Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei S. G. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

7. Nustatė, kad sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį, kas iš esmės reiškė, jog tokia nuolaida, kurios netaikymas susijęs su pagrindinės prievolės pažeidimu, iš esmės atlieka nubaudimo už tinkamą prievolės nevykdymą formą. Sprendė, kad sutartyje įtvirtintas tarpininkavimo mokestis, netinkamo prievolės vykdymo atveju, nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą, užtikrina neproporcingą kreditoriaus interesų apsaugą. Teismas iš anksto numatyta tarpininkavimo mokesčio sumą laikė 655,02 Eur (su nuolaida) pagrįsta. Teismo vertinimu, likusi 1 391,78 Eur (2 046,80 Eur – 655,02 Eur) tarpininkavimo mokesčio dalis, kurios skaičiavimo tvarka nedetalizuota ir kuri yra neproporcinga kredito gavėjui suteikto kredito ir iš to kylančių palūkanų dydžiui, neatitiko sutartyje pateiktai tarpininkavimo mokesčio sąvokai ir savo prasme atliko netesybų funkciją. Teismas šią reikalavimo dalį atmetė.

8. Nustatė, kad ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl 19,08 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.), yra pagrįstas, todėl tenkino.

9. Sprendė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, neatitiko Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), todėl sutartinę sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažino negaliojančia ex officio ir šį reikalavimą atmetė.

10. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus 83,33 procentais, ieškovei iš atsakovės priteisė 347,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.2. Nustačius, jog apeliantės ieškinio reikalavimai tenkinami visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. liepos 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K033285088, kurios pagrindu atsakovei suteikė 7 590,90 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti jai suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudarė 5 777,10 Eur palūkanos (metinė palūkanų norma: 25 proc.) ir 655,02 Eur tarpininkavimo mokestis, paskaičiuoti iki sutarties termino pabaigos (iki 2024 m. liepos 31 d.). 2019 m. rugpjūčio 1 d. šalys pasirašė priedą prie vartojimo kredito sutarties, kadangi buvo pakeista mokėjimo data, po kurios buvo perskaičiuotos palūkanos (visą mokamą palūkanų sumą sudarė 5 669,97 Eur). Be to, sutarties termino pabaiga buvo numatyta – 2024 m. liepos 10 d. Atsakovei vartojimo kreditas suteiktas 2019 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu būdu. Ieškovė paskolos sumą atsakovei pervedė tiesiogiai į asmeninę jos banko sąskaitą. Atsakovė sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, į ieškovės siunčiamus raginimus nereagavo, todėl ieškovė 2020 m. spalio 13 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Duomenų apie tai, kad atsakovė po sutarčių nutraukimo būtų atsiskaičiusi pagal ginčo vartojimo kredito sutartis, byloje nėra.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 6 880,19 Eur negrąžintą kreditą, 712,80 Eur sutartines (mokestinę funkciją atliekančias) palūkanas, 655,02 Eur tarpininkavimo mokestį ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (19,08 Eur) už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.). Ieškovė ieškiniu papildomai prašė atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti jai iš atsakovės nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 10 d.), negautas pajamas skaičiuojant už visą negrąžinto kredito sumą (6 880,19 Eur) ir taikant sutartinį 25 proc. palūkanų dydį. Tokį ieškovės reikalavimą pirmosios instancijos teismas pripažino iš dalies nepagrįstu, priteisė ieškovei iš atsakovės 721 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (6 880,19 Eur) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.); taip pat priteisė 25 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 10 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą skaičiavo pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką, taip, jeigu prievolės pagal sutartį būtų buvę vykdomos tinkamai. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas jos negautas pajamas (nuotolius), nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Apeliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 25 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 880,19 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.

17. Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

18. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

20. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties specialiosiose sąlygose buvo aptarta atsakovės mokamų palūkanų suma, suderintas mokėjimų grafikas. Iš mokėjimo grafiko nustatyta, kad kredito grąžinimo termino pabaiga – 2024 m. liepos 10 d. Vadinasi, sutarties šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi apeliantės paskolintais pinigais ir kokiais terminais atsakovė privalo sumokėti apeliantei (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prie sutarties pateiktame mokėjimo grafike nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanos už laikotarpį po sutarties nutraukimo skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažintos apeliantės negautomis pajamomis.

