- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-1338-921/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08560-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- A. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. G. ieškinį atsakovei A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką dėl sutuoktinių kaltės; 2) ieškovo vardu įregistruotas transporto priemones „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui; 3) visus sutartinius įsipareigojimus bei teises pagal ieškovo su akcine bendrove (toliau – AB) SEB bankas 2023 m. sausio 13 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį po santuokos nutraukimo palikti ieškovui (kredito gavėjui); 4) po santuokos nutraukimo ieškovas išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, o atsakovei išlaikymas nepriteisiamas; 5) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovei – pagal jos pageidavimą; 6) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, nesilaikius šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
3. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir MĮ) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.
4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl vadovaujantis MĮ nuostatomis, turi būti taikoma privalomoji mediacija. Ieškovas su ieškiniu pateikė teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – VGTPT) 2023 m. birželio 21 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos. Pažymoje nurodyta, kad VGTPT 2023 m. gegužės 31 d. raštu (reg. Nr. MPA-06806) kreipėsi į atsakovę adresu (duomenys neskelbtini), su prašymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Negavus atsakovės sutikimo dėl mediacijos vykdymo, laikė, kad atsakovė nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad atsakovė realiai buvo informuota apie privalomą mediaciją ir sąmoningai nesutiko su privalomąja mediacija. Jeigu atsakovei siųstas VGTPT raštas nebuvo įteiktas, teismas nurodė, jog turi būti išnaudoti ir kiti būdai atsakovei realiai pranešti apie mediaciją, ieškovui turėtų būti žinomas atsakovės telefono numeris, el. pašto adresas, darbovietė, ieškovas gali susisiekti su atsakovės giminaičiais ir kt.
6. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovas tinkamai nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
7.1. Apeliantas nurodo, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą privalomas yra mediacijos inicijavimas – bendro abiejų šalių arba kurios nors vienos šalies prašymo pateikimas VGTPT. Nesant bendro šalių prašymo, mediaciją inicijuojant tik vienai ginčo šaliai, o kitai ginčo šaliai nesutinkant, neatsiliepiant į kvietimą dalyvauti mediacijoje, ginčas sprendžiamas teisme. MĮ 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi VGTPT paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo MĮ 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją MĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas (kas šiuo atveju ir buvo padaryta). MĮ 21 straipsnio 5 dalis nurodo, kad jeigu per keturiolika dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. Kitų MĮ numatytų imperatyvių nurodymų privalomoje mediacijoje nėra. Ieškovas tinkamai įgyvendino įstatymo nuostatas, skundžiama nutartis priimta nepagrįstai ir neteisėtai, todėl turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo, netinkamai įgyvendinus privalomos mediacijos reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
10. Atskiruoju skundu ieškovas nesutinka su skundžiama nutartimi, nurodo, kad jis tinkamai pasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
11. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
12. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo MĮ pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka (MĮ 20 straipsnio 1 punktas). Taigi inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija.
13. MĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog, kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi VGTPT paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu per keturiolika dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama VGTPT arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija.
14. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas prieš kreipdamasi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, teikė prašymą VGTPT dėl privalomos mediacijos vykdymo. VGTPT 2023 m. gegužės 31 d. raštu (reg. Nr. MPA-06806) kreipėsi į atsakovę ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), su prašymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Atsakovė jokio atsakymo nepateikė. VGTPT 2023 m. birželio 21 d. pažymoje Nr. (11.7MR)(M-P-23-3576)MPA-07660 nurodė, jog šiuo atveju laikytina, kad kita šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Atsižvelgdama į tai, VGTPT ieškovui patvirtino, kad jis įgyvendinimo įstatyme numatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.
15. Ieškovas kartu su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų kaltei, pateikė minėtą VGTPT pažymą dėl privalomos mediacijos sąlygos įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas nepasinaudojo privalomąja ikiteismine mediacija, t. y. nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nustatęs, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, jog atsakovė realiai buvo informuota apie privalomą mediaciją ir sąmoningai nesutiko su privalomąja mediacija.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui pateikta VGTP 2023 m. birželio 21 d. pažyma Nr. (11.7MR)(M-P-23-3576)MPA-07660 ,,Dėl privalomosios mediacijos“ patvirtina, kad ieškovas siekė įvykdyti imperatyvų įstatymo reikalavimą, bandydamas inicijuoti privalomą mediacijos procesą, kreipėsi į VGTPT. Ieškovas teikė jam žinomą informaciją apie kitą šalį, taip pat apie atsakovės paskutinę žinomą deklaruotą gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)). Tikėtina, kad ieškovas neturi duomenų, ar faktinė atsakovės gyvenamoji vieta sutampa su jos deklaruota gyvenamąja vieta ir (ar) duomenų apie kitą atsakovės gyvenamosios vietos adresą, kadangi iš pateikto ieškinio turinio nustatyta, jog ieškovas su atsakove kartu negyvena nuo 2017 m., nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko.
17. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų pareiga deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamą vietą (3 straipsnio 2 dalis), todėl, nesant kitų duomenų apie faktinę gyvenamąją vietą, preziumuojama, kad asmens gyvenamoji vieta yra Gyventojų registre nurodytas adresas. Gyventojų registro duomenimis atsakovės paskutinė žinoma deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu atsakovei ir buvo siunčiamas raštas dėl mediacijos vykdymo.
18. Nustačius aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas teisės aktuose numatytą šeimos bylose pareigą dėl privalomosios mediacijos iniciavimo ir objektyviai visų duomenų pateikimo, kreipiantis į VGTPT, yra įvykdęs tinkamai. Kaip matyti, mediacijos procesu pasinaudoti nepavyko, kadangi, VGTPT išsiuntus atsakovei pranešimą jos paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, per įstatyme nustatytą terminą nebuvo gautas atsakovės sutikimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo (MĮ 21 straipsnio 5 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo vertinti, kad ieškovas, prieš kreipdamasi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas nėra pateikęs duomenų, kad atsakovei raštas dėl mediacijos vykdymo buvo realiai įteiktas ir duomenų, kad ji sąmoningai nesutiko su mediacijos taikymu. Taigi, iš teismo nutarties galima suprasti, kad ieškovas turi gauti atsakovės valią dėl (ne)dalyvavimo mediacijos procese patvirtinančius įrodymus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo reikalavimas yra perteklinis, dėl šeimos bylų pobūdžio ir jose tarp šalių paprastai vyraujančių įtemptų santykių, tokio reikalavimo įvykdymas iš esmės gali būti neįgyvendinamas ar sunkiai įgyvendinamas. Negana to, toks reikalavimas, ieškovui net ir įgyvendinus įstatyme jam keliamus reikalavimus dėl privalomos mediacijos iniciavimo, iš esmės apsunkina jo teisę į teisminę gynybą, kadangi atsakovė gali vengti priimti jai siunčiamus VGTPT pranešimus, o jos sąmoningą vengimą (o tuo pačiu siekį vilkinti ieškovo teisę kreiptis į teismą) gali būti sudėtinga įrodyti.
Dėl bylos baigties
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepagrįstai apribojo ieškovo teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Priešingas situacijos vertinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimams.
21. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, todėl nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.