Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-163-795/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-08-11
Bylos Nr.: 1A-163-795/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-02944-2024-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Kristina Kakurinė
Nuteistasis: A. P.

Kategorijos

1.2.14.6.3Nedidelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 4 d.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-795/2025Proceso Nr. 1-01-1-02944-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.3; 2.4.6.5.1; 2.4.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Savinijaus Katausko,

sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,dalyvaujant (duomenys neskelbtini) Ž. Š.,nuteistojo A. P. gynėjui (duomenys neskelbtini) A. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. gynėjo (duomenys neskelbtini) A. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta bausmė – 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t. y. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų), bauda.

Nustatyta, kad paskirta bauda (750 Eur) savanoriškai privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) sąskaitų.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. P. buvo nuteistas už tai, jog pasisavino jam patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą: būdamas UAB (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini), užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą bendrovės turtą ir galėdamas šiuo turtu disponuoti, siekdamas sau asmeninės naudos, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d., UAB (duomenys neskelbtini) centre, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasisavino minėtos bendrovės turtą – dyzelinį kurą:

- 2023 m. rugpjūčio 30 d., nuo 08:08:31 val. iki 08:09:54 val., į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsipylė ne mažiau kaip 67,5 litrus dyzelinio kuro, kurio litro kaina 1,153 Eur, iš viso už 77,83 Eur;

- 2023 m. rugsėjo 4 d., nuo 16:08:15 val. iki 16:09:36 val., į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsipylė ne mažiau kaip 67,5 litrus dyzelinio kuro, kurio litro kaina 1,153 Eur, iš viso už 77,83 Eur;

- 2023 m. rugsėjo 22 d., nuo 08:02:55 val. iki 08:04:06 val., į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsipylė ne mažiau kaip 67,5 litrus dyzelinio kuro, kurio litro kaina 1,243 Eur, iš viso už 83,90 Eur.

Taip A. P. pasisavino ne mažiau kaip 202,5 litrus dyzelinio kuro už ne mažesnę kaip 239,56 Eur sumą ir padarė minėtai bendrovei nurodyto dydžio turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Nuteistojo A. P. gynėjas (duomenys neskelbtini) A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. P. išteisinti, nes neįrodyta, jog A. P. dalyvavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 4 dalyje, padaryme. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog byloje nėra įrodymų, paneigiančių A. P. nurodytas aplinkybes, kad į asmeninį automobilį įpiltą kurą A. P. naudojo išimtinai atlikdamas savo darbo funkcijas. Liudytojas A. G., kuris dirba UAB (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) (analogiškos pareigos kaip ir A. P.), teismo posėdyje patvirtino, jog automobilis yra reikalingas darbo funkcijų atlikimui. Nėra ginčo, kad A. P. 2023 m. rugpjūčio 30 d., 2023 m. rugsėjo 4 d., 2023 m. rugsėjo 22 d. dirbo, todėl jam buvo reikalingi degalai darbo reikalų tvarkymui. A. P. degalus pylė atvirai, nesislapstydamas ir žinodamas, kad teritorijoje yra filmavimo kameros, kurios fiksavo kuro pylimą. Net jei ir būtų laikoma, kad A. P. pažeidė darbdavio nustatytą kuro panaudojimo tvarką, svarbu pažymėti, jog jis su darbdaviu sudarė rašytinį susitarimą, kuriuo įsipareigojo atlyginti 1 500 Eur nuostolius, šią sumą išskaitant iš jo darbo užmokesčio. Liudytoja R. G., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, parodė, kad žalos dydžio nustatymui nebuvo atliekami jokie skaičiavimai. Teisme apklausta liudytoja D. S. (duomenys neskelbtini) parodė, kad R. G. nurodymas buvo paskaičiuoti A. P. kuo didesnį žalos atlyginimą. Taigi, net darant prielaidą, kad A. P. padarė 239,56 Eur žalą UAB (duomenys neskelbtini) centrui, jis yra ne tik atlyginęs žalą, bet ir permokėjęs 1 260,44 Eur sumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, esant jau atlygintai žalai, civiliniams santykiams nebuvo jokių prielaidų peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius.