21. Apeliantė, skaičiuodama palūkanas už visą negrąžinto kredito sumą, nepagrįstai teigia, kad negautomis pajamomis (nuostoliais) turi būti pripažinta ne tik mokėjimo (pelno) palūkanų suma, nurodyta prie sutarties pridėtame grafike, bet ir palūkanos, kurias skaičiuoja už negrąžintas kredito sumas, kurių mokėjimas pradelstas (kompensacinės palūkanos). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, yra išaiškinęs, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tokia pati kaip ir sutartinių netesybų, kurių dydis ir skaičiavimo terminas turi atitikti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalias ribas (0,05 proc. dydį už kiekvieną vėlavimo vykdyti prievolę dieną, bet ne daugiau kaip už 180 d.). Būtent vadovaudamasis nurodytu išaiškinimu pirmosios instancijos teismas neskundžiama sprendimo dalimi sutarties sąlygas, numatančias galimybę kredito davėjui iš vartotojo reikalauti 25 proc. dydžio metinių kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, pripažino negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento). Šis aiškinimas nulėmė ir pagrįstą išvadą, kad neteisėtos sutartinės sąlygos pagrindu apeliantė negalėjo įgyti jokio teisėto lūkesčio, todėl ir jos reikalavimai negautomis pajamomis pripažinti kompensacines palūkanas už pradelstas mokėti vartojimo kredito sumas už laikotarpius nuo sutarties nutraukimo iki jos termino pabaigos, o taip pat nuo termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo pagrįstai atmesti.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia išvada teismas neneigia apeliantės teisės į kitų (ne pagal mokėjimo grafiką nustatytų) negautų pajamų (nuostolių) priteisimą, tačiau pareiga įrodyti tokių negautų pajamų (nuostolių) dydį tenka apeliantei (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nesant įrodymų, kad apeliantė aptariamu laikotarpiu turėjo didesnių nuostolių ar galėjo pagrįstai tikėtis gauti konkretaus dydžio didesnes papildomas pajamas, nei nustatyta mokėjimo grafike, apeliantei savo reikalavimą dėl negautų pajamų dydžio grindžiant neteisėta pripažinta sutarties sąlyga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė tik reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo dalį dėl negautų pajamų, lygių mokestinėms palūkanoms, mokėtinoms už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jos termino pabaigos, priteisimo pagrįstumą. Be to, skundžiamu sprendimu pagrįstu pripažintas apeliantės reikalavimas priteisti 712,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.). Šią sumą apeliantė apskaičiavo sudėdama nepadengtas mokėjimo grafiko pagrindu už laikotarpį iki 2020 m. spalio 13 d. priskaičiuotas mokėjimo (pelno) palūkanų sumas.

23. Pirmosios instancijos teismas laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. spalio 13 d.) dienos iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 10 d.) suskirstė į dvi dalis (pirma dalis – iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.), antra dalis – nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.)) ir sprendė, kad egzistuoja pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės negautas pajamas, apskaičiuotas mokestinę (pelno) funkciją atliekančių palūkanų pagrindu. Už laikotarpį iki sprendimo už akių priėmimo negautas pajamas teismas apskaičiavo konkrečia suma, o už laikotarpį po sprendimo už akių priėmimo – procentine išraiška, aiškiai nurodydamas, kad negautos pajamos siejamos būtent su pagal prie sutarties pridėtą mokėjimų grafiką apskaičiuojamomis palūkanų sumomis.

24. Teisėjų kolegija, sutikdama su tokia pozicija, pažymi, kad ieškinyje ieškovė prašė priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos, taikant sutartines 25 proc. dydžio palūkanas, ne už prie sutarties pridėtame grafike nurodytas sumas, bet už visą 6 880,19 Eur negrąžinto kredito sumą, t. y. įtraukdama ir kompensacines palūkanas. Tačiau mokestinės (pelno) palūkanos už nurodytą laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) turėjo būti apskaičiuojamos taip: (136,50 Eur ÷ 31 dienos × 28 dienos (2020 m. spalio 13 d. – lapkričio 9 d.) = 123,29 Eur) + 134,70 Eur + 132,87 Eur + 131 Eur + 129,08 Eur + (127,13 Eur ÷ 31 dienos × 6 dienos (2021 m. kovo 10–15 d.) = 24,61 Eur) = 675,55 Eur. Būtent šios sumos priteisimas atitinka skundžiamo sprendimo motyvus. Didesnės 45,45 Eur (721 Eur – 675,55 Eur) sumos priteisimas nesuderinamas su sprendime pateiktu išaiškinimu, kad gali būti priteisiamos tik prie sutarties pridėtame mokėjimų grafike nurodytos mokestinės (pelno) palūkanos, bei sprendimo dalimi dėl sutarties sąlygų, numatančių teisę reikalauti kompensacinių palūkanų, pripažinimo negaliojančiomis. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, atmetusi apeliacinį skundą, sprendžia patikslinti sprendimo už akių rezoliucinę dalį ir už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. spalio 13 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) priteistą negautų pajamų (nuostolių) sumą sumažinant iki 675,55 Eur. Be to, teisėjų kolegija skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies šeštoje pastraipoje nustatė aiškų rašymo apsirikimą, nes pirmosios instancijos teismas nurodė du prieštaraujančius skaičiavimus dėl 25 proc. negautų pajamų (nuotolių) už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 10 d.), t. y. teismas nurodė, kad 25 proc. negautos pajamos (nuostoliai) skaičiuojamos „nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (6 880,19 Eur)“; taip pat nurodė „nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio“ (CPK 302 straipsnis, 276 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies argumentus ir šia nutartimi pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia šią sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti, nurodant, kad 25 proc. negautos pajamos (nuostoliai) už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 10 d.), skaičiuojamos nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio. Teisėjų kolegija pažymi, kad vartojimo kredito teisiniai santykiai pasižymi viešojo intereso aspektu, o vartotojo interesų apsauga vyrauja procesinio pobūdžio rungimosi ir dispozityvumo principų atžvilgiu, todėl šie patikslinimai negali būti vertinami kaip neleistinas išėjimas už bylos nagrinėjimo ribų.

