Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinės prokuratūros ir LR Specialiųjų tyrimų tarnybos, prašydamas priteisti iš atsakovės ieškovui 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 71 964,2 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., 1 450 Eur turtinės žalos atlyginimą už baudžiamajame procese teisme patirtas advokatų išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokuratūros pareigūnai ieškovo atžvilgiu pradėtame ir vykdytame ikiteisminiame tyrime padarė esmines klaidas darydami sprendimus dėl įtarimų ieškovo atžvilgiu pareiškimo ir perdavimo ieškovą teisti, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuratūros pareigūnų išvados buvo paremtos faktais nepagrįstais duomenimis, abstrakčia, su nagrinėjamais įvykiais silpnai susijusia informacija bei duomenimis, kurie nebuvo pripažinti įrodymais ar jų visuma galutinai buvo teismo įvertinta kaip nepakankama, ieškovą pilnai išteisinus baudžiamajame procese. Tokiu būdu dėl pareigūnų atidumo bei rūpestingumo pareigų pažeidimo ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas, dėl kurio ieškovas patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą.

1.2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi buvo sankcionuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė ir fiksavimas panaudojant techninės priemones specialia tvarka, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, sekimas ir techninių priemonių panaudojimas sekimo metu ieškovo, kaip tuometinio VĮ „ (duomenys neskelbtini) “ direktoriaus, ieškovo sūnaus A. L. ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo – vyr. inžinieriaus E. K. atžvilgiu, bei slaptas patekimas į ieškovo tarnybines patalpas, kabineto Nr. 302, siekiant jas apžiūrėti bei nurodytose patalpose atlikti slaptą asmenų pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, panaudojant technines priemones specialia tvarka, t. y. atlikti vaizdo – garso kontrolę ir fiksavimą, taip pat paimti tirti dokumentus, daiktus, juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. Po to Kauno apygardos teismo nutartimis buvo pratęstas slaptų kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas, t. y. ieškovo atžvilgiu nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. buvo taikyti slapti kriminalinės žvalgybos veiksmai.

1.3. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje (toliau – STT) ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-7-00007-16 dėl piktnaudžiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalies požymius. 2016 m. gegužės 24 d. 15 val. 30 min. ieškovas prokuroro 2016 m. gegužės 23 d. nutarimu buvo laikinai sulaikytas bei remiantis 2016 m. gegužės 26 d. nutarimu paleistas į laisvę. 2016 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismas patenkino Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro prašymą dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ir nutarė laikinai, trims mėnesiams (nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d.), nušalinti ieškovą nuo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų. 2016 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimu ieškovui V. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant V. L.: nesilankyti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ centrinėje buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) bei įmonės padaliniuose ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. K., A. L., V. S., D. J., V. J. K..

1.4. 2016 m. gegužės 16 d. Kauno apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius pateikė Kauno apygardos teismui ieškovo atžvilgiu parengtą kaltinamąjį aktą (ikiteisminio tyrimo Nr. 03-7-00007-16) (toliau – Kaltinamasis aktas), kuriame ieškovas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamajame akte ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Įmonė) direktoriumi, įsteigtos iš valstybės turto, nuosavybės teise priklausančiai valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdančiai, naudojančiai bei juo disponuojančiai patikėjimo teise, laikotarpiu nuo 2015-08-25 iki 2015-12-17, veikdamas kartu su Įmonės (duomenys neskelbtini) (toliau – Įmonės KKT) viršininku V. S. bei padedant pastarojo pavaduotojui (inžinieriui) T. G. ir jo (V. L.) sūnui A. L., siekdamas turtinės naudos sūnaus A. L. vadovaujamai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelė akcijų savininkė yra V. L. sutuoktinė A. L., suplanavo Įmonės turimu turtu ir lėšomis suteikti neatlygintinas statybinės technikos, įrenginių (ir (ar) medžiagų) panaudojimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjusiai atlikti statybos rangos darbus pagal 2015-03-25 Pirkimo sutartį Nr. S-183 „Pėsčiųjų ir dviračių tako tiesimo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva 43,911-44,232 km ruože“, sudarytą tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad minėta pirkimo sutartis turi būti įvykdyta per 7 mėnesius nuo jos įsigaliojimo, t. y. iki 2015-10-25, bei suprasdamas, kad jo sūnaus A. L. vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai finansinių ir kitų (kompetentingų darbuotojų, reikiamos statybinės technikos, įrenginių, medžiagų ir pan.) resursų dėl šios pirkimo sutarties įgyvendinimo laiku, iššvaistė jo žinioje esantį svetimą – VĮ „(duomenys neskelbtini)“ – turtą, apgaulingai tvarkė įstatymų ir teisės aktų reikalaujamą Įmonės buhalterinę apskaitą bei tokiu būdu piktnaudžiavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių. Dėl BK 184 straipsnio kaltinamajame akte nurodyta, kad V. L., veikdamas kartu su V. S., padedant T. G. ir jo (V. L.) sūnui A. L., iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą – VĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – turtą už 2 083,62 Eur (su PVM) sumą. Dėl BK 222 straipsnio kaltinamajame akte nurodyta, kad V. L. savo veiksmais tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą bei kitus įstatymus, dėl to už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. iš dalies negalima nustatyti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad V. L., darydamas tyčines nusikalstamas veikas – svetimo turto iššvaistymą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė kiti juridiniai asmenys – VĮ „(duomenys neskelbtini)“, jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

1.5. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 17 d. nurodė, kad beveik tris metus V. L. uždrausti bendrauti su sūnumi yra neproporcinga, todėl patenkino ieškovo V. L. prašymą bei pakeitė jam V. L. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2016 m. gegužės 26 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas ir panaikino V. L. paskirtus įpareigojimus: nesilankyti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ centrinėje buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) bei įmonės padaliniuose ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. K., A. L., V. S., D. J., V. J. K..