2.2. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog trys inkriminuojamos veikos laikytinos viena tęstine veika. A. P. pylė kurą darbo reikalų tvarkymui, tai buvo padaryta per 22 dienas tris kartus, jokio išankstinio sumanymo ir plano tomis dienomis piltis kurą A. P. neturėjo. Vaizdo įrašai neparodo tikslaus įpilto kuro kiekio. A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme laikėsi nuoseklios pozicijos, jog vienu kartu pylėsi ne daugiau kaip 20 litrų. Kaltinamajame akte nurodyta, kad liudytojas A. G. pagal žodinį (duomenys neskelbtini) prašymą atliko eksperimentą, t. y. patikrino, kiek litrų kuro iš kolonėlės išleidžiama pistoleto pagalba, ir nustatė, kad per minutę išbėgo apie 45 litrai kuro. Teismo posėdyje minėtas liudytojas patikslino, jog toks kiekis išbėgo maksimaliai nuspaudus pistoleto laikiklį. Taigi, jei nevisiškai nuspaudžiamas pistoleto laikiklis, išleidžiamo kuro kiekis yra kitoks. Be to, liudytojas A. G. nėra ekspertas ir jo atliktas eksperimentas negali būti laikomas patikimu įrodymu baudžiamojoje byloje. Vienas iš A. P. ir jo gynėjo argumentų dėl netikslaus nustatyto kuro kiekio buvo, kad A. P. įsipilti kuro prie degalinės atvažiuodavo veikiant automobilio varikliui, o tai reiškia, jog kuro bake buvo tam tikras kiekis degalų ir niekaip negalėjo būti įpiltas maksimalus 67,5 litrų kiekis.

2.3. Šiuo atveju apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog, esant iš esmės prieštaringiems kaltinimo ir gynybos parodymams, teismas be papildomo tyrimo ir esamų duomenų įvertinimo, taip pat be papildomų naujų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų kurią nors iš prieštaringų pozicijų, paieškos vieniems – kaltinimo – įrodymams suteikė prioritetinę reikšmę. Taigi byloje nėra neabejotinų ir objektyvių duomenų, pagrindžiančių A. P. kaltę dėl BK 183 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

Atsiliepimas

3. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. M. atsiliepimu prašo nuteistojo A. P. gynėjo (duomenys neskelbtini) A. S. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagristų, kad A. P. turėjo teisę pilti kurą į asmeninį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ tarnybos reikmėms. Iš 2017 m. birželio 27 d. panaudos sutarties matyti kad A. P. buvo suteikta teisė naudoti kurą netarnybiniam, t. y. asmeniniam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, tarnybos reikmėms ir jam buvo kompensuojamos degalų įsigijimo išlaidos. Be to, tam tikslui A. P. buvo išduota ir kuro kortelė. Panaudos sutartis nutraukta 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir A. P. grąžino kuro kortelę. Liudytojas V. N. taip pat patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) centras turėjo tarnybinius automobilius, kurie priskirti darbuotojams, ir jie kurą pildavosi degalinėse, su kuriomis buvo sudarytos sutartys. Nutraukus panaudos sutartį ir A. P. praradus teisėtą būdą naudoti UAB (duomenys neskelbtini) centro kurą, pastarasis elgėsi su bendrovės turtu kaip su nuosavu, pažeisdamas tokio turto patikėjimo jam sąlygas, neteisėtai bendrovės turtą pavertė savo turtu. Nuteistojo parodymai, jog įmonės kuras buvo naudojamas įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo. Be to, liudytoja D. S. parodė, kad vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip, užpylus kurą į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, su juo išvažiuoja A. P. (duomenys neskelbtini).

3.2. Liudytojas A. G. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog bendrovė turi vieną automobilį, būna, kad reikia išvažiuoti už (duomenys neskelbtini) ribų darbo reikalais, juo naudojasi bei pildo kelionės lapą. Liudytojas V. N. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, jog, nutraukus panaudos sutartį, A. P. buvo skirtas įmonės tarnybinis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo nuteistasis galėjo ir turėjo naudotis, spręsdamas darbo reikalus. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu A. P. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams (nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d.). Iš byloje esančių vaizdo įrašų nustatyta, kad visus tris kartus į (duomenys neskelbtini) teritoriją automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo ne A. P., ir nėra jokių duomenų, kad, įpylus kuro, šis automobilis būtų paliktas (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Visos šios aplinkybės visiškai paneigia A. P. parodymus, kad jis naudojo savo asmeninį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ darbo reikmėms. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad A. P. veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su kilusiais padariniais – UAB (duomenys neskelbtini) centras patyrė turtinę žalą. Žalos konstatavimui neturi įtakos tai, jog ikiteisminio tyrimo metu pateiktas civilinis ieškinys buvo atmestas ir pats nuteistasis atlyginio padarytą žalą bendrovei.