25. Šios nutarties 24 punkte nurodytas patikslinimas sudaro pagrindą pakeisti ir skundžiamo sprendimo dalį dėl sumos, už kurią priteisiamos 5 proc. procesinės palūkanos, dydžio, jį sumažinant iki 8 942,64 Eur (8 988,09 Eur – 45,45 Eur).

26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nėra pagrindo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, priteistas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimo patikslinimas neturi įtakos skundžiamo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumui, apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą už akių pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546:

6 880,19 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų 19 ct) skolą už negrąžintą kreditą;

712,80 Eur (septynių šimtų dvylikos eurų 80 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.);

675,55 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 55 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.);

25 proc. negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 10 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio (nuo 2021 m. balandžio 10 d. – 6006,73 Eur; 2021 m. gegužės 10 d. – 5909,07 Eur; 2021 m. birželio 10 d. – 5809,37 Eur; 2021 m. liepos 10 d. – 5707,60 Eur; 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 5603,71 Eur; 2021 m. rugsėjo 10 d. – 5497,65 Eur; 2021 m. spalio 10 d. – 5389,38 Eur; 2021 m. lapkričio 10 d. – 5278,86 Eur; 2021 m. gruodžio 10 d. – 5166,03 Eur; 2022 m. sausio 10 d. – 5050,85 Eur; 2022 m. vasario 10 d. – 4933,27 Eur; 2022 m. kovo 10 d. – 4813,24 Eur; 2022 m. balandžio 10 d. – 4690,71 Eur; 2022 m. gegužės 10 d. – 4565,63 Eur; 2022 m. birželio 10 d. – 4437,94 Eur; 2022 m. liepos 10 d. – 4307,59 Eur; 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 4174,53 Eur; 2022 m. rugsėjo 10 d. – 4038,70 Eur; 2022 m. spalio 10 d. – 3900,04 Eur; 2022 m. lapkričio 10 d. – 3758,49 Eur; 2022 m. gruodžio 10 d. – 3613,99 Eur; 2023 m. sausio 10 d. – 3466,48 Eur; 2023 m. vasario 10 d. – 3315,90 Eur; 2023 m. kovo 10 d. – 3162,18 Eur; 2023 m. balandžio 10 d. – 3005,26 Eur; 2023 m. gegužės 10 d. – 2845,07 Eur; 2023 m. birželio 10 d. – 2681,54 Eur; 2023 m. liepos 10 d. – 2514,60 Eur; 2023 m. rugpjūčio 10 d. – 2344,18 Eur; 2023 m. rugsėjo 10 d. – 2170,21 Eur; 2023 m. spalio 10 d. – 1992,62 Eur; 2023 m. lapkričio 10 d. – 1811,33 Eur; 2023 m. gruodžio 10 d. – 1626,26 Eur; 2024 m. sausio 10 d. – 1437,34 Eur; 2024 m. vasario 10 d. – 1244,48 Eur; 2024 m. kovo 10 d. – 1047,60 Eur; 2024 m. balandžio 10 d. – 846,62 Eur; 2024 m. gegužės 10 d. – 641,45 Eur; 2024 m. birželio 10 d. – 432,01 Eur; 2024 m. liepos 10 d. – 218,21 Eur);

655,02 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 02 ct) tarpininkavimo mokestį;

19,08 Eur (devyniolikos eurų 8 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.);

5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (8 942,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

347,49 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K033285088 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (25 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.