- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- TS-107-992/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Nuteistasis
- T. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. RV-25-3238.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, paskiriant T. K. galutinę subendrintą 15 metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 14 d. Bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 12 d. 2/3 paskirtos bausmės atliko 2019 m. vasario 13 d. Neatliktos bausmės dalis šios nutarties priėmimo dieną – 2 mėnesiai 28 dienos.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (toliau ir – Vilniaus kalėjimas) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2023 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. RV-25-3238 (toliau ir – nutarimas) balsų dauguma (4 balsai prieš, 3 balsai už) nutarė netaikyti nuteistajam T. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir rekomendavo nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.
Minėtame nutarime yra pateiktos trys atskirosios Komisijos narių nuomonės. Vienas komisijos narys siūlo taikyti T. K. lygtinį paleidimą, kadangi nuteistajam iki bausmės atlikimo pabaigos liko nedaug laiko ir manytina, kad po 14 metų, praleistų laisvės atėmimo vietų įstaigoje, T. K. būtų tikslingiau likusią bausmės dalį praleisti probacijos pareigūnų priežiūroje, kas padėtų asmeniui integruotis į visuomenę po tokios ilgos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, manytina, kad asmens pažanga yra pakankama. Antrasis Komisijos narys taip pat siūlo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi nuo 2020 m. yra stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys, asmuo vykdė Komisijos rekomendacijas, pateikė dokumentus dėl įsidarbinimo bei gyvenamosios vietos, po truputį pradėjo mokėti skolas. Manytina, kad tolesnis bausmės atlikimas probacijos pareigūnų priežiūroje būtų tikslingesnis padedant nuteistajam integruotis į visuomenę, kuri per 14 metų tikrai pakito. Trečiasis Komisijos narys siūlo taikyti T. K. lygtinį paleidimą, nes asmuo laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, iš 15 metų paskirtos bausmės atliko daugiau nei 14 metų, pateikė dokumentus dėl gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo, po truputį dengia skolas, dalyvavo alkoholio prevencijos programose, atvykęs į Vilniaus kalėjimą nėra baustas, bausmės vykdymo metu bausmei keliami tikslai po truputį realizuojami.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. K. dėl Komisijos nutarimo pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde teigiama, kad nuteistasis vykdo Komisijos pateiktas rekomendacijas, dalyvauja socialinės reabilitacinės priemonėse, pastaruoju metu pastebėtina didesnė nuteistojo motyvacija kontroliuoti savo elgesį, kadangi nuo 2020 m. sausio 29 d. nuteistasis nebuvo baustas už vidaus tvarkos taisyklių ar kitus pažeidimus. Nuteistasis pripažįsta, kad per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas 40 kartų už vidaus tvarkos taisyklių ir kitus pažeidimus, skatintas 6 kartus. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje buvo baustas už marihuanos vartojimą, nuo 2018 m. jokių narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nebevartojo. Alkoholį vartoja saikingai, dalyvavo prevencinėse priemonėse, skirtose apie alkoholio vartojimą ir jo pasekmes, lankė savitarpio pagalbos anoniminių alkoholikų grupę. Pats nuteistasis teigė pastebėjęs, kad kriminogeniniai poreikiai, apimantys materialinės padėties sunkumus dėl turimų skolų, yra sumažėję, nes savarankiškai pradėjo apmokėti priteistą ieškinį, direktoriaus leidimu jam buvo suteikta teisė užsiimti apmokama individualia veikla ir iš tos veiklos gauti teisėtas pajamas. Lygtinio paleidimo taikymo atveju, nuteistas būtų priimtas į darbą MB „(duomenys neskelbtini)“, gyventų pas žmoną (duomenys neskelbtini). Skunde taip pat pažymėta, kad net trys Komisijos nariai išreiškė atskirąsias nuomones dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo. Nuteistasis pripažįsta, kad anksčiau buvo priklausomas nuo draugų rato, bendravimo kompanijų, tačiau bausmės atlikimo laikotarpiu dėl įgytos patirties ir žinių, jo požiūris ir mąstymas tendencingai pasikeitė. Kiekvieną kartą, kai buvo svarstomas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimas, jis stengėsi koreguoti savo elgesį ir mano, kad šiai dienai jau yra pakankamai pasikeitęs, kad likusią nedidelę bausmės dalį galėtų atlikti laisvėje.