1.6. 2021 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-10-478/2021, kurioje ieškovas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. ir nuosprendžiu ieškovą iš kaltinimų pagal BK 184 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. išteisino, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

1.7. Pažymėjo, kad jau nuo ieškovui taikytų slaptų kriminalinės žvalgybos veiksmų (t. y. 2015 m. liepos 21 d. iki 2016 m. gegužės 19 d.) buvo aišku, kad ieškovas nepadarė jokių nusikalstamų veikų, o vien paprašė atlygintinai suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) turimą techniką. Taigi, jau nuo 2015 m. buvo akivaizdu, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti faktai kaltinimų ieškovui nepatvirtins. Nors taikant kriminalinės žvalgybos priemones buvo išaiškinta galimai padaryta nusikalstama veika, tačiau tai savaime nepateisina kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo trukmės ir intensyvumo (jos ieškovo atžvilgiu truko daugiau nei pusę metų). Ieškovo teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi. Be to, kriminalinės žvalgybos priemonės buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ ieškovo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. Kaltinamajame akte net nebuvo pateiktas 2015 m. rugpjūčio 25 d. užfiksuotų ieškovo pokalbių su jo sūnumi A. L. bei tuomečiu VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. S. išsamus turinys, tačiau buvo iškraipytas jų turinys galimai siekiant teismą suklaidinti. Baudžiamojoje byloje tretieji asmenys (V. S. ir T. G.), neteisingai interpretuodami ieškovo pokalbio metu pasakytus sakinius, atliko neteisėtus veiksmus pagal savo interpretaciją, t. y. neatlygintinai suteikė statybinę techniką. Ieškovas aiškiai ir vienareikšmiškai buvo prašęs atlygintinai suteikti statybinę techniką UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingiems darbams atlikti, nurodydamas, kad technika bus nuomojama ir bus atsiskaityta, visi darbai bus atlyginami. Iš kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktų duomenų matyti, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo užfiksuotas tik vienas ieškovo pokalbis su V. S., kurio metu buvo kalbama apie technikos nuomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kurią bus apmokėta. Šio pokalbio metu nebuvo gauta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas sau pavaldiems asmenims V. S. ir T. G. neteisėtai nurodė ar kitokiu būdu jiems leido suprasti neatlygintinai suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinę techniką, reikalingą atliekant darbus valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva 43,911–44,232 km ruože.

1.8. Ieškovas 2017 m. gruodžio 28 d. buvo apklaustas kaip įtariamasis ir parodė, kad kaltės nepripažįsta, nes nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų., jam pateiktą įtarimą jis laikė nepagrįstu, netgi prieštaraujančiu užfiksuotiems 2015 m. rugpjūčio 25 d. jo pokalbiams su sūnumi A. ir tuomečiu VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)tarnybos viršininku V. S.. Ieškovas aiškiai pabrėžė, kad šių pokalbių metu jis paminėjo, kad galimos paslaugos UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų teikiamos nuomos pagrindais ir už šias paslaugas bus apmokėta. Teisėsaugos institucijos, turėdamos 2015 m. rugpjūčio 25 d. V. L. kabinete slapta užfiksuotą garso įrašą, kuriame nebuvo užfiksuota nei V. S. parodymuose nurodyta V. L. frazė „labai neskriausti“, nei neteisėtas nurodymas dėl technikos suteikimo neatlygintinai UAB „(duomenys neskelbtini)“, vis tiek 2015 m. rugpjūčio 25 d. V. L. pokalbį su V. S. nurodė 2018 m. gegužės 16 d. Kauno apygardos teismui pateiktame kaltinamajame akte kaip vieną iš pagrindinių kaltinimų pagrindų. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad V. S. aiškiai pasakytą frazę „pamokėsim, panuomosim” interpretavo kaip užmaskuotą neteisėtą nurodymą neatlygintinai padėti įmonės turima statybine technika UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pagrindu davė nurodymą T. G. esant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų prašymui siųsti į jų atliekamą objektą turimą techniką neatlygintinai bei neapskaitant jos panaudojimo, o pats T. G. neatlygintinai suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinės technikos kartu su mechanizatoriais paslaugas ir šių paslaugų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, nepagrindžia V. L. kaltės iššvaisčius VĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tuo padarant įmonei žalą. Papildomai Kauno apygardos teismas savo nuosprendyje nustatė, kad objektyviais įrodymais nustatyta, jog V. S. parodymai dalyje dėl pokalbio su V. L. yra neobjektyvūs, prieštaraujantys byloje ištirtiems įrodymams, todėl yra nepatikimi, ir šia parodymų dalimi teismas nesiremia. Pažymėjo, kad iš 2015 m. slapta užfiksuotų įrašų akivaizdžiai matyti, jog ieškovas nesidomėjo darbų eiga ir pagalbos teikimu. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad V. S. elgsis pagal reikalavimus, išdėstytus VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Kelių tarnybų nuostatuose ir (duomenys neskelbtini) tarnybos viršininko pareiginėje instrukcijoje. Ieškovas, siekdamas laikytis tarnybinės etikos, stengėsi nesikišti į tolesnius procesus dėl VĮ „(duomenys neskelbtini)“ santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir dėl to nesidomėjo, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas. Byloje nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių V. L. ir T. G. pokalbį, apie kurį T. G. nurodė savo parodymuose. V. L. nuolat neigė buvus tokį pokalbį su T. G., kriminalinės žvalgybos veiksmais jis nebuvo užfiksuotas, juo labiau, kai T. G. nurodė ne kartą taręsis su V. S., kokius parodymus duoti, kad sau nepakenktų. Kauno apygardos teismas taip pat nurodė, kad kaltinimo teiginys, kad V. L. T. G., kaip ir V. S., neteisėtai nurodė neatlygintinai padėti įmonės KKT turima statybine technika, įrenginiais bei medžiagomis UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliekant statybos rangos darbus objekte, visiškai nepagrįstas. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas T. G. parodymų dalies apie pokalbį su V. L. net nelaikė įrodymu ir jais nesivadovavo.

