- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-495-896/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00076-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- J. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui J. S. dėl išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmės
1. Ieškovė N. M. Kauno apylinkės teisme 2024 m. sausio 16 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo J. S. nepilnametėms dukroms V. S. ir G. S. išlaikymą po 250,00 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir priteisti iš atsakovo ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovės N. M. ieškinį atsakovui J. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo atsisakė priimti, konstatavęs, jog ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
3. Teismas nurodė, kad šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis Mediacijos įstatymo nuostatomis, turi būti taikoma privalomoji mediacija. Teismas nustatė, kad ieškovė su ieškiniu pateikė teismui pažymą dėl privalomosios mediacijos, iš kurios matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir VGTPT, Tarnyba) 2023 m. lapkričio 14 d. raštu kreipėsi į atsakovą per socialinį tinklą „Facebook“ ir elektroninį paštą – (duomenys neskelbtini), su prašymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba informuoja, kad nėra gautas kitos ginčo šalies atsakymas dėl mediacijos vykdymo, ir laikoma, kad atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.
4. Teismas nurodė, kad byloje nesant duomenų apie Tarnybos rašto dėl mediacijos vykdymo įteikimą atsakovui, ar nepateikus teismui kitų duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovui nepriimtinas mediacijos procesas (pavyzdžiui, SMS, el. paštu pateiktas atsisakymas ir pan.), teismui kilo pagrįstų abejonių, ar realiai atsakovas buvo informuotas apie privalomą mediaciją ir sąmoningai, o ne dėl to, kad negavo Tarnybos rašto, nesutiko su privalomąja mediacija. Teismo nuomone, ieškovė turi dėti visas pastangas, kad realiai įgyvendintų privalomosios mediacijos institutą ir bandyti realiai susisiekti su atsakovu.
5. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad mediacijos procedūra nebuvo realiai vykdoma, nesiekiant teisminės mediacijos instituto esminio tikslo – realios teisinės taikos tarp šalių atkūrimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė N. M. prašo panaikinti 2024 m. sausio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir perduoti teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismo nurodymas, kad ieškovė nepateikė alternatyvių duomenų yra perteklinis, pažeidžiantis Mediacijos įstatymo reikalavimus, kaip ir paaiškinimai apie galimybę kreiptis dėl mediacijos proceso privačiai. Kiekviena šalis savo teises įgyvendina jai priimtinais būdais ir ieškovė nemato priežasčių, kurie lemtų, kad ji turėtų kreiptis dėl mediacijos į privatų mediatorių ir už tai mokėti pinigus, kai tokias paslaugas finansuoja valstybė.
6.2. 2023 m. lapkričio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1338-921/2023, sprendžiant analogišką situaciją, nurodyta, kad toks teismo reikalavimas, kokio reikalaujama nutartyje „yra perteklinis, dėl šeimos bylų pobūdžio ir jose tarp šalių paprastai vyraujančių įtemptų santykių, tokio reikalavimo įvykdymas iš esmės gali būti neįgyvendinamas ar sunkiai įgyvendinamas. Negana to, toks reikalavimas, ieškovui net ir įgyvendinus įstatyme jam keliamus reikalavimus dėl privalomos mediacijos iniciavimo, iš esmės apsunkina jo teisę į teisminę gynybą, kadangi atsakovė gali vengti priimti jai siunčiamus VGTPT pranešimus, o jos sąmoningą vengimą (o tuo pačiu siekį vilkinti ieškovo teisę kreiptis į teismą) gali būti sudėtinga įrodyti.“
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kadangi ginčo šalys nepasinaudojo privalomąja mediacija, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Vadovaujantis MĮ 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais VGTPT paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo MĮ 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, MĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas (MĮ 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, VGTPT arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (MĮ 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (MĮ 21 straipsnio 5 dalis).
10. Taigi, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama VGTPT arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (MĮ 4 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamuoju atveju Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovės N. M. ieškinį atsakovui J. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo atsisakė priimti, konstatavęs, jog ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas nurodė, kad byloje nesant duomenų apie Tarnybos rašto dėl mediacijos vykdymo įteikimą atsakovui, ar nepateikus teismui kitų duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovui nepriimtinas mediacijos procesas (pavyzdžiui, SMS, el. paštu pateiktas atsisakymas ir pan.), teismui kilo pagrįstų abejonių, ar realiai atsakovas buvo informuotas apie privalomą mediaciją ir sąmoningai, o ne dėl to, kad negavo Tarnybos rašto, nesutiko su privalomąja mediacija.
12. Bylos duomenys patvirtinta, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė VGTPT Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 1 d. Pažymą dėl privalomosios mediacijos Nr. (11.7Mr)(M-P-23-7414)MPA-15316, kurioje nurodoma, kad Tarnyba patvirtina, kad N. M. įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikta VGTPT Kauno skyriaus 2023 m. gruodžio 1 d. išduota pažyma dėl privalomosios mediacijos laikytina oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, kadangi ji yra patvirtinta ir išduota valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis šiam dokumentui keliamų formos ir turinio reikalavimų, o joje nurodyti duomenys, įskaitant ir ieškovės įgyvendintą įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija, laikomi visiškai įrodytais, iki jie bus paneigti kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Akcentuotina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1285-945/2023).
14. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti VGTPT išvadą, nurodydamas, jog ieškovė netinkamai įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. VGTPT konstatavimas apie reikalavimo pasinaudoti privalomąja mediacija įgyvendinimą yra pakankamas įrodymas, jog ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
15. Pažymėtina, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje tik patikrina, ar su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, jog atsakovas vis tik nežinojo apie jam siūlytą galimybę pasinaudoti privalomąja mediacija arba atsakovas išreikštų norą ja pasinaudoti, teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir vykstant bylos nagrinėjimui (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).
16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė privalomąją mediaciją reglamentuojančias teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartis yra panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.