Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. R. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis, Vilniaus teritorinė ligonių kasa.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Irmantas Gaidelis su pareiškėjo (skolininko) skundu nesutiko ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.

Antstolis nurodo, kad skolininko skundas dėl antstolio procesinių veiksmų nepagrįstas ir neįrodytas. Antstoliui nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrindžia skolininko skundo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų. Antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-12-03 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. Nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Antstolis parengė vykdymo išlaidų apskaičiavimus, raginimus įvykdyti sprendimą, kurie 2021-12-06 išsiųsti skolininkui į (duomenys neskelbtini). 2021-12-07 procesiniai dokumentai įteikti. 2021-12-21 skolininkui neapmokėjus skolos, taikytos priverstinio vykdymo priemonės. Procesiniai dokumentai išsiųsti gavėjams (įteikta 2021-12-27). 2022-01-07 gautas skolininko skundas dėl antstolio procesinių veiksmų, kuriuo reikalaujama panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio procesinius dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. y. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų laisvės atėmimo vietų įstaigos sąskaitoje). Šiam momentui skolininkas piniginių lėšų skolai dengti nėra įmokėjęs, piniginių lėšų neišieškota priverstinai. Skundžiamu 2021-12-21 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, esančios įkalinimo įstaigos asmens sąskaitoje, viršijančios 1 MMA sumą. Taigi, skolininko skundo argumentai nepagrįsti, kadangi antstolis nenukreipė išieškojimo į skolininko lėšas įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija 1 MMA sumos, dėl ko nepažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalies, 739 straipsnio 9 punkto, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 12 punkto reikalavimų. Vykdomojoje byloje vykdymo išlaidos apskaičiuotos, vadovaujantis SVI nuostatomis ir indeksuotos pagal SVI 135 punktą (veiksmų atlikimo momentu galiojo 119,5 vartotojų kainų indeksas).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta įteikus jiems nutarties skirti rašytinį posėdį patvirtintą kopiją ir paskelbiant pranešimą specialiame interneto puslapyje (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia pareikštas skundas dėl antstolio veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo panaikinti: 1) 2021 m. gruodžio 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo vykdymo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, 2) 2021 m. gruodžio 21 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio nurašymo piniginių lėšų, 3) 2021 m. gruodžio 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Pažymėtina, kad teismas pareiškėjo skundžiamus antstolio veiksmus, jų pagrįstumą vertina skundo ribose, t. y. pagal skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas panaikinti antstolio vykdymo procese priimtus procesinius dokumentus, nurodo, kad patvarkymai neteisėti, todėl naikintini.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks veikimas, viršijant įgaliojimus, vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsnis). Pareiškėjo pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 139,57 Eur sumos išieškojimo iš skolininko E. R. išieškotojai Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Dėl informavimo apie raginimą įvykdyti sprendimą ir dokumentų įteikimo

Pareiškėjas nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą vykdymo procesą, įteikiant jam raginimą įvykdyti sprendimą ir suteikiant galimybę išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei papildomų išlaidų, bet iš karto pradėtas 139,57 Eur skolos su 128 Eur vykdymo išlaidomis išieškojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, turi būti vadovaujamasi ne tik CPK 604-605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122 ir 123 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2008; 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012; 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2015).

Vadovaujantis bylos duomenimis, nustatyta, kad skolininkui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai 2021-12-07, juos įteikus skolininko buvimo vietoje – (duomenys neskelbtini). 2021-12-03 raginime įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos turi būti sumokėta skola ir vykdymo išlaidos į antstolio depozitinę sąskaitą, o neįvykdžius šiame raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus šiame raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Atsižvelgiant į tai, kad raginimas skolininkui buvo įteiktas 2021-12-07, raginimo įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) termino pabaiga suėjo 2021-12-17. 2021-12-21 skolininkui neapmokėjus skolos, taikytos priverstinio vykdymo priemonės. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad antstolis tinkamai 2021-12-07 įteikė pareiškėjui procesinius dokumentus per laisvės atėmimo bausmę vykdančią įstaigą (CPK 125 straipsnio 2 dalis), duomenų, kad skola sumokėta per raginime nurodytą terminą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Dėl nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitose

Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės, be kita ko, yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir darbo užmokesčio (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai).