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. K. skundas tenkinamas. Skundžiamas nutarimas panaikinamas ir T. K. taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikomas. Pažymėtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Pirmiausia pažymėtina, kad teismas, susipažinęs su nuteistojo T. K. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant T. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negalėtų būti taikomas. T. K. yra nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme, sprendžiant dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikytinos BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, t. y. būtina nustatyti, kad jis atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės T. K. atliko dar 2019 m. vasario 13 d., todėl jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tai pagrįstai nustatė ir Komisija.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y., kai nustatoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Taigi, lygtinio paleidimo taikymui būtinos tiek formalios, tiek materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje Nr. 1S-312-932/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-668-579/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad teismų praktikoje palaipsniui formuojama ir įsivyrauja nuostata, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Todėl teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytas ir asmenims, kurie nebuvo ypač drausmingi laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ar atidėjus tokios bausmės vykdymą, t. y. ne kartą drausmine tvarka baustiems už laisvės atėmimo vietų įstaigoje padarytus vidaus taisyklių pažeidimus, padariusiems nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar atliekant bausmę pataisos įstaigoje, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu sugebėjusiems įrodyti, kad jų elgesys akivaizdžiai koreguojasi teigiama linkme (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-43-1053/2022, 1S-59-497/2022, 1S-188-891/2021, 1S-149-851/2021).
Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, be kita ko ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
Vertinant nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, pažymėtina, kad T. K. iki Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo paskirtą bausmę šiuo metu ir atlieka, buvo teistas 6 (šešis) kartus. Praeityje T. K. padarytos nusikalstamos veikos buvo susijusios su plėšimu, pasikėsinimu padaryti vagystę, viešosios tvarkos pažeidimu, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymu. Nuteistasis šiuo metu pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų, kuomet vairavo transporto priemonę, neturėdamas vairuotojo pažymėjo, pirmą kartą nuteistas (duomenys neskelbtini) metų. T. K. praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, pakartotinai asmuo nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu T. K. nuteistas už dviejų nusikaltimų padarymą, iš kurių vienas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284 straipsnio 1 dalis), kitas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas), pastarasis nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje, nusikaltimo pasekmės yra negrįžtamos. Teismo vertinimu, T. K. kriminalinio elgesio nuostatos taip pat nusikalstamo gyvenimo būdo įpročiai buvo pakankamai tvirtai susiformavę, buvo vykdomos vis sunkesnės ir pavojingesnės nusikalstamos veikos. Kita vertus, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nagrinėjamu atveju, vis tik didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei, nes aplinkybė, kad nuteistasis įvykdė nusikaltimus, iš kurių vieno įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo pasekmė yra žmogaus žūtis, šiuo metu nuo nuteistojo elgesio nepriklauso, ši aplinkybė negali pasikeisti nuteistajam dedant pastangas koreguoti savo elgesį.
Svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kaip minėta, reikšmingas yra nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu. Teismui pateiki duomenys patvirtina, kad T. K. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos skirtas rekomendacijas. Iš asmens byloje esančių socialinio tyrimo išvadų matyti, kad T. K. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant „OASys“ metodiką buvo atliktas ne kartą. Pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu Marijampolės pataisos namuose, t. y. 2014 m. gegužės 8 d., buvo nustatyta vidutinė nuteistojo T. K. nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai Marijampolės pataisos namuose buvo atlikti 2019 m. kovo 4 d., 2020 m. rugpjūčio 25 d., 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d., kurių metu nustatyta taip pat vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėta, kad T. K. 2021 m. rugsėjo 6 d. iš Marijampolės pataisos namų buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo. 2022 m. balandžio 20 d. Vilniaus pataisos namuose atliekant T. K. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Tą pačia dieną nuteistajam buvo atliktas smurto rizikos vertinimas, taikant „HCR-20“ metodiką, ir nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika. 2022 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus pataisos namuose pakartotinai atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta taip pat vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau buvo nustatyti rizikos lygio pokyčiai, kadangi T. K. pradėjo vykdyti individualią apmokestinamąją veiklą, už kurią gauna pajamas, o tai rodo tam tikrus teigiamus pokyčius srityje „Nuostatos į darbinę veiklą“. Taip pat nustatyti teigiami pokyčiai srityje „Lėšų valdymas“, kadangi nuteistasis pastaruoju metu nors ir minimaliai, tačiau nuolat moka antstoliams, o tai parodo, kad nuteistasis deda pastangas atlyginti padarytą žalą. 2023 m. kovo 7 d. Vilniaus kalėjime atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau buvo pastebėti teigiami pokyčiai „Nuostatų į priežiūrą“ srityje, kadangi nuo 2020 m. sausio 29 d. stebimas nuteistojo labiau disciplinuotas elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Paskutinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas T. K. atliktas 2023 m. rugsėjo 11 d., kuomet taip pat buvo nustatyta (išlikusi) vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu T. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo ir sėkmingai baigė „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą“ nuteistųjų adaptacijos programą; nuo 2019 m. vasario 17 d. lankėsi dvejose programos „R.A.K.T.A.S“ užsiėmimuose, kurių metu lavino kūrybiškumą, ugdė savo asmenybę, lavino emocijų valdymo įgūdžius; nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2020 m. liepos 31 d. dalyvavo korekcinėje elgesio programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, kurios metu buvo skatintas analizuoti ankstesnį savo elgesį, stebėti elgesio pasikeitimus; 2021 m. rugsėjo 20 d. nuteistasis buvo pakviestas pirminiam pokalbiui su pataisos įstaigos psichologu. Pokalbio su psichologu metu, T. K. pasižymėjo atvirumu, psichologui teigė, kad su kitais nuteistaisiais ir pataisos įstaigos darbuotojais nekonfliktuoja, bausmės atlikimo metu sakė norįs sportuoti, mokytis kokios nors kalbos; 2021 m. spalio 11 d. dalyvavo „Integracijos į visuomenę“ programoje, kurios metu su nuteistuoju buvo kalbama apie alkoholio vartojimo pasekmes; 2022 m. balandžio 7 d. nuteistasis kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės. Pokalbio su psichologu metu, T. K. teigė norintis vykdyti individualų socialinės reabilitacijos planą; 2022 m. balandžio 15 d. psichologui pasiūlius parašyti nukentėjusiajam laišką ir jame atspindėti savo mintis apie panaudotą smurtą, kodėl jis taip pasielgė, savo emocijas šiuo metu, T. K. sutiko ir laišką parašė; 2022 m. birželio mėnesį nuteistasis buvo kviestas į pokalbį su psichologu. Pokalbio metu buvo stebimos nuteistojo pastangos įsitraukti, diskutuoti, anot psichologo, T. K. geba priimti jam teikiamą informaciją, pateikti savo pavyzdžių; 2022 m. liepos 