Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1222-259/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
2S-1222-259/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04325-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Pareiškėjas
E. K.
Suinteresuotas asmuo
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1222-259/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04325-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.1.; (S) 3.1.1.2.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. ir suinteresuoto asmens V. K. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Sonata Vaicekauskienė, V. K., V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja E. K. skunde dėl antstolio veiksmų prašė: 1) panaikinti antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2020 m. sausio 17 d. pranešimą apie paskelbtas antrąsias varžytynes; 2) panaikinti įvykusias varžytines 2020 m. vasario 17 d. Nr. 184993 iš evarzytines.lt psl apie kurias pareiškėjai nebuvo žinoma; 3) paskirti turto (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizę (b. l. 3-6). Pareiškėja nurodė, kad antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoroje vykdomas Kauno notaro biuro išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojo V. G. naudai. Vykdant vykdomąjį dokumentą priverstinai parduodamas hipotekos nutartimi įkeistas E. K. nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė skelbė pakartotines antrąsias varžytynes įkeistam E. K. butui, kurios neįvyko, todėl 2019 m. sausio 17 d. antstolė pranešimu Nr. 178204 paskelbė antrąsias pakartotines buto varžytynes, varžytynių laikas - nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. vasario 17 d., pradinė turto pardavimo kaina – 30 000,00 Eur. Pareiškėja apie šias varžytynes nebuvo antstolės informuota. Taip buvo pažeistos pareiškėjos teisės, nes varžytinės įvyko 2020 m. vasario 17 d., nežinant pareiškėjai. Varžytinėse pardavinėjamo pareiškėjai priklausančio buto kaina buvo nustatyta vadovaujantis 2018 m. kovo 15 d. UAB „Ober-haus“ ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, jog buto vertė yra 50 000 Eur. Vertinimo metu turtas nebuvo individualizuotas, pareiškėjai nebuvo leista dalyvauti turto vertinimo procese, ji nebuvo supažindinta su išsamia turto vertinimo ataskaita, nustatyta rinkos vertė neatitinka šios dienos rinkos vertės. Naujausiais gyvenamojo nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Ober-haus“ rinkos duomenimis 2018 m. trečiąjį ketvirtį būsto (butų ir namų) buvo fiksuojamas butų kainų augimas visuose šalies didmiesčiuose ir per metus butų kainos Kaune vidutiniškai išaugo 4,1 proc., todėl pareiškėjos buto kainos vertė turėjo ženkliai pasikeisti ir siekti apie 58 0000 Eur. Ekspertizės metu nustatyta buto kaina šiai dienai yra per maža, todėl yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę ir perkainoti butą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 2 dalis, 682 straipsnio 2 dalis), tačiau antstolė į tai neatsižvelgė, neleido atlikti pakartotinio buto vertinimo. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Antstolė nuo pasibaigusiu varžytynių 2019 m. spalio 16 d. iki paskelbtų varžytynių 2020 m. sausio 17 d., tarp kurių praėjo 91 diena, neinformavo, kad skolininkas ar turto įkeitėjas gali pasinaudoti CPK 704 straipsnyje nurodyta teise pasiūlyti savo pirkėją, tokiu būdu pažeidė CPK 704 straipsnio nuostatas. Vykdant turto realizavimo iš varžytynių procesą, antstolė pažeidė varžytynių paskelbimo formą, kadangi realizavimo iš varžytynių pradžią, taip pat išaiškinimą skolininkui apie jo teises ir pareigas turėjo skirti patvarkymu, tačiau šiuo atveju apie tai nebuvo paskelbta ar informuota pranešimu. Šiuo atveju buvo pažeistos turto savininko ir įkeitėjo teisės ir teisėti interesai.

2. Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2020 m. vasario 28 d. patvarkymu Nr. S-11158490 pareiškėjos skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0114/16/01218 perdavė nagrinėti teismui prašydama atmesti pareiškėjos E. K. skundą kaip nepagrįstą (b. l. 7-10). Patvarkyme antstolė nurodė, kad jos kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. 1-5147/2016 dėl 30 127,30 Eur skolos išieškojimo iš V. K., išieškotojo V. G. naudai, prievolės užtikrinimui įkeistas E. K. nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkui V. K. nesumokėjus skolos gera valia per raginime nustatytą terminą, 2016 m. spalio 21 d. buvo areštuotas E. K. nuosavybės teise priklausantis hipoteka įkeistas dviejų kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktu turtas įvertintas 35 000,00 Eur. UAB „Ober haus“ 2018 m. kovo 15 d. atliko aukščiau paminėto buto turto vertinimo ekspertizę, turtą įvertino 50 000,00 Eur. Patvarkymas dėl turto vertės nustatymo buvo įteiktas ir pareiškėjai E. K.. 2018 m. kovo 26 d. pareiškėjai buvo išsiųstas patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo (pasirašytinai įteiktas 2018 m. balandžio 3 d.), kuriame nurodoma, kad vadovaujantis CPK 704 straipsniu skolininkas gali iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto puslapyje pats ar pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, taip pat buvo nurodyta numatoma varžytynių paskelbimo data suteikiant pareiškėjai bei jos sūnui, skolininkui V. K., teisę pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise, tačiau nei skolininkas, nei pareiškėja šia teise nepasinaudojo. CPK numatyta, kad proceso dalyviai privalo domėtis vykdymo eiga. Pareiškėjai E. K. apie vykdomą išieškojimą buvo žinoma. Pareiškėjos teikiami skundai dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų vykdomoje byloje Nr. 0114/16/01218 yra dažni ir besikartojantys, todėl laikytina, kad vykdomosios bylos eiga pareiškėjai yra gerai žinoma, taip pat pareiškėjai buvo žinomos ir jos procesinės teisės, visa vykdomosios bylos eiga bei vykdomosios bylos medžiaga, kaip ir buvo žinoma apie visas paskelbtas varžytynes, tame tarpe ir antrąsias varžytynes Nr. 184993, kurias skundu prašoma panaikinti. Antstolė nurodė, kad tikroji turto vertė yra pinigų suma kurią turto pirkėjas sumoka už perkamą turtą sudarydamas konkretų sandorį ir ši suma praktiškai visuomet skiriasi nuo tos turto vertės, kurią nustato turto vertintojai, todėl varžytynėse parduodamas turtas siekiant jį parduoti maksimaliai didžiausia kaina, nes varžytinių dalyvis varžydamasis su kitais varžytynių dalyviais ir turėdamas tikslą įsigyti varžytynėse parduodamą turtą didina siūlomą mokėti už jį kainą. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad būtent varžytynės nustato (šiuo atveju ir nustatė) pareiškėjai E. K. priklausančio buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos kainą, kuri nebūtinai turi ar turėjo atitikti vertinimą. Atkreipė dėmesį, kad pakartotines varžytines teko organizuoti dėl to, jog ankstesnes varžytynes laimėjo Ą. B., deklaravęs savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu kaip ir skolininkas V. K., nes pasiūlė 400 530 Eur kainą už butą, tačiau šios kainos nesumokėjo per nustatytą terminą. Taigi, laikytina, kad tokia turto kaina neatitinka nei tikrovės, nei realios buto vertės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos E. K. skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų ir priteisė iš pareiškėjos E. K. suinteresuotam asmeniui V. G. 321,86 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai bei priteisė 10,81 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b. l. 85-91).