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nuosprendyje nurodė, kad A. P. veikė tiesiogine, neapibrėžta tyčia nuo to laiko, kai buvo nutraukta panaudos sutartis dėl kito jo asmeninio automobilio ir paimta kuro kortelė, iki tol, kol bendrovėje iš vaizdo įrašų paaiškėjo darbuotojų kuro pasisavinimo faktai. Taigi teismo išvada, kad įrodyta, jog A. P. turėjo vieningą sumanymą savintis kurą tiek kartų, kiek prireiks, vykdant tariamas darbines funkcijas, yra pagrįsta. Nuteistasis savinosi tos pačios rūšies dalyką – dyzelinį kurą, analogiškais, pasikartojančiais veiksmais, naudodamasis tuo pačiu asmeniniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, jo veiksmai padaryti per trumpą laiką, mažiau nei per vieno mėnesio laikotarpį, ir tokie nuteistojo A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti ne kaip atitinkantys administracinio nusižengimo sudėtį, bet kaip baudžiamojo įstatymo uždrausta tęstinė veika, numatyta BK 183 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija).

3.4. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai aiškiai fiksuoja kuro pylimo laiką. Liudytojas A. G., remdamasis praktiniu bandymu, patikrinęs kuro išleidimo greitį, nustatė, kad kuro kolonėlėje per minutę išbėga apie 45 litrai dyzelino. Tai leidžia preliminariai apskaičiuoti bendrą kuro kiekį, atitinkantį vaizdo įrašuose matomą pylimo laiką. Vaizdo įrašuose fiksuoti laiko intervalai ir liudytojo eksperimentiniai duomenys sudaro vientisą vaizdą, leidžiantį pagrįstai manyti, kad per tris kuro pylimo kartus bendras įpilto kuro kiekis gali būti žymiai didesnis, nei nurodomas A. P. Vaizdo įrašai gauti ikiteisminio tyrimo metu, laikantis teisės aktų reikalavimų, liudytojo A. G. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti, todėl šie įrodymai pagrįstai buvo pripažinti patikimais.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas (duomenys neskelbtini) A. S. prašė savo apeliacinį skundą tenkinti ir A. P. išteisinti. (duomenys neskelbtini) Ž. Š. prašė palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendį nepakeistą, o gynėjo (duomenys neskelbtini) A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. P. gynėjo (duomenys neskelbtini) A. S. apeliacinis skundas tenkinamas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniame skunde yra keliami nuteistojo A. P. kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai dėl neva jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 4 dalyje. Būtent šiuos klausimus ir tokia nurodyta apimtimi aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje. A. P. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) dėl to, kad pasisavino jam patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą: būdamas UAB (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini), užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą bendrovės turtą ir galėdamas šiuo turtu disponuoti, siekdamas sau asmeninės naudos, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d., UAB (duomenys neskelbtini) centre, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasisavino minėtos bendrovės turtą – dyzelinį kurą:

Taip A. P. pasisavino ne mažiau kaip 202,5 litrus dyzelinio kuro už ne mažesnę kaip 239,56 Eur sumą ir padarė minėtai bendrovei nurodyto dydžio turtinę žalą.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

7. BK 183 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. BK 190 straipsnio 1 dalyje yra išaiškinta, jog turtas yra laikomas nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu (galiojanti redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Taigi nedidelės vertės turtas laikomas tas, kurio vertė viršija 150 Eur, bet neviršija 500 Eur.

7.1. A. P. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino iš dalies. Sutinka, kad į savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ įsipylė kuro, tai matėsi vaizdo įraše, bet kurą naudojo ir darbo reikalams, važiavo detalių parvežti, ne po vieną kartą tekdavo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Bendrovės (duomenys neskelbtini) apie tai nepranešė. Neginčija kaltinime nurodytos jo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kuro bako talpos. Jis į savo automobilį visus tris kartus užsipylė apie 15–20 litrų, iš viso galėjo užsipilti apie 55 litrus. Kuro kainos, nurodytos kaltinime, taip pat neginčija. Kai jam buvo atimta teisė vairuoti, jį į darbą atveždavo (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). A. P. parodė vaizdo įrašus ir pasiūlė sumokėti 1 500 Eur, t. y. pasiūlė atlyginti žalą ir išsiskirti gražiuoju. Jis nenorėjo problemų ir sutiko su paskaičiuota žala. Pagal pareigas jam nebuvo skirtas tarnybinis automobilis. Pusei metų jam buvo atimta teisė vairuoti, į darbą atveždavo (duomenys neskelbtini) su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kurį ir pasilikdavo darbo reikalams. Per kameras (duomenys neskelbtini) turėjo matyti, kad jis naudoja savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ darbo reikmėms, nes nuolat vykdavo į (duomenys neskelbtini) darbo reikalais (t. 5, b. l. 56–57). Taigi akivaizdu, jog byloje nėra ginčo dėl to, ar A. P. užsipylė bendrovės kurą į asmeninį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, ginčas kyla dėl to, ar tokie jo veiksmai gali būti laikomi nusikalstama veika baudžiamąja teisine prasme, ir taip pat dėl užsipilto kuro kiekio.

