Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. G. ir (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų apeliacinius skundus dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-80-488/2022 pagal pareiškėjos E. U. pareiškimą dėl V. G. pripažinimo neveiksniu tam tikroje asmeninių neturtinių santykių srityje, suinteresuoti asmenys – V. G., D. G., E. B., (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, išvadą teikiančios institucijos – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal suinteresuotų asmenų V. G. ir (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas ir juose išdėstytus argumentus.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu asmeninių neturtinių santykių sveikatos priežiūros srityje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus (teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą, socialinio darbuotojo pateiktą išvadą, medicininius dokumentus, pareiškėjos ir jos atstovės, suinteresuoto asmens V. G. ir jo atstovo paaiškinimus), apklaustų liudytojų (specialistų psichiatrų) parodymus, taip pat ištyręs kitus byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad yra nustatyti abu neveiksnumo nustatymo kriterijai – medicininis ir juridinis, todėl sprendė, kad V. G. nepripažinus neveiksniu sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas), gali kilti grėsmė jo interesams. Suinteresuoti asmenys V. G. ir (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, nesutikdami su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teismo sprendimą kvestionuoja netinkamu materialiosios ir procesinės teisės normų taikymu.

Dėl V. G. neveiksnumo sveikatos priežiūros srityje nustatymo pagrįstumo

25. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl V. G. neveiksnumo nustatymo sveikatos priežiūros srityje, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad V. G. nepripažinus neveiksniu šioje srityje, jo interesams kils grėsmė. Argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pervertino teismo psichiatrijos ekspertizės akto reikšmę, kadangi teismo psichiatrijos ekspertizė V. G. buvo atlikta formaliai ir eksperto išvados prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams, nevertino paties V. G. paaiškinimų, (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų direktoriaus, taip pat liudytojomis apklaustų globos namų darbuotojų parodymų apie šiuo metu stebimus V. G. elgsenos pokyčius, neatsižvelgė į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą dėl V. G. pripažinimo neveiksniu sveikatos priežiūros srityje netikslingumo, kol jam pagal ilgalaikę sutartį yra teikiama socialinė globa globos namuose. Taip pat nurodoma, kad skundžiamo sprendimo motyvuose nemotyvuota, kodėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad nuo 2018 m. gegužės 9 d., kai teismo sprendimu V. G. nebuvo pripažintas neveiksniu sveikatos priežiūros srityje, padėtis iš esmės pasikeitė šioje asmeninių neturtinių santykių srityje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinių skundų argumentams.

26. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, byloje esanti įrodymų visuma suponuoja neabejotiną išvadą, jog V. G. dėl sveikatos būklės (1999 m. jam diagnozuotas psichozinis sutrikimas, 2000 m. – bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija, 2004 m. – šizoafektins sutrikimas, 2008 m. – paranoidinė šizofrenija) negali pats pasirūpinti savo sveikata, nes visiškai nėra kritiškas savo ligos atžvilgiu, todėl V. G. nepripažinus neveiksniu sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas), gali kilti grėsmė jo interesams. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad po 2018 m. gegužės 9 d. teismo sprendimo priėmimo, kai V. G. nebuvo pripažintas neveiksniu sveikatos priežiūros srityje, padėtis šioje asmeninių neturtinių santykių srityje yra iš esmės pasikeitusi.

27. Iš V. G. sveikatos istorijos įrašų matyti, kad laikotarpiu iki 2018 m. gegužės 9 d. teismo sprendimo priėmimo buvo vos keli įrašai, atspindintys V. G. (ne)gebėjimą savarankiškai pasirūpinti savo sveikata: į viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyrių V. G. paguldytas 2012 m. vasario 16 d. – kovo 21 d., kadangi „vaistų negerdavo, nuogas vaikščiojo po namus“; 2012 m. spalio 29 d. – lapkričio 23 d. „stacionarizuotas motinos iniciatyva, nustojo valgyti, nemiegojo naktimis, <...> būklei nekritiškas“; po gydymo VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriuje 2013 m. kovo 25 d. – gegužės 10 d. išrašytas tolimesniam ambulatoriniam gydymui, tačiau gydymo įstaigoje nesilankė; po nusikalstamos veikos padarymo, teismo pripažintas nepakaltinamu ir priverstinai gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje 2014 m. vasario 12 d. – 2018 m. sausio 3 d., gydymo metu „save laikė sveiku, sakė, kad sufabrikavo bylą ir čia jį uždarė“.