1.9. Kauno apygardos teismas sankcionavo ne tik elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę ir fiksavimą panaudojant technines priemones specialia tvarka, bet ir V. L., A. L., V. S., T. G. slaptą sekimą ir techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, tačiau jokie V. L. susitikimai su šiais asmenimis, kurių metu būtų neteisėtai nurodoma neatlygintinai suteikti paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo užfiksuoti.

1.10. Taigi, nepaisant sankcionuotais kriminalinės žvalgybos veiksmais surinktų duomenų, kad ieškovas nepadarė jokių nusikalstamų veikų, ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis buvo laikinas sulaikytas, nepagrįstai nušalintas nuo pareigų, ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas, kaltinamasis aktas buvo surašytas nuslepiant esmines užfiksuotas faktines aplinkybes, taip buvo pateiktas teismo ir išteisinamasis teismo nuosprendis buvo apskųstas.

1.11. Be to, nepaisant tyrimo byloje esančių objektyvių duomenų, bylos tyrimas ikiteisminiame tyrime ir teisminis nagrinėjimas truko nepateisinamai ilgai – apie 6 metus, ieškovui buvo sugriautas asmeninis gyvenimas ir sužlugdyta karjera.

1.12. Dėl nepagrįsto baudžiamojo proceso ieškovas patyrė stresą, nervinę įtampą, pablogėjo ieškovo sveikata, laikino sulaikymo faktas sukėlė išgyvenimų ir ieškovo šeimos nariams, ieškovas dėl ikiteisminio tyrimo prarado darbo pajamas, reputaciją, baudžiamasis persekiojimas vyko ir tęsėsi ilgą laiką, kas lėmė ieškovo įbauginimą. Dėl pažeisto orumo, sugadintos reputacijos ir pablogėjusios sveikatos ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas sutrukdė ieškovui dirbti visą nurodytą laikotarpį jo turėtą kvalifikaciją atitinkantį darbą, nes jis buvo žinomas asmuo, ekspertas, aukštos kvalifikacijos, todėl ieškovui priteistina prašoma 50 000 Eur neturtinės žalos kompensacija.

1.13. Dėl neteisėto sulaikymo 2 dienas ieškovas, kaip VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteko 379,20 Eur pajamų, o dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo 3 mėnesiams ieškovas neteko 11 949 Eur pajamų. Ieškovo išėjimas iš darbo 2016-09-28 buvo išimtinai nustatytų kardomųjų priemonių pasekmė, todėl jeigu nebūtų buvę nurodytų neteisėtų ikiteisminio tyrimo institucijų ir prokuratūros veiksmų, jis galėjo dirbti Įmonės direktoriumi iki 2017-08-31 (nes visi prijungtų „(duomenys neskelbtini)“ įmonių direktoriai dėl reorganizavimo buvo atleisti 2017-10-31) ir atitinkamai gauti 43 869 Eur darbo užmokesčio, 3 817 Eur išeitinės išmokos, 11 950 Eur papildomos išmokos už ilgalaikį darbą. Be to, ieškovas papildomai patyrė 1 450 Eur turtinę žalą dėl apygardos ir apeliacinės instancijos teisme suteiktų teisinių paslaugų baudžiamojoje byloje.

2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

2.1. Nurodė, kad pagal BPK 157 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo įtariamas nusikaltimo, einant tarnybines pareigas, padarymu, įtarimai nurodyto nusikaltimo padarymu buvo pareikšti ir ieškovo pavaldume esantiems asmenims, todėl Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. patenkino Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro prašymą dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ir laikinai, trims mėnesiams (nuo 2016 m. gegužės 26 d iki 2016 m. rugpjūčio 26 d.) nušalino ieškovą nuo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų. Ieškovas buvo kaltinamas pagal BK 228 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Tokiu būdu nusikaltimas, kurio padarymu buvo įtartas ieškovas, tiesiogiai susijęs su jo tarnybos įgaliojimų panaudojimu. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad tuo metu, kai ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų trijų mėnesių laikotarpiui, nebūtų buvę atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami ne tik ieškovo, bet ir kitų, ieškovui pavaldžių asmenų, atžvilgiu, todėl ieškovo einamos pareigos buvo nesuderinamos su jam inkriminuota veika ir jis, eidamas Valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, naudodamasis turima įtaka ir administraciniais įgalinimais, galėjo paveikti kitus jam pavaldžius įtariamuosius, dar neapklaustus liudytojus, sunaikinti ir suklastoti tyrimui reikšmingus dokumentus ir tokiu būdu trukdyti procesui. Taigi, procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymas buvo skirtas esant BPK numatytiems pagrindams ir sąlygoms, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos (negautų pajamų už nušalinimo laikotarpį) priteisimo.