7.2. Iš liudytojos R. G. parodymų teisme nustatyta, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) nuo 2021 metų, iki tol buvo (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini). Tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo A. P. Jos netenkino (duomenys neskelbtini) tvarka, todėl nusprendė pasižiūrėti vaizdo kameras. Peržiūrėjo 2023 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesių įrašus. Tuomet ir pamatė, kad darbuotojai pila kurą iš talpyklų, atvažiavę su savo asmeninėmis mašinomis. A. P. pylėsi kurą 2–3 kartus į savo asmeninę mašiną. Už (duomenys neskelbtini) kurą buvo atsakingas (duomenys neskelbtini) A. P., jis atnešdavo ir apskaitos dokumentus į buhalteriją. Po vaizdo įrašų peržiūros buvo surašyti tarnybiniai pranešimai penkiems žmonėms, jie kaltę pripažino, žalą atlygino ir išėjo iš darbo šalių susitarimu. A. P. galėjo kažkiek kuro įsipilti pagal panaudos sutartį, bet vėliau tas įsakymas buvo panaikintas (t. 5, b. l. 3–4). Aplinkybę, kad vaizdo kamerų įrašuose buvo užfiksuota, kaip A. P. užsipila bendrovės kurą į asmeninį automobilį, patvirtino ir liudytoja D. S., kuri dirbo UAB (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. vasario 28 d. R. G. nusprendus peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus, buvo pamatyta, kad išvažiuoja A. P. mašina iš (duomenys neskelbtini), nors ji žinojo, kad jis yra praradęs teisę vairuoti. Matė, kad įvažiavo prie administracinio pastato ir stovėjo apie 20 min., vėliau A. P. privažiavo prie talpų, kitas darbuotojas jam užpylė kurą, už vairo sėdo A. P. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo. R. G. pasakė A. P.: „atlygink žalą ir savo noru išeik iš darbo, tada neperduosime policijai“. A. P. buvo atsakingas už turtą kaip (duomenys neskelbtini), todėl žala paskaičiuota didesnė, tačiau tikslūs žalos skaičiavimai nebuvo atliekami (t. 5, b. l. 4–5). Reikia pažymėti, jog aplinkybes apie vaizdo įrašuose matomą pilamą bendrovės kurą į asmeninį A. P. automobilį patvirtino ir liudytoja K. M., kuri dirba UAB (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini), atsakinga už aplinkosaugą (t. 5, b. l. 5).

7.3. Iš liudytojos D. A. parodymų teisme nustatyta, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. gruodžio 1 d. R. G. ją supažindino su situacija, vykusia rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais (dyzelinio kuro vagystės atvejai (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) yra kolonėlė, kurioje laikomas kuras, ir iš vaizdo medžiagos matyti, kad buvo pilamas kuras į asmeninius automobilius. Nuo spalio mėnesio kuro sunaudojimas buvo mažesnis 70 proc. (kai neliko įmonėje penkių darbuotojų). Sausio mėnesį ji informavo akcininkus, kad kuro poreikis yra žymiai mažesnis, ir tada buvo nuspręsta kreiptis į policiją. Nežino, kaip darbuotojams apskaičiavo žalą, bet darbuotojų parašai buvo padėti ant sutikimų (t. 5, b. l. 5–6). Šios ir anksčiau aptartų liudytojų parodymai atskleidžia, jog iš pradžių su darbuotojais, kurie bendrovės kurą pylėsi į asmeninius automobilius, buvo nuspręsta susitarti gražiuoju, t. y. nesikreipti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jeigu jie atlygins bendrovei padarytą žalą.

7.4. Iš liudytojo A. G. parodymų nustatyta, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. sausio 15 d., t. y. eina tas pareigas, kurias anksčiau užėmė A. P. Kuras yra laikomas rakinamame konteineryje, keturiose toninėse talpose. Kuro užpylimo žurnalą laiko savo kabinete. Kuro užpylimas yra toks kaip kuro kolonėlėse – su pistoletu ir skaitiklio parodymais, yra ir GPS sistema. Ant kalno (duomenys neskelbtini) dirba du traktoriai ir jis kaip (duomenys neskelbtini) seka valandas. (duomenys neskelbtini) atvažiavę fotografavo, jis jiems parodė, kiek pribėga kuro per minutę – 45 litrai (t. 5, b. l. 6). Liudytojas taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 172–175). Iš liudytojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad liudytojas dirbo UAB (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) ir kontroliavo įvažiavimą į (duomenys neskelbtini). Kuomet (duomenys neskelbtini) A. P., buvo pastatyta kolonėlė ir A. P. buvo atsakingas už kuro užsipylimą į transporto priemones. Į darbą važiuodavo savo transporto priemonėmis, kurias palikdavo už teritorijos. Norint patekti į teritoriją, reikėdavo pravažiuoti pakeliamą užtvarą, kurį jis valdydavo kompiuterio pagalba. Darbo metu į teritoriją buvo galima važiuoti tik ten dirbančiai technikai (t. 2, b. l. 15–18).

