- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- e2A-1710-562/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13930-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Rūta Burdulienė, Andrius Verikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- K. B.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.19.2Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui K. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo K. B. 1 109,25 Eur negrąžintos paskolos; 73,76 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 10 d. iki 2024 m. spalio 10 d.; 81,60 Eur administravimo mokesčio; 6,51 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. spalio 16 d.; 21 procentą nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 9 d.), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 79,21 Eur sumos; 89,96 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 8,59 Eur delspinigių; 5 procentų dydžio procesines palūkanas; bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 32 Eur žyminį mokestį ir 363 Eur už teisines paslaugas.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2025 m. vasario 25 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovei 1 010 Eur skolą, 5,04 Eur delspinigius, 57,53 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos 2024 m. spalio 3 d. iki šio sprendimo už akių priėmimo 2025 m. vasario 25 d., 21 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 26 d. iki visiškos paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. sausio 9 d. Paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 71164814 termino pabaigos 2025 m. rugpjūčio 9 d. nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kurių suma 2025 m. rugpjūčio 9 d. negali viršyti 37,71 Eur sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 059,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. spalio 25 d. iki sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 288,82 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2023 m. sausio 9 d. Paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 71164814 sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku kredito negrąžino, dėl to sutartis 2024 m. spalio 3 d. buvo nutraukta. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 1 109,25 Eur negrąžintą paskolą, 73,76 Eur palūkanas laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 10 d. iki 2024 m. spalio 3 d., iš viso 1 183,01 Eur skolą.
5. Teismas nustatė, kad savo atlygį ieškovė suskaidė į dvi dalis: 81,60 Eur dydžio administravimo ir 89,96 Eur sutarties sudarymo mokesčius. Taigi, bendra ieškovės atlygio suma sudaro 171,56 Eur (81,60 Eur +89,96 Eur), o iš šios sumos Sutarties sudarymo mokestis sudaro 52,44 proc. (89,96 Eur / 171,56 Eur x 100 proc.), kurio dydis viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjo vykdant sutartį grąžinta kredito suma, ribą, kas lemia tokio mokesčio neteisėtumą. Tokios išvados nepaneigia ir Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka, pagal kurią sutarties sudarymo mokestis nurodytas paskolos mokėjimo grafike (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktas), kadangi ieškovė Sutarties sudarymo mokestį, t. y. didesnę nei 25 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį įsiskaitė Sutarties sudarymo metu, ką draudžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ, Vartojimo kredito įstatymas) 25³ straipsnio 6 dalis. Nurodytų motyvų pagrindu, teismas Sutarties sąlygas dėl Sutarties sudarymo mokesčio pripažino negaliojančiomis. Teismas nurodė, kad atsakovas yra sumokėjęs 109,14 Eur sumą (199,10-89,96), kuri turi būti grąžinta atsakovui, ja mažinant kitas ieškovei iš atsakovo priteistinas sumas (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1083-945/2024 15-18 punktai).
6. Teismas nurodė, kad atsakovas ieškovei sumokėjo 891,65 Eur, arba 44,56 proc. (891,65 Eur / 2000,90 Eur x 100 proc.) paskolos sumos, todėl įgijo teisę į 150,02 Eur (336,67 Eur x 44,56 proc.) Sutarties administravimo mokesčio. Gautomis įmokomis ieškovė yra įsiskaičiusi 255,07 Eur (336,67 Eur– 81,60 Eur) šio mokesčio, todėl ieškovė neturi ne tik teisės į jokią papildomą šio mokesčio sumą, bet ir yra gavusi 105,05 Eur (255,07 Eur – 150,02 Eur) permoką, kuri turi būti grąžinta atsakovui, ja mažinant kitas ieškovei iš atsakovo priteistinas sumas. Tuo pagrindu, ieškovės reikalavimą dėl administravimo mokesčio priteisimo, atmetė (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1083-945/2024 19, 20 punktai).
Šalies argumentai
7. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8,59 Eur delspinigius, kuriuos ieškovė skaičiavo ir už vėluojamą sumokėti neteisėto Sutarties sudarymo mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas perskaičiavo delspinigių dydį ir priteisė ieškovei 5,04 Eur delspinigių. Taip pat teismas priteisė negautas pajamas, nuostolius, procesines palūkanas ir perskaičiuotas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio sąlygos pripažinimo neteisėta ir priteisti 89,96 Eur sutarties sudarymo mokestį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Bendrovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovės atlygio dalis, sietina su Sutarties sudarymo momentu, viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjo, vykdant sutartį grąžinta kredito suma, ribą, kas lemia tokio mokesčio neteisėtumą. Bendrovė šiuo metu yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio. Bendrovei, kaip Platformos operatorei, mokamas atlygis pagal paskolų sutartis sudarytas iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, kurie yra įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų. Minėti mokesčiai nurodyti Paskolos sutartyje, apie juos Paskolos gavėjas buvo informuotas ir įsipareigojo juos sumokėti. Paskolos gavėjui išmokant paskolą, atskaitomas sutarties sudarymo mokestis, kaip dalis organizatoriui (šiuo atveju apeliantei) mokamo atlygio, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6¹ dalimi.