2.2. Ieškovas nenurodė, kokie BPK pažeidimai buvo padaryti nesilaikant procesinių terminų. Ieškovas tik nurodė bendrą baudžiamojo proceso trukmę ir tai, kad jis truko apie 6 metus, tačiau nepagrindė, dėl kokių BPK nuostatų pažeidimo baudžiamasis procesas bylą nagrinėjant teismuose užtruko nepateisinamai ilgai, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų buvus vienai iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtiems veiksmams. Paties ieškovo veiksmai, atlikti pažeidžiant teisės aktus, prisidėjo prie žalos ieškovui atsiradimo. Šiuo atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui (pasekmės kilo ne tiesiogiai dėl ieškovo veiksmų) ieškovo veiksmai turėjo įtakos neigiamoms pasekmėms atsirasti (CK 6.247 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Ieškovas dėl savo nerūpestingumo, aplaidumo sudarė prielaidas žalai kilti, dėl to ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2.3. Būtent ieškovas turi įrodyti žalos padarymo faktą ir jis negali atsidurti geresnėje padėtyje, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo. Ieškovas nurodo, kad gynybai ir advokato paslaugoms sumokėjo 1 450 Eur. Byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta 2022 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45–A–N3/2021 pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tokiu būdu ieškovas turėjo reikalauti atlyginti išlaidas, sumokėtas gynėjams jau pirmos instancijos teisme, nes Konstitucinio Teismo nutarimu pripažino, kad išteisintam asmeniui turi būti atlyginamos jo patirtos išlaidos baudžiamajame procese. Tai, kad negalima reikšti naujų savarankiškų reikalavimų, kurių pagrindą ir dalyką sudaro kitoje byloje neatlygintos bylinėjimosi išlaidos, konstatuota tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje.

2.4. Nors ieškovas nurodė, kad patyrė 71 964,20 Eur nuostolių dėl negauto darbo užmokesčio, kad jo išėjimas iš darbo 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo išimtinai nustatytų kardomųjų priemonių pasekmė ir kad jeigu nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškovas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas galėjo eiti iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., tačiau ji nepateikė įrodymų, kad pradėtas baudžiamasis procesas buvo pagrindas ieškovui nutraukti darbo santykius įmonėje, kad jis negavo kitų pajamų nuo 2016 m. rugsėjo 28 d.

2.5. Ieškovui abstrakčiai nurodžius, kad dėl atsakovės veiksmų buvo padaryta žala jo reputacijai, sukėlė ilgalaikį stresą ir dvasinį sukrėtimą, tai laikytinas tik subjektyvaus pobūdžio vertinimu, kuris nepagrindžia neturtinės žalos dydžio. Ieškovas neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl valstybei negali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalą. Pagrįsdamas neturtinę žalą ieškovas nurodo, kad žiniasklaidoje buvo išspausdinti straipsniai apie jo atžvilgiu vykdytą baudžiamąjį procesą, tačiau šią informaciją paskelbė žiniasklaida, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teisėjai. Valstybė negali kontroliuoti žiniasklaidos priemonių ir nurodyti, kad nebūtų spausdinami straipsniai apie vieną ar kitą asmenį. Ieškovas galėjo kreiptis į žiniasklaidos priemones, kuriose buvo, jo manymu, pateikta tikrovės neatitinkanti informacija ir prašyti ją paneigti.

3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

3.1. Nurodė, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai, įvertinę pirminius bei vėliau gautus ikiteisminio tyrimo duomenis, turėjo pagrindą įtarti, kad ieškovas galimai padarė nusikalstamą veiką ir tuo pagrindu įteikti pranešimą apie įtarimą, vėliau pateikti kaltinimą, o jo kaltės ir nuteisimo ar išteisinimo klausimą perduoti spręsti teismui, nes tik teismas Lietuvos Respublikoje vykdo teisingumą. Šiuo atveju ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, prokuroras ir teismas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė pareigūnų bendrosios rūpestingumo pareigos (BPK 2 straipsnis), taip pat bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo procesas siejamas su subjektyviais kriterijais, todėl skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas negali būti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Asmens kaltės, įrodymų pakankamumo bei kiti klausimai baudžiamajame procese yra sprendžiami teisminio nagrinėjimo metu šalims laikantis rungtyniškumo bei kitų baudžiamojo proceso principų, tačiau siekiant skirtingų procesinių tikslų. Taigi, natūralu, kad šalių pateikiami įrodymų visumos vertinimai gali skirtis. Nagrinėjamu atveju prokuroras turėjo pakankamai duomenų, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, bei galėjo pagrįstai įtarti ieškovą galimai ją padarius. Tai akivaizdu iš bendro ikiteisminio tyrimo metu nustatytų ir teismų nuosprendžiuose aptartų aplinkybių viseto ir kitų baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų konstatuotų aplinkybių, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu.