8. Iš aptartų aktualių liudytojų parodymų, akivaizdu, kad nė vienas liudytojas tiesiogiai galbūt padarytų nusikalstamų veikų nestebėjo, t. y. liudytojų parodymai yra susiję arba su vaizdo medžiagoje užfiksuotų duomenų nustatymu, arba su darbo tvarka, vyravusia UAB (duomenys neskelbtini) centre 2023 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Galų gale nė vienas liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti ir patvirtinti, kokį konkretų bendrovės kuro kiekį A. P. įsipylė į asmeninį automobilį. Pažymėtina, jog A. G. atliktas eksperimentas tik parodo, kiek apytiksliai kuro galima įsipilti per minutę laiko, tačiau jokiu būdu tai nėra objektyvūs duomenys, kurie patvirtintų tikslų A. P. įsipilto kuro kiekį. Be to, toks savarankiškai atliktas bandymas tikrai negali būti prilyginamas eksperimentui ar ekspertizei, atliekamiems BPK nustatyta tvarka, todėl ir tokio eksperimento metu nustatyti duomenys gali būti tik palyginamieji, o ne vertinami kaip įrodymai faktinėms aplinkybėms patvirtinti. Taigi, aptarus liudytojų parodymus, itin svarbu aptarti ir kokias reikšmingas nustatytas faktines aplinkybes patvirtina bylos medžiagoje užfiksuoti objektyvūs duomenys:

8.1. Iš 2024 m. sausio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) centro pareiškimo (t. 1, b. l. 1–5,6) nustatyta, kad 2013 m. spalio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) centras ir A. P. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. P. ėjo (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, o nuo 2016 m. vasario 1 d. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. 2023 m. rugsėjo 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) R. G. įpareigojo (duomenys neskelbtini) D. S. peržiūrėti vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotus įrašus, siekiant nustatyti, ar darbuotojai laiku atvyksta į darbą. 2023 m. rugsėjo 22 d. vaizdo įraše matyti, kad (duomenys neskelbtini) A. P. ne tarnybiniu automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į UAB (duomenys neskelbtini) centro automobilių aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), privažiavo prie kuro talpyklos su kuro įpylimo įranga ir pylė kurą į automobilį, jam talkino (duomenys neskelbtini) darbuotojas S. V.

8.2. Iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacijos nustatyta, jog transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuro tipas dyzelinas, valdytojas – savininkas A. P. (t. 4, b. l. 85). 2024 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) centro pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuoti automobiliai, kuriais darbuotojai galėjo gabenti kurą, taip pat kurą pylė į automobilių kuro bakus. Nustatyta, kad A. P. naudojosi automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuro tipas – dyzelinas, remiantis interneto svetainės (duomenys neskelbtini) duomenimis, degalų bako talpa 67,5 litrai (t. 3, b. l. 192–193). 2024 m. rugpjūčio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. sausio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) R. G. pateikė (duomenys neskelbtini) laikmeną su vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti darbuotojai, kurie galbūt savinosi įmonės kurą. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, kad A. P. tris kartus: 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuo 08:08:31 val. iki 08:09:54 val., 2023 m. rugsėjo 4 d. nuo 16:08:15 val. iki 16:09:36 val. ir 2023 m. rugsėjo 22 d. nuo 08:02:55 val. iki 08:04:06 val. pylė kurą į automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), degalų kuro baką, kurą užpylė įmonės darbuotojas (t. 3, b. l. 79–186, 189–191).