Skolininkui neapmokėjus skolos, 2021-12-21 taikytos priverstinio vykdymo priemonės – priimtas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, numatytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 12 punkte, t. y. antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su Instrukcijos 9 punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kol bus išieškota antstolio patvarkyme nurodyta skolos ir vykdymo išlaidų suma, kiekvieną kalendorinį mėnesį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitos išieškomos skolininkui priklausančios lėšos, viršijančios CPK 739 straipsnio 9 punkte nurodytą sumą. CPK 739 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pinigų suma, iš kurios išieškoti negalima - laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Taip pat išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino (CPK 668 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 dalį, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma dvidešimt procentų, o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Nustatyta, kad skundžiamu 2021-12-21 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, esančios įkalinimo įstaigos asmens sąskaitoje, viršijančios 1 MMA sumą. Patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolis, vadovaujantis CPK 688 straipsniu, areštuoja 139,57 Eur skolos ir 128 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 267,57 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų sumos, viršijančios 1 MMA dydį, esančios įstaigos (duomenys neskelbtini) sąskaitoje. Patvarkyme nurodyta, kad jei po taikyto arešto, skolininko lėšų sumos, kuri viršija 1 MMA dydį, neužtenka padengti vykdomam išieškojimui, antstolis reikalauja, vadovaujantis CPK 749, 611, 733-743 straipsniais, iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko gaunamų lėšų dalies, viršijančios nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo skolininko gaunamų lėšų, neviršijančios vieno MMA. Taigi antstolis įkalinimo įstaigos administracijai skundžiamu antstolio patvarkymu nurodė vykdyti išskaitas iš skolininko pajamų, iš kurių išskaitymus leidžia CPK nuostatos, tuo tarpu disponavimas likusiomis pajamomis antstolio patvarkymu nėra ribojamas.

Pareiškėjas nurodo, kad, skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolio 2021 m. gruodžio 21 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gruodžio 21 d. nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti panaikinti.

Dėl Vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su 2021 m. gruodžio 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašo jį panaikinti, nes antstolis reikalauja nepagrįstai ir neprotingai didelių vykdymo išlaidų.

Teismas pažymi, kad skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia; to nepadarius, priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, kurių viena – vykdymo išlaidų atlyginimas antstoliui (CPK 610 straipsnis).

2021-12-21 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskaičiuotos 128 Eur vykdymo išlaidos, kurias sudaro 28,68 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose; 95,60 Eur atlygis antstoliui; 3,72 Eur išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas (paštas ir kurjeriai).

Vadovaujantis CPK 609 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 31 punkte nustatyta, kad, atlikęs vykdymo veiksmą ir apskaičiavęs už jį vykdymo išlaidas, antstolis tai nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktą, visos vykdymo išlaidos, išskyrus Instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.4 punktu nustatyta, kad išieškotinoms sumoms nuo 50 Eur iki 300 Eur, administravimo išlaidos yra 24 Eur, o atlygis antstoliui – 80 Eur. Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 punkte numatyta, kad Instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos, atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą (toliau – VKI) vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Bylos duomenimis, vykdymo išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis SVI nuostatomis ir indeksuotos atitinkamai pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 punktą (veiksmų atlikimo momentu galiojo 119,5 vartotojų kainų indeksas). Nustatyta, kad vykdymo išlaidos sudaro 128 Eur, t. y. 28,68 Eur administravimo išlaidos (24 Eur x 1,195=28,68 Eur), 95,60 Eur antstolio atlygis (80 Eur x 1,195=95,60 Eur), 3,72 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (raginimo siuntimas, informavimas apie atliktus procesinius veiksmus, informavimas bylos užbaigimo atveju ir kt.) (3 vnt.*1,24 Eur=3,72 Eur) (SVI 105.2, 134 punktai).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje apskaičiavo vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais įkainiais ir apskaičiavimo tvarka, šios išlaidos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų dydžių, todėl pareiškėjo argumentas, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra per didelės, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs vykdomosios bylos bei civilinės bylos medžiagą, teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų neteisėtumo (CPK 513 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.