3.2. Pradinėje bylos tyrimo stadijoje nustačius ir procesiškai užfiksavus ikiteisminiam tyrimui reikšmingas, į galimai padarytą nusikalstamą veiką nurodančias aplinkybes, nebuvo jokio pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, t. y., kad duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (šiuo atveju – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) ir atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi, ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai ir pagrįstai. Remdamasis pirminiais turimais duomenims, vykdydamas baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, prokuroras ne tik galėjo, bet ir turėjo pareigą sutikti su sprendimu pradėti ikiteisminį tyrimą, savo procesiniais sprendimais suteikti adekvatų procesinį statusą ieškovui atskirose proceso stadijose – atitinkamai įtariamojo ir kaltinamojo. Priešingu atveju, turint duomenų apie galimai asmens padarytas nusikalstamas veikas ir, nepaisant to, apklausiant jį liudytoju, būtų buvęs pažeistas baudžiamojo proceso reikalavimas, draudžiantis liudytoju apklausti asmenį, galintį duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką.

3.3. Atsižvelgiant į galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, atitinkamai parinkta ir bylos situacijai savo pobūdžiu adekvati bei proporcinga (viena švelniausių) kardomoji priemonė. Šio ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės pagrįstai pripažintinos pakankamomis objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, o ieškovas galėjo būti pagrįstai įtartas nusikalstamos veikos padarymu ir jo atžvilgiu proporcingai bei adekvačiai priimtini atitinkami procesiniai sprendimai. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, prokuroras neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo neperduoti ikiteisminio tyrimo medžiagos su kaltinamuoju aktu teismui, kur visi tyrimo metu surinkti duomenys ir turi būti galutinai patikrinti ir įvertinti. Jokių duomenų apie galimą prokuroro išankstinį nusistatymą, inicijuojant baudžiamąjį persekiojimą ar neproporcingai taikant procesines prievartos priemones ar kitaip piktnaudžiaujant procesiniais įgaliojimais, byloje nėra. Teismų sprendimuose taip pat nėra konstatuota, kad baudžiamajame procese būta kokių nors piktnaudžiavimo ar neproporcingo prievartos priemonių taikymo apraiškų. Teismai apie tai nepasisako savo procesiniuose dokumentuose, atskirosios nutarties šiuo klausimu taip pat nėra priimta. Ieškovui paskirti įpareigojimai panaikinti teismo procesinėje stadijoje, kurioje jie jau nebebuvo būtini, šių apribojimų paskyrimas ankstesnėse proceso stadijose nevertintini kaip tam laikotarpiui neproporcingi ar pertekliniai.

4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4.1. Nurodė, kad ieškovas praleido senaties terminą, kadangi apie tariamai padarytą žalą sužinojo (galėjo ir turėjo sužinoti) tuo metu, kai sužinojo ir aiškiai suvokė kriminalinės žvalgybos/ikiteisminio tyrimo vykdymo faktą, o ne jį išteisinus. Ieškinio senaties terminas, be kita ko, yra taikytinas atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių aiškių duomenų, kurie bylotų apie padarytas kokias nors klaidas, pažeidimus ar kitas aktualias civilinės atsakomybės sąlygas, o yra tik pakartotinis baudžiamosios bylos nagrinėjimas civiline tvarka. Nagrinėjamoje byloje ieškovas akcentuoja negatyvius išgyvenimus dėl atliktų procesinių prievartos veiksmų ir vienu esminių žalos atlyginimo pagrindu iš esmės laikydamas tai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai neva turėjo nutraukti baudžiamąją bylą remdamiesi surinktais duomenimis, nes jau tuomet buvo aišku, jog nėra padaryta jokia nusikalstama veika. Aktualu tai, jog negatyviems išgyvenimams yra aktualus psichologinio suvokimo momentas, t. y. žmogus sukrėtimą išgyvena ir būna sukrėstas iškart po potencialaus įvykio, o ne po teismo sprendimo ir (ar) jame konstatuotų aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo. Be to, teisės normų aiškinimas neturėtų suteikti galimybės iš esmės tapačius teisinius argumentus ir aplinkybes jau nagrinėjus baudžiamąja tvarka jas pakartotinai nagrinėti civiline tvarka. Atitinkamai reikalavimui ta apimtimi, kiek tai susiję su kriminalinės žvalgybos pareigūnų tariamai neteisėtais veiksmais, yra suėjęs senaties terminas – apie pareikštus įtarimus ieškovas žinojo ir aiškiai juos suprato jau 2016 m. gegužės 24 d., tuomet ieškovas sužinojo (turėjo ir galėjo sužinoti) apie vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, apie kurių tariamą akivaizdų nepagrįstumą, kaip jis pats pristato savo ieškinyje, neva turėjo suprasti STT. Apie tokį tariamą nepagrįstumą tokiu atveju lygiai taip pat nuo sužinojimo momento turėjo suprasti ir ieškovas. Atitinkamai ieškinio daliai, kuria yra reikalaujama neturtinės žalos dėl kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiksmų, taikytinas senaties terminas.

