Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atsakovas V. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų ir kitų mokėjimų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės AB „NEO Finance“ ir atsakovo V. B. 2017 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė 3 512,005 Eur dydžio vartojimo kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti per 60 mėnesių laikotarpį ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 070,95 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 20,00 proc.), 329,39 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 1 110,00 Eur administravimo mokesčio iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. Kadangi atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, ieškovė 2020 m. birželio 25 d. išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. liepos 1 d. Atsakovas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo liko skolingas ieškovei 2 238,43 Eur negrąžinto kredito. Duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

Dėl negautų pajamų

19. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktais išaiškinimais, atmetė reikalavimą dėl 20 procentų mokėjimo palūkanų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 23 d.), kurias ieškovė ieškinyje įvardijo savo negautomis pajamomis, priteisimo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovui nevykdant Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovo Vartojimo kredito sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas, kurias sudaro mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

20. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

21. Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė 2020 m. liepos 1 d. sutartį su atsakovu nutraukė, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Akcentuotina, kad aptartas išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų taikant 20,00 procentų sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 23 d.), t.y. negautų pelno palūkanų forma, atmetė. Teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų, be to nurodė, kad ieškovė nepagrindė jos nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio ir neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

23. Apeliantės vertinimu teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes teismui teiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, Vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime)) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma, taip pat teismui pateiktame Vartojimo kredito pasiūlyme atvaizduotas ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos; šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

25. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. liepos 1 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai) bei nesivadovaujant aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 60 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 20 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t.y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 2 070,95 Eur. Ieškovė byloje iš esmės ir įrodinėjo, jog ji būtent tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t.y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 23 d.). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų, todėl, atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą).

30. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

31. Kaip matyti iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų, Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų sąlygų bei Pasiūlyme kredito suteikimui esančio Paskolos, palūkanų ir kitų sutartinių mokėjimų grafiko, o taip pat iš ieškovės (apeliantės) apeliaciniame skunde pateiktų paaiškinimų ir skaičiavimų, ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 23 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 20 proc. pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. birželio 23 d. - 2009,84 Eur; 2020 m. liepos 23 d. – 1950,29 Eur; 2020 m. rugpjūčio 23 d. – 1889,75 Eur; 2020 m. rugsėjo 23 d. – 1828,20 Eur; 2020 m. spalio 23 d. – 1765,62 Eur, 2020 m. lapkričio 23 d. – 1702,00 Eur; 2020 m. gruodžio 23 d. – 1637,32 Eur, 2021 m. sausio 23 d. – 1571,56 Eur; 2021 m. vasario 23 d. – 1504,70 Eur; 2021 m. kovo 23 d. – 1436,73 Eur; 2020 m. balandžio 23 d. – 1367,63 Eur; 2021 m. gegužės 23 d. – 1297,38 Eur; 2021 m. birželio 23 d. – 1225,96 Eur; 2021 m. liepos 23 d. – 1153,34 Eur; 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 1079,51 Eur; 2021 m. rugsėjo 23 d. – 1004,45 Eur; 2021 m. spalio 23 d. – 928,14 Eur; 2021 m. lapkričio 23 d. – 850,56 Eur; 2021 m. gruodžio 23 d. – 771,69 Eur; 2022 m. sausio 23 d. – 691,50 Eur; 2022 m. vasario 23 d. – 609,98 Eur; 2022 m. kovo 23 d. – 527,10 Eur; 2022 m. balandžio 23 d. – 442,84 Eur; 2022 m. gegužės 23 d. – 357,17 Eur; 2022 m. birželio 23 d. – 270,07 Eur; 2022 m. liepos 23 d. – 181,52 Eur; 2022 m. rugpjūčio 23 d. – 91,48 Eur).

32. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.), kurių suma – 40,84 Eur (33,50 Eur + 7,34 (32,51 Eur : 31 d. x 7 d.)), taip pat 20 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 23 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 31 punkte.

Dėl kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų

33. Apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, numatytų Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte priteisimo: (i) dėl 9,51 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 24 d.) iki Kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.); ir (ii) dėl 20 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo.

34. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

36. Pelno (mokėjimo) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 20 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymu, sprendė, jog ieškovės prašomos priteisti 20 procentų dydžio kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos negali būti priteisiamos, kadangi jas įtvirtinanti Vartojimo kredito sutarties nuostata, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms bei esanti nesąžininga vartotojo atžvilgiu, įtvirtinanti neproporcingą jo civilinę atsakomybę, yra niekinė ir negaliojanti Su šia išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.

38. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 20 procentų dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą.