26 d. T. K. baigė dalyvavimą edukaciniuose užsiėmimuose apie alkoholio vartojimą ir galimas jo pasekmes; 2022 m. rugsėjo 8 d. pokalbio su psichologu metu, T. K. sutiko aptarti savo nusikalstamą elgesį. Teigė, kad nusikalsdamas neturėjo tikslo nužudyti žmogaus, norėjo tik pamokyti tą asmenį. Savo smurtinį elgesį nuteistasis sieja su prastomis gyvenimo sąlygomis, jaunu amžiumi, impulsyvumu ir netinkamais prioritetais; 2022 m. lapkričio 29 d. T. K. baigė intervencinę priemonę „Smurto prevencijos programa“. Užsiėmimų metu nustatyta, kad nuteistasis geba priimti teikiamą informaciją ir ją taiko savo patirčiai, geba keisti savo nuomonę, todėl stebimas jo kategoriškumo sumažėjimas. Nuteistojo dalyvavimas minėtoje programoje vertinamas kaip sėkmingas. Bausmės atlikimo metu T. K. dalyvavo ir pozityvaus užimtumo priemonėse: 2014 m. dalyvavo „Gyvenimo menas“ programoje, kuri skirta streso mažinimui ir savęs valdymo įgūdžių lavinimo galimybių stiprinimui; 20116 m. dalyvavo „Aplankyk kalinį“ programoje, kurios tikslas, kad asmenys įsisąmonintų žinias apie priklausomybės ligas; nuo 2017 m. spalio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. ir nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 29 d. nors ir nesistengimai, tačiau lankė programos „Relaksacija“ užsiėmimus; 2022 m. liepos 14 d. dalyvavo paskaitoje apie kriminalinės subkultūros prevencijos priemones; 2023 m. vasario 13 d. ir 2023 m. gegužės 22 d. nuteistasis individualiai dalyvavo kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietų įstaigoje prevencijos programoje; 2022 m. kovo 1d., 2023 m. sausio 9 d. ir 2023 m. liepos 18 d. dalyvavo asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos teisinio ir socialinio švietimo programoje. Nuteistojo teigimu, jis lankė savitarpio pagalbos anoniminių alkoholikų grupę keturis kartus. Be kita ko, T. K. atliko gerbūvio darbus. Svarbu pažymėti dar ir tai, kad be to, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, atlieka nemokamus gerbūvio darbus, T. K. turi susiformavęs ilgalaikius tikslus, žino žingsnius, kaip tuos tikslus įgyvendins. Be kitų aplinkybių, teismas svarbia aplinkybe sprendžiant dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo laiko ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo visgi nebuvo priimtas vienbalsiai, buvo pareikštos net trys atskirosios nuomonės, kuriomis siūloma taikyti T. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi nuteistasis atliko didžiąją dalį bausmės, savo elgesį jau yra pakankamai pakoregavęs, dirba ir savanoriškai, pagal galimybes stengiasi atlyginti finansinius įsipareigojimus. Atskirąsias nuomones pateikusių trijų Komisijos narių manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir švelnesne bausmės atlikimo forma. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, sutinka su Komisijos narių atskirosiose nuomonėse išdėstytais argumentais.
Teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdina ir teigiamas jo požiūris į darbą ir mokymąsi. Bausmės atlikimo metu T. K. įgijo pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, taip pat (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas. 2022 m. balandžio 28 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymų T. K. buvo leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla. Turimais duomenimis, nuteistasis veiklą vykdo, gauna iš to pajamas. Teismas įvertina ir tai, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. nuteistasis pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad lygtinio paleidimo taikymo atveju T. K. bus priimtas į darbą. Nustatyta, kad T. K. palaiko ryšius su tėvais. Bausmės atlikimo metu įregistravo santuoką, turi sūnų. Santykius su žmona nuteistasis apibūdina kaip gerus. Pokalbio metu nuteistasis gali papasakoti apie savo artimųjų sveikatos būklę, pomėgius, dabartinius užsiėmimus. T. K. teigimu, artimieji laukia jo sugrįžtančio. Nuteistasis 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateikė sutikimą, kad lygtinio paleidimo taikymo atveju T. K. bus priimtas gyventi ir jam bus leista deklaruoti gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini).