8.2. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, Bendrovės, kaip skolintojo, investuota suma į su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį Nr. L- 71164814 buvo 480 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 436,65 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 43,35 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Nors pirmosios instancijos teismas Bendrovės pateiktų įrodymų, kad ji atsakovui suteikė ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos, nevertino, tačiau visos paskolos Platformoje suteikiamos elektroniniu būdu, visiems skolintojams, paskolų gavėjams bei paskoloms Platformoje suteikiami atitinkami identifikaciniai numeriai, siekiant apsaugoti asmenų privatumą ir užtikrinant asmens duomenų subjektų apsaugą. Bendrovė atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi ir netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų operatoriaus mokesčio skaičiavimui. Taigi, iš atsakovo turėtų būti priteista visa likusi negrąžinta 89,96 Eur sutarties sudarymo mokesčio suma.
8.3. Bendrovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė didesnę nei 25 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį įsiskaitė Sutarties sudarymo metu, Sutarties sąlygos dėl Sutarties sudarymo mokesčio nuo Sutarties sudarymo momento pripažintinos negaliojančiomis ir ieškovės reikalavimas dėl 89,96 Eur Sutarties sudarymo mokesčio atmestinas. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie Vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį. Skolintojai investavo į atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į Bendrovės sąskaitą, kaip atlygis, remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis.
8.4. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kad šiuo atveju taikytini VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai, nesutinka su sutarties administravimo mokesčio bei delspinigių perskaičiavimu bei priteistos palūkanų bei paskolos sumų mažinimu.
8.5. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas atlygio sumą nuo grąžintų įmokų, atliko klaidingus paskaičiavimus, nustatant priteistino sutarties administravimo mokesčio sumą, proporcingą atsakovo, vykdant Paskolos sutartį, sumokėtoms įmokoms. Teismas skaičiavimus atliko nuo atsakovo įmokomis padengtos paskolos sumos, tačiau VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad skaičiavimai turi būti atliekami nuo grąžintų įmokų. Kaip matyti iš paskolos grafiko bei remiantis Lietuvos banko patvirtintų vartojimo kredito teikimo gairių 44.5 punkte nurodytais paskaičiavimais, įmoką apima ne tik paskolos suma, tačiau ir palūkanos, todėl Bendrovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskaičiavimai neatitinka VKĮ įtvirtintos skaičiavimo tvarkos.
9. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektas yra Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. vasario 25 d. sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmestas ieškinys dalyje dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo
13. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė papildomą įrodymą – informaciją, kad paskolos sutarties su atsakovu sudarymo dieną bendrovė investavo į visas paskolas. Prašoma šį įrodymą priimti, nes, pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą už akių, jis buvo savalaikiai nepateiktas esant objektyvioms aplinkybėms.
14. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
15. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą įrodymą, jo turinį, sprendžia, kad yra pagrindas priimti naują įrodymą, kaip susijusį su nagrinėjamos bylos dalyku.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. sausio 9 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 71164814, kurios pagrindu atsakovui suteikta 2 200 Eur paskola (2 000,9 Eur paskolos suma ir 199,1 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 31 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo 199,1 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, o 2000,9 Eur paskolos sumą tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą.
18. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2024 m. spalio 4 d. nutraukė vienašališkai sutartį.
19. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 1 109,25 Eur negrąžintą paskolą, 73,76 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 10 d. iki 2024 m. spalio 3 d., iš viso 1 183,01 Eur skolą, bei pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2023 m. sausio 9 d. Paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 71164814 sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio.
20. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti visą likusį nesumokėtą 89,96 Eur sutarties sudarymo mokestį.
Dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių
21. Vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę, teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą, vartojimo kredito gavėjų teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų ir paskolos davėjų teisę į kompensaciją, išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais (VKĮ 1 straipsnio 1 dalis).
22. Pagal VKĮ 2 straipsnio 2 dalį, bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą sudaro bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma. Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį (VKĮ 2 straipsnio 4 dalis). Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui; į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos www.finbee.lt operatorė, įtraukta į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis, 251 straipsnio 1 dalis).
24. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 papunktį, sutarties administravimo mokestis – Specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką.
25. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 papunktį, sutarties sudarymo mokestis –Specialiosiose sąlygose nurodytas Paskolos sutarties sudarymo mokestis, Paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir Kreditingumo vertinimo mokestį; sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos; sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas Specialiosiose paskolos sąlygose; sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka nurodyta paskolos grąžinimo grafike; sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu, jei taip nurodyta Specialiosiose sąlygose; sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei Kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0.
26. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.), ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų; šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju.
27. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalį, šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visa vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos; vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai.
28. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio apibrėžtis įstatyme nėra pateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši sąvoka turi apimti įvairius mokesčius, nepriklausomai nuo jų pavadinimo, kuriuos taiko tarpusavio skolinimo platformos operatorius už savo, kaip operatoriaus, teikiamas tarpininkavimo paslaugas, sudarant ir administruojant vartojimo kredito sutartis per internetinę tarpusavio skolinimo platformą. Atitinkamai, tiek sutarties sudarymo mokestis, tiek administravimo mokestis vertinami sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei (tarpusavio skolinimo platformos operatorei) ir patenka į VKĮ 25³ straipsnio reguliavimo sritį (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2006-1187/2024).
