Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui V. I. (V. I.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovas su ieškove – tarpusavio skolinimo platformos operatoriumi akcine bendrove (toliau ir AB) „NEO Finance“ 2021 m. birželio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K258006109, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 11105,00 Eur vartojimo kreditą 72 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5802,04 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 15 proc.), 997,51 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2027 m. birželio 28 d. Atsakovas buvo ragintas 2022 m. liepos 28 d. raginimu per 14 kalendorinių dienų nuo laiško gavimo dienos sumokėti 1002,61 Eur susidariusį įsiskolinimą, priešingu atveju, Sutartis bus nutraukta, tačiau atsakovas įpareigojimo neįvykdė. Atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų ieškovė 2022 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu 2022 m. rugsėjo 6 d. Sutartį nutraukė. Atsakovui raginimas ir pranešimas apie Sutarties nutraukimą išsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini).

5. Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį pripažino visiškai. Prašė skolą išdėstyti dalimis, sutiko kiekvieną mėnesį ieškovei mokėti 300,00 Eur sumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovas su ieškove – tarpusavio skolinimo platformos operatoriumi akcine bendrove (toliau ir AB) „NEO Finance“ 2021 m. birželio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K258006109 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 11105,00 Eur vartojimo kreditą 72 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5802,04 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 15 proc.), 997,51 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2027 m. birželio 28 d. Atsakovas buvo ragintas 2022 m. liepos 28 d. raginimu per 14 kalendorinių dienų nuo laiško gavimo dienos sumokėti 1002,61 Eur susidariusį įsiskolinimą, priešingu atveju, Sutartis bus nutraukta, tačiau atsakovas įpareigojimo neįvykdė. Atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų ieškovė 2022 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu 2022 m. rugsėjo 6 d. Sutartį nutraukė. Atsakovui raginimas ir pranešimas apie Sutarties nutraukimą išsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini).

Dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo

8. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos Sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

9. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

10. Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

11. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

12. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir atsakovo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, konstatuojama, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad, ieškovei nutraukus Sutartį, pasibaigė atsakovo prievolių vykdymo terminai, į tai, kad atsakovas su ieškovės pareikštu ieškiniu sutiko, ieškovės reikalavimas priteisti 10002,53 Eur negrąžinto kredito dalį yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.6 punktas).

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

13. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 406,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.).

14. CK 6.872 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos sutarties šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos.

15. Šalių sudaryta Sutartimi atsakovas įsipareigojo, be kita ko, mokėti sutartyje nustatyto dydžio (metinė palūkanų norma, numatyta Sutarties specialiojoje dalyje – 15 proc.) palūkanas (Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.16, 2.1, 5.2 punktai), todėl ieškovės reikalavimas dėl 406,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.) priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

16. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 15,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 10002,53 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 28 d.). Šis ieškovės ieškinio reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad sudarydama sutartį ieškovė tikėjosi, jog atsakovas tinkamai vykdys įsipareigojimus ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį, todėl nutraukusi sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 konstatuota, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

18. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė suteikdama kreditą turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog atsakovas tinkamai vykdys skolinius įsipareigojimus ir grąžins ne tik gauto kredito sumą, bet ir sumokės sutartyje numatytas palūkanas, kaip atlyginimą kreditorei už pinigų skolinimą. Byloje nustatyta, kad atsakovas vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. vartojimo kredito sutartį vienašališkai nutraukė. Sutarties nutraukimas, be kita ko, lėmė atsakovo sutartinės pareigos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas pasibaigimą, todėl ieškovė negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti tinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas byloje yra įrodytas, todėl spręstinas klausimas dėl ieškovės negautų pajamų dydžio.

20. Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1804-855/2020; 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020).

21. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 28 d.), galėjo tikėtis gauti 15 proc. negautas pajamas (nuostolius), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

22. Atsižvelgiant į tai, ši ieškovės reikalavimo dalis tenkintina iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteistinos 674,14 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuoti taikant sutartinę 15 proc. metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (10002,53 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2023 m. vasario 17 d.) (10002,53 Eur × 15 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 164 dienos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo priėmimo dienos) ir 15 procento negautas pajamas (nuostolius), nuo sprendimo priėmimo dienos – 2023 m. vasario 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 28 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-331-577/2021; 2021 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-426-580/2021; 2021 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje 2021 m. sausio 11 d. Nr. e2A-22-230/2021; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-32-425/2022 ir kt.).

