Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1351-661/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-23
Bylos Nr.: 2A-1351-661/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas: E. D., Z. B.
Atsakovas: J. G.

Civilinė byla Nr. e2A-1351-661/2020Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01414-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.2.1.9.3; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių E. D. ir Z. B. ieškinį atsakovei J. G. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens teisės į privatų gyvenimą gynimą bei neturtinės žalos atlyginimo aiškinimo ir taikymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovės E. D. ir Z. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. G. kiekvienai ieškovei po 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodė, kad atsakovė yra ieškovių kaimynė. Atsakovė nuo 2008 m. nuolatos neteisėtai rinko informaciją apie ieškovių privatų gyvenimą. Atsakovė su mobiliuoju telefonu ir filmavimo kamera, būdama prie ieškovių sklypų ribos gatvėje ir atėjusi į ieškovės Z. B. žemės sklypą filmavo ieškoves, sklypo teritoriją, ieškovių gyvenamąjį namą bei darė garso įrašus. Atsakovė filmavo ieškovę Z. B., kuomet ši dirbo kieme, tvarkė aplinką, gėrė kavą gyvenamojo namo balkone, pro atidarytas gyvenamojo namo duris filmavo namo vidų, sekė ir filmavo prie pašalinių asmenų, kuomet ieškovė Z. B., kuri pagal verslo liudijimą verčiasi automobilių parkavimu, parkavo automobilius savo žemės sklypo teritorijoje, kas turėjo neigiamą poveikį ieškovės Z. B. verslui, bendravimo galimybėms su pašaliniais asmenimis ir pan. Taip pat atsakovė ieškovę E. D., kuri yra neįgali, filmavo sėdinčią invalido vežimėlyje nuo gatvės pusės prie gyvenamojo namo, įžeidinėjo ją, traumavo. Tokie atsakovės veiksmai ieškovėms darė neigiamą poveikį sveikatai ne tik emociškai, bet ir psichiškai, kėlė nerimą ir stresą. Atsakovė tai darė eilę metų ir nuolatos. Ieškovių manymu tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovėms atsiradusių žalingų pasekmių yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys. Ieškovėms buvo padaryta psichinė žala, dvasiniai išgyvenimai, sumažėjo bendravimo galimybės, nes atsakovė fotografavo ieškoves prie pašalinių asmenų, viešoje vietoje ir pan. Atsakovės veiksmai yra pakankama neturtinės žalos atsiradimo priežastis.

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovės nepagrįstai teigia, kad atsakovė neteisėtai rinko informaciją apie jas net nuo 2008 metų. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį. Ieškovių reikalavimas kildinamas iš baudžiamosios bylos Nr. 1-192-804/2018. Minėtoje byloje atsakovė buvo išteisinta, nesant jos veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties. Taigi, šioje civilinėje byloje, be nurodytos bylos, nėra jokių duomenų, įrodančių, jog atsakovė rinko informaciją apie ieškoves nuo pat 2008 metų, todėl ši ieškinio dalis yra nepagrįsta. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė rinktų informaciją apie privatų ieškovių gyvenimą. Fiksavimas vyko dažnai atvirai, nepatenkant į nukentėjusiųjų namų valdų, fiksuotos tik viešai matomos, bendro pobūdžio aplinkybės, dažnai matant nukentėjusioms, o surinkti duomenys niekur nebuvo viešinti. Atsakovės veiksmai buvo sąlygoti pačios ieškovės Z. B. veiksmų, atsakovę filmuojant bei skundžiant valstybinėms institucijoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, teismas nusprendė priteisti ieškovei Z. B. iš atsakovės J. G. 500,00 Eur neturtinę žalą; priteisti ieškovei E. D. iš atsakovės J. G. 500,00 Eur neturtinę žalą; kitą ieškinio dalį atmetė.