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati - kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

40. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytų 20 procentų dydžio metinę palūkanų normą, viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų 18,25 procentų (0,05 proc. x 365 d.) dydį. Tą pagrįstai skundžiamame sprendime už akių konstatavo pirmosios instancijos teismas, ex officio sprendimo motyvuojamojoje dalyje pripažindamas nurodytą sąlyga niekine, negaliojančia ir dėl to negalinčia būti taikoma kredito gavėjo atžvilgiu

41. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensuojamųjų palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

42. Taigi, teisėjų kolegija, pilnai pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, jog Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytai atsakovo atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, esant neproporcingai didelei, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo Kredito sutarties sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis, 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Išdėstytų motyvų kontekste spręstina, jog ieškovės ieškinio reikalavimai: (i) priteisti 9,51 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 24 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.), bei (ii) 20 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, - įvertinus, kad Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte esanti sąlyga yra nesąžiningą ir negaliojanti nuo Kredito sutarties sudarymo momento, pirmosios instancijos teismo netenkinti pagrįstai.

43. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog esant sąlyginiam kompensacinių palūkanų reikalavimui (priteisti iš atsakovo 20 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos), ir nesant galimybės apibrėžti jo konkrečia suma ir tuo pačiu nustatyti, ar jis neviršys Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytos ir nagrinėjamu atveju išvestinės 215,70 Eur sumos, šis reikalavimas negali būti tenkinamas dar ir šiuo pagrindu.

44. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).

Dėl bylos baigties

45. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkami kvalifikavimo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas tik šioje dalyje, o apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje (18 ir 22 punktuose) pagrįstai pasisakęs dėl Vartojimo kredito Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintos sąlygos, numatančios kompensacinių palūkanų dydį, pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia, sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje šios savo išvados nenurodė (CPK 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį, papildomai nurodant, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta nuostata, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų pagal 20 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taikymas, pripažintina nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovo ieškovei papildomą pinigų sumą, atitinkamai ieškovei priteistina ir proporcingai didesnė jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93 str. 2 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė viso 279 Eur bylinėjimosi išlaidų (79 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti), todėl patenkinus apie 76,3 proc. ieškovės reikalavimų, jai iš atsakovo priteistina viso 212,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

48. Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą, atitinkamai ieškovei priteistina iš atsakovo proporcinga bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, dalis (CPK 93 str. 2 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė apeliacinės patyrė viso 215 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti), todėl patenkinus apie 1/3 ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, jai iš atsakovo priteistina 72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą už akių pakeisti iš jo rezoliucinės dalies 1-3 pastraipas išdėstyti taip:

"Ieškovės akcinės bendrovės "NEO Finance" ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2017 m. rugpjūčio 23 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (20,00 procentai) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei "NEO Finance", j.a.k. 303225546, 2 238,43 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 43 ct) negrąžinto kredito, 158,25 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 25 ct) palūkanų, 169,55 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 55 ct) tarpininkavimo mokesčio, 40,84 Eur (keturiasdešimt eurų 84 ct) negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.), 20 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 23 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020 m. liepos 23 d. – 1950,29 Eur; 2020 m. rugpjūčio 23 d. – 1889,75 Eur; 2020 m. rugsėjo 23 d. – 1828,20 Eur; 2020 m. spalio 23 d. – 1765,62 Eur, 2020 m. lapkričio 23 d. – 1702,00 Eur; 2020 m. gruodžio 23 d. – 1637,32 Eur, 2021 m. sausio 23 d. – 1571,56 Eur; 2021 m. vasario 23 d. – 1504,70 Eur; 2021 m. kovo 23 d. – 1436,73 Eur; 2020 m. balandžio 23 d. – 1367,63 Eur; 2021 m. gegužės 23 d. – 1297,38 Eur; 2021 m. birželio 23 d. – 1225,96 Eur; 2021 m. liepos 23 d. – 1153,34 Eur; 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 1079,51 Eur; 2021 m. rugsėjo 23 d. – 1004,45 Eur; 2021 m. spalio 23 d. – 928,14 Eur; 2021 m. lapkričio 23 d. – 850,56 Eur; 2021 m. gruodžio 23 d. – 771,69 Eur; 2022 m. sausio 23 d. – 691,50 Eur; 2022 m. vasario 23 d. – 609,98 Eur; 2022 m. kovo 23 d. – 527,10 Eur; 2022 m. balandžio 23 d. – 442,84 Eur; 2022 m. gegužės 23 d. – 357,17 Eur; 2022 m. birželio 23 d. – 270,07 Eur; 2022 m. liepos 23 d. – 181,52 Eur; 2022 m. rugpjūčio 23 d. – 91,48 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2607,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 212,87 Eur (du šimtus dvylika eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei "NEO Finance", j.a.k. 303225546, 72 (septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.