8.3. Iš 2015 m. spalio 30 d. A. P. darbo sutarties nustatyta, kad A. P. nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini). Jo pareigybės aprašyme nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) atsako už jam patikėtų materialinių vertybių tinkamą naudojimą ir saugojimą. Nustatyta, jog A. P. dėl užimamų pareigų buvo patikėtas UAB (duomenys neskelbtini) centro turtas – dyzelinis kuras, esantis (duomenys neskelbtini), ir jis turėjo jam patikėtą turtą tinkamai naudoti ir saugoti. Iš 2023 m. rugsėjo 29 d. A. P. sutikimo nustatyta, kad jis sutiko su 2023 m. rugsėjo 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) D. S. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija dėl įmonės turto (kuro) grobstymo, pripažino savo kaltę ir sutiko atlyginti įmonei žalą, kuri, jo nuomone, apytiksliai yra 1 500 Eur (t. 3, b. l. 7–14,18–19). Iš 2024 m. birželio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) centro ikiteisminiame tyrime pateiktos 2023 m. rugsėjo 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos – faktūros (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 71) nustatyta, jog dyzelino vieno litro kaina tuo metu buvo 1,2430 Eur. A. P. sutiko su kaltinime nurodytomis dyzelino kainomis, t. y. jog 2023 m. rugpjūčio 30 d. ir 2023 m. rugsėjo 4 d. vieno litro dyzelino kaina buvo 1,153 Eur, o 2023 m. rugsėjo 22 d. vieno litro dyzelino kaina buvo 1,2430 Eur.

8.4. Iš 2017 m. birželio 27 d. A. P. prašymo leisti naudoti netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms ir kompensuoti degalų įsigijimo išlaidas ir amortizacijos išlaidas, iš 2017 m. birželio 27 d. Panaudos sutarties nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) centras, atstovaujama (duomenys neskelbtini) V. N., 2017 m. birželio 27 d. sudarė panaudos sutartį su A. P. dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos. Pagal sutartį UAB (duomenys neskelbtini) centras įsipareigojo apmokėti degalų įsigijimo išlaidas. Taip pat nustatyta, kad panaudos sutartis nutraukta nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir A. P. grąžino kuro kortelę (t. 5, b. l. 58–65). A. P. bendrovės kurą pylėsi 2023 m. rugpjūčio 30 d., tačiau į kitą asmeninį automobilį, nei nurodytas panaudos sutartyje. Nors 2023 m. rugpjūčio 30 d. panaudos sutartis dar galiojo, tačiau bet kokiu atveju A. P. neturėjo teisės iš (duomenys neskelbtini) esančios kuro kolonėlės piltis kurą į asmeninį automobilį, nes įmonės kuras buvo skirtas naudoti (duomenys neskelbtini) dirbančiai technikai. Panaudos sutarties galiojimo metu A. P. kurą į automobilį, nurodytą panaudos sutartyje, turėjo pilti, naudodamasis jam išduota kuro kortele, ir ne iš (duomenys neskelbtini) esančios kuro kolonėlės. Be to, iš liudytojo V. N., buvusio UAB (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini), parodymų (t. 5, b. l. 30–31) nustatyta, jog panaudos sutartis su A. P. buvo panaikinta, kadangi „atliko“, t. y. atsilaisvino, tarnybinis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, ir jis sakė A. P., kad pastarasis važiuotų su šiuo tarnybiniu automobiliu. Taigi A. P. galėjo ir turėjo naudotis tarnybiniu automobiliu, spręsdamas darbo reikalus.

9. Taigi, kaip jau buvo aptarta, esminiai A. P. teiginiai apie tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) centro kurą, nors ir pylėsi į savo asmeninį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau naudojo darbinėms reikmėms, t. y. darbinėms funkcijoms vykdyti, yra laikytini gynybine versija, kuri buvo paneigta. Visų pirma, asmuo, traukiamas atsakomybėn, negalėjo pateikti jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pasisavintą kurą tikrai panaudojo darbinėms funkcijoms vykdyti. Antra, apie tokį kuro naudojimo būdą turėtų būti informuota įmonės (duomenys neskelbtini) ir su ja tai turėtų būti suderinta, t. y., jei asmuo norėjo piltis bendrovės kurą į asmeninį automobilį ir jį naudoti darbo funkcijoms vykdyti, tai turėjo būti iš anksto suderinta ir užfiksuota įmonės dokumentacijoje (pavyzdžiui, turėjo būti sudaryta sutartis). Vis dėlto ši aplinkybė nėra reikšmingiausia, svarbiausias klausimas šioje byloje yra, ar buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. ar A. P. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai. Norint asmens veiksmus kvalifikuoti kaip baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 183 straipsnio 4 dalį yra itin svarbu tiksliai ir be abejonių nustatyti, kokios vertės jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą asmuo pasisavino. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad A. P. pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) centrui priklausantį kurą, šią aplinkybę patvirtino tiek A. P., tiek byloje kaip liudytojai apklausti bendrovės darbuotojai, o taip pat ir objektyviai užfiksuoti vaizdo įrašai, kurie buvo pateikti prijungimui prie bylos medžiagos. Svarbiausias ginčas byloje kyla dėl to, kokį kiekį kuro iš UAB (duomenys neskelbtini) centro pasisavino A. P.

