Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vykusiame mišriu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį (patikslintą) atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8.Iš pateiktų rašytinių įrodymų, 2017-03-24 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-91892012-17 nustatyta, kad 2016-03-31 17.26 val. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) S. K. buvo neatidus ir neatsargus, reguliuojamoje sankryžoje jo atžvilgiu degant leidžiamam šviesoforo signalui sukdamas iš J. Basanavičiaus g. į kairę į Mindaugo g., nepraleidęs partrenkė per Mindaugo g. važiuojamąją dalį į kurią jis suko, pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui, ėjusią A. L.. Nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardas S. K., darbovietė - UAB „Corpus A“.

9.Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, formoje Nr. 110/a, Papildomoje informacijoje užfiksuota, kad A. L. preliminari diagnozė, simptomais yra galvos, nugaros ir šonkaulių sumušimas.

10.Byloje esančiu 2015-12-29 gydytojo reumatologo išrašu nustatyta, kad pacientei A. L. užfiksuoti šonkaulių lūžiai, skausminga krūtinės ląsta ir kt.

11.Pateikti 2016-05-03, 2016-05-05, 2016-05-19, 2016-05-30, 2019-04-16, 2019-09-30, 2020-02-17, 2021-03-31 Medicinos dokumentų išrašai, 2020-02-17 išrašyti gydytojo neurologo receptai, vaistų įsigijimo kasos kvitai, sąskaita-faktūra už gydytojų suteiktas konsultacijas ir apmokėjimo kvitas.

12.2021-02-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta ekspertizė ieškovės sveikatos sutrikdymo mastui dėl 2016-05-03 įvykusio įvykio bei dėl to kilusioms pasekmėms nustatyti, užduodant klausimą ekspertui ar 2016-05-03 įvykusio autoįvykio metu ieškovei A. L. buvo lūžę 5-6 šonkauliai, jei taip, koks jų atsiradimo mechanizmas? Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021-12-15 gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)2021(01), kuriame teismo ekspertų pateiktoje išvadoje nurodyta, kad A. L. kairės pusės šonkaulių rentgenogramoje, atliktoje 2016-05-03, nustatyti šonkaulių lūžiai pagal radiologinius požymius yra ūmūs ir negalėjo būti padaryti 2016-03-31 autoįvykio metu.

13.Pateikta (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. K. priimtas į darbą UAB „Corpus A“ terminuotam darbui priimtas nuo (duomenys neskelbtini).

14.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnį, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-155/2010; Nr. 3K-3-35/2011; Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-98/2008; Nr. 3K-3-428/2010; Nr. 3K-3-340/2011). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Dėl transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės

15.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-104/2004; Nr. 3K-3-252/2004; Nr. 3K-3-304/2009). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-189/2010; Nr. 3K-3-1089-701/2019).

16.Kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

17.Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala reglamentuojama CK 6.250 straipsnyje, o žala asmens sveikatai ir gyvybei (žala asmeniui) – CK 6.283 - 6.291 straipsniuose.

18.CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

19.Specialiosios CK 6.270 straipsnio normos reglamentuoja didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Įstatyme įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra griežtoji (be kaltės).

Dėl neteisėtų veiksmų

20.Aptariant neteisėtus veiksmus, kaip atsakomybės atsiradimo sąlygą, teismų praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-507-611/2016). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-99-701/2017).

21.Nagrinėjamoje byloje atsakovas neneigė, kad jis byloje nurodomu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį, nepraleido pėsčiosios (ieškovės) pėsčiųjų perėjoje ir ją partrenkė, ko pasekoje, iškvietė medicinos pagalbą, policiją. Taigi tarp šalių ginčo dėl 2016-03-31 įvykusio eismo įvykio nekilo. Taigi, šio įvykio atveju atsakovas nesiėmė visų įmanomų būtinų atsargumo priemonių, kad išvengtų susidūrimo su ieškove, t. y. jis buvo neapdairus, laiku nesustabdė savo vairuojamos transporto priemonės. Be to, ieškovė buvo partrenkta važiuojančio automobilio, o tai leidžia daryti išvadą, kad būtent neapdairumas buvo pagrindinė priežastis, kuri sutrukdė atsakovui laiku reaguoti į kliūtį ir iš karto stabdyti transporto priemonę, kad būtų išvengta susidūrimo. Taigi konstatuotina, kad yra atsakovo neteisėti veiksmai, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl priežastinio ryšio

22.Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-53/2010).

