Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vadovės Aridanos Jurčiukonienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties E. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir institucija bei RRT) 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimu E. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 464 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta100 Eur bauda bei konfiskuotas radijo ryšio slopinimo įrenginys. Nutarime, išdėstant pažeidimo esmę, nurodyta, kad RRT gavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Specialiųjų tyrimų 1-osios valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. gegužės 16 d. raštą Nr. IBPS-S-291045-25 „Užduotis atlikti objektų tyrimą“ (toliau – ir Raštas), kuriuo buvo pateikta informacija apie 2023 m. lapkričio 15 d. atliktą patikrinimą ir ištyrimui perduotas patikrinimo metu rastas galimai radijo ryšio slopinimo įrenginys. RRT, atsižvelgdama į Raštu pateiktą informaciją, atliko įrenginio (identifikacinis Nr. C2001420) apžiūrą bei jo pagrindinių parametrų patikrinimą ir nustatė, jog tai yra radijo ryšio slopinimo įrenginys, kurio paskirtis yra slopinti radijo dažnių signalus, veikiančius GSM, 3G, LTE, UMTS, 5GNR, Wifi 2,4 GHz dažnių diapazonuose. RRT nustatė, kad tyrimui pateiktas įjungtas įrenginys gali trukdyti navigacijos ir informacijos perdavimo sistemoms; palydovinėms radionavigacijos sistemoms; radarams ir radiolokacijos sistemoms. Išmatuoti įrenginio radijo dažnių parametrai buvo pateikti RRT Elektromagnetinio suderinamumo skyriaus Įrenginio patikrinimo ataskaitoje Nr. (29.28E) PA-8 (toliau – ir Ataskaita). Atsižvelgdamas į Ataskaitoje užfiksuotus duomenis, t. y. jog patikrinus įrenginį buvo nustatyta, kad įrenginys yra radijo ryšio slopinimo įrenginys, kurį draudžiama naudoti/laikyti fiziniams asmenims pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 54 straipsnio 1 dalį, o tokio įrenginio neteisėtas naudojimas/laikymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 464 straipsnio 1 dalį, RRT Elektromagnetinio suderinamumo skyriaus vyriausiasis specialistas Edmundas Mikelionis, vadovaudamasis ANK 589 straipsnio 24 punktu, 2025 m. rugpjūčio 20 d. surašė E. A. administracinio nusižengimo protokolą Nr. RRT-ANRP-10-2025 (ROIK: 25282472502) su administraciniu nurodymu sumokėti 30 Eur iki 2025 m. rugsėjo 4 d. Protokolo surašymo metu E. A. pastabų ir paaiškinimų nepareiškė, tačiau 2025 m. rugsėjo 16 d. el. paštu nurodė, kad neatliko administracinio nusižengimo, o nurodytas radijo ryšio slopinimo įrenginys su juo nesusijęs, rastas patalpose, kurios E. A. nepriklauso ir kurios nėra jo gyvenamoji vieta. Nustatyta, kad E. A. iki minėtos datos administracinio nurodymo neįvykdė. Nutarime taip pat nurodyta, kad administracinis nusižengimas padarytas 2023 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini).

2. Institucijos nutarimą E. A. apskundė apylinkės teismui. Pateiktu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi E. A. skundas tenkintas iš dalies, Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimas panaikintas, o administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad institucija netinkamai atliko bylos faktinių aplinkybių tyrimą, jos priimtame nutarime nėra nurodyta, kokiais duomenimis remiantis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra konfiskuoto ir draudžiamo laikyti įrenginio (identifikacinis Nr. C2001420) savininkas, o byloje esančių duomenų nepakanka įrodyti, kad būtent E. A. laikė draudžiamą laikyti įrenginį.

3. Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vadovė Aridana Jurčiukonienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą. Skunde nurodoma, kad RRT savo veikloje naudoja visas prieinamas įrodinėjimo priemonės, be kita ko, gautas ir bendradarbiaujant su kitomis institucijomis. Daugeliu atveju informaciją apie rastus radijo ryšio slopinimo įrenginius pateikia kitos institucijos (pvz. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija, FNTT), nes jos dažnai naudojamos nusikalstamoms veikoms. Atitinkamai, gavus FNTT pateiktus duomenis, kuriuose nurodyta, kad radijo ryšio slopinimo įrenginys buvo rastas kratos, atliktos E. A. gyvenamuoju adresu, metu bauda buvo paskirta jam. RRT neturi pagrindo abejoti FNTT pateiktais duomenimis. Nesutiktina, kad jie nėra pakankami įrodyti, kad būtent E. A. laikė draudžiamą laikyti įrenginį. Taip pat skunde nurodoma, kad radijo ryšio slopinimo įrenginių civilinėje apyvartoje teisėtai įsigyti nėra galimybės. Atitinkamai, nėra jokių galimybių nustatyti, kas yra įrenginio savininkas, o administracinei atsakomybei pagal ANK 464 straipsnio 1 dalį užtenka nustatyti tokio įrenginio laikymo faktą. Tokios aplinkybės, kad E. A. nuosavybes teise nepriklauso būstas, kuriame buvo atlikta krata ir rastas įrenginys, niekaip nepaneigia jo laikymo fakto. Be to, RRT neturi jokių galimybių nustatyti E. A. faktinės gyvenamosios vietos, todėl pasitiki FNTT pateikta informacija, kad krata buvo atlikta jo gyvenamojoje vietoje. Ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad minėtu adresu buvo, siekdamas užtikrinti namo ir turto apsaugą.

4. Atsiliepime į Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vadovės Aridanos Jurčiukonienės apeliacinį skundą E. A. prašo jį atmesti bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Atsiliepime nurodoma, jog apeliaciniame skunde iš esmės pakartoti visi argumentai, kuriuos institucijos atstovai nurodė procesiniuose dokumentuose bei išsakė bylos nagrinėjimo teisme metu ir dėl kurių apylinkės teismas detaliai ir argumentuotai pasisakė. Nutarimą priėmusiai institucijai jis (E. A.) nurodė, kad su minimu prietaisu nėra niekaip susijęs, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, nors tokią poziciją paneigiančių įrodymų nepateikta. Tokią poziciją paneigiančių įrodymų nepateikta ir teisme bei apeliaciniame skunde. E. A. taip pat nurodo, kad institucija galėjo ir privalėjo nustatyti, jog FNTT dokumentuose jo gyvenamoji vieta nurodyta klaidingai. Teigia, kad administracinio nusižengimo nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vadovės Aridanos Jurčiukonienės apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas pateiktas dėl apylinkės teismo nutarties, kuria buvo panaikintas Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimas ir byla grąžinta institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad prieš rezoliucinę apeliacine tvarka apskųstos nutarties dalį žemesnės instancijos teismas neteisingai nurodė ANK nuostatą, kuria vadovaujantis priėmė būtent tokį procesinį sprendimą. Galimybė pirmosios instancijos teismui, išnagrinėjusiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, yra įtvirtinta ne ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriuo nurodė besivadovaujantis apylinkės teismas, o to paties straipsnio 1 dalies 4 punkte. Tačiau tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, kuri pagrindo naikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties nesudaro.

7. Pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą, panaikinti ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, galima tik išimtinais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju iš tiesų susiklostė išimtinė situacija, kuri atitinka ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas bylos grąžinimo institucijai tyrimui atlikti sąlygas.

8. Prieš analizuojant apylinkės teismo nurodytus tokio sprendimo motyvus bei pasisakant dėl esminių pateikto apeliacinio skundo argumentų, pažymėtina, jog teismo ar institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės; nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta kas privaloma nustatyti priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, t. y. privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Atitinkamai ANK 618 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pažymėtina, jog tik ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu. Kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įžvelgia būtinybę akcentuoti ir ANK 609 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus administracinio nusižengimo protokolo turiniui. Minimo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Šie duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo esmė ir pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Taigi administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (administracini nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Administracinio nusižengimo esmė ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylose Nr. 2AT-2-2012, Nr. 2AT-6-628/2019). Tinkamo kaltinimo suformulavimo pareiga administracinio nusižengimo byloje tenka institucijai.

