- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- e2S-558-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00884-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- K. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. V. ieškinį atsakovui K. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. V. (toliau – ieškovė) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui K. B. (toliau – atsakovas) prašydama pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-713-829/2013 priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. B. ir iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis išmokomis po 350,00 Eur nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos; priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; ieškovę paskirti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas iš su ieškiniu pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) pažymos nustatė, kad Tarnyba 2023 m. birželio 20 d. raštu kreipėsi į atsakovą per socialinį tinklą Facebook su prašymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo, tačiau atsakovo sutikimas dėl mediacijos vykdymo negautas, todėl laikoma, kad atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Teismas iš ieškinio nustatė, kad atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau daugiausiai gyvena pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikta duomenų, jog šiais adresais atsakovui buvo siųstas pranešimas dėl mediacijos vykdymo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas realiai buvo informuotas apie privalomą mediaciją ir sąmoningai nesutiko su privalomąja mediacija.
5. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartį, ieškovės ieškinį priimti arba perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Patekti rašytiniai įrodymai (Tarnybos sprendimas; Tarnybos pažyma), patvirtina išankstinę privalomą ginčo sprendimo ne teisme procedūrą.
1.2. Ieškovė, kreipdamasi į Tarnybą per teisinės pagalbos ir mediacijos portalą TEISIS dėl privalomos mediacijos vykdymo, nurodė visus jai žinomus atsakovo kontaktinius duomenis: adresą – (duomenys neskelbtini), el. pašto adresą, telefono numerį (išrašas iš TEISIS). Tarnyba pateikė oficialią pažymą, kad, savo kompetencijai priskirtinu būdu, kreipėsi į atsakovą, ir, negavus atsakymo, išdavė įstatyme nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija patvirtinantį oficialų dokumentą.
1.3. Tarnyba veikia pagal savo veiklos teisinį reglamentavimą, bei valstybės jai deleguotas funkcijas ir priskirtas kompetencijas. Teismas neturėjo teisinio pagrindo perimti Tarnybos išimtinę kompetenciją dėl privalomos mediacijos organizavimo. Ieškovė neturi įgaliojimų nurodyti Tarnybai, ir ją kontroliuoti, kaip ji turėtų vykdyti privalomos mediacijos organizavimo procesą. Teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti Tarnybos išvados.
1.4. Tarnybos pažyma yra oficialus rašytinis įrodymas, patvirtinantis ieškovei nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi didesnę įrodomąją galią. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovė netinkamai įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1494-555/2023).
1.5. Pakartotinis mediacijos procesas neatitiktų bendrųjų protingumo ir teisingumo principų, būtų beprasmis, nepasiektų mediacijos siekiamų tikslų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
8. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė išrašą iš mediacijos portalo TEISIS apie ieškovės Tarnybai pateiktus duomenis apie atsakovą.
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
10. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
11. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva bei nustatęs, kad pridėto įrodymo pateikimo būtinybė ieškovei iškilo vėliau, priima išrašą iš mediacijos portalo TEISIS apie ieškovės Tarnybai teiktus duomenis apie atsakovą, kuris vertintinas tiek, kiek yra būtina nagrinėjamam klausimui dėl ieškinio priėmimo išspręsti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, ginčo šalims nepasinaudojus privalomąja mediacija, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Vadovaujantis MĮ 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (Tarnyba) paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo MĮ 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, MĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas (MĮ 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (MĮ 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (MĮ 21 straipsnio 5 dalis).
14. Taigi, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (MĮ 4 straipsnio 1 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo atsisakė priimti, konstatavęs, jog ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pirmosios instancijos teismui kilo abejonių, ar atsakovas realiai buvo informuotas apie privalomą mediaciją ir ar sąmoningai nesutiko su privalomąja mediacija, Tarnybai pranešus atsakovui apie mediaciją per socialinį tinklą Facebook, bet nesiuntus pranešimo atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos faktinės jo buvimo vietos adresu.
16. Bylos duomenys patvirtinta, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. liepos 12 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos Nr. (11.7Mr)(M-P-23-3330)MPA-08564, kurioje nurodoma, jog Tarnyba patvirtina, kad V. V. įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikta Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. liepos 12 d. išduota pažyma dėl privalomosios mediacijos laikytina oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, kadangi ji yra patvirtinta ir išduota valstybės įgalioto asmens, neviršijant jam nustatytos kompetencijos bei laikantis šiam dokumentui keliamų formos ir turinio reikalavimų, o pažymoje nurodyti duomenys, įskaitant ir ieškovės įgyvendintą įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija, laikomi visiškai įrodytais, iki jie bus paneigti kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Akcentuotina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., žr. Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1285-945/2023, 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-495-896/2024).
18. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti Tarnybos išvados, nurodydamas, jog ieškovė netinkamai įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. Tarnybos konstatavimas apie reikalavimo pasinaudoti privalomąja mediacija įgyvendinimą yra pakankamas įrodymas, kad ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimo.
19. Pažymėtina, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje tik patikrina, ar su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, jog atsakovas vis tik nežinojo apie jam siūlytą galimybę pasinaudoti privalomąja mediacija arba atsakovas išreikštų norą ja pasinaudoti, teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir vykstant bylos nagrinėjimui (MĮ 12 straipsnio 3 dalis).
20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė privalomąją mediaciją reglamentuojančias teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartis yra panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės V. V. ieškinio atsakovui K. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.