23.Šiame ginče ieškovė nurodžiusi, kad ji prašo iš atsakovo atlyginti neturtinę žalą, kurią sudaro jos patirtas skausmas, neigiamos emocijos, užsitęsęs gydymas, išlaidos vaistams, o neturtinės žalos dydį apsprendžia ieškovei padaryti kūno sužalojimai.

24.Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, konkrečiai į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2021(01) teismo ekspertų pateiktą išvadą, kuria nurodyta, kad A. L. kairės pusės šonkaulių rentgenogramoje, atliktoje 2016-05-03, nustatyti šonkaulių lūžiai pagal radiologinius požymius yra ūmūs ir negalėjo būti padaryti 2016-03-31 autoįvykio metu. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad nors ieškovė pateikė į bylą nemažai medicininių dokumentų apie jos sveikatos būklę po 2016-03-31 eismo įvykio, tačiau teismas neturi pagrindo nesutikti su ekspertų aukščiau nurodyta išvada ir remtis ieškovės pateiktais medicininiais dokumentais. Pastebėtina, nors ieškovės atstovas, nesutikdamas su 2021-04-21 ekspertizės išvada, nurodė, kad ši ekspertizės išvada yra neinformatyvi, o ieškovei padaryti lūžiai negali būti vertinti kaip seni lūžiai, teismas negali pritarti šiai ieškovės atstovo pozicijai. Teismas pažymi, kad ieškovės atstovo į bylą pateiktu 2015-12-29 gydytojo reumatologo išrašu yra nustatyta, jog pacientei A. L. dar 2015-12-29 fiksuoti šonkaulių lūžiai, skausminga krūtinės ląsta ir kitos diagnozės. Taigi nustatytos aplinkybės tik papildomai patvirtina ekspertų padarytą išvadą, kad ieškovės A. L. kairės pusės šonkaulių lūžiai yra padaryti ne 2016-03-31 autoįvykio metu, bet anksčiau, kaip minėta, jie jau nustatyti gydytojo reumatologo 2015-12-29 įraše, iki įvykstant 2016-03-31 eismo įvykiui. Teismas neturi pagrindo netikėti šiuo gydytojo reumatologo 2015-12-29 įrašu.

25.Pasisakydamas dėl kito ieškovės atstovo argumento, kad dėl ieškovės sužalojimo (šonkaulių lūžių) yra patikimesni pirminiai medicininiai dokumentai, teismas pažymi, kad į bylą buvo pateikti 2017-03-24 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-91892012-17 ir lydimoji medžiaga. Teismas, vertindamas pateiktus duomenis, nustatė, kad 2016-05-10 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius nurodė užduotį specialistui atlikti žmogaus kūno tyrimą – atlikti A. L. kūno tyrimą bei atsakyti į šiuos klausimus: kokie kūno sužalojimai padaryti A. L.; koks sužalojimų padarymo mechanizmas, padarymo laikas; koks sveikatos sutrikdymo mąstas.

26.Vykdant 2016-05-10 užduotį, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 1612/2016(01) nurodyta, kad A. L. VšĮ RVUL ligoninėje nustatyta galvos, krūtinės, šono, juosmens sumušimų diagnozė nepagrįsta objektyvaus ištyrimo duomenimis ir sužalojimu nevertinama. VšĮ Centro poliklinikos, Naujamiesčio PSPS ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje ir UAB „Northway medicinos centro“ ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje kairės pusės šonkaulių lūžių diagnozių duomenys prieštaringi. Negavus reikalautų reikiamų rentgeno įrašų nei rentgeno filmų, šių lūžių patvirtinti nėra galimybės. VšĮ Centro poliklinikos, Naujamiesčio PSPS ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje, prieš 2016-03-31 eismo įvykį esantys gydytojų įrašai patvirtina jau prieš minėtą įvykį diagnozuotus kairės pusės V,VI, VII šonkaulių lūžius.

27.Taip pat nustatyta, kad 2016-12-05 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius nurodė užduotį specialistui atlikti papildomą žmogaus kūno tyrimą – atlikti papildomą A. L. kūno tyrimą bei atsakyti į šiuos klausimus: kokie kūno sužalojimai padaryti A. L.; koks sužalojimų padarymo mechanizmas, lokalizacija bei padarymo laikas; iš kurios pusės pėsčiajai atvažiavo automobilis ir kurią kūno dalį buvo pirminis smūgis; kokio mąsto sveikatos sutrikdymą atitinka A. L. nustatyti sužalojimai.