9.1. Kaltinime yra nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d., 2023 m. rugsėjo 4 d. ir 2023 m. rugsėjo 22 d. A. P. iš UAB (duomenys neskelbtini) centro pasisavino po 67,5 litrus dyzelinio kuro. Toks pasisavinto kuro kiekis buvo nustatytas pagal tai, jog, remiantis (duomenys neskelbtini) duomenimis, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), degalų bako talpa yra 67,5 litrai. Visų pirma, pažymėtina, jog šios degalų bako talpos A. P. neginčija, ji yra maksimali minimo automobilio degalų bako talpa. Vis dėlto maksimalios automobilio degalų bako talpos nustatymas savaime nepatvirtina, jog būtent toks kuro kiekis ir buvo pasisavintas. Ši aplinkybė tik įrodo, jog toks galėjo būti didžiausias pasisavinto kuro kiekis, bet nepatvirtina, jog tokį kuro kiekį kaskart ir pasisavino A. P. Tiek apeliaciniame skunde, tiek duodamas parodymus A. P. visiškai pagrįstai nurodė, jog vaizdo įrašai tik patvirtinta patį kuro pasisavinimo faktą, bet ne pasisavintą kuro kiekį. Nė vienas iš liudytojų paties kuro pasisavinimo faktų nestebėjo, todėl ir pasisavinto tikslaus kuro kiekio negalėjo nurodyti. A. P. logiškai nurodo, jog 2023 m. rugpjūčio 30 d., 2023 m. rugsėjo 4 d. ir 2023 m. rugsėjo 22 d. į bendrovės teritoriją atvykdavo su transporto priemone, todėl savaime suprantama, kad transporto priemonės kuro bako talpa negalėdavo būti tuščia, kas leidžia daryti ir išvadą, jog maksimalaus kuro bako talpoje telpančio kiekio kuro jis pasisavinti nė karto negalėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada apie tai, kad „kaltinamojo automobilio (duomenys neskelbtini) degalų bako talpa (pagal (duomenys neskelbtini) duomenis) yra 67,5 litrai, nereiškia, kad minėto automobilio degalų bako talpa negalėjo būti didesnė nei 67,5 litrai“, yra spekuliatyvi ir nelogiška, nes, jei jau degalų bako talpa yra 67,5 litrai, tai savaime suprantama, kad ji didesnė būti negali.

9.2. Šalia aplinkybės, kad buvo nenustatytas tikslus A. P. iš UAB (duomenys neskelbtini) centro pasisavintas kuro kiekis, reikia pažymėti ir tai, jog A. P. su kuro pasisavinimo faktu sutiko ir bendrovei padarytą žalą atlygino, t. y. atlygino 1 500 Eur dydžio turtinę žalą, kuri yra daug didesnė negu kaltinime nurodyta 239,56 Eur suma. Minima suma tik 89,56 Eur viršija sumą, nuo kurios yra galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 4 dalį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

9.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra konstatavęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369/2009, 2K-262/2011 ir kt.). Todėl situacijos, kai padaryti nedidelio pavojingumo nusižengimai kriminalizuojami, kaltinant asmenį nusikalstamos veikos padarymu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nėra teisingos, tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, 2K-160/2013, 2K-257/2014). Tai reiškia, kad teismai turi vadovautis ne absoliučia pareiga bausti, o santykine pareiga naudoti baudžiamosios teisės priemones, tik įvertinus, ar kitos priemonės nėra pakankamos. Kitaip sakant, vertinant pagrindinių (fundamentalių) žmogaus teisių ribojimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti remiamasi būtent konstituciniu proporcingumo principu, kurį sudaro trys konstitucinėje jurisprudencijoje išskirti elementai – tinkamumo (naudojamos priemonės tikslui pasiekti turi būti tinkamos), būtinumo (naudojamos priemonės turi būti tokios, kurios mažiausiai ribotų asmens teises) ir proporcingumo stricto sensu (asmens teisės ir laisvės gali būti ribojamos ne didesniu mastu, nei būtina) (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2010 m. balandžio 20 d. nutarimai). Apie tai aiškiai pasisakoma ir kasacinės instancijos teismo suformuotoje praktikoje, nurodant, kad konstituciniai proporcingumo ir protingumo principai, taip pat baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės principas įgalina ginti visuomenę tik nuo socialiai pavojingų veikų, todėl nagrinėjant bylą reikia patikrinti joje nustatytos veikos pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2022, 2K-47-648/2025). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, nustatė, kad šių principų nagrinėjamoje byloje nebuvo laikomasi.

