudytojų K., G. parodymai patvirtina, kad jų sūnui teko lankytis pas psichologus dėl patirtų išgyvenimų, šis patyrė psichologinę traumą, jautė gėdą, pablogėjo mokslai.

40. Teisėjų kolegija sutinka, kad X. nusikalstamų veiksmų ilgalaikiai liekamieji fizinio ar psichologinio pobūdžio padariniai nukentėjusiesiems nėra konstatuoti, tačiau tai nepaneigia jų patirtų itin neigiamų dvasinių išgyvenimų. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusieji patyrė stresą ir šoką, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus bei pažeminimą, dėl kurių jiems buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta.

41. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptarė visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant neturtinės žalos padarymo faktą bei nustatant maksimaliai teisingus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Tyčiniai, seksualiniai, prievartiniai veiksmai neturėjo ilgalaikių liekamųjų fizinio ar psichologinio pobūdžio padarinių. Nusikaltimas prieš N. buvo padarytas jo gyvenamojoje vietoje, kurioje asmuo turėtų jaustis saugus, o tai lemia didesnį nesaugumo jausmą ateityje. X. veikas padarė būdamas 14 metų. Šiuo metu gauna 273 Eur mėnesines pajamas. Darbinių pajamų negauna. Jam skirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgtina ir į tai, kiek priteistos sumos atitinka paprastai teismų praktikoje mažamečiams dėl patirtos seksualinės prievartos priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo sumų ribas. Panašaus pobūdžio bylose paprastai yra priteisiamos nuo 1 000 Eur iki 12 000 Eur dydžio sumos neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-392-489/2016, Nr. 2K-469-303/2016, Nr. 2K-21-788/2018, Nr. 2K-240-689/2018, Nr. 2K-322-719/2018, Nr. 2K-61-689/2019, Nr. 2K-288-648/2019, Nr. 2K-36-489/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-226-626/2022 ir kt.). Įvertinusi visumą šių duomenų, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistos neturtinės žalos sumos atitinka įstatyme apibrėžtus kriterijus ir yra teisingos.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjos skunde keliama abejonė dėl tinkamo lėšų administratoriaus parinkimo, kadangi nukentėjusieji kartu su savo tėvais negyvena, o pinigus pagal nuosprendį administruos būtent nukentėjusiųjų tėvai, yra nepagrįsta. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam N., šių lėšų administratoriumi iki N. pilnametystės paskyrė ne nukentėjusiojo tėvus ar vieną iš jų, o jo atstovą pagal įstatymą Vaiko gerovės ir globos centrą. Priteisęs neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam Y., šių lėšų administratore iki Y. pilnametystės paskyrė jo atstovę pagal įstatymą motiną G. (t. 2, b. l. 93–95).

43. Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį, turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Pagal CK 3.185 straipsnio 3 dalį, jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi. Kai išnyksta nušalinimo pagrindai, teismas gali leisti tėvams toliau tvarkyti jų nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis. Byloje esantys duomenys, tarp jų ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija apie vaiko (Y.) gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (t. 2, b. l. 72–74), neleidžia spręsti, kad G. negali būti skirta jos sūnui Y. priteistos neturtinės žalos lėšų tvarkytoja. Pasikeitus aplinkybėms, vadovaujantis paminėtu CK 3.185 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, lėšų tvarkytojas gali būti pakeistas civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo X. ir gynėjos advokatės Dianos Vaitkevičienės apeliacinius skundus.