6. Teismas rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais baudžiamojoje byloje. Teismas sprendė, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. išnagrinėjęs baudžamąją bylą apeliacine tvarka nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-626/2018, be kita ko, konstatavo, jog J. G. veiksmai sukūrė neigiamą mikroklimatą nukentėjusiosioms vykdant veiklą ir gyvenant privačiai. Apygardos teismo nuomone, tai sudaro pagrindą išvadai, jog dėl dažno nukentėjusiųjų vykdomos veiklos fiksavimo ir pačių nukentėjusiųjų filmavimo buvo pažeistos nukentėjusiųjų teisės vykdyti verslo veiklą savo kieme ir gyventi privačiai, be nepageidaujamo dėmesio. Šiuos veiksmus kaltinamoji įvykdė veikdama tyčia, iš esmės neturėdama jokio teisėto pagrindo.

7. Teismas, nustatydamas ieškovėms priteistinos neturtinės žalos dydį, sutiko su ieškovių nurodytais argumentais, jog dėl atsakovės veiksmų jos patyrė nuolatinio stebėjimo pojūtį, kas neigiamai atsiliepė jų psichinės sveikatos būklei. Tai neabejotinai sukėlė ieškovėms neigiamus išgyvenimus, stresą, nervinę įtampą. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visumą, bei į tai, kad duomenų, jog ieškovės dėl patirtų išgyvenimų kreipėsi į medikus ar kad dėl atsakovės veiksmų buvo ženkliai sutrikdyta jų sveikata, byloje nėra, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais konstatuoja, kad ieškovių prašoma priteisti po 2 000,00 Eur neturtinės žalos suma kiekvienai yra neproporcingai didelė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į suformuotą teismų praktiką nustatė, kad ieškovėms yra padaryta po 500,00 Eur neturtinė žala kiekvienai, kuri priteistina ieškovėms iš atsakovės (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 1 d., 2 d.). Kita ieškinio dalis atmesta kaip nepagrįsta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantė (atsakovė) J. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė nesutinka su priimtu teismo sprendimu motyvuodama tuo, jog teismų baudžiamosiose bylose nustatytų aplinkybių didžioji dauguma, t.y. virš 90 procentų nuotraukų nesusijusi su ieškovių privačių gyvenimu, jose yra fiksuojamos jų neteisėtai vykdomo automobilių parkavimo verslo aplinkybės, dėl kurių atsakovė daugelį kartų kreipėsi į teisėsaugos institucijas, dėl to ieškovės buvo baudžiamos už neteisėtą veiklą. Kita dalis nuotraukų ir vaizdo įrašų taipogi yra visiškai nesusijusi su ieškovių asmeniniu gyvenimu. Jose taip pat buvo fiksuojami ieškovių, atsakovės supratimu, pažeidimai, bei neteisėta veikla pasireiškusi ieškovių tarp sklypų einančios atsakovės tvoros nugriovimu, atsakovės žemės grunto pasisavinimu, ieškovėms neturint jokio statybą leidžiančio dokumento namo balkonui statyti, ieškovės Z. B. veiksmais pasisavinant kaimyno malkas ir t.t. Šiuo atveju pažymėtina, kad nors atsakovė iš tiesų laikotarpyje nuo 2016 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. spalio 24 d. padarė pakankamai daug vaizdo nuotraukų bei įrašų, ji neturėjo tyčios fiksuojant ieškovių pažeidimus pažeisti jų privataus gyvenimo. Atsakovės veiksmus fiksuojant ieškovių neteisėtą verslo veiklą bei kitus pažeidimus, išprovokavo pačios ieškovės Z. B. elgesys filmuojant atsakovės gyvenamąją aplinką, kas sudaro pagrindą vadovaujantis CK 6.253 str. 1 d., netaikyti atsakovės atžvilgiu civilinės atsakomybės. Atsakovė taip pat nesutinka su neturtinės žalos dydžiu ir mano, jog ji neproporcingai didelė.

9. Ieškovės E. D. ir Z. B. pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovės iš esmės laikosi pozicijos, nurodytos ieškinyje bei sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl prejudicijos

11. Ieškovių reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra susijęs išnagrinėta Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamąja byla Nr. 1-192-804/2018, kurioje atsakovė buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. spalio 24 d. neteisėtai rinko informaciją apie ieškoves.

12. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi, prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

13. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-192-804/2018 J. G. pripažino kalta pagal BK 167 str. 1 d. (dėl dviejų nusikalstamų veikų, padarytų abiejų ieškovių atžvilgiu) bei išteisino ją dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 str. 1 d., L. B. atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-626/2018, išnagrinėjęs J. G. ir L. B. apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė dalyje dėl kaltinamosios nuteisimo pagal BK 167 str. 1 d. ir J. G. išteisino pagal BK 167 str. 1 d. (dvi veikos, veiksmai prieš Z. B. ir E. D.), jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamoje nusižengimo požymių; nukentėjusiųjų Z. B. ir E. D. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų paliko nenagrinėtus; kitą pirmos instancijos nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

14. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendyje bei Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendyje (19, 23 p.) konstatavo, kad iš DVD-R diske, paimtame iš kaltinamosios, yra 7 141 nuotraukos, kuriose užfiksuotos ieškovės, esančios savo namų valdoje (fiksuojant nukentėjusiųjų asmeninio gyvenimo detales, kaip antai: nukentėjusiųjų vykdomus žemės ūkio darbus jų privačioje žemės valdoje, jų judėjimą, išėjimą ir įėjimą į namus, tarpusavio bendravimą bei bendravimą su kitais asmenimis, atliekamus namų remonto ir kitus darbus); nedidelė medžiagos (fotonuotraukų ir vaizdo medžiagos) dalis susijusi su nukentėjusiųjų asmeniniu gyvenimu, didžioji (virš 90 proc.) kaltinamosios fiksuotos medžiagos dalis yra susijusi su nukentėjusiųjų verslu – automobilių parkavimu savo privataus kiemo teritorijoje. 2018 m. rugsėjo 10 d. apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, jog J. G. veiksmai sukūrė neigiamą mikroklimatą nukentėjusiosioms vykdant veiklą ir gyvenant privačiai. Apygardos teismo nuomone, tai sudaro pagrindą išvadai, jog dėl dažno nukentėjusiųjų vykdomos veiklos fiksavimo ir pačių nukentėjusiųjų filmavimo buvo pažeistos nukentėjusiųjų teisės vykdyti verslo veiklą savo kieme ir gyventi privačiai, be nepageidaujamo dėmesio. Šiuos veiksmus kaltinamoji įvykdė veikdama tyčia, iš esmės neturėdama jokio teisėto pagrindo. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios nustatytos aplinkybės baudžiamojoje byloje yra prejudicinės ir iš naujo neįrodinėtinos.

Dėl asmens teisės gerbti privatų gyvenimą tinkamo įgyvendinimo

15. Apeliantė, ginčydama ieškovių reikalavimus, nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje teismas, ištyręs atsakovės veiksmus, nustatė, jog atsakovės veiksmais nėra užfiksuota jokios jautrios nukentėjusioms informacijos, o fiksuotos tik viešai matomos bendro pobūdžio aplinkybės ir ieškovėms nepateikus jokių papildomų įrodymų, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė rinko informaciją apie ieškovių privatų gyvenimą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.

16. Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 2.23 straipsnis, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuriuo įgyvendinta 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – Direktyva 95/46). Todėl asmens fotografavimo ar kitokio vaizdo fiksavimo priemonių panaudojimo teisėtumo patikrinimui taikytinos nurodytuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos.

17. CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan. (straipsnio 2 dalis); 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

