- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-1357-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00483-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- A. P., R. P.
- Atsakovas
- G. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo, Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. P. ir R. P. ieškinį atsakovei G. G. dėl savininkų nuosavybės teisių gynimo ir reikalavimo pašalinti pažeidimus, išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. P. ir R. P. pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę G. G. savo lėšomis ne mažiau kaip 3 metrų atstumu nuo ieškovų sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtai pastatytą statinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovės žemės sklypu. Atsakovė savo sklype stovintį namą remontavo, didino, dėl ko statinio plotis padidėjo į ieškovų sklypo pusę. Ieškovai 2016-08-30 bei 2016-10-17 raštais raštu informavo atsakovę, kad ji nesilaiko įstatymu nustatyto statinio atstumo nuo sklypo ribos, tačiau atsakymo į pastabas nesulaukė. Antstolis 2016-12-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad atstumas tarp ieškovams priklausančio sklypo ribos (t. y. tvoros) iki kaimyninio atsakovės sklypo pastato sienos yra 190 cm. Atsakovė, savavališkai didindama ir remontuodama namą, be ieškovų rašytinio sutikimo ir nesilaikydama reikalaujamo 3 metrų atstumo iki kaimyninio sklypo ribos, pažeidė leistinus ir bendrijų nuostatose įtvirtintus atstumus, ieškovų nuosavybės teises, todėl tokį pažeidimą savo lėšomis turėtų pašalinti.
Atsiliepimas
2. A. G. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2001-08-23 pirkimo pardavimo sutartimi ieškovai įsigijo žemės sklypą, besiribojantį su jos turimu sklypu. Ieškovai kreipėsi į teismą tik 2017-01-19 ir praleido 10 m. ieškinio senaties terminą, todėl šiam ginčui atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad sodo namelis buvo pastatytas 1989 m. ir nuo to laiko niekaip nekeistas, nerenovuotas, neplėstas nei į aukštį, nei į plotą. Ieškovai, pirkdami žemės sklypą, buvo supažindinti su jo ribomis, tačiau ieškinį teismui pateikė praėjus 16 m. po to, kai jie sužinojo apie tariamą teisių pažeidimą. Sodo namelis atsakovės sklype stovi jau daugiau nei 27 m., tuo tarpu ieškovų nurodomos aplinkybės dėl to, kad jis po 2016 m. atliktų remonto darbų padidėjo, neatitinka tikrovės. Remiantis 1964-07-07 Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu galiojusiu namelio pastatymo metu, ieškininė senatis buvo 3 m., teigė, kad ieškovai, kvestionuodami atsakovės sodo namelio dalių teisėtumą, remiasi teisės aktais, kurie negaliojo namelio pastatymo metu, savo ieškinį kildina iš tikrovę neatitinkančių faktinių aplinkybių ir jau 6 m. yra praleidę ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-11-13 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų A. P. ir R. P. atsakovės G. G. naudai lygiomis dalimis 620,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 310,00 Eur, iš ieškovų valstybės naudai – 19,55 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 9,77 Eur.
4. Teismas pažymėjo, jog šalių paaiškinimai dėl sodo namelio priestato statybos laiko yra skirtingi. Liudytojų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių taip pat yra priešingi. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo 2009-04-18 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype yra laikinas namelis, 2009-04-18 atsakovei priklausančio žemės sklypo plane taip pat nurodytas namelis su stogine ir priestatu. Taigi, bylos rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad priestatas prie sodo namo jau buvo 2009 m. Minėti duomenys (rašytiniai įrodymai, liudytojų R. J., A. A. S. aprodymai) sudaro pagrindą laikyti labiau pagrįstu atsakovės teiginį, kad priestatas prie namelio buvo pastatytas 1989 m. nei ieškovų teiginį, kad jis buvo pastatytas 2010 m. Ieškovų nurodomų aplinkybių, susijusių su priestato statybos laikotarpiu, aiškumo bei nuoseklumo stoka sudaro pagrįstą pagrindą abejoti ieškovų paaiškinimų patikimumu. Be to, ieškovų kviesta liudytoja I. P. yra ieškovo sesuo, neturinti sodo sklypo ginčo teritorijoje, E. L. parodė esant glaudžius santykius su ieškovais, todėl remiantis protingumo principu nėra pagrįsta vienareikšmiškai remtis minėtų asmenų parodymais. Tuo tarpu ieškovai nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti liudytojų R. J. ir A. A. S. patikimumu ir teismas tokių nenustatė. Įvertinus tai, kad prie sodo namelio esantis priestatas yra skirtas ūkiniam inventoriui, vadovaujantis protingumo principu, įtikinamais laikytini atsakovės paaiškinimai, kad jis buvo pastatytas tuo pat metu, kaip ir namas. Teismas laikė byloje įrodytu bei nustatytu, kad priestatas prie sodo namo, esančio atsakovės sklype, buvo pastatytas apie 1989 m. Taigi, dėl sodo namo priestato teisėtumo turi būti sprendžiama pagal 1989 m. galiojusius teisės aktus.