10. Šioje byloje E. A. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal ANK 464 straipsnio, numatančio atsakomybę už aparatūros ir įrenginių naudojimo sąlygų pažeidimus, 1 dalį. Šio straipsnio dispozicija konstruojama kaip blanketinė, todėl administracinei atsakomybei pagal ANK 464 straipsnį konstatuoti būtina nustatyti tvarkos, numatytos specialiuose teisės aktuose, pažeidimus. E. A. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir ne teismo tvarka priimtame 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarime detalizuotas teisės aktas, kurio reikalavimus jis galimai pažeidė, t. y. nurodoma, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 54 straipsnio 1 dalis. Tačiau tiek viename, tiek kitame procesiniame dokumente taip ir neaprašoma kokiais konkrečiais E. A. veiksmais ar neveikimu pasireiškė šios teisės normos bei kartu ANK 464 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Tiek administracinio nusižengimo protokolo, tiek ne teismo tvarka priimto nutarimo dalyje, kur turi būti išdėstyta padaryto administracinio nusižengimo esmė, iš esmės apsiribota tik informacijos kokiomis aplinkybėmis RRT buvo gautas ištirti įrenginys pateikimu, šio įrenginio ištyrimo rezultatų aprašymu (nustatyta, kad pateiktas teikti įrenginys yra radijo ryšio slopintuvas) bei ANK 464 straipsnio 1 dalies ir ERĮ 54 straipsnio 1 dalies nuostatų perrašymu, administracinio nusižengimo protokole lakoniškai nurodant, kad atsižvelgiant į tai radijo ryšio slopinimo įrenginio savininkas E. A. turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 464 straipsnio 1 dalį dėl ERĮ 54 straipsnio 1 dalies pažeidimo, o ne teismo tvarka priimtame nutarime tiesiog pažymint, kad E. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu sumokėti 30 Eur baudą iki 2025 m. rugsėjo 4 d., kurio iki nustatytos datos jis neįvykdė. Kadangi ANK 464 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2025 m. lapkričio 2 d.) atsakomybė, be kita ko, buvo numatyta už radijo ryšio slopinimo įrenginių neteisėtą naudojimą ir (arba) laikymą, ką, nesant numatytų sąlygų, draudžia ir ERĮ 54 straipsnio 1 dalies nuostatos, o administracinio nusižengimo protokole nedetalizuota ne tik kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis E. A. radijo ryšio slopinimo įrenginį laikė ir (ar) naudojo, bet ir kad apskritai tokį įrenginį naudojo ir (ar) laikė, kas sudaro šio nusižengimo objektyviąją pusę, akivaizdu, jog institucijos suformuotas kaltinimas yra ydingas, neatitinkantis išsamumo, aiškumo bei apibrėžtumo kriterijų. Nors atsiliepime į E. A. skundą dėl ne teismo tvarka priimto 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimo, institucija patikslino, kad jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už radijo ryšio slopinimo įrenginio neteisėtą laikymą, tačiau pažeidimo esmė tinkamai turėjo būti nurodyta ne šiame dokumente, o būtent administracinio nusižengimo protokole.

11. Taip pat pastebėtina, kad ANK 464 straipsnis nuo ANK įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d. buvo keičiamas tris kartus – 2017 m. spalio 19 d. įstatymu Nr. XIII-699, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. spalio 26 d., 2023 m. spalio 26 d. įstatymu Nr. XIV-2206, kuris įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d., bei 2025 m. spalio 16 d. įstatymu Nr. XV-482, kuris įsigaliojo nuo 2025 m. lapkričio 2 d. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokole cituojamų ANK 464 straipsnio 1 dalies nuostatų, E. A. veiksmai jame buvo kvalifikuoti pagal šio straipsnio ir jo dalių 2017 m. spalio 19 d. įstatymo Nr. XIII-699 redakciją. Tuo tarpu iš ne teismo tvarka priimtame nutarime cituojamų ANK 464 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad E. A. veiksmai institucijos nutarime buvo kvalifikuoti jau pagal šio straipsnio ir jo dalių 2023 m. spalio 26 d. įstatymo Nr. XIV-2206 redakciją. Kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai yra perkvalifikuojami pagal naujesnę ANK 464 straipsnio redakciją nutarime nepasisakyta, taip pat nenurodytos tokio perkvalifikavimo priežastys, kas taip pat pripažintina ne teismo tvarka priimto nutarimo trūkumu.

12. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, buvo priimtas konstatavus ne aukščiau aptartus administracinio nusižengimo protokolo bei ne teismo tvarka priimto nutarimo trūkumus, o padarius išvadas, jog institucija netinkamai atliko bylos faktinių aplinkybių tyrimą, nes byloje esančių duomenų nepakanka įrodyti, kad būtent E. A. laikė draudžiamą laikyti įrenginį, jos priimtame nutarime nėra nurodyta, kokiais duomenimis remiantis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra konfiskuoto ir draudžiamo laikyti įrenginio (identifikacinis Nr. C2001420) savininkas.

13. Vertinant tokią pirmosios instancijos teismo argumentaciją, visų pirma pastebėtina, kad tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Remiantis šio straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylose Nr. 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, 2AT-29-594/2024, e2AT-54-1214/2024). Be to, sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, t. y. jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-697/2024). Taigi, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas grindžiant jo kaltę tik prielaidomis.

14. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad E. A. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą institucija grindė išskirtinai tik FNTT Specialiųjų tyrimų 1-osios valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. gegužės 16 d. raštu Nr. IBPS-S-291045-25 „Užduotis atlikti objektų tyrimą“ bei RRT Elektromagnetinio suderinamumo skyriaus Įrenginio patikrinimo ataskaitoje Nr. (29.28E) PA-8 užfiksuotais duomenimis. Minėtame rašte nurodoma, kad FNTT Specialiųjų tyrimų 1-ojoje valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00009-23 dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, veikiant organizuotoje grupėje, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalyje. Taip pat Rašte nurodyta, kad šiame ikiteisminiame tyrime 2023 m. lapkričio 15 d. kratos atlikimo metu E. A. ir E. A. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimti dokumentai, grynieji pinigai, daiktai, tame tarpe ir radijo signalo slopintuvas, o atlikus kratą automobilyje „Audi A6“, kuriuo naudojosi E. A. ir kuris stovėjo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas elektroninės spinduliuotės aptikimo prietaisas „HUNTER PRO“. Iš Rašto taipogi matyti, kad institucijai buvo pateikti kratos metu rasti įrenginiai, prašant atsakyti, kam jie skirti ir kokias funkcijas atlieka, ar jų naudojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra draudžiamas. Tuo tarpu Ataskaitoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad institucijai tyrimui pateiktas įrenginys (identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) yra radijo ryšio slopintuvas, kurio paskirtis yra radijo ryšio slopinimas skleidžiant elektromagnetinius trikdžius, įjungtas slopintuvas gali trukdyti GSM, 3G, LTE, UMTS, 5GNR, WiFi 2,4 ir 5 GHz radijo dažnių signalams, navigacijos ir perdavimo sistemoms, palydovinėms radionavigacijos sistemoms, radarams ir radiolokacijos sistemoms, o tyrimui pateiktas įrenginys „Hunter“ yra radijo bangų detektorius, kurio paskirtis yra aptikti radijo bangų signalus.

15. E. A. jau po administracinio nusižengimo protokolo jo atžvilgiu surašymo pateikė institucijai elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad FNTT Specialiųjų tyrimų 1-osios valdybos 2-ojo skyriaus tirti RRT pateiktas radijo ryšio slopinimo įrenginys su juo yra nesusijęs, kratos atlikimo metu jis rastas patalpose, kurios jam (E. A.) nepriklauso ir kurios nėra jo gyvenamoji vieta. Apylinkės teismui pateiktame skunde E. A. laikėsi analogiškos pozicijos, papildomai nurodydamas, jog kratos atlikimo metu adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo tik tikslu užtikrinti namo ir turto apsaugą, kadangi dėl šiuo adresu stovinčio namo vyksta teisminis ginčas. Nagrinėjant jo skundą žodinio proceso tvarka žemesnės instancijos teisme, E. A. taip pat paaiškino, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jo mamai, jis nebaigtas statyti. Name būna ir jis, ir statybininkai, ir jo motina, tėvas, žmona, daug žmonių. Jis taip pat nurodė, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, o įrenginį, kuris buvo rastas adresu (duomenys neskelbtini), pirmą kartą pamatė posėdžio dieną nuotraukose, kai susipažino su bylos medžiaga. Kaip jis ten atsidūrė E. A. paaiškinti negalėjo, tačiau paminėjo, kad jo motina užsiima transporto priemonių nuoma, dėl ko tuo adresu laikomos ir valomos nuomojamos transporto priemonės, iš kurių visi klientų paliekami daiktai išimami ir paliekami garaže, bei nurodė, kad radijo ryšio slopinimo įrenginį ten galėjo padėti kažkas iš jo šeimos narių.