4.2. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai padarė esmines klaidas darydami sprendimus dėl įtarimų ieškovo atžvilgiu pareiškimo ir perdavimo teisti. Nei pirmos instancijos, nei apeliacinis teismas nėra konstatavęs, jog ikiteisminis tyrimas ar kriminalinės žvalgybos tyrimas (ar atskiri jų veiksmai) būtų buvę nepagrįsti ar neteisėti ar jais būtų piktnaudžiauta, todėl tariama ieškovui padaryta žala iš esmės yra kildinama tik iš išteisinimo fakto, o ne konkrečių pažeidimų baudžiamojo proceso metu. Atskiri ieškovo motyvai, jog atsakovas neva turėjo numatyti baudžiamosios bylos baigtį iš anksto, neturi sąryšio su nagrinėjama byla, nes jais tiesiog siekiama pakartotinai reabilituoti ieškovą šįkart jau civilinėje byloje, nors šios bylos esmę sudaro tai, ar atsakovė padarė žalą ieškovui. Nurodomos aplinkybės dėl tariamų neteisėtų veiksmų tėra nulemtos ieškovo subjektyvių pakartotinių baudžiamosios bylos interpretacijų. Baudžiamojoje byloje nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinis teismas nėra pripažinęs, jog kriminalinė žvalgyba ir (ar) ikiteisminis tyrimas buvo neteisėti ar buvo padaryti kokie nors pažeidimai, kurie būtų susiję su kokia nors ieškovui padaryta neturtine žala, nepatogumais ar kitais aktualiais veiksniais, kuriuos ieškovas galėtų objektyviai įrodyti nagrinėjamoje byloje. Ieškovas iš esmės tiesiog subjektyviai vertina atskirus įrodymus baudžiamojoje byloje, kuriuos pakartotinai siekia interpretuoti sau palankia linkme civilinėje byloje, nors jie jau yra tinkamai ištirti ir įvertinti baudžiamojoje byloje. Ieškovas nepagrįstai akcentuoja tariamus pažeidimus baudžiamojoje byloje pakartotinai retrospektyviai vertindamas jau ištirtus įrodymus, nepagrįstai jų pakartotinę interpretaciją ieškinio visumoje pateikdamas kaip žalą patvirtinančius įrodymus.

4.3. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog nuo ieškovui taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų (t. y. nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2016 m. gegužės 19 d.) buvo aišku, kad ieškovas nepadarė jokių nusikalstamų veikų, o vien paprašė atlygintinai suteikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) tarnybos turimą techniką, o tai buvo aišku iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų faktų. Ieškovas nepateikia konkrečių įrodymų dėl kriminalinės žvalgybos ar kitų atliktų veiksmų neteisėtumo, nes ieškinyje savo turiniu iš esmės tik akcentuoja atskirus bylos epizodus bei pateikia pakartotinį hiperbolizuotą ir išskirtinai ieškovui palankų surinktų ir jau baudžiamojo proceso tvarka atliktą įrodymų vertinimą. Natūralu, jog pats baudžiamasis persekiojimas gali būti siejamas su neigiamais išgyvenimais, tačiau vien išteisinimo faktas nagrinėjamoje byloje nėra pagrindas konstatuoti neturtinę žalą, o kasacinio teismo praktika patvirtina, jog išteisinimas gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus. Nurodė, kad ieškovas turėtų įrodinėti tas aplinkybes, kurios būtų susijusios su tariamai padaryta žala, o ne iš esmės neigdamas patį teisingumo įgyvendinimą, įrodinėti tariamą ir teisės aktuose ar teisminėje praktikoje neegzistuojančią pareigą ikiteisminio tyrimo pareigūnams baudžiamosios bylos rezultatą numatyti iš anksto.

4.4. Vien tai, jog ieškovas buvo išteisintas baudžiamojoje byloje, nereiškia, jog buvo padaryta kokia nors neturtinė žala ar pats išteisinimas byloja apie neteisėtus veiksmus, kadangi ieškovo teisės jau buvo apgintos baudžiamajame procese jį išteisinus. Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybė prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas), yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ieškovas būtų skundęs netinkamus STT pareigūnų veiksmus ar ėmėsi ginti savo teises, kuomet jos tariamai buvo pažeidžiamos, ar būtų kokie nors kiti objektyvūs duomenys, kurie rodytų apie objektyvų ir visiškai akivaizdų ikiteisminio tyrimo pareigūnų supratimą (ar prievolę suprasti), jog turint kriminalinės žvalgybos duomenis (ir kitus ikiteisminio tyrimo duomenis) baudžiamojoje byloje jokios nusikalstamos veikos nebuvo padarytos ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai baudžiamąją bylą privalo nutraukti. Ieškinyje išvardintos aplinkybės apie tariamus pažeidimus (iš esmės daugiausiai apie prievolę iš anksto numatyti baudžiamosios bylos baigtį) yra tik baudžiamosios bylos pirmos ir apeliacinės instancijos aplinkybių perpasakojimas pateikiant išskirtinai ieškovui palankią baudžiamosios bylos interpretaciją, darant prielaidas apie nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą ir pateikiant savo įrodymų interpretaciją visiškai ignoruojant faktą, jog baudžiamojoje byloje jokie pažeidimai nebuvo nustatyti, o tai yra konstatavę tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, kurie jokių pažeidimų nenustatė. Ieškovo keliamo argumento, jog nuo pat kriminalinės žvalgybos pradžios buvo aišku, jog jokios nusikalstamos veikos nebuvo padarytos, nepagrįstumą taip pat rodo ir pati ieškovo pateikiama argumentų loginė argumentacija – remiantis ja, perspektyviai veikiantys pareigūnai, neatlikę jokių konkrečių veiksmų, pažeisdami BPK 2 straipsnio reikalavimus, neturėdami jokių objektyvių duomenų, turėtų numatyti, ar konkretūs veiksmai yra nusikalstami, ar ne.

4.5. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl to, jog ieškovas buvo sulaikytas ilgiau nei dvi paras tam nesant teisinio pagrindo, yra deklaratyvios ir nepagrįstos. Ieškinyje nepagrįstai ieškovo sulaikymo aplinkybės tapatinamos su visiškai kito asmens sulaikymu ir prieštarauja objektyviai surinktiems duomenims. Ieškovas nepagrįstai daro ne tik prielaidas apie ieškovo sulaikymą, tačiau kartu kalba apie aplinkybes, kurios yra pernelyg nutolusios nuo šio bylos nagrinėjimo dalyko. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų apie tai, jog būtų buvę padaryti esminiai BPK reikalavimų pažeidimai ir (ar) Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 5 straipsnio pažeidimai, nurodomi pažeidimai, susiję su ieškovo sulaikymu, yra deklaratyvūs ir paremti prielaidomis. Laikino sulaikymo ir paleidimo į laisvę protokolai patvirtina, jog jokie sulaikymo reikalavimai nebuvo pažeisti, o tai patvirtina paties ieškovo įrašai protokoluose.

4.6. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų apie tai, jog ieškovo elgesys balansavo ties neteisėtumo riba, o tai patvirtina liudytojų parodymai, baudžiamojoje byloje nagrinėti kriminalinės žvalgybos protokolai, baudžiamosios bylos teismų nutartys. Ieškovas glaudžiai bendradarbiavo su kitais asmenimis, savo pokalbiais ir elgesiu aiškiai duodamas suprasti, jog pagalbos teikimas yra esminis prioritetas ir perspektyviai žvelgiant apie teikiamos pagalbos apmokėjimą nėra kalbama, elgesiu ir veiksmais sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti.

4.7. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog byla būtų buvus vilkinama, ilgą laiką nebūtų atliekami jokie procesiniai veiksmai, būtų kitų piktnaudžiavimų ar pažeidimų, o ieškovo deklaratyvi pozicija apie pernelyg ilgą baudžiamąjį procesą yra nepagrįsta jokiais objektyviais argumentais ar duomenimis.

4.8. Ieškovas visiškai nepagrindžia savo teiginių apie neigiamus išgyvenimus ar kitas susijusias aplinkybes, kuriomis grindžia neturtinės žalos padarymą, nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų kokias nors aiškias pasekmes ieškovui – dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ir reputacijos pablogėjimas yra grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais ir subjektyviu ieškovo vertinimu, nepateikiant jokių konkrečių duomenų apie tokios tariamos neturtinės žalos padarymą. Nėra pateikta duomenų apie lankymąsi pas gydytoją, nėra duomenų apie bendrą savijautos pablogėjimą, stresą ar iš to išplaukiančias ligas, nėra duomenų apie ieškovo savijautą tariamo dvasinio sukrėtimo metu, kurie galėtų būti objektyviai įvertinti.

4.9. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl teisės į darbą apribojimo yra nepagrįstos – valstybė nesuteikia absoliučios teisės į darbą. Ieškovas prašo priteisti negautas pajamas kaip patirtą turtinę žalą, tačiau nesant neteisėtų veiksmų jų priteisti nėra jokio pagrindo. Pastebėtina, jog būtent ieškovas turi paskaičiuoti tikslią padarytą žalą, nors savo ieškinyje pats pripažįsta, jog prašomos priteisti sumos yra nurodytos neatskaičius mokesčių (t. y. pernelyg didelės). Taip pat iš ieškinio nėra aišku, ar ieškovas siekia įrodyti, jog jo buvusios darbovietės reorganizavimas buvo neteisėtas, kodėl darbo pajamų reikalaujama būtent nagrinėjamoje byloje, taip pat nėra jokių įrodymų apie sumokėtas (ar nesumokėtas) sumas, todėl ieškovas galimai reikalauja priteisti darbo užmokestį, kuris jau buvo pagrįstai sumokėtas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, nėra jokių duomenų apie kreipimąsi į darbdavį, todėl nėra aišku, kodėl su darbo užmokesčiu susiję klausimai nagrinėjami šioje byloje, taip pat abejotina, ar nors viena iš atsakovės atstovių yra kaip nors susijusios su darbo užmokesčio apmokėjimu. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, jog ieškovo reikalavimai dėl darbo užmokesčio ir yra iš dalies pagrįsti, jie neturėtų būtų nagrinėjami šioje byloje, kadangi nė vienos iš atsakovės atstovių kompetencija nesusijusi su darbo užmokesčio mokėjimu ieškovui, todėl iš esmės būtų sprendžiama dėl trečiųjų asmenų (neįtrauktų į bylą) teisių ir pareigų. Be to, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie neteisėtus veiksmus, nėra jokio pagrindo atlyginti turtinę žalą (tiek darbo užmokestį, tiek advokato išlaidas).