9.4. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise, taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-92/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-148/2013, 2K-138/2014 ir kt.). Patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės už pasisavinimą atskyrimo, išaiškinta, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus, pavyzdžiui, be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2007, 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013 ir kt.).

9.5. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta anksčiau, nėra nustatyta, jog A. P. pasisavino visus tris kartus po 67,5 litrus bendrovei priklausiusio kuro, nes tokia 67,5 litrų talpa yra maksimali automobilio kuro bako talpa, o ne pasisavinto kuro kiekis, kuris iš nustatytų aplinkybių, akivaizdu, turėjo būti mažesnis. Tad nagrinėjamu atveju, nenustačius tikslaus A. P. pasisavinto kuro kiekio, negalima be abejonių, užtikrintai teigti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, o ne administracinis nusižengimas, t. y., jei buvo pasisavintas mažesnis kuro kiekis, jo vertė galėjo nesiekti 3 MGL, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Būtent nuo tikslios pasisavinto kuro vertės nustatymo priklauso teisingas veikos kvalifikavimas kaip nusikalstamos veikos arba kaip administracinio nusižengimo. Jeigu paaiškėtų, kad A. P. pasisavino mažesnį kuro kiekį, negu nurodytas kaltinamajame akte, tai natūralu, jog ir padaryta žala būtų mažesnė, o jei esant mažesnei 2 MGL negu dabar nustatytoji, baudžiamosios atsakomybės klausimas net nebūtų sprendžiamas, kadangi nebūtų galima konstatuoti vieno iš sudėties požymių – dalyko, t. y. būtų konstatuota, jog pasisavinto turto vertė nesiekia tos, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė. Kita vertus, nagrinėjamu atveju A. P. jau yra UAB (duomenys neskelbtini) centrui atlyginęs sukeltą žalą, todėl apskritai nesama pagrindo kalbėti apie tai, jog civiliniai santykiai peraugo į baudžiamuosius, nes žalos atlyginimas nebuvo apsunkintas, tuo labiau, kad ir atlygintoji žala yra daug didesnė negu nurodytoji kaltinamajame akte.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra įrodytas. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir, ją įvertinęs kaip pakankamą, daryti sprendime išdėstytas išvadas. Įrodymų pakankamumo vertinimas apima du momentus, t. y. ar jų pakanka kiekvienam nusikalstamos veikos požymiui įrodyti, taip pat ar jų pakanka iš to išplaukiančiai išvadai – visų konkrečios veikos požymių buvimui kaltinamojo veikoje įrodyti. Nesurinkus byloje įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamojo proceso principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Tai taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis; duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-1073/2023). Įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje apibrėžia asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai bei kaltinimas, kuriame šie požymiai apibūdinami konkrečiomis aplinkybėmis. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-594/2024).

11. Kaip matyti iš anksčiau aptartų aplinkybių ir surinktų įrodymų, ikiteisminis tyrimas šioje byloje nebuvo išsamus, o atitinkami trūkumai nebuvo pašalinti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir (duomenys neskelbtini) turi pareigą įrodyti įvykio aplinkybes ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Taigi nagrinėjamoje byloje liko nepašalintų abejonių dėl to, kokį kuro kiekį A. P. pasisavino iš UAB (duomenys neskelbtini) centro, ir šiuo metu iš byloje esančių duomenų bei jų vertinimo pagalba pastarosios abejonės nebegali būti pašalintos. Nuo įvykių (2023 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiai) šiandien jau yra praėję beveik dveji metai, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nebėra galimybės, atliekant procesinius tyrimo veiksmus, gauti papildomų duomenų, kurie galėtų padėti pašalinti byloje esančias abejones; taip pat nebėra galimybės pašalinti šias abejones iš naujo vertinant byloje esančius įrodymus. Esant tokiai situacijai, nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, reiškiančiu, kad visos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti nagrinėjant bylą, turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai konstatavus, kad BK 183 straipsnio 4 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai (pasisavinto kuro kiekis ir jo vertė) A. P. veiksmuose nėra tinkamai nustatyti ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl šių požymių buvimo jo veikoje nėra tinkamai motyvuotos, nesant galimybių likusias abejones pašalinti, vadovaujantis principu in dubio pro reo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad A. P. veika atitinka BK 183 straipsnio 4 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas, o A. P. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsniu 1 punktu,

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: (duomenys neskelbtini) laikmeną su vaizdo įrašais, (duomenys neskelbtini) laikmeną su pokalbių įrašais, saugomus prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Šis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną.

Teisėjai Dalius JocysKristina KakurinėSavinijus Katauskas