16. Taigi šioje administracinio nusižengimo byloje iš esmės kilo ginčas dėl tinkamo subjekto, padariusio administracinį nusižengimą, numatytą ANK 464 straipsnio 1 dalyje, nustatymo. Dėl to apylinkės teismas, administracinėn patraukto asmens skundo pagrindu tikrindamas ne teismo tvarka priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalėjo vertinti, ar byloje esantys duomenys įrodo, jog kratos metu rastas ir RRT ištirtas radijo ryšio slopinimo įrenginys buvo laikomas ir (ar) naudojamas būtent E. A.. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų duomenų nepakanka tokiai aplinkybei ir kartu E. A. kaltei dėl ERĮ 54 straipsnio 1 dalies pažeidimo konstatuoti, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra visiškai pagrįsta. Iš bylos medžiagos matyti, kad, nepaisant aiškios ir kategoriškos E. A. pozicijos, jog RTT pateiktas tirti radijo ryšio slopinimo įrenginys su juo niekaip nesusijęs, bei jo pateiktos versijos, kad šis įrenginys buvo rastas vietoje, kuri jam nepriklauso ir nėra jo gyvenamoji vieta, aplinkybė dėl to kas iš tiesų yra tokio įrenginio naudotojas ir (ar) laikytojas administracinio nusižengimo tyrimo metu apskritai nebuvo nustatinėjama. Institucija nesikreipė nei į ikiteisminį tyrimą, kurio metu atliktos kratos metu buvo rastas radijo ryšio slopintuvas, atliekančią įstaigą, prašydama pateikti informaciją, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo konkrečiai nustatyta kas tokį įrenginį naudojo ir (ar) laikė kratoje nurodytu adresu, jei taip, pateikti su tuo susijusius ikiteisminio tyrimo duomenis, nei kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centrą, prašant nurodyti kam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), neapklausė jo savininko (-ų), nei detaliau apklausė patį E. A. kokie kiti asmenys, be jo, galėjo lankytis bei gyventi šiuo adresu ir jame laikyti radijo ryšio slopinimo įrenginį, ar gretimų kaimyninių sklypų gyventojus (jei tokių yra) apie tai, kokie asmenys gyvena ar bent lankosi adresu (duomenys neskelbtini), kas būtų leidę identifikuoti kitus asmenis, galimai galinčius suteikti reikšmingos informacijos šios bylos teisingam išspendimui. Nebuvo atlikti ir jokie kiti procesiniai veiksmai, siekiant paneigti ar patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotus paaiškinimus, nustatyti faktinį radijo ryšio slopinimo įrenginį adresu (duomenys neskelbtini), laikiusį asmenį. Taigi pritartina ir apylinkės teismo vertinimui, kad institucija netinkamai atliko bylos faktinių aplinkybių tyrimą.

17. Kaip galima suprasti iš institucijos atstovės teiktų atsiliepimų į E. A. skundus turinio, jos vertinimu, šiuo atveju konstatuoti, jog draudžiamą įrenginį laikė būtent RRT 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimu nubaustas asmuo, pakanka FNTT Specialiųjų tyrimų 1-osios valdybos 2-ojo skyriaus 2025 m. gegužės 16 d. rašte Nr. IBPS-S-291045-25 „Užduotis atlikti objektų tyrimą“ nurodytos informacijos, kad šis objektas buvo rastas 2023 m. lapkričio 15 d. kratos atlikimo metu E. A. ir E. A. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėtina, jog šiame rašte nėra nurodyta, kad tirti pateiktas radijo ryšio slopintuvas priklausė būtent E. A., o ne jo sutuoktinei ar kitiems asmenims, buvo E. A. naudojamas ir (ar) laikomas. Taigi vien toks raštas, nesant jokių kitų duomenų, negali būti laikomas pakankamu įrodymu pripažinti, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 464 straipsnio 1 dalyje, įvykdė ne koks kitas asmuo, o E. A.. Išvados, jog būtent jis laikė draudžiamą įrenginį, neleidžia daryti ir tas faktas, jog E. A. pripažino kratos atlikimo metu buvęs adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas užtikrinti namo ir turto apsaugą. Asmens buvimo tam tikroje vietoje faktas savaime nepatvirtina, kad visų toje vietoje esančių materialių objektų savininkas ir (ar) jų valdytojas yra būtent tas asmuo. Nors šiuo atveju, kaip nurodo institucija, radijo ryšio slopinimo įrenginių įsigijimas civilinėje apyvartoje Lietuvoje nėra įmanomas, todėl kas RRT tirti pateiktą įrenginį nusipirko ar kitaip įsigijo nėra galima nustatyti kreipiantis į tokių objektų teisėtus pardavėjus ar platintojus, tačiau tai nepaneigia ir negali paneigti institucijos pareigos imtis kitų ANK numatytų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti koks asmuo disponavo draudžiamu naudoti ir (ar) laikyti įrenginiu bei įrodyti jo kaltę abejonių nekeliančiais duomenimis.

18. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė grąžinti bylą institucijai atlikti papildomą administracinio nusižengimo tyrimą, kadangi administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija neatliko nė vieno procesinio veiksmo, siekdama nustatyti, koks asmuo iš tiesų turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ERĮ 54 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Šios aplinkybės nustatymui būtina atlikti didelės apimties tyrimą, ką padaryti apylinkės teismui būtų sudėtinga. Pažymėtina ir tai, kad nors ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas teismas taip pat privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, tačiau tai nereiškia, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija savo pareigą visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirti veikos aplinkybes bei surinkti visus būtinus įrodymus gali perkelti teismui. Būtent institucija, atliekanti tyrimą ir turinti teisę surašyti protokolą bei nutarimą, turi pareigą surinkti visus įrodymus dėl administracinio nusižengimo požymių visumos, tačiau nagrinėjamu atveju institucija to nepadarė. Be to, egzistuoja ir administracinio nusižengimo protokolo trūkumai. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog institucijos padaryti procesinio pobūdžio pažeidimai laikytini esminiais ir jų nebuvo galima pašalinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

19. Taip pat pastebėtina, jog ir pati institucija savo priimtame nutarime dėl E. A. nubaudimo, nors ir nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprisipažįsta kaltu, teigdamas, jog radijo ryšio slopinimo įrenginys su juo nesusijęs, rastas patalpose, kurios jam nepriklauso ir kurios nėra jo gyvenamoji vieta, jokių įrodymų ir motyvų, kuriais vadovaujantis tokius jo paaiškinimus atmeta, nepateikė. Tokiu būdu institucijos surašytas nutarimas iš esmės yra nemotyvuotas ir negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytus ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad kiekvienas baigiamasis teismo (šiuo atveju – institucijos) aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Motyvų nebuvimas procesiniame sprendime reiškia, kad sprendimas apskritai neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaujantis prieita prie išvados, suformuluotos sprendimo rezoliucinėje dalyje. Sprendimo motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Nesant motyvuoto sprendimo, nėra skundo, nagrinėtino ANK 641 straipsnyje numatyta tvarka, dalyko, t. y. neįmanoma įvertinti tokio skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o institucijos atstovės apeliacinis skundas netenkinamas.

21. E. A. atsiliepime į institucijos atstovo apeliacinį skundą prašoma ne tik atmesti Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vadovės Aridanos Jurčiukonienės apeliacinį skundą, bet ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Dėl pastarojo skunde suformuoto reikalavimo apygardos teismas nepasisako, nes jis nėra tiesiogiai susijęs su apeliacine tvarka apskųstoje teismo nutartyje išspręstu klausimu ir priimtu sprendimu, t. y. nėra tiesiogiai susijęs su šios apeliacijos dalyku. Be to, toks reikalavimas, net ir tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad šiuo atveju yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, negalėtų būti tenkinamas įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad administracinio nusižengimo teisena ANK 565¹ straipsnio 7 punkto (kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas) pagrindu gali būti nutraukta tik tuo atveju, kai nustatoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo kaltinamas pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022), o šiuo atveju tai nėra nustatyta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vadovės Aridanos Jurčiukonienės apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.