5. Ginčo statinys vertintinas kaip atskiras ūkio pastatas, priblokuotas prie sodo namelio. Taigi, pagal 1989 m. galiojusius teisės aktus sodo namas turėjo būti pastatytas 3 m. nuo sklypo ribos, prie jo prijungtas ūkinis pastatas – 2 m. atstumu nuo sklypo ribos. Ieškovai duomenų, koks yra atstumas nuo sodo namo iki sklypo ribos nepateikė, o byloje esantys duomenys dėl atstumo nuo sodo namo priestato (sandėliuko) iki sklypo ribos skiriasi. Netgi sutikus su ieškovų nurodoma aplinkybe, kad atstumas nuo žemės sklypų ribos iki ūkinio pastato priestato yra 190 cm, toks privalomo atstumo pažeidimas laikytinas mažareikšmiu ir nesudaro pagrindo ieškovų pateikto ieškinio tenkinti.
6. Byloje pareikštas reikalavimas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, ieškovai ginčija atsakovės atliktų statybos veiksmų, t. y. objekto, kuris yra pradėtas ir baigtas statyti (ieškovų teigimu rekonstruotas) teisėtumą, todėl nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti, nes atnaujinti minėto termino pagrindo nėra.
7. Nekilo ginčo dėl to, kad ankstesnė ieškovams priklausančio žemės sklypo savininkė atsakovės sklype esančio sodo namo bei ūkinio pastato statybos teisėtumo neginčijo. Ieškovai nupirkdami jiems priklausantį žemės sklypą iš buvusio savininko, į šį žemės sklypą įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, todėl ieškovai 2001-08-23 sutartimi ir priėmimo-perdavimo aktu perėmė pardavėjo nuosavybės teisę, kuri buvo apribota tuo, kad šalia sklypo ribos gretutiniame sklype stovėjo pastatas, kuris galimai buvo arčiau žemės sklypo ribos nei leido tuo metu galioję teisės aktai, nes dėl tokio apribojimo per įstatymo nustatytą terminą buvęs savininkas prieštaravimų nereiškė. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovai neįrodė, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą yra pažeidžiamos atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovai A. P. ir R. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-11-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Nurodo, jog ieškovai ieškinį grindė aplinkybe, kad tarp jų sklypo ribos iki atsakovės sklypo pastato sienos atstumas yra 190 cm, o ne 3 m. Teismas dėl šios aplinkybės iš esmės nepasisakė, todėl liko nesuprantama, kokia norma suteikė atsakovei teisę statinį statyti arčiau 3 m. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos statinys nutolęs per įstatymo reikalaujamą atstumą.
9. Nors teismas konstatavo, kad atsakovės sodo namas ir prie jo pristatytas ūkinis pastatas buvo pastatyti 1989 m., tačiau toks konstatavimas išvestinio pobūdžio ir mažai tikėtinas, kadangi remiasi tik pakankamai subjektyviais liudytojų parodymais. Teismo nurodyti vertinimai dėl liudytojų I. P. ir E. L. parodymų nepagrįsti, skirti tik atsakovės nuomonei pagrįsti, o antstolio 2017-09-19 Nr. FA-0008-17-1903 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turi trūkumų, todėl padarytos išvados nepatikimos.
10. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad sodo namelis buvo pastatytas, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Ginčo namas nekilnojamo turto kadastre nėra įregistruotas, byloje nėra duomenų apie atsakovės statinio parametrus, todėl atsakovės statinio statybos teisėtumo klausimas nebuvo išspręstas.
11. Ieškovai, tik žemės sklypų ribas įregistravus Nekilnojamo turto kadastre, turėjo galimybę reikalauti atstatyti jų pažeistas teises. Teismas šią aplinkybę ignoravo. Nesuprantama, kokiu būdu ieškovai galėjo ginčyti atsakovės pastato atstumą nuo jų sklypo ribos, jeigu žemės sklypų ribos suformuotos tik 2010 m.
12. Kadangi atsakovės nuosavybė į sodo namą ir priestatą neįregistruota iki šios dienos, todėl atsakovės padarytas pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (atsakovė neatlieka veiksmų kuriuos privalo atlikti ir taip nenutraukia pažeidimo), kas reiškia ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną iš naujo.
Atsiliepimas
13. A. G. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pasisakė dėl antstolio 2016-12-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir paaiškino, kad 2 m. atstumą nuo ūkinio pastato iki sklypo ribos numatė VSRK ir Lietuvos valstybino agropramoninio komiteto 1987-12-31 įsakymas Nr. 247/632 dėl kolektyvinių sodų projektavimo ir statybos juose instrukcija.
Šalies argumentai
14. Apeliantai teigdami, kad jų liudytojų parodymai svaresni ir atkreipdami dėmesį į netikslumus, nori, kad tik šie įrodymai būtų vertinami, o kiti ne. Teismas atkreipė dėmesį į liudytojų parodymų skirtumus, rėmėsi visuma surinktų byloje įrodymų.
15. Ieškinyje ieškovai prašė pašalinti neteisėtai pastatytą statinį, tačiau reikalavimų netiksimo. Atsakovės atstovui paprašius nurodyti, kokį pastatą ieškovai nori nugriauti, ieškovai patikslino – namelio priestatą. Sodo namelio priestatui – ūkiniam pastatui, jo statymui jokie teisės aktai nenumato statybos leidimo, ūkinio pastato nereikia registruoti. Sodo namelio priestato parametrai nurodyti antstolio 2017-09-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai.
16. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovai duomenų, koks atstumas nuo sodo namo iki sklypo ribos nepateikė, nes antstolio 2016-12-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktas atstumas nuo apeliantų sklypo ribos iki atsakovės pastato sienos. Tai, kad antstolio 2017-09-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole padaryta datų klaida, protokolo nedaro netiksliu, faktiniai duomenys teisingi.
17. Tai, kad 2010-04-20 tampa aiškios ginčo sklypų, neturi įtakos ginčui, nes sklypų ribos buvo pažymėtos jau ieškovams įsigijus sklypą ir jie turėjo pagrindą reikšti prieštaravimus anksčiau.
18. Ieškinio senaties terminas prasideda, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Toks pažeidimas nėra trunkamojo pobūdžio, nes jis įvyksta tuo momentu, kai statinys pastatomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas nustatė, kad sodo namelis su priestatu pastatytas 1989 m., todėl jo išvada, kad apeliantai praleido senaties terminą pagrįsta.
Atsiliepimas
19. Išvadą teikiančios institucijos atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
21. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams nuo 2001-01-28 nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centras pažymėjime esančių atžymų matyti, kad ieškovai įgijo sklypą, kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, tuo tarpu minėto sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2010-09-23. Atsakovei nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas ribojasi su ieškovams priklausančiu sklypu. Antstolio 2016-12-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad šalia ieškovams priklausančio žemės sklypo kaimyniniame atsakovei priklausančiame sklype stovi pastatas, R. P. iš savo sklypo pamatavo atstumą tarp savo sklypo ribos (tai yra tvoros) iki kaimyninio pastato sienos, nustatyta, kad atstumas yra 190 cm.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Ieškovai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp ieškovų sklypo ribos iki atsakovės sklypo pastato sienos atstumas yra leistinas pagal teisės aktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovų argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų neišnagrinėjęs ir/ar nepasisakęs dėl kokių nors byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių, faktų ar argumentų, įskaitant ieškovų nurodytą aplinkybę, kad tarp ieškovų sklypo ribos iki atsakovės sklypo pastato sienos atstumas yra 190 cm, o ne 3 m. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo atstumo nuo ieškovų sklypo ribos iki atsakovės ginčo pastato klausimą, išanalizavo ginčo pastato statybos metu galiojusį teisinį reguliavimą, pateikė šią analizę skundžiamame sprendime bei aiškiai, nedviprasmiškai identifikavo teisės aktų, kuriuose įtvirtintas reikalavimas palaikyti 2 m. atstumą nuo ūkinio pastato iki kito žemės sklypo ribos, nuostatas.
24. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog į bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai, kuriuos ištyręs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti procesinį sprendimą. Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovų argumentu, jog nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės sodo namas ir prie jo pristatytas ūkinis pastatas buvo pastatyti 1989 m., tačiau toks konstatavimas išvestinio pobūdžio ir mažai tikėtinas, kadangi remiasi tik pakankamai subjektyviais liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, jog, kaip minėta, jokių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė, o tai, kad ieškovai kitaip vertina bylos aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius santykius bei į bylą pateiktus įrodymus ir jų įrodomąją vertę, savaime nesuponuoja priimto skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Taigi, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų vertinimu, minėtas pirmosios instancijos teismo konstatavimas yra pakankamai tikėtinas, ko pagrindu yra liudytojų R. J. ir A. A. S. parodymai bei rašytiniai įrodymai – 2009-04-18 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas ir 2009-04-18 atsakovei priklausančio žemės sklypo planas. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog tai, kad antstolio 2017-09-19 Nr. FA-0008-17-1903 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra tam tikrų netikslumų – rašymo apsirinkimų, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad jame padarytos išvados yra nepatikimos. Įvertinusi šio dokumento turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisinių prielaidų atsisakyti juo remtis kaip įrodymu byloje nenustatė.
26. Nesutiktina su ieškovų argumentu, jog atsakovei priklausančio ginčo statinio statybos teisėtumo klausimas nebuvo išspręstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog vienas iš pagrindinių byloje nagrinėtinų klausimų yra atstumo nuo ieškovų žemės sklypo ribos iki atsakovės ginčo pastato – sodo namelio priestato-ūkinio pastato – nustatymas. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės argumentui, kad pagal 1989 m. galiojusius teisės aktus tiek ginčo pastatui, tiek jo statymui nenumatyti reikalavimai gauti statybos leidimą, šį pastatą registruoti. Tuo tarpu ginčo pastato parametrai užfiksuoti antstolio 2017-09-19 Nr. FA-0008-17-1903 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes pagal aktualaus teisinio reguliavimo nuostatas, ištyrė ginčo pastato teisėtumo klausimą bei padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, todėl laikytina, kad šis klausimas buvo išspręstas.
27. Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio senaties termino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys atmestinas ir dėl to, kad buvo suėjęs minėtas terminas. Ieškovai nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą turi nuo 2001-01-28. Byloje nustatyta, kad ieškovai įgijo sklypą, kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Tai, jog tikslios ieškovų sklypo ribos įregistruotos tik 2010 m., nereiškia, kad ieškovai, nustatę savo teisų pažeidimą, negalėjo ginti savo teisų anksčiau. Tuo tarpu, konstatavus, kad jokie teisės aktai nenumatė ir nenumato reikalavimo ginčo pastatą įregistruoti viešame registre, ieškovų argumentai, jog atsakovė, neįregistruodama ginčo pastato, atlieka tęstinį pažeidimą, kuris yra pagrindu spręsti, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju prasideda kiekvieną dieną iš naujo, vertintini kaip nepagrįsti.
28. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovų apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
30