28. Po 2018 m. gegužės 9 d. teismo sprendimo priėmimo, kai V. G. nebuvo pripažintas neveiksniu sveikatos priežiūros srityje (2018 m. priverstinis gydymas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis V. G. pakeistas į ambulatorinį stebėjimą), V. G. 2019 m. sausio 2 d. – vasario 1 d. gydytas VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriuje, kadangi ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų nevartojo; 2020 m. gegužės – birželio mėn. ir 2020 m. birželio – liepos mėn. gydytas tame pačiame stacionare, atžymėta, kad dėl paūmėjimų patenka į stacionarus dėl vaistų nevartojimo; tame pat stacionare gydytas ir 2020 m. lapkričio 23 d. – gruodžio 16 d. dėl ambulatoriškai skirtų vaistų nevartojimo; paskutinį kartą VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriuje gydytas 2021 m. vasario 13 d. – kovo 9 d., po to, kai V. G., į butą patekus tik su policijos pareigūnų pagalba, buvo rastas neadekvataus elgesio, kalbantis su savimi, psichomotoriškai sujaudintas, nekritiškas.

29. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriaus gydytojos R. A., gydžiusios V. G., 2020 m. gruodžio 16 d. medicinos dokumentų išraše pažymėta, kad V. G. dėl ligos paūmėjimų V. G. dažnai patenka į psichiatrijos stacionarus dėl vaistų nevartojimo, kurį pats pateisina tuo, jog vaistus vartoja tik tada, kai „negera“. Pasak gydytojos, 2020 m. V. G. yra gydytas penkis kartus stacionare, dinamikoje liga progresuoja, nes pacientas neturi kritikos jos atžvilgiu, vaistų nevartoja. Dėl blogėjančios psichikos sveikatos būklės nebėra pajėgus savimi pilnaverčiai pasirūpinti, priima neadekvačius sprendimus, kurie neretai sukelia grėsmes ne tik jo paties sveikatai ir turtui, bet ir aplinkiniams.

30. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų centro 2021 m. kovo 4 d. Išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodoma, kad V. G. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų asmeninių neturtinių santykių srityse, įskaitant sveikatos priežiūros sritį (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių įvertinimas). Išvadoje argumentuojama, kad V. G. negeba kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis (negali pasakyti, kada ir kokius vaistus reikia vartoti, kokia jo ligos diagnozė, kada paskutinį kartą buvo pas gydytoją).

31. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. G. ilgametė gydytoja psichiatrė S. G. parodė, kad V. G. paskutinį kartą VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriuje gydytas 2021 m. Pažymėjo, kad V. G. kritinio požiūrio į savo ligą neturi, turi polinkį nutraukti vaistų vartojimą, nors būdamas gydymo įstaigoje, jis sakydavo, kad vaistus vartos, gydysis. Gydytojos teigimu, pati liga įtakoja, kad V. G. ne visada suvokia, kad jam reikia vartoti vaistus, o esant tokiai diagnozei, vaistus reikia vartoti nuolat. Nevartojant vaistų, liga paūmėja ir V. G. tuomet dažniausiai atsisako ir maisto. Į ligoninę jau ne kartą yra patekęs sunkios būsenos, visiškai išsekęs, priešiškas, kartais net agresyvus. Tokios ligos atveju, kai pablogėja, žmogus tikrai nesuvokia, kad jam reikia pagalbos. Pasak liudytojos, pripažinimas neveiksniu sveikatos priežiūros srityje yra būtinas, kad V. G. laiku gautų reikiamą medicininę pagalbą, kad vartotų vaistus, gavęs gydymą.

32. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. U., VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriaus socialinė darbuotoja, parodė, kad VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriuje V. G. paskutinį kartą paslaugos teiktos 2021 m. Laikotarpiu po priverstinio gydymo VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, V. G. gana dažnai patekdavo į VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyrių išsekęs, alkanas, nešvarus, sunkiai prieinamas kontaktui. Dėl medikamentų nevartojimo V. G. visada pasiteisindavo, kad yra sveikas. Pasak liudytojos, šiuo atveju labai svarbu, kad V. G. laiku užsiregistruotų ir atvyktų pas gydytojus, gydymui skirtus vaistus įsigytų ir vartotų, jeigu vaistai yra leidžiami – atvyktų juos susileisti.

33. Teismo posėdžio metu pats V. G. pirma tvirtinęs, kad gali pats savo sveikata pasirūpinti, namuose vaistus visada vartodavo, tik negalėdavo susileisti leidžiamų vaistų, vėliau ėmė teigti, kad yra visiškai sveikas, jam klaidingai diagnozuota šizofrenija, nes jis šia liga nesirgo ir neserga, vaistai neturi jokio poveikio ir yra nebūtini. Pasak V. G. jis serga „paralelija”, o ne šizofrenija, kuri jam diagnozuota.

34. 2021 m. spalio 19 d. – 2022 m. sausio 12 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-82/2021, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kitų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų kontekste, iš paties tiriamojo V. G. žodžių taip pat nurodyta, kad V. G. pats savo iniciatyva nukrypsta nuo temos, pradeda pasakoti, kad „dabar esu sveikas, todėl vaistų nesileidžiu ir nevartoju”; korekcijai nepasiduoda, priešiškas; savo psichikos būklės atžvilgiu nekritiškas. Ekspertizės akte, be kita ko, pažymėta, kad V. G., gydomas priverstinai ambulatoriškai vaistų nevartojo arba vartojo savo nuožiūra, todėl buvo dažni psichinės būklės paūmėjimai su psichomotoriniu sujaudinimu, fizine agresija, kliedėjimo idėjomis, klausos haliucinacijomis, medikamentinės remisijos trumpos ir nepilnavertės. Ekspertizės akte konstatuota, kad V. G. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti sveikatos priežiūros srityje.

35. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apeliaciniuose skunduose nurodomas aplinkybes, kad ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė 2021 m. spalio 19 d. – 2022 m. sausio 12 d. V. G. buvo atlikta formaliai, neįvertinus visos bylos medžiagos, perrašant medicininius dokumentus. Ekspertizės akte nurodyta, kad medžiaga ekspertizės išvadoms padaryti rinkta iš paties tiriamojo žodžių, medicininės dokumentacijos, civilinių bylų Nr. 2YT-2687-488/2021, Nr. e2YT-38-488/2018, Nr. 2-163-828/2014 medžiagos. Apeliaciniame skunde V. G. nedetalizuoja atliktos ekspertizės trūkumų. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų apeliaciniame skunde taip pat konkrečiai nenurodoma, kokia bylos medžiaga ekspertui nebuvo pateikta ar eksperto nebuvo įvertinta. Dėl nurodytų priežasčių atmestini kaip nepagrįsti apeliacinių skundų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nesiremti tokia teismo psichiatrijos ekspertizės išvada.

36. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagal CPK 466 ir 469 straipsnių nuostatas asmens psichinei būsenai nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Šiuo atveju būtinai turi būti taikoma įstatymo konkrečiai nurodyta privaloma įrodinėjimo priemonė, tačiau tai nedraudžia šių aplinkybių papildomai įrodinėti dar ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau nesant teismo psichiatrinės ekspertizės išvados, teismas neturi teisės, remdamasis papildomomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios išoriškai ir akivaizdžiai lyg ir leistų taikyti medicininį ir teisinį kriterijus, konstatuoti, kad asmuo yra neveiksnus. Atitinkama fizinio asmens būsena taip pat nesuteikia teismui teisės konstatuoti, kad asmuo serga psichine liga arba silpnaprotyste ir dėl to negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Susirgimą psichine liga turi teisę diagnozuoti atitinkamos srities gydytojas remdamasis galiojančia ligų klasifikacija (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2009). Taigi, apeliantas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai yra neteisus, keldamas klausimą, ar šioje byloje reikėjo skirti V. G. teismo psichiatrijos ekspertizę.

37. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl perteklinio asmens veiksnumo ribojimo motyvuojant neaktualumu, yra pažymėjęs, kad būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą, o ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios ar neaktualios. Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

38. Atsižvelgęs į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, jog V. G. negali būti pripažintas neveiksniu sveikatos priežiūros srityje, motyvuojant neaktualumu riboti V. G. teises šioje srityje vien dėl tos aplinkybės, kad jam šiuo metu pagal ilgalaikę sutartį yra teikiama socialinė globa globos įstaigoje ir dėl įstaigoje nustatytos tvarkos vaistų nevartojimo ir sveikatos priežiūros problemos nekyla. Toks neaktualumas yra nulemtas ne V. G. sveikatos būsenos. Nagrinėjamoje byloje iš pateiktų įrodymų visumos, įvertinus tiek medicininį, tiek juridinį neveiksnumo nustatymo kriterijus, nekyla abejonių, kad V. G. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti sveikatos priežiūros srityje.

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl V. G. veiksnumo sveikatos priežiūros srityje, įvertino tiek eksperto išvadas, tiek ir kitus byloje esančius įrodymus ir, spręsdamas dėl V. G. neveiksnumo sveikatos priežiūros srityje, taikė tiek medicininį, tiek ir teisinį kriterijus, t. y. ekspertizės akto pagrindu konstatavęs V. G. psichinės sveikatos sutrikimą pirmosios instancijos teismas sprendė, kiek tas sutrikimas lemia poreikį riboti jo veiksnumą atitinkamoje asmeninių neturtinių teisinių santykių srityje tam, kad būtų apsaugotos jo teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius duomenis, įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų ir kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu, tarptautinių teisės aktų bei EŽTT jurisprudencijos, suformuotos asmens psichinės sveikatos apsaugos srityje, nepažeidė. Nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas vadovaujantis V. G. interesų apsaugos tikslais, įsitikinus, kad šiuo konkrečiu atveju jo teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami.

Dėl bylos perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo

40. Apeliantas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

41. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Pagal šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai (1 punktas) arba jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (2 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl pastarojo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

42. Nagrinėjamu atveju apeliantas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, apeliaciniame skunde prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pagrindų, dėl kurių byla turėtų būti perduota nagrinėti iš naujo, nenurodė. Tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų apeliacinio skundo prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl suinteresuoto asmens V. G. apeliacinio skundo priėmimo

43. Pareiškėja E. U. atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. G. negalėjo pasirašyti ir teikti apeliacinio skundo, kadangi jis teismo sprendimu pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose taip pat nustatyta, kad V. G. dėl psichinės ligos negali dalyvauti procese. Todėl prašoma V. G. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu.

44. Atmesdamas kaip nepagrįstus tokius pareiškėjos E. U. atsiliepime į apeliacinius skundus nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Iš (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-38-488/2018 turinio matyti, kad V. G. pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 2 dalį teismas sprendime turi nurodyti baigtinį sąrašą sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu, taigi, V. G. pripažintas neveiksniu tik nurodytose srityse. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad V. G. veiksnumas teisinių santykių srityje nėra apribotas, todėl nagrinėjamu atveju jis turėjo teisę pasirašyti apeliacinį skundą, kurį teismui padavė jo atstovas (advokatas) per EPP sistemą.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių apeliaciniai skundai netenkinami, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

47. Bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 468 straipsnio 3 dalis). Prašymų dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikta, todėl dėl šių išlaidų atlyginimo nesprendžiama (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.