Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei V. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Skolų departamentas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 4633,92 Eur skolą, 1158,48 Eur nuostolius už laikotarpį nuo 2012-03-12 iki 2017-03-12, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos 5792,40 Eur sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jeigu teismas manys, kad reikalavimui pareikšti yra praleista ieškinio senatis, prašo terminą ieškiniui pareikšti atnaujinti, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad ieškovas 2003-06-17 sudarė sutartį, pagal kurią jis atsakovei paskolino 16 000 Lt (4633,92 Eur), kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti 2003-07-16. Pažymėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2003-06-17 buvo sudaryta sutartis, piniginę prievolę atsakovė turėjo įvykdyti iki 2003-07-16, negrąžinus atsakovei laiku skolos, ieškiniui pareikšti terminas baigėsi 2013-07-16. Ieškovas reikalavimo teises į atsakovės skolą 2012-04-17 perleido UAB „Skolų departamentas“ pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SP/12/04/17, kai iki ieškinio senaties termino buvo dar likę beveik vieneri metai ir trys mėnesiai. UAB „Skolų departamentas“ Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SP/12/04/17 vykdė netinkamai, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį, kad galėtų pats savarankiškai kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Kadangi reikalavimo teises ir reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ieškovas praktiškai susigrąžino tik 2017-03-08, mano, kad šis terminas praleistas dėl UAB „Skolų departamentas“ kaltės ir neveikimo pagal sudarytą sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2017-07-11 sprendimu taikė ieškinio senatį V. R. pareikštam reikalavimui dėl skolos priteisimo ir ieškinį atmetė. Priteisė iš V. R. 600 Eur atsakovės V. G. naudai išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Teismo vertinimu, ieškovas būdamas pakankamai atidus, rūpestingas ir apdairus, turėjo pakankamai galimybių pasinaudoti savo pažeistų teisių gynimu. Be to, ieškovas ne kartą skolindavo pinigus kitiems asmenims, verčiasi nekilnojamojo turto prekyba, kas leidžia teismui spręsti, kad ieškovas, remiantis savo patyrimu versle, turėjo ir privalėjo žinoti, kaip tinkamai ir laiku užtikrinti savo procesines ir materialines teises. Pažymėjo, kad ieškovas beveik 14 metų nuo suvokimo apie pažeidžiamas teises dienos turėjo teisę ir galimybes pareikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau per įstatymo nustatytą terminą savo teise nepasinaudojo, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinio reikalavimui dėl skolos priteisimo senaties termino atnaujinti nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-07-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą; atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą; iš atsakovės V. G. ieškovui V. R. priteisti 5792,40 eurų skolą ir nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės V. G. ieškovui V. R. priteisti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad tris kartus buvo nuvykęs atsakovės paskolos sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), 2010-03-31 nurodytu adresu siuntė raginimą sumokėti skolą, tačiau skolininkės V. G. nurodytu adresu nerasdavo, raginimas nebuvo įteiktas. Ieškovas manė, kad atsakovė yra išvykusi gyventi į užsienį. Reikalavimo teises į skolininkę perėmusi UAB „Skolų departamentas“ 2012-04-19 registruotu laišku atsakovei taip pat išsiuntė raginimą sumokėti skolą, tačiau šis laiškas atsakovei neįteiktas, nes ji nurodytu adresu negyvena. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Skolų departamentas“ nurodytas ieškinio senaties praleidimo aplinkybes bei pateiktus įrodymus (ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus (CPK 186 straipsnis) bei rašytinius įrodymus (CPK 197 straipsnis). Teismas, CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą taikė mechaniškai, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, nežinodamas atsakovės gyvenamosios vietos ir manydamas, kad ji yra išvykusi gyventi į užsienį, laiku negalėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Mano, kad nepagrįstai taikydamas ieškinio senatį teismas pažeidė protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus ir nukrypo nuo LAT 2016-07-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-342-686/2016, suformuotos teismų praktikos. Teigia, kad teismas be pagrindo netaikė CK 1.131 straipsnio 2 dalies ir neatnaujino dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas beveik 14 metų nuo suvokimo apie pažeidžiamas teises dienos turėjo teisę ir galimybes pareikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau per įstatymo nustatytą terminą savo teise nepasinaudojo. Taip pat nurodo, kad atsakovė nuo 2010-06-10 yra deklaravusi, kad yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena Palangos m. savivaldybėje. Atsakovė oficialiai dirbo įvairiose Palangos miesto įmonėse, duomenys apie darbo vietą buvo VSDFV Palangos skyriuje, todėl procesiniai dokumentai galėjo būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo. Pažymi, kad Kretingos rajono apylinkės teismas visiškai pagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais, nurodydamas, jog pagal ieškovo ir UAB „Skolų departamentas“ sudarytą sutartį Nr. SP/12/04/17 reikalavimo teisė į sutartyje nurodytas skolininkes (tame tarme ir atsakovę šioje byloje) nebuvo perimta, kadangi sutarties pagrindu UAB „Skolų departamentas“ įgijo tik materialines subjektines teises, tuo tarpu procesinės teisės nebuvo perimtos, nes nebuvo pakeistas išieškotojas CPK 596 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat pažymi, kad atsakovė visose bylos stadijose teigė, kad jokių pinigų pagal tariamą paskolos sutarti nėra gavusi. Ieškovas nei ieškinyje, nei dublike, nei posėdžio metu nenurodė faktinių tariamos paskolos suteikimo aplinkybių, tai atėmė galimybę atsakovei tinkamai gintis nuo pareikšto reikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui pareikšti ir nenustatė priežasčių, pateisinančių termino praleidimą. Apeliantas, argumentuoja, kad teismas be pagrindo netaikė CK 1.131 straipsnio 2 dalies ir neatnaujino dėl svarbių priežasčių praleisto ieškinio senaties termino. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2003-06-17 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovei paskolino 16000 Lt (4633,92 Eur), kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti 2003-07-16 ieškovo namuose, taigi ieškinio senaties terminas šioje byloje reikalavimui dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo pareikšti prasidėjo 2003-07-17. Šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad kasatorius į teismą kreipėsi beveik po 14 metų, tai yra, ieškinio senaties terminą praleido 4 metus. Ieškovas, atsakovei su juo laiku neatsiskaičius gera valia, supratęs apie pažeistą savo teisę ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo laiku kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra numatęs pakankamai ilgą 10 metų terminą, per kurį asmuo turi galimybę ginti savo pažeistas teises (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovas ir tvirtina, kad nepavyko rasti atsakovės ir jis manė, kad ji yra išvykusi į užsienį, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovės išvykimą į užsienio valstybę. Pažymėtina ir tai, kad pareikštame ieškinyje ieškovas, kreipdamasis į teismą, vis tiek nurodė atsakovės adresą (duomenys neskelbtini), tai yra, tą patį adresą, kuris buvo nurodytas ir ieškovo pateiktoje tarp šalių sudarytoje sutartyje dėl 16 000 Lt paskolos. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas, manydamas, kad jo teisės pažeistos, galėjo pareikšti ieškinį teismui nepraleisdamas ieškinio senaties termino ir jo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovas ne kartą skolindavo pinigus kitiems asmenims, taigi ieškovas turėjo ir privalėjo žinoti, kaip tinkamai ir laiku užtikrinti savo procesines ir materialines teises. Aplinkybes, kad apeliantas savo teises bandė ginti kitais būdais, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nepripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Taip pat kaip teisiškai nepagrįsti atmetami apelianto argumentai dėl nukrypimo nuo teismų praktikos. Kaip minėta, ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumas kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas individualiai, pagal kiekvienos konkrečios bylos individualių faktinių aplinkybių visetą. Tam tikrų atskirų aplinkybių sutaptis esant netapačiai bendrai faktinei situacijai, nereiškia, kad ieškinio senaties atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas vienodai. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su ieškovo elgesiu, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas verslininkas, pagrįstai ir teisėtai konstatavo nesant pagrindų pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti šį terminą (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistinos 400 eurų bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei V. G. iš ieškovo V. R. 400 eurų bylinėjimosi išlaidas.