Teismas įvertina ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo skatintas 6 kartus. Teismas neigiamai vertina tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu T. K. ne kartą buvo baustas už psichotropinių medžiagų (marihuanos) ir alkoholio vartojimą, tačiau pažymi, kad nuteistasis dalyvavo prevencinėse priemonėse, kurios skirtos alkoholio vartojimo prevencijai, baigė dalyvavimą edukaciniuose užsiėmimuose apie alkoholio vartojimą ir galimas jo pasekmes, dalyvavo savitarpio pagalbos anoniminių alkoholikų užsiėmimuose. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2018 m. nėra fiksuoti T. K. pažeidimų, susijusių su psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Bendrai vertinant T. K. bausmės atlikimo metu padarytų pažeidimų sistemiškumą, teismo vertinimu, didžioji dalis pažeidimų padaryti ankstesniais laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiais. Pastaruoju metu yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis. Stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos ir pastangos vykdyti rekomenduojamas jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, disciplinuotas nuteistojo elgesys. Visa tai rodo nuteistojo realų norą taisytis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir elgtis pavyzdingai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą ir pakankamą poveikį.
Taigi, nors nuteistasis ir buvo baustas, pozityvus jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir kiti byloje nustatyti teigiamai jį charakterizuojantys duomenys rodo pakankamai progresyvų ir pozityvų nuteistojo resocializacijos procesą, o tai taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis T. K. ir būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos visuomenėje sugebės elgtis dorai, nebedarys ne tik naujų nusikalstamų veikų, tačiau ir kitų teisės pažeidimų, tai būtent ir yra vienas iš esminių bausmės tikslų. Teismo vertinimu, nuteistasis yra pasiruošęs efektyviai integracijai į visuomenę ir yra pakankamai motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nuteistojo T. K. pavojingumas visuomenei šiuo metu iš esmės minimalus. Be to, nuteistajam toliau atliekant bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bus užkirstas kelias ne tik tolesnei nuteistojo resocializacijai ir integracijai į visuomenę, bet tai netikslinga ir ekonomiškai – valstybė privalės išlaikyti nuteistąjį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas patvirtina išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.
Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad teigiamai T. K. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir ne taip griežtai struktūruotoje aplinkoje. Jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, priešingai nei nutarimu sprendė Komisija, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Teismo manymu, priešingai, lygtinis paleidimas iš esmės užtikrins BVK įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo. Paleidus nuteistąjį lygtinai, jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra taikomi tam tikri ribojimai ir suvaržymai (vykdoma probacija), kurių nuteistasis privalo laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, be to, vykdoma probacija likusios bausmės laikotarpiu didina teigiamos nuteistojo reintegracijos į visuomenę galimybę.
Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, nedidele balsų dauguma (4 balsai prieš, 3 balsai už) nutardama netaikyti nuteistajam T. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir realią pažangą ją mažinant. Skunde išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos nebuvo taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas nepagrįstu. Esant šioms aplinkybėms Komisija neturėjo pagrindo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo T. K. atžvilgiu, todėl nuteistojo skundas tenkintinas ir Komisijos nutarimas keistinas, taikant nuteistajam T. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Atsižvelgiant į tai, kad T. K. praeityje teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, taip pat įvertinus tai, kad šiuo metu T. K. žmona kartu su sūnumi yra laikinai išvykę gyventi į užsienį, teismo vertinimu, tikslinga taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 84 – 85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. RV-25-3238 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam T. K. ir taikyti nuteistajam T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos su intensyvia priežiūra, vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.
Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Išaiškinti T. K., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigų nuteistieji privalo:
1) intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, taip pat laikytis intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų, nustatytų šio įstatymo VI skyriuje, jeigu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo taikytas pagal Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 arba 4 dalį;
2) dalyvauti elgesio pataisos programose;
3) gydytis priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligas, jeigu toks gydymas buvo pradėtas ir nebaigtas pataisos įstaigoje;
4) nesilankyti tam tikrose vietose;
5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų;
6) nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
7) darbingo amžiaus probuojamieji – per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros metu, elgesio pataisos programas, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam, vietas, kuriose negalima lankytis, ir asmenis, su kuriais negalima bendrauti, nustato probacijos tarnyba, atsižvelgdama į lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsniu, probuojamieji privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.