Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei S. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės (tarpusavio skolinimo platformos operatorės) ir atsakovė (vartojimo kredito gavėjos) (duomenys neskelbtini) d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 7590,90 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti jai suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudarė 5777,10 Eur palūkanos (metinė palūkanų norma: 25,00 proc.) ir 655,02 Eur tarpininkavimo mokestis, paskaičiuoti iki sutarties termino pabaigos (iki 2024 m. liepos 31 d.). 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarties, kadangi buvo pakeista mokėjimo data, po kurios buvo perskaičiuotos palūkanos (visą mokamą palūkanų sumą sudarė 5669,97 Eur), o sutarties termino pabaiga numatyta 2024 m. liepos 10 d. Atsakovui vartojimo kreditas suteiktas 2019 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu būdu. Ieškovė visą paskolos sumą atsakovui pervedė tiesiogiai į jo asmeninę banko sąskaitą. Atsakovas sutarties pagrindu įsipareigojo tinkamai ir laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau mėnesinių įmokų laiku nemokėjo, į ieškovės siunčiamus raginimus nereagavo, todėl ieškovė 2020 m. spalio 13 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė, o atsakovas liko neatsiskaitęs su ieškove.

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina teismui pateikti dokumentai – vartojimo kredito sutartis (bendrosios ir specialiosios sąlygos), standartinė vartotojo informacija, vartojimo kredito suteikimą patvirtinantis išrašas, raginimas, pranešimas dėl sutarties nutraukimo, mokėjimo nurodymas.

Dėl skolos priteisimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalimi, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, atsakovas nesilaikė sutarties mokėjimo grafiko, todėl pradinė kreditorė 2020 m. spalio 13 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas apie tai informuotas rašytiniu pranešimu. Duomenų apie tai, jog atsakovas būtų tinkamai ir laiku grąžinęs visą jam suteiktą kreditą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas kredito negrąžino nuo 2020 m. birželio mėnesio, todėl likusi negrąžinta kredito dalis – 6880,19 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 6880,19 Eur negrąžinto kredito dalies priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 712,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, kas reiškia, jog mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti paskaičiuotos tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.), ieškinio reikalavimas dėl 712,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos

Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovės 25 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (6880,19 Eur) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 10 d.).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės.

Ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pasisakant dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio nurodyta, kad šių sąlygų buvimą pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Atsižvelgiant į tai, jog kaltė preziumuojama, būtent atsakovei, kaip skolininkei, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau tuo atsakovė nesinaudoja – atsiliepimas byloje nėra pateiktas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo priteisti negautas pajamas procentine išraiška, tai yra paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Tokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kad neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų sumos, kadangi atsakovė visą vartojimo kredito sumą gali grąžinti anksčiau nei numatytas sutarties pasibaigimo terminas.

Siekiant nepažeisti atsakovės interesų tuo atveju, jeigu ji prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.), tai yra 721 Eur (6880,19 Eur negrąžinta kredito dalis × (25 proc. / 365 dienų per metus) × 153 dienų) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką, tai yra 25 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas žemiau) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 10 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.