29. Nagrinėjamu atveju atlygį ieškovė suskaidė į dvi dalis, t. y. 81,60 Eur dydžio administravimo ir 89,96 Eur sutarties sudarymo mokesčius, ir bendra ieškovės atlygio suma sudaro 171,56 Eur (81,60 Eur +89,96 Eur), o iš šios sumos Sutarties sudarymo mokestis sudaro 52,44 proc. (89,96 Eur / 171,56 Eur x 100 proc.). Taigi, ši ieškovės atlygio dalis viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintinomis įmokomis, ribą, t. y. 25 procentus (VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis).
30. Apeliantė teigia, kad ji, remdamasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, šiuo metu yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio.
31. Apeliantė nurodo, kad jai, kaip skolintojai, platformoje suteiktas identifikacinis Nr. I-00007702; ji pagal 2023 m. sausio 9 d. Paskolos sutartį suteikė paskolos gavėjui 480 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 436,65 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 43,35 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Apeliantės vertinimu, pateikti papildomi duomenys patvirtina, kad bendrovė atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nustatyta išimtimi.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliantės pozicija yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė (apeliantė), siekdama pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, turi investuoti ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą sudaromą vartojimo kreditą (CPK 178 straipsnis).
33. Remiantis Lietuvos banko nuomone, pateikta Vartojimo kredito teikimo gairėse, patvirtintose Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 241-69, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi, turėtų ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos investuoti į kiekvieną vartojimo kreditą, suteikiamą per tarpusavio skolinimo platformą. Tai reiškia, kad išimtis neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui: tarpusavio skolinimo platformos operatorius investuoja tik į dalį vartojimo kreditų (tam tikro reitingo vartojimo kreditus ar pan.) arba tik į tuos vartojimo kreditus, kai nesusirenka pakankamai paskolos davėjų, nesvarbu, kad tokiais atvejais tarpusavio skolinimo platformos operatorius investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos (Gairių 44.6 punktas).
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė savo pačios parengtą pažymą, kad konkrečią dieną, t. y. 2023 m. sausio 6 d., investavo daugiau nei 12 procentų sumos į 44 paskolos sutartis. Tačiau šis įrodymas savo turinio prasme yra nepakankamas patvirtinti ieškovės pasirinktą veiklos modelį: 1) investavimą į kiekvieną vartojimo kreditą; 2) užtikrinimą, kad paskolos sutarties vykdymo atveju ieškovės investuota suma visada sudaro ne mažiau nei 12 proc. nuo likusios negrąžintos paskolos sumos. Taigi, nepatvirtina realaus įstatymo reikalavimus atitinkančio investavimo fakto į kiekvieną vartojimo kreditą, suteikiamą per tarpusavio skolinimo platformą. Tuo labiau, kad pati ieškovė apeliaciniame skunde aiškiai nurodė, jog ji veikia kaip tarpininkė tarp platformoje užsiregistravusių skolintojų (investuotojų) ir paskolų gavėjų, o atsakovui tiek suteiktą paskolos sumą, tiek sutarties sudarymo mokestį sudaro būtent platformoje užsiregistravusių investuotojų lėšos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė šiuo atveju neįrodė, kad yra pagrindas VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytai išlygai taikyti.
35. Įvertinus tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento Paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis) bei pagrįstai atmetė reikalavimą dėl šio mokesčio priteisimo ( žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-637-1092/2025).
36. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai suskaičiavo priteistino sutarties administravimo mokesčio sumą, nes skaičiavimus atliko už atsakovės įmokomis padengtą paskolos sumą, tačiau VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad skaičiavimai turi būti atliekami už grąžintas įmokas.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutarties administravimo mokestį pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų skaičiavo pagal padengtą paskolos sumą, tačiau padengtąją paskolos sumos dalį panaudojo ne galutinei priteistino sutarties administravimo mokesčio sumai nustatyti, o proporcijai, kurią pritaikius, buvo apskaičiuota ieškovei priklausančio administravimo mokesčio dalis. Kadangi administravimo mokestis pagal Sutarties sąlygas išskaidytas visam paskolos terminui (žr. www. finbee.lt portalo naudojimosi sutarties 2.1 punktą), tai jo mokėjimo įmokos sudaro tam tikrą pastovią kiekvienos įmokos dalį. Šios dalies dydis yra proporcingas grąžinamai paskolos daliai. Todėl proporcijos metodas buvo tinkamas ieškovei priklausančiai administravimo mokesčio sumai, kai atsakovė yra sumokėjusi tam tikrą paskolos sumos dalį, apskaičiuoti. Pirmosios instancijos teismas šį proporcijos metodą pritaikė teisingai. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė yra gavusi 99,25 Eur permoką, kuri turi būti grąžinta atsakovei, mažinant kitas ieškovei iš atsakovės priteistas sumas, yra teisinga.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Paskolos sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių, tinkamai taikė ir aiškino VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės Druskininkų rūmų 2025 m. vasario 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.