4. Teismas pažymėjo, kad varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, siekiant patenkinti skolininko kreditorių reikalavimus. Paskelbimo apie varžytynes tvarka reglamentuojama CPK 706–707 straipsniuose. CPK 706 straipsnio 1 dalyje (redakcija įsigaliojusi nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad apie varžytynes antstolis paskelbia specialiame interneto tinklalapyje. Įstatyme įtvirtinta, kad skolininkas ir išieškotojas gali imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų (CPK 706 straipsnio 3 dalis). Apie tai, kad prieš paskelbiant varžytynes apie jas atskiru patvarkymu būtų informuojamos vykdymo proceso šalys, CPK nenumatyta. Todėl teismas darė išvadą, jog siųsti asmenišką pranešimą pareiškėjai, kaip iš varžytynių parduodamo turto savininkei, antstolė neprivalėjo. Teismas konstatavo, kad antstolė, skelbdama turto varžytynes, tinkamai laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl skundo reikalavimą panaikinti antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2020 m. sausio 17 d. pranešimą apie paskelbtas antrąsias varžytynes, dėl to, jog antstolė neinformavo pareiškėjos asmeniškai apie varžytynių paskelbimą, nepriėmė patvarkymo dėl varžytynių skelbimo, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas skundo argumentą, kad pareiškėja nebuvo informuota apie galimybę pasinaudoti įstatymo numatyta teise pasiūlyti savo pirkėją, taip pat atmetė kaip nepagrįstą, atskleidžiantį pareiškėjos argumentų formalumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis CPK 704 straipsnio 1 dalimi, skolininko pirkėjas gali būti siūlomas tik iki varžytynių paskelbimo. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja E. K. nėra skolininkė vykdomosios bylos Nr. 0114/16/01218 vykdymo procese, todėl teismas sprendė, jog antstolė neturėjo prievolės pranešti pareiškėjai apie teisę pasiūlyti savo pirkėją nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas pažymėjo, jog nepaisant to, jog pareiškėja nėra skolininkė vykdymo procese, 2018 m. kovo 26 d. pareiškėjai antstolė išsiuntė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo (pasirašytinai įteiktas 2018 m. balandžio 3 d.), kuriame nurodoma, kad vadovaujantis CPK 704 straipsniu skolininkas gali iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto puslapyje pats ar pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, taip pat buvo nurodyta, numatoma varžytynių paskelbimo data suteikiant pareiškėjai bei vykdomosios bylos skolininkui V. K., teisę pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise. Iš vykdomosios bylos duomenų teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje varžytynės iki 2020 m. sausio 17 d. paskelbtų antrųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo buvo skelbiamos 6 kartus, nuo pirmųjų varžytynių iki paskutiniųjų praėjo daugiau nei vieneri metai. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog per nurodytą terminą tiek skolininkas V. K., tiek ir pareiškėja E. K. turėjo realias galimybes ieškoti pirkėjų turtui.

6. Dėl pakartotinės turto ekspertizės skyrimo teismas pažymėjo, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėja per įstatymų nustatytą terminą neginčijo atliktos turto vertinimo ekspertizės, nereiškė prieštaravimų dėl turto vertės nustatymo. Teismas atkreipė dėmesį, jog įstatymas CPK 682 straipsnio pagrindu suteikia teisę teikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados tik išieškotojui ir skolininkui. Šiuo atveju pareiškėja nėra nei skolininkė, nei išieškotoja vykdymo procese. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad skolininkui vykdymo procese V. K. skundus antstolės veiksmus dėl atliktos turto ekspertizės, varžytynėse parduodamo turto vertė ir turto vertės ekspertizės skyrimo pagrįstumas buvo išsamiai išanalizuotas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-14000-1043/2018. Šioje nutartyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai konstatavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas ir įkainotas tinkamai. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

7. Teismas taip pat pažymėjo, kad pateikusi skundą dėl antstolės veiksmų, pareiškėja nepateikė antstolei jokių įrodymų, patvirtinančių turto vertės nustatymo ekspertizės nepagrįstumą, nurodydama, tik abstrakčius duomenis apie tai, jog nekilnojamojo turto kainos yra pakilusios, ko pasekmėje 2018 m. kovo 15 d. atliktas turto vertinimas yra neobjektyvus, buto kaina šiai dienai yra per maža. Priešingai pateiktiems skundo argumentams apie per mažą (50 000,00 Eur) turto vertę, bylos nagrinėjimo metu į bylą suinteresuotas asmuo V. K. pateikė 2020 m. balandžio 17 d. uždarosios akcinės bendrovės „AK sprendimai“ atliktą buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta šio nekilnojamojo turto vertė 2020 m. balandžio 15 d. duomenimis yra žymiai mažesnė nei anksčiau nustatytoji, tai yra – 38 300,00 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas atmetė skundą kaip nepagrįstą ir dalyje dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nustatė, kad suinteresuotas asmuo išieškotojas V. G. patyrė 321,86 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos E. K. ir suinteresuoto asmens V. G. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, pareiškėjos skundą atmetus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 6 dalimi, teismas sprendė, kad suinteresuotam asmeniui V. G. iš pareiškėjos E. K. priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į skundą parengimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskirajame skunde pareiškėja E. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą pareiškėju pripažįstant V. K. (b. l. 106). Nurodė, kad tik susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi, pastebėjo, jog ji byloje buvo laikoma pareiškėja, o ne trečiuoju asmeniu. Tuo tarpu visus procesinius dokumentus, taip pat ir skundą tiek antstolei, tiek teismui realiai teikė skolininkas V. K.. Pareiškėjos sūnus žmogiškai suklydo rašydamas procesinius dokumentus ir tokią pačią klaidą padarė visuose teismo teiktuose procesiniuose dokumentuose, nors realiai būtent jis teikė visus dokumentus, o pareiškėja dokumentus pasirašydavo tik kaip suinteresuotas asmuo. Tokia žmogiška klaida įvyko dėl įtampos, kurią patiria skolininkas V. K. dėl vykstančių bylų.

10. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą pareiškėju pripažįstant V. K. (b. l. 104-105). Nurodė, kad tik susipažinęs su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi, pastebėjo, kad jo motina E. K. byloje buvo laikoma pareiškėja, o ne suinteresuotu asmeniu. Nurodė, kad būtent suinteresuotas asmuo V. K. skundė antstolės veiksmus, nes realiai būtent jis teikė visus dokumentus tiek antstolei, tiek teismui, tiek siuntė el. paštu, tačiau dėl žmogiškos klaidos pareiškėja buvo nurodoma jo motina E. K., kuri dokumentus pasirašydavo tik kaip suinteresuotas asmuo. Aplinkybę, kad pareiškėju buvo V. K. patvirtina ir tai, jog būtent jis pateikė teismui naują turto vertinimo ataskaitą. Esant šioms aplinkybėms turi būti fiksuojama, kad V. K. yra tikrasis pareiškėjas šioje byloje.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo V. G., atsiliepime į pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skirti pareiškėjai E. K. ir suinteresuotam asmeniui V. K. bendrą 5000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos (2500 Eur) priteisiant solidariai iš pareiškėjos E. K. ir suinteresuoto asmens V. K. suinteresuoto asmens V. G. naudai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 109-112). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Tiek pareiškėjos 2020 m. vasario 18 d. skundas dėl antstolio veiksmų, tiek pareiškėjos 2020 m. kovo 18 d. atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo yra pareikštas ir pasirašytas pačios pareiškėjos. Šiuose procesiniuose dokumentuose nėra nurodomas V. K. kaip suinteresuotas asmuo. Todėl nėra abejonių, kad minėtus procesinius dokumentus pasirašė ir pateikė pati pareiškėja ir, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, nėra įvykusi jokia žmogiška klaida. Pareiškėjos atskirasis skundas, taip pat ir V. K. pateiktas atskirasis skundas, yra siekis sukelti turtinę žalą suinteresuotam asmeniui V. G., todėl tokie veiksmai turėtų būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir pareiškėjai kartu su V. K. skirta solidari bauda.

11.2. CPK 95 straipsnyje reglamentuota, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, kad dalyvaujantis byloje asmuo, nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Pareiškėja ir V. K. supranta, kad suinteresuotas asmuo turės galimybes išieškoti jo naudai pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos, tačiau tokios galimybės neturės, jeigu šios išlaidos bus išieškomos iš V. K.. Todėl pareiškėja ir V. K. reiškia aiškiai nepagrįstus atskiruosius skundus, kuriais prašo pakeisti dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, kad būtų apribotos suinteresuoto asmens V. G. teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11.3. Aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo V. G. neturi galimybės atgauti bylinėjimosi išlaidų iš V. K., patvirtinta išrašas iš antstolių informacinės sistemos apie pradėtas ir vykdomas vykdomąsias bylas skolininko V. K. atžvilgiu, kurių yra 90 ir kurių bendra suma sudaro daugiau nei 100 000 Eur. Be to iš SODROS išrašo apie draudžiamąsias pajamas matyti, kad skolininkas negauna jokių daužiamųjų pajamų. Taip pat skolininkas neturi jokio nekilnojamojo/ kilnojamojo turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Todėl suinteresuotas asmuo neturėtų jokios galimybės atgauti pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų iš V. K.. Be to, Kauno apylinkės teisme nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-17535-1107/2019, e2-1858-752/2020, 2-6994-848/2020 buvo konstatuota, kad V. K. gali siekti neatlyginti bylinėjimosi išlaidų proceso šalims, todėl jis buvo įpareigotas sumokėti 2 000 Eur dydžio užstatą galimų suinteresuoto asmens V. G. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Nei vienos aukščiau aptartos teismo nutarties, kurios įsiteisėjusios, V. K. nėra įvykdęs. Skolininkas V. K. yra atlikęs piktnaudžiavimo teise veiksmus ir kitose civilinėse bylose, kuriose dalyvaujantys asmenys yra jis bei jo motina pareiškėja E. K..