18. Nagrinėjamu atveju prejudiciškai nustatyta, kad J. G. veiksmai sukūrė neigiamą mikroklimatą nukentėjusiosioms vykdant veiklą ir gyvenant privačiai. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. įsiteisėjusiame nuosprendyje (23 p.) konstatuota, jog tai sudaro pagrindą išvadai, kad dėl dažno nukentėjusiųjų vykdomos veiklos fiksavimo ir pačių nukentėjusiųjų filmavimo buvo pažeistos nukentėjusiųjų teisės vykdyti verslo veiklą savo kieme ir gyventi privačiai, be nepageidaujamo dėmesio. Šiuos veiksmus kaltinamoji įvykdė veikdama tyčia, iš esmės neturėdama jokio teisėto pagrindo. Kaltinamosios elgesys neatitinka socialinių ir kultūrinių reikalavimų, prieštarauja bendražmogiškoms vertybėms, tokioms, kaip gerbimas kitų asmenų teisių, susilaikymas nuo veiksmų, darančių kitam asmeniui ne tik fizinę, bet ir psichinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas kaltinamąją J. G., konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad J. G. inkriminuota veika siekia būtent baudžiamajai atsakomybei keliamą pavojingumo reikalavimą, kuris būtų pagrindas jai taikyti baudžiamąją atsakomybę, nagrinėjamu atveju taikytina švelnesnė atsakomybės rūšis – civilinė atsakomybė, kuri gali būti pakankama siekiant sulaikyti J. G. nuo tolimesnių neteisėtų veiksmų ir poelgių. Taigi, nors J. G. ir buvo išteisinta (netaikyta baudžiamoji atsakomybė), tačiau įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuoti apeliantės neteisėti veiksmai, kuriais ji pažeidė ieškovių teisę į privatų gyvenimą, todėl šiuo atveju atsakovei kyla civilinė atsakomybė.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

19. Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu yra keliami klausimai dėl neturtinės žalos pobūdžio ir kriterijų nustatant žalos dydį. Pažeista teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą nagrinėjamu atveju ginama atlyginant neturtinę žalą. Neturtinė žala ir jos dydis nustatomi remiantis CK 6.250 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, kurie yra aktualūs sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, ją nustatė po 500 EUR ieškovėms.

20. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad konkretaus neturtinės žalos dydžio nustatymas konkrečioje byloje yra fakto klausimas, tačiau neturtinės žalos nustatymo teisinių kriterijų tinkamas taikymas ir aiškinimas yra teisės klausimas, kuris keliamas apeliantės skunde ir dėl kurio teisėjų kolegija pasisako.

21. Teismo konstatuota, kad teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka, turi būti taikomas ir kitas pažeistų teisių gynimo būdas – neturtinės žalos atlyginimas. Teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgement of 6 November 2003, § 33); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, bylos Nr. 3K-3-569/2006, kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje padarytomis išvadomis, kad šiuo atveju tinkamam ieškovių pažeistos teisės apgynimui vien tik teisės pažeidimo fakto konstatavimo nepakanka kompensuoti padarytą žalą, todėl reikalinga ieškovėms priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo aspektu negalima sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pačių ieškovių veiksmai turėjo įtakos, pažeidžiant jų teisę į privatumą, ir žala nekonstatuotina.

22. CK 2.23 straipsnis nereglamentuoja neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, šie kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, t. y. asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje pateiktas neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas nėra išsamus ir baigtinis, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Teismas pagal teisinius kriterijus nustatinėja neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl nukentėjusiojo nurodyto žalos dydžio sumažinimo. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. SP UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z., M. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į formuojamą paminėtą kasacinio teismo praktiką ir neturtinės žalos dydį nustatė atsižvelgdamas į kriterijų visumą dėl abiejų įstatymo (CK 2.23 straipsnio 1 ir 3 dalies) nuostatų pažeidimo. Dėl to negalima sutikti su apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentais, kad nustatant žalos dydį nebuvo atsižvelgta į kriterijų visumą bei visus padarytus pažeidimus (deliktus).

24. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį pagrįstai atsižvelgė į neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visumą, bei į tai, kad duomenų, jog ieškovės dėl patirtų išgyvenimų kreipėsi į medikus ar kad dėl atsakovės veiksmų buvo ženkliai sutrikdyta jų sveikata, byloje nėra, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais konstatavo, kad ieškovių prašoma priteisti po 2 000,00 Eur neturtinės žalos suma kiekvienai yra neproporcingai didelė. Teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju ieškovėms yra padaryta po 500,00 Eur neturtinė žala kiekvienai, kuri priteistina ieškovėms iš atsakovės (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 1 d., 2 d.).

Dėl bylos baigties

25. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

27. Ieškovės neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

apeliantės J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina