Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobazar“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024m. kovo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-331-470/2024, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobazar“ ieškinį atsakovui R. A. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir teisės pripažinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Rezoliucinė dalis

15.5. Vadovaujantis CK 6.364¹ straipsnio 8 dalimi, atsakovas privalėjo pateikti įrodymus apie tariamai netinkamą prekės kokybę ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kreipimosi į ieškovę dėl netinkamos prekės kokybės dienos. Kadangi atsakovas kreipėsi į ieškovę 2023 m. vasario 9d., tokį įrodymą atsakovas turėjo pateikti ne vėliau nei iki 2023 m. balandžio 9 d. Tačiau AUDI centro pažyma buvo pateikta tik 2023 m. birželio 8 d. Todėl apeliantė daro išvadą, kad atsakovas pažeidė CK 6.364¹ straipsnio 8 dalyje įtvirtintą terminą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-943-933/2023).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės atstovas 2024 m. kovo 4 d. pateikė teismui prašymą, prašydamas pareikalauti iš UAB „Autojuta“ sekančio pobūdžio informaciją:

19.1. Nurodyti visas galimas priežastis, dėl kurių detalė – naudotas Audi A8 ACC radaras (4H0 907 541C) – yra netinkama.

19.2. Nurodyti, ar vien iš priežasčių, dėl kurios naudoto Audi A8 ACC radaro (4H0 907 541C) negalima pririšti prie automobilio elektronikos, yra tai, kad radaras yra naudota detalė?

19.3. Ar galima kategoriškai daryti išvadą, jog naudotas Audi A8 ACC radaras (4H0 907 541C) yra netinkamos kokybės?

21. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes ir CPK 12 ir 13 straipsniuose įtvirtintus rungimosi ir dispozityvumo principus, siekdamas pašalinti ieškovės (apeliantės) bet kokias abejones dėl galimo šių teisės normų pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas nutaria prijungti prie bylos apeliantės naujai pateiktą įrodymą, kadangi naujasis įrodymas susijęs su apeliacijos dalyku, apeliantė laiku negalėjo pateikti jo teismui, be to, kartu naujasis įrodymas papildo atsakovo jau pateiktus į bylą įrodymus, atsakovas ir jo atstovė su juo yra susipažinę ir turėjo galimybę pasisakyti dėl pateikto įrodymo įrodomosios reikšmės (CPK 314 straipsnis).

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

23. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių, dėl vartotojo įsigytos prekės kokybės ir vartotojo teisės nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį bei susigrąžinti sumokėtus pinigus.

24. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas R. A. 2023 m. sausio 29 d. užsakė per ieškovės UAB „Autobazar“ internetinę svetainę www.srotas24.lt prekę – naudotą automobilio Audi A8 ACC radarą, užsakymo Nr. 341024. Užsakymo patvirtinime nurodyta, kad prekė bus pristatyta per 3-7 darbo dienas. Tą pačią dieną atsakovas už perkamą prekę pervedė ieškovei (pardavėjui) 348 Eur. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas 2023 m. vasario 6 d. gavo prekę, o 2023 m. vasario 9 d. informavo ieškovę, jog prekę nori grąžinti ir paklausė, kokius veiksmus pirkėjas turi atlikti. Atsakovas nurodė ieškovei, kad pristatęs savo automobilį elektrikui, pastarasis niekaip negalėjo įgytos prekės „pririšti“ prie automobilio, todėl elektrikas padarė prielaidą, kad problema yra pačiame radare. Ieškovės atstovas 2023 m. vasario 10 d. savo atsakyme atsakovui nurodė, kad elektroninėms detalėms reikia išrašo iš oficialaus specializuoto serviso, kuris patvirtintų, kad prekė neveikia.

28. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2023 m. rugsėjo 13 d. priėmė nutarimą Nr. 10G-2052, kuriuo nutarė:

28.1. Patenkinti vartotojo R. A. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę bei jos pristatymą sumokėtus pinigus (348 Eur).

30. Nagrinėjamu atveju Tarnybos nutarimas neįsigaliojo, nes UAB „Autobazar“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovei teisę negrąžinti atsakovui už prekę sumokėtų 348 Eur. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas praleido terminą pateikti prašymą dėl prekės grąžinimo, be to, atsakovas neįrodė, kad ieškovė pardavė atsakovui nekokybišką prekę.

33. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį ir ginčo dėl to nėra, tai be bendrųjų CK XXIII skyriuje išdėstytų pirkimą–pardavimą reglamentuojančių teisės nuostatų, byloje taikytinos ir vartojimo pirkimo–pardavimo ypatumus reglamentuojančios CK XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos.

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

35. Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). CK 6.363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pristatyti vartotojui šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes. Pagal CK 6.333 straipsnio, reglamentuojančio bendruosius daikto kokybės reikalavimus, 6 dalį laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

36. Apeliantė skunde teigia, kad atsakovas neįrodė, jog prekė nekokybiška. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip akivaizdžiai nepagrįstus dėl žemiau nurodytų priežasčių.

37. Kaip matyti iš atsakovo ieškovei 2023 m. birželio 8 d. pateikto UAB „Autojuta“ išrašo, atsakovo automobiliui (duomenys neskelbtini) įdėjus iš ieškovės įgytą prekę – naudotą ACC radarą (4H0 907 541C), iš gamintojo duomenų bazės buvo gautas pranešimas, kad radaras yra nuo kitos transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), todėl naudoti atsakovo automobiliui yra netinkamas. Tai reiškia, kad tokios prekės, kurią atsakovas įsigijo iš ieškovės, jis negali naudoti savo automobilyje pagal įprastinę ar specialią jos paskirtį ir ši aplinkybė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis byloje nebuvo paneigta.

38. Dar daugiau, minėtą išvadą patvirtina ir kitas atsakovo į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – MB „Autoraja“ 2024 m. vasario 8 d. pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovo automobiliui Audi A8, (duomenys neskelbtini), negalima pritaikyti iš ieškovės įgytos detalės – ACC radaro (4H0 907 541C) (prikoduoti/nuimti komponentų apsaugos, nes iš duomenų bazės rodomas pranešimas apie klaidą: radaras yra užblokuotas – programinė įranga neleidžia prisijungti prie radaro kodavimui), todėl ši detalė yra netinkama naudoti.

39. Siekdama paneigti atsakovo argumentus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui UAB „Autojuta“ 2024 m. vasario 23 d. atsakymą į jos užduotus klausimus, kuriame nurodyta, kad atliekant ACC radaro (4H0 907 541C) montavimo darbus buvo naudojama Audi AG diagnostinė įranga ODIS, kad detalė yra netinkama naudoti, todėl ją reikia pakeisti. Dėl kokių priežasčių radaras yra netinkamas naudoti, negalima pasakyti, nes Audi A8 gamintojas nenumatęs radaro ardymo ar jo defektų/pažeidimų diagnostikos būdų. Naudotus radarus prikoduoti ir sukalibruoti naudojimui galima.

40. Taigi, apeliantės naujai pateiktas įrodymas, priešingai nei nurodo pati apeliantė, tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jau sandorio sudarymo metu ieškovė pardavė atsakovui netinkamą jo automobiliui naudoti prekę.

41. Kaip minėta, pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Pagal CK 6.363 straipsnio 1 dalį, laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą). Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024).

43. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).

44. Vadovaujantis aptartomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisiniu ginčo teisinių santykių reguliavimu ir nurodyta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju nekyla abejonė, kad atsakovas įgijo iš ieškovės netinkamą savo automobiliui prekę, kurios jis negali naudoti pagal tiesioginę paskirtį specializuotų įmonių pateiktų išvadų pagrindu (CPK 185 straipsnis).

45. Pažymėtina, kad pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Įrodinėjimo prasme tai reiškia, kad būtent pardavėjas privalo įrodyti, jog prekės trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui ir dėl to, kad šis pažeidė daiktų saugojimo ar naudojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė tokių įrodymų į bylą nepateikė ir aptartų jos atsakomybę šalinančių aplinkybių iš viso neįrodinėjo.

46. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė savo ieškinio faktinio pagrindo, t. y. neįvykdė įrodinėjimo pareigos, kaip tai numato CPK 178 straipsnis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą atmesti ieškinį kaip neįrodytą.

47. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą ir kitą apeliacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad atsakovas praleido 14 dienų prekės grąžinimo terminą, kad pagal CK 6.364¹ straipsnio 8 dalį atsakovas privalėjo pateikti įrodymus apie tariamai netinkamą prekės kokybę per 2 mėnesius, tačiau tokį įrodymą pateikė tik po 4 mėnesių.