Ieškovė pagrįstai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 10 d.), galėjo tikėtis gauti 25 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. balandžio 10 d. – 6006,73 Eur; 2021 m. gegužės 10 d. – 5909,07 Eur; 2021 m. birželio 10 d. – 5809,37 Eur; 2021 m. liepos 10 d. – 5707,60 Eur; 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 5603,71 Eur; 2021 m. rugsėjo 10 d. – 5497,65 Eur; 2021 m. spalio 10 d. – 5389,38 Eur; 2021 m. lapkričio 10 d. – 5278,86 Eur; 2021 m. gruodžio 10 d. – 5166,03 Eur; 2022 m. sausio 10 d. – 5050,85 Eur; 2022 m. vasario 10 d. – 4933,27 Eur; 2022 m. kovo 10 d. – 4813,24 Eur; 2022 m. balandžio 10 d. – 4690,71 Eur; 2022 m. gegužės 10 d. – 4565,63 Eur; 2022 m. birželio 10 d. – 4437,94 Eur; 2022 m. liepos 10 d. – 4307,59 Eur; 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 4174,53 Eur; 2022 m. rugsėjo 10 d. – 4038,70 Eur; 2022 m. spalio 10 d. – 3900,04 Eur; 2022 m. lapkričio 10 d. – 3758,49 Eur; 2022 m. gruodžio 10 d. – 3613,99 Eur; 2023 m. sausio 10 d. – 3466,48 Eur; 2023 m. vasario 10 d. – 3315,90 Eur; 2023 m. kovo 10 d. – 3162,18 Eur; 2023 m. balandžio 10 d. – 3005,26 Eur; 2023 m. gegužės 10 d. – 2845,07 Eur; 2023 m. birželio 10 d. – 2681,54 Eur; 2023 m. liepos 10 d. – 2514,60 Eur; 2023 m. rugpjūčio 10 d. – 2344,18 Eur; 2023 m. rugsėjo 10 d. – 2170,21 Eur; 2023 m. spalio 10 d. – 1992,62 Eur; 2023 m. lapkričio 10 d. – 1811,33 Eur; 2023 m. gruodžio 10 d. – 1626,26 Eur; 2024 m. sausio 10 d. – 1437,34 Eur; 2024 m. vasario 10 d. – 1244,48 Eur; 2024 m. kovo 10 d. – 1047,60 Eur; 2024 m. balandžio 10 d. – 846,62 Eur; 2024 m. gegužės 10 d. – 641,45 Eur; 2024 m. birželio 10 d. – 432,01 Eur; 2024 m. liepos 10 d. – 218,21 Eur) (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020).

Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsniu, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos. Būtent dėl šios priežasties sutarties nutraukimo metu negalima spręsti, kad ieškovės negautos pajamos yra lygios visai pagal sutartį už laikotarpį iki jos termino pabaigos mokėtinų palūkanų sumai. Jeigu atsakovė kreditą grąžins anksčiau (arba kredito suma bus priverstinai išieškota anksčiau), ieškovė praras pagrindą pretenduoti į palūkanas, kaip negautas pajamas, už vėlesnį laikotarpį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 721 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų taikant sutartinę 25 proc. metinių palūkanų normą, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.), ir 25 proc. negautų pajamų (nuostolių), taikant sutartinę 25 proc. metinių palūkanų normą, paskaičiuotų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas aukščiau) už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 10 d.).

Dėl tarpininkavimo mokesčio

Ieškovė taip pat prašo priteisti 2046,80 tarpininkavimo mokesčio.

Vadovaujantis šalių sudaryta sutartimi, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.

Pagal šalių sudarytos sutarties 5.3.1 punktą, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas pagal vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą tam tikrą procentinį dydį nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Kaip matyti iš sutarties specialiosios dalies, tarpininkavimo mokestis nuo kiekvienos grąžintos įmokos yra 4,90 procentai, o bendra tarpininkavimo mokesčio suma, pritaikius numatytą 100 procentų nuolaidą, yra 655,02 Eur suma. Pažymėtina, kad 655,02 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 14023,02 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (7590,90 Eur suteikto kredito suma + 5777,10 Eur mokėtinų palūkanų suma + 655,02 Eur mokėtino tarpininkavimo mokesčio suma).

Pagal šalių sudarytos sutarties 5.3.2. punktą, tarpininkavimo mokesčio dalis yra tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuriai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tai yra vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Teismas, spręsdamas tarpininkavimo mokesčio priteisimo klausimą, vertina sutarties bendrosiose sąlygose aptartą tarpininkavimo mokesčio pobūdį bei apskaičiavimo tvarką. Sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį, kas iš esmės reiškia, jog tokia nuolaida, kurios netaikymas susijęs su pagrindinės prievolės pažeidimu, iš esmės atlieka nubaudimo už tinkamą prievolės nevykdymą formą. Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos. Nagrinėjamu atveju sutartyje įtvirtintas tarpininkavimo mokestis, netinkamo prievolės vykdymo atveju, ne tik nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą, bet ir užtikrina neproporcingą kreditoriaus interesų apsaugą.