28.Pagal pateiktą 2016-12-05 užduotį, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. pG 3790/2016(01) nurodyta, kad A. L. VšĮ RVUL ligoninėje nustatyta galvos, krūtinės, šono, juosmens sumušimų diagnozė nepagrįsta objektyvaus ištyrimo duomenimis ir sužalojimu nevertinama. VšĮ Centro poliklinikos gydytojo radiologo kairio šono VI šonkaulio skilimo patvirtinti nėra galimybės, nes pateiktoje VšĮ Centro poliklinikos tiesinėje krūtinės ląstos ir kairės pusės įstrižainėje rentgenogramose VTMT Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo nustatytos senos dešinės pusės V-VI-VII šonkaulių potrauminės deformacijos, be ūmių lūžio požymių. UAB „Northway medicinos centro“ ir VTMT Vilniaus skyriaus gydytojų radiologų išvadų duomenimis nustatyti IV-V-VI šonkaulių lūžiai neatitinka 2016-03-31 įvykio laiko. 2016-05-30 krūtinės ląstos kompiuteriniu tyrimu nustatytų Th 4, Th 5 slankstelių kompresinių lūžių sieti su 2016-03-31 įvykiu turimais medicinos duomenimis nėra galimybės. Nesant medicinos dokumentuose užfiksuotų sužalojimų, atitinkančių 2016-03-31 eismo įvykį, nėra pagrindo atsakyti į užduotus tolesnius klausimus.

29.Iš aukščiau išdėstyto nustatyta, kad ieškovei 2016-03-31 autoįvykio metu padaryti sumušimai nevertinami kaip sužalojimas, o ieškovės nurodomi kūno (šonkaulių) lūžiai yra diagnozuoti prieš 2016-03-31 eismo įvykį.

30.Taigi, nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės nurodomų neigiamų pasekmių (šonkaulių lūžiai) jos sveikatai (kaip minėta, bylos įrodymai patvirtina, kad šonkaulių lūžiai nėra susiję su 2016-03-31 eismo įvykiu).

31.Kartu pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo vairuojamas automobilis 2016-03-31 patrenkė ieškovė pėsčiųjų perėjoje, todėl teismas sutinka, kad ieškovė A. L. dėl eismo įvykio galėjo patirti fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą, sukrėtimą, tačiau byloje nėra jokių svarių duomenų apie tai, kad po eismo įvykio liko kokie nors neigiami padariniai, kurie paveikė ieškovės sveikatą ar dėl to buvo sukeltos kokios nors ilgalaikės pasekmės (pavyzdžiui, pablogėjo ieškovės psichinė sveikata, pailgėjo gydymosi trukmė, buvo reikalingas papildomas medikamentų vartojimas) taip, kad dėl to jai teko kreiptis į psichologus, naudotis kitų specialistų pagalba. Taip pat, pastebėtina, kad nors ieškovė yra garbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad ieškovė po eismo įvykio iki kreipimosi į teismą būtų negalėjusi dirbti įprastų jai darbų, judėti ar pan. (CPK 178 straipsnis). Be kita ko, bylos nagrinėjimo metu atsakovas yra nurodęs, kad sutinka atlyginti ieškovei 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

32.CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

33.Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-288/2014).

34.Teismas, įvertinęs ieškovės dvasinius išgyvenimus, praradimus, byloje pateiktus ieškovės medicininių dokumentų duomenis, kuriuose fiksuota jos sveikatos būklė, taip pat ekspertų išvadą, bei remdamasis formuojama teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo nuostatų taikymo, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, vertina, kad ieškovės prašoma 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina nepagrįsta, todėl ji mažintina ir iš atsakovo ieškovei priteistina 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36.Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-7-701/2018).

37.Ieškovė neteikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl šių bylinėjimosi išlaidų klausimo teismas nepasisako.

38.Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkinta ieškovės ieškinio reikalavimo dalis sudaro 0,66 proc., todėl esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą žyminio mokesčio dalis už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip mažareikšmė, nepriteistina (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

39.Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie jo patirtas 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas 0,66 proc. dalimi (netenkinta dalis 99,34 proc.), iš ieškovės atsakovo naudai priteistinas 993,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

40.Teismas nagrinėjamoje byloje turėjo 29,67 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į netenkintą ieškinio reikalavimo dalį, taip pat į nustatytą atlygintiną minimalią bylinėjimosi išlaidų sumą valstybei (5 Eur), 29,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma į valstybės biudžetą priteistina ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės A. L. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 993,40 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 29,47 Eur (dvidešimt devynis eurus 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.