Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Y. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Y. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transorloja“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

12. Ieškovas į bylą prie atskirojo skundo pateikė duomenis apie Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) R. K. atostogas bei Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-799-1070/2025. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jie yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui ieškovo pateikti įrodymai priimami.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

13. Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtu.

14. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje CPK 246 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose.

15. Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančioje CPK 246 straipsnio redakcijoje nenurodyta šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis / nesvarbiomis. Šių priežasčių svarbos įvertinimo klausimas paliekamas teismo diskrecijai, tačiau pateikiamas nebaigtinis sąrašas kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina atliekant tokį vertinimą (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios / nesvarbios, sąrašo, suponuoja išvadą, kad teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 23 punktas; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021, 21 punktas).

16. Atskirajame skunde ieškovo atstovė, kvestionuodama skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nurodo, kad ieškovo atstovė laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 3 d. iki 2025 m. sausio 10 d. atostogavo, todėl neturėjo galimybės prisijungti prie parengiamojo teismo posėdžio.

17. CPK 133 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas CPK 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko pasirengti bylai ir atvykti į teismą.

18. Iš LITEKO sistemoje esančios bylos kortelės matyti, kad šaukimas į 2025 m. sausio 7 d. teismo posėdį ir 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis 2024 m. gruodžio 9 d. buvo įkelti į ieškovą atstovaujančios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos aktyvią paskyrą LITEKO VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemyje. Teismo dokumentai ieškovo atstovei buvo pristatyti 2024 m. gruodžio 18 d. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) R. K. turėjo žinoti apie paskirtą parengiamojo posėdžio datą, kadangi ieškovo atstovė atostogavo laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 3 d. iki 2025 m. sausio 10 d. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui apie parengiamojo teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai.

19. Vertindamas procesinio sprendimo palikti ieškinį nenagrinėtą dėl ieškovo atstovų neatvykimo į teismo posėdį pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip neigiama procesinė pasekmė, taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga ir jos atstovai nebuvo pakankamai rūpestingi atlikdami procesinius veiksmus ir vykdydami teismo nustatytus įpareigojimus, t. y. nepateikė teismui nei prieš parengiamąjį teismo posėdį, nei parengiamojo teismo posėdžio metu prašymo dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo, nors apie jį buvo tinkamai informuoti daugiau nei prieš dvi savaites laiko iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien nurodytos aplinkybės nėra pakankamos pripažinti, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, sąmoningai siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą, jog ieškovas nusišalino nuo bylos nagrinėjimo ir nėra suinteresuotas jį tęsti.

21. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovo atstovai, vykdydami pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, 2024 m. lapkričio 22 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame aiškiai nurodyta, kad pateiktu patikslintu ieškiniu prašoma priteisti ieškovo naudai iš atsakovės neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 6 464,02 Eur (neto) sumą bei netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad patikslintas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, todėl procesinių kliūčių nagrinėti tokį reikalavimą nėra.

22. Pažymėtina ir tai, kad, nors palikus ieškinį nenagrinėtą ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau tokiu atveju būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas vėl rengiantis bylos nagrinėjimui teisme ir atliekant tuos veiksmus, kurie jau buvo atlikti, pailgėtų proceso trukmė, galėtų būti pažeista šalių teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Šioje byloje buvo šalinti ieškinio trūkumai (2024 m. lapkričio 22 d. pateiktas patikslintas ieškinys), gautas atsiliepimas į patikslintą ieškinį, išreikalauti rašytiniai įrodymai. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje jau įdėjo nemažai darbo, kuriam buvo naudojami teismo žmogiškieji ir finansiniai resursai.

23. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovo atžvilgiu dėl jo atstovų neatvykimo į teismo posėdį šiuo konkrečiu atveju neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CPK 2, 7, 8 straipsniai). Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą dėl netinkamo ieškovo atstovų procesinio elgesio (neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių) neigiamos tokio procesinio sprendimo pasekmės tenka ieškovui. Įstatymas numato galimybę sankcijas dėl neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pobūdžio netinkamo procesinio elgesio taikyti ir šalies atstovui (CPK 246 straipsnio 3 dalis). Be to, toks netinkamas procesinis elgesys gali būti įvertintas ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą priimant bylą užbaigiantį procesinį sprendimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju svarbu ir tai, kad ieškovas Y. M. yra užsienio pilietis, nemokantis valstybinės lietuvių kalbos. Tikėtina, kad jis, būdamas užsienio šalies pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, neturintis teisinio išsilavinimo, nebūtų galėjęs tinkamai įgyvendinti savo teises 2025 m. sausio 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu be atstovės. Apeliacinės instancijos teismas daro tokią išvadą, įvertinęs tai, kad ieškovas pasirašė su Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga atstovavimo sutartį, surašytą ir rusų kalba. Ieškovui mokant lietuvių kalbą nebūtų poreikio versti atstovavimo sutartį, sudarytą su Lietuvoje veikiančia profesine sąjunga, į rusų kalbą. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai ne apie ieškovo nerūpestingumą, bet apie galbūt buvusį Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, jos atstovų nesusikalbėjimą dėl Y. M. interesų atstovavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent dėl šio atstovų nesusikalbėjimo nebuvo pateikti laiku pirmosios instancijos teismui procesiniai prašymai ir dokumentai, neužtikrintas tinkamas ieškovo atstovavimas 2025 m. sausio 7 d. parengiamajame teismo posėdyje (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-799-1070/2025).

25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Grąžinus ieškovo ieškinį nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atsakovės turėtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų klausimas šioje byloje nespręstinas, kadangi nepriimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.