Be to, vadovaujantis aukštesniųjų teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tokio pobūdžio tarpininkavimo mokestis, turintis sąlyginę nuolaidą, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis) ir atitinka netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga), tuo tarpu priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-996-254/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-442-368/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1012-640/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-924/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-966-852/2020).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog iš anksto numatyta 655,02 Eur tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida, kuri savo apskaičiavimo tvarka yra aiški ir pagrįsta ir dėl kurios kredito gavėjas buvo informuotas sutarties sudarymo metu, yra pagrįsta, todėl ši ieškinio dalis yra tenkinama. Tuo tarpu likusi 1391,78 Eur (2046,80 Eur – 655,02 Eur) tarpininkavimo mokesčio dalis, kurios skaičiavimo tvarka yra nedetalizuota ir kuri yra neproporcinga kredito gavėjui suteikto kredito ir iš to kylančių palūkanų dydžiui, teismo giliu įsitikinimu, neatitinka sutartyje pateiktai tarpininkavimo mokesčio sąvokai ir savo prasme atlieka netesybų funkciją, todėl ši reikalavimo dalis yra netenkinama kaip aiškiai nepagrįsta.

Dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo

Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti 19,08 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.).

Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 49 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl 19,08 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos

Ieškovė taip pat prašo priteisti 25 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Taigi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų. Atsižvelgiant į tai, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

Ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga „Teismų praktika“ Nr. 52).

Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (25 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020).

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, tai yra 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai bei esant ieškovės prašymui, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 8988,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Byloje pateiktais įrodymais ieškovė patyrė 417 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 217 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju iš šešių materialiųjų reikalavimų buvo patenkinti penki reikalavimai, tai yra 83,33 proc., proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteisiamos 347,49 Eur bylinėjimosi išlaidos (417 Eur x 83,33 proc. /100) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos, kadangi jos neviršija įstatyme nustatytos minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546:

6880,19 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų 19 ct) skolos už negrąžintą kreditą;

712,80 Eur (septynis šimtus dvylika eurų 80 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.);

721 Eur (septynis šimtus dvidešimt vieną eurą) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (6880,19 Eur) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.);

25 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (6880,19 Eur) už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 10 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio (nuo 2021 m. balandžio 10 d. – 6006,73 Eur; 2021 m. gegužės 10 d. – 5909,07 Eur; 2021 m. birželio 10 d. – 5809,37 Eur; 2021 m. liepos 10 d. – 5707,60 Eur; 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 5603,71 Eur; 2021 m. rugsėjo 10 d. – 5497,65 Eur; 2021 m. spalio 10 d. – 5389,38 Eur; 2021 m. lapkričio 10 d. – 5278,86 Eur; 2021 m. gruodžio 10 d. – 5166,03 Eur; 2022 m. sausio 10 d. – 5050,85 Eur; 2022 m. vasario 10 d. – 4933,27 Eur; 2022 m. kovo 10 d. – 4813,24 Eur; 2022 m. balandžio 10 d. – 4690,71 Eur; 2022 m. gegužės 10 d. – 4565,63 Eur; 2022 m. birželio 10 d. – 4437,94 Eur; 2022 m. liepos 10 d. – 4307,59 Eur; 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 4174,53 Eur; 2022 m. rugsėjo 10 d. – 4038,70 Eur; 2022 m. spalio 10 d. – 3900,04 Eur; 2022 m. lapkričio 10 d. – 3758,49 Eur; 2022 m. gruodžio 10 d. – 3613,99 Eur; 2023 m. sausio 10 d. – 3466,48 Eur; 2023 m. vasario 10 d. – 3315,90 Eur; 2023 m. kovo 10 d. – 3162,18 Eur; 2023 m. balandžio 10 d. – 3005,26 Eur; 2023 m. gegužės 10 d. – 2845,07 Eur; 2023 m. birželio 10 d. – 2681,54 Eur; 2023 m. liepos 10 d. – 2514,60 Eur; 2023 m. rugpjūčio 10 d. – 2344,18 Eur; 2023 m. rugsėjo 10 d. – 2170,21 Eur; 2023 m. spalio 10 d. – 1992,62 Eur; 2023 m. lapkričio 10 d. – 1811,33 Eur; 2023 m. gruodžio 10 d. – 1626,26 Eur; 2024 m. sausio 10 d. – 1437,34 Eur; 2024 m. vasario 10 d. – 1244,48 Eur; 2024 m. kovo 10 d. – 1047,60 Eur; 2024 m. balandžio 10 d. – 846,62 Eur; 2024 m. gegužės 10 d. – 641,45 Eur; 2024 m. birželio 10 d. – 432,01 Eur; 2024 m. liepos 10 d. – 218,21 Eur);

655,02 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 02 ct) tarpininkavimo mokesčio;

19,08 Eur (devyniolika eurų 8 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.);

5 (penkis) procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 8988,09 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 9 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

347,49 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (25 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.