48. Visų pirma pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2023 m. sausio 29 d., atsakovui (pirkėjui) prekė pristatyta 2023 m. vasario 6 d., o pretenzija dėl prekės netinkamos kokybės bei reikalavimas grąžinti pinigus už prekę ieškovei pareikštas 2023 m. vasario 9 d. Aptariamam kontekste atkreiptinas dėmesys, kad joks teisės aktas nenumato vartotojui pareigos pareiškus jam pretenziją dėl prekės netinkamos kokybės kartu pateikti ir tai pagrindžiančius įrodymus.

49. CK 6.364¹ straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad vartotojas, siekdamas įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, privalo pranešti pardavėjui apie prekės kokybės reikalavimų neatitiktį ne vėliau kaip per du mėnesius nuo neatitikties aptikimo dienos. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta nutarties 48 punkte, šis terminas nebuvo pažeistas.

50. CK 6.364 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu.

51. VVTAT, vertindama vartotojo (atsakovo) keliamo reikalavimo pagrįstumą, pažymėjo, kad prekė buvo įsigyta 2023 m. sausio 29 d., o vartotojas į pardavėją dėl netinkamos prekės grąžinimo kreipėsi 2023 m. vasario 9 d. Pardavėjai pareikalavus, pirkėjas 2023 m. birželio 8 d. pateikė AUDI centro išvadą, kad įsigyta prekė vartotojui netinkama. Todėl Tarnyba padarė išvadą, kad prekės trūkumas paaiškėjo nesuėjus vienerių metų terminui nuo prekės įsigijimo. Su tokiu vertinimu sutiko pirmosios instancijos teismas.

52. Atsižvelgdamas į nutarties 49-50 punktuose pateiktą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliantės argumentus, kad atsakovas praleido įstatymu nustatytą terminą prekei grąžinti.

53. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas visiškai nesiaiškino, ar atsakovo pasirinkta teisių gynimo priemonė (sutarties nutraukimas) šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga.

54. Prekių grąžinimą ar keitimą reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos 2001-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 738 redakcija) (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 18 punkto nuostatomis, netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos Civilinio kodekso 6.364¹, 6.364² ir 6.364³ straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Minėtos įstatymo nuostatos įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d. (2021 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-466).

55. CK 6.364¹ straipsnyje numatytos vartotojo teisės, kai prekė yra netinkamos kokybės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.

56. CK 6.364¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.364³ straipsniu, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.364² straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui.

57. Šioje byloje atsakovas pasirinko teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi įsigyta prekė turi esminių trūkumų.

58. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalyje (atitinka nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos CK 3.364¹ straipsnio 4 dalį) įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo pirkėjui suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 27 punktas; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 32 punktas).

59. Be to, kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje (atitinka nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos CK 3.364³ straipsnio 3 dalį) įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas jam nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 28 ir 29 punktai).

60. Taigi, kaip teisingai nurodyta atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą, įstatyme nėra įtvirtinta vartotojų teisių gynimo būdų hierarchija, atsakovas šiuo atveju pasirinko vieną iš savo teisių gynimo būdų – pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, nes įsigyto daikto jis negali naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Pažymėtina, kad ginčo šalims nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį, sutarties šalys yra grąžinamos į ikisutartinių santykių buvusią padėtį, t. y. nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių yra taikoma restitucija (Civilinio kodekso 6.145 straipsnis).

61. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Taip pat nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių ar išskirtinai rėmėsi tik atsakovo pateiktais paaiškinimais. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus vertino kitaip, nei pageidauja apeliantė, nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė bylos įrodymus vertina selektyviai, išskirtinai savo naudai ir vienpusiškai, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini, kaip nepagrįsti.

62. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė byloje teisėtą sprendimą, todėl panaikinti jį ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

63. Atsakovas R. A. prašo priteisti iš ieškovės 520 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomas priteisti išlaidas patvirtina 2024 m. balandžio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 28 ir jos sumokėjimą patvirtinantis 2024 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymas. Apeliacinės instancijos teismui ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovo prašymas priteisti iš apeliantės 520 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą laikytinas pagrįstu (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobazar“ (j. a. k. 304428396) 520 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.