Dėl tarpininkavimo mokesčio

23. Ieškovė prašo priteisti 47,68 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.) bei 799,75 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo, 2022 m. rugsėjo 6 d. iki sutarties termino pasibaigimo dienos 2027 m. birželio 28 d.

24. Iš byloje pateiktos sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad tarpininkavimo mokesčio dydis – 5,90 procentų (nuo kiekvienos grąžintos įmokos), jo suma – 997,51 Eur.

25. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 5,90 procento) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas).

26. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau VKĮ) 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).

27. Pažymėtina, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 799,75 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 vartojimo kredito gavėjo nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės.

28. Vartojimo kredito sutartis pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Ši teismo pareiga nuosekliai pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

30. CK 6.228⁴ straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatytos teisinės pasekmės, kai sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalį aiškumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis; kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalį, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas (nesąžiningos sąlygos negaliojimo ab initio taisyklė).

31. Teismo vertinimu, sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punkto nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisykle, jos taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Tokios sąlygos yra neskaidrios, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi.

32. Teismas įvertinęs aptartų sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkto nuostatas, taip pat sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles (5,90 procento nuo kiekvienos grąžintos įmokos), sprendžia, kad tokia sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti laikoma aiškia ir suprantama vartotojui, todėl minėta sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojui (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl yra pagrindas pripažinti jas neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo ir nesąžiningomis (CK 6.228⁴ straipsnio 3, 9 dalys), be to, pažeidžiančiomis imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normą. Dėl to nurodytos sąlygos ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažintinos negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

33. Tuo tarpu sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 997,51 Eur, yra aiški, apibrėžta, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, todėl būtent šią sumą atsakovas būtų turėjęs sumokėti grąžinant kreditą. Be to ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas) ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Taigi, sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, lieka galioti nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

34. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu). Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1704-467/2021, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-32-425/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022 ir kt.). Dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimo dalis dėl 799,75 Eur negautų pajamų priteisimo yra nepagrįsta, todėl atmestina.

35. Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 47,68 Eur, todėl ši suma iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistina

Dėl delspinigių priteisimo

36. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.3. punktą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėjimų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku prievolės neįvykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 15,60 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

37. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.6. punktą, pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė dėl 15 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, vartojimo kredito gavėjui (atsakovei) pažeidus prievoles pagal sutartį. Sutartyje įtvirtintas 15 procentų metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl ieškovei prašant, atsakovui neprieštaraujant, iš atsakovo priteistinos 15 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 481,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas, iš viso 681,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis). Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 73 procentas reikalavimų), iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 497,13 Eur bylinėjimosi išlaidos.

39. Teisme patirta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų mažiau nei minimali 5,00 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinas.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

40. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį (turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, gaunamas visų rūšių pajamas, turimas pinigines prievoles ir kt.). Taip pat prašyme nenurodė nei konkretaus išdėstymo laikotarpio, nei konkrečios mėnesinės įmokos sumos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir teismo priteisiama suma yra mažesnė. Nesant visų aukščiau išdėstytų duomenų teismas negali visapusiškai įvertinti atsakovo turtinės padėties, todėl prašymas dėl skolos mokėjimo dalimis atmetamas (CPK 178 straipsnis).

41. Pažymėtina, kad atsakovas turi teisę teikti tokį prašymą po sprendimo priėmimo, pateikdama visus aukščiau nurodytus duomenis apie savo turtinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. birželio 28 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K258006109, 5.3.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimas ir apskaičiavimas, taip pat specialiosios dalies sąlygas (specialiųjų sąlygų 4 grafa), nustatančią sutarties tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („5,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Vartojimo kredito sutarties 5.3.1. p.), ta apimtimi, kuria sutarties tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas.

Priteisti iš atsakovo V. I. (V. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10002,53 Eur (dešimt tūkstančių du Eur 53 ct) negrąžinto kredito, 406,30 Eur (keturis šimtus šešis Eur 30 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2022 m. rugsėjo 6 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 47,68 Eur (keturiasdešimt septynis Eur 68 ct) tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos 2022 m. rugsėjo 6 d, 674,14 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt keturis Eur 14 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų taikant sutartinę 15 procento metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (10002,53 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2023 m. vasario 17 d.); 15 procentų negautų pajamų nuo sprendimo priėmimo dienos – 2023 m. vasario 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. birželio 28 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 15,60 Eur (penkiolika Eur 60 ct) delspinigių, 15 (penkiolikos) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 11146,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 497,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ naudai.

Atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis netenkinti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.