11. Apeliantas – ieškovas V. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas neindividualizavo ieškovo situacijos ir neatsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai sumažino ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį. Ieškovas per baudžiamojo persekiojimo laikotarpį patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo su sūnumi ir anūkais, problemą. Ieškovo patirta neturtinė žala yra tęstinio pobūdžio. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ieškovo gyvenimui padarė smarkią neigiamą įtaką, kurios padarinius jis kasdieniniame gyvenime vis dar jaučia ir patiria. Ieškovas prarado sveikatą, darbo pajamas bei reputaciją. Ieškovui du kartus atliktos operacijos. Ieškovui buvo diagnozuotas piktybinis navikas su metastazėmis galvos smegenyse. Ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, vykdytas ir tęstas ilgą laiką, nepaisant to, kad jo ir baudžiamojoje byloje esančių kitų kaltinamųjų (įtariamųjų) asmenų atžvilgiu buvo atlikti slapti kriminalinės žvalgybos veiksmai (procesinės prievartos priemonės), iš kurių buvo pakankamai aiškiai suprantama, jog ieškovas nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų. 2019-05-17 Kauno apygardos teismas dėl ieškovui paskirtų kardomųjų priemonių nurodė, kad beveik tris metus V. L. uždrausti bendrauti su sūnumi yra neproporcinga. Dėl esmingai pažeisto orumo, sugadintos reputacijos ir pablogėjusios sveikatos, ieškovo atžvilgiu pradėtas nepagrįstas ikiteisminis tyrimas sutrukdė ieškovui dirbti jo turėtą kvalifikaciją atitinkantį darbą, nes jis buvo žinomas asmuo, ekspertas, Lietuvoje šioje srityje ekspertų skaičius buvo pakankamai ribotas. Šiam darbui reikėjo nepriekaištingos reputacijos. Ieškovas tai turėjo iki pradėto nepagrįsto ikiteisminio tyrimo pradžios. Ieškovo kvalifikacija buvo aukšta, jis buvo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Šių padarinių kiekis, svarba, trukmė, įtaka ieškovo teisėms sudaro pagrindą nustatyti pakankamai didelį neturtinės žalos atlyginimą, kadangi pasireiškė poveikis daugeliui svarbių asmeninės ir profesinės srities teisių. Atsižvelgiant į visus šiuos reikšmingus kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti, siekiant suteikti pakankamą ir teisingą satisfakciją ieškovui už sukeltus neigiamus padarinius, priteistina 50 000 Eur suma už visus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuratūros pareigūnų neteisėtus veiksmus.

11.2. Pirmosios instancijos teismas neindividualizavo ieškovo situacijos ir neatsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes, dėl šios priežasties nepagrįstai sumažino ieškovo patirtos turtinės žalos dydį. Ieškovui paskirtos kardomosios priemonės visiškai atėmė ieškovo galimybę būti darbo vietoje ir fiziškai dirbti, kas ir sąlygojo 2016-09-08 Susitarimo nutraukti darbo santykius sudarymą. Šiomis paskirtomis kardomosiomis priemonėmis taip pat buvo nurodyta ieškovui nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. K., V. S., t. y. su pavaduotoju ir tarnybų vadovais, o nebendraudamas su pavaduotoju ir tarnybų vadovais ieškovas objektyviai negalėjo atlikti savo darbo funkcijų, taigi buvo priverstas sudaryti Susitarimą. Jeigu ieškovui nebūtų paskirtos kardomosios priemonės, jis nebūtų sudaręs jokio susitarimo dėl darbo santykio nutraukimo, kadangi jis kaip ir visada teisėtai ir tinkamai atliktų savo darbo funkcijas.

11.3. Ieškovui paskirtų kardomųjų priemonių galiojimo metu VĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo reorganizuota ir kitų miestų VĮ „(duomenys neskelbtini)“ įmonių direktoriai buvo atleisti. Šiuo atveju tarp ieškovui paskirtų neproporcingų kardomųjų priemonių ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimo yra koreliacija. Įmonių reorganizavimas buvo iš anksto suplanuotas. Kitu atveju kolektyviai visų kitų miestų VĮ „(duomenys neskelbtini)“ įmonių direktorių atleidimas nepaaiškinamas. Papildomai, ši koreliacija taip pat patvirtina, kad ieškovas tuo pačiu jam paskirtomis nepagrįstomis kardomosiomis priemonėmis buvo priverčiamas išeiti iš darbo. Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, kad jis galėjo ir objektyviai turėjo dirbti iki reorganizavimo sąlygos VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre įregistravimo, t. y. 2017-08-31. Ši Ieškovo pagrįsta prezumpcija būtų realybė, jeigu nebūtų buvę nurodytų neteisėtų veiksmų.

12. Apeliantę (atsakovę) Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra ir Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė apeliacinius skundus, kuriais prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

15. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija pateikė pareiškimą, kuriuo prisidėjo prie Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos apeliacinių skundų, nurodė šiuos apeliacinius skundus palaikanti ir su juose išdėstytais motyvais sutinkanti, prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

16.1. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pati LR Generalinė prokuratūra pateikė teismui apeliacinį skundą, prašydama panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pilna apimtimi naikintinas.

16.2. Priimdamas skundžiamą sprendimą tenkinti iš dalies ieškovo ieškinį, teismas jo tinkamai nemotyvavo, o tik atkartojo ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir jas suabsoliutino.