11.4. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo sistemingą, planuojamą ir nuolatinį pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. K. piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl teismas turėtų imtis priemonių, tokiam piktnaudžiavimui teise užkirsti, skirdamas solidarią baudą pareiškėjai ir V. K., pusė šios sumos priteisiant suinteresuotam asmeniui V. G. CPK 95 straipsnio pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

13. Atskiraisiais skundais prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėju pripažinti suinteresuotą asmenį V. K., bet ne pareiškėją E. K., kuri laikytina suinteresuotu asmeniu.

Dėl procesinės byloje dalyvaujančių asmenų padėties

14. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Gyventojų registro duomenimis nustatė, kad E. K. yra gimusi 1943 m. balandžio 30 d., t. y. pasiekusi pilnametystę. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre duomenų apie pareiškėją E. K. nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

15. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). CPK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos, tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisminis procesas šioje civilinėje byloje prasidėjo pareiškėjai E. K. CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka pateikus skundą dėl antstolio veiksmų ir antstolei atsisakius jį tenkinti. Pareiškėja skundė antstolės veiksmus organizuojant varžytines, kuriose turėjo būti parduodamas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, pateikusi skundą pareiškėja E. K. nurodė turinti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti jos nuomone pažeidžiamas nuosavybės teises vykdant priverstinį jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą. Duomenų, kad pareiškėjai kaip nors būtų apribotas civilinis veiksnumas byloje nėra (žr. nutarties 14 punktą). Todėl antstolė, gavusi pareiškėjos pasirašytą skundą dėl antstolės veiksmų, neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad E. K. nėra pareiškėja pagal pateiktą skundą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas). V. K. byloje dalyvaujančiu asmeniu, t. y. suinteresuotu asmeniu, tapo tik dėl pareiškėjos paduoto skundo, kurio pagrindu prasidėjo procesas (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 3 dalis). Ši aplinkybė jam neabejotinai tapo žinoma gavus pareiškėjos E. K. skundą (b. l. 14) ir pateikus atsiliepimą į pareiškėjos skundą (b. l. 15), kuriame suinteresuotas asmuo V. K. nurodė pareiškėjos skundą palaikantis visa apimtimi (b. l. 17), t. y. išreiškė savo procesinę poziciją. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo V. K. klydo dėl savo procesinio statuso, nes pats pripažino, kad skundą padavė jo motina E. K., bet ne jis pats (b. l. 17). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas pagal E. K. skundą dėl antstolio veiksmų yra suinteresuotas asmuo V. K..

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja E. K. pateikusi skundą dėl antstolio veiksmų kaip byloje dalyvaujantis asmuo įgijo CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatytas teises, tame tarpe ir teisę atsisakyti skundo ar jį atsiimti, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją laikė pareiškėja ir, nesant duomenų apie pareiškėjai apribotą civilinį procesinį veiksnumą, neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėja savo civilines procesines teises ir pareigas įgyvendina netinkama apimtimi. Ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo V. K. teikė į bylą įrodymus ar pristatė antstoliui ir teismui procesinius dokumentus nepaneigia pareiškėjos procesinio statuso, kurį ji pasirinko pasirašiusi skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas) ir vėliau jo neatsiėmusi ir neatsisakiusi, nors apie vykstantį teisminį procesą ir savo statusą jame buvo informuota CPK nustatyta tvarka (b. l. 70-74, 96, 103). Be to, V. K. kaip suinteresuotas asmuo taip pat turi CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesines teises kaip ir pareiškėja (CPK 17 straipsnis), todėl nėra pagrindo spręsti, kad jo naudojimasis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis kaip nors paneigia pareiškėjos procesinę padėtį šioje civilinėje byloje. Todėl pareiškėjai aiškiai išreiškus valią skųsti antstolės veiksmus, t. .y. pasirašius skundą dėl antstolės veiksmų, ir byloje nesant jokių duomenų, kad ši pareiškėjos valia pasikeitė, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos E. K. ir suinteresuoto asmens V. K. atskiruosius skundus.

18. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantų atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

19. Suinteresuotas asmuo V. G. pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą pareiškė procesinį prašymą skirti pareiškėjai E. K. ir suinteresuotam asmeniui V. K. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

20. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui piktnaudžiaujant procesine teise gali būti skiriama iki 5000 Eur bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo V. G. prašo skirti baudą pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui V. K. būtent dėl nesąžiningo procesinio dokumento, t. y. atskirojo skundo, pateikimo.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė į apeliaciją yra viena pagrindinių procesinių teisių, kurią asmuo gali įgyvendinti pats arba per įgaliotus atstovus (CPK 13 straipsnis). Šioje byloje pareiškėja E. K. ir suinteresuotas asmuo V. K. tokia teise pasinaudojo patys skųsdami pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų. Nors apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs šių asmenų atskiruosius skundus, konstatavo jų nepagrįstumą, tačiau tai savaime nereiškia, kad apeliantai, teikdami atskiruosius skundus, tai akivaizdžiai suprato. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja E. K. ar suinteresuotas asmuo V. K. turėtų teisinį išsilavinimą, todėl jie galėjo klysti dėl to, kaip įgyjamos ar keičiasi procesinės padėtys nagrinėjant bylą teisme.

23. Suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime į pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantai atskiruosius skundus pateikė tikslu išvengti bylinėjimosi išlaidų priteistų jo naudai iš pareiškėjos E. K. atlyginimo. Šiam teiginiui pagrįsti nurodomos aplinkybės dėl suinteresuoto asmens V. K. elgesio teisiniuose santykiuose, kurie susiklostė tarp suinteresuotų asmenų V. G. ir V. K.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėtos aplinkybės įrodo tik tai, kad suinteresuotas asmuo V. K. neturi pakankamai lėšų sumokėti užstatą ar iš jo priteistas sumas bei baudas. Tuo tarpu duomenų, kad suinteresuotas asmuo V. K. gauna pajamų ar turi turto, kuriuos slepia ir dėl to vengia vykdyti pinigines prievoles, kas leistų spręsti apie polinkį į nesąžiningą elgesį ir piktnaudžiavimą, suinteresuotas asmuo V. G. nepateikė. Taip pat nepateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, kad pareiškėja E. K. paduodama atskirąjį skundą nesiekė įgyvendinti jai suteiktos vienos pagrindinių procesinių teisių patikrinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjos E. K. ir suinteresuoto asmens V. K. atskirieji skundai buvo paduoti išimtinai siekiant išvengti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuotam asmeniui V. G., juo labiau, kad apeliantai iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, taip pat ir iš pareiškėjos E. K. suinteresuoto asmens V. G. naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrįstumo.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis kaip teismo nuobaudos taikymo išimtinį pobūdį, sprendžia, kad nesant akivaizdžių įrodymų apie pareiškėjos E. K. ir suinteresuoto asmens V. K. sąmoningą siekį piktnaudžiauti teise į apeliaciją, suinteresuoto asmens V. G. prašymas dėl baudos skyrimo apeliantams atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Suinteresuotas asmuo V. G. pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą prašė atlyginti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, kurias sudaro 203, 28 Eur išlaidos advokato pagalbai. Atmetus pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. K. atskiruosius skundus šios išlaidos lygiomis dalimis (po 101,64 Eur) priteistinos iš pareiškėjos E. K. ir suinteresuoto asmens V. K. suinteresuotam asmeniui V. G., kadangi yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nurodyti maksimalūs dydžiai, yra pagrįstos ir protingos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

26. Apeliantams iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje patirta 7,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos viršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl lygiomis dalimis (po 3,65 Eur) priteistinos iš pareiškėjos E. K. ir suinteresuoto asmens V. K. (CPK 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti suinteresuoto asmens V. G. prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjai E. K. ir suinteresuotam asmeniui V. K..

Priteisti suinteresuotam asmeniui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 101,64 Eur (vieną šimtą vieną eurą 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti suinteresuotam asmeniui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 101,64 Eur (vieną šimtą vieną eurą 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,65 Eur (tris eurus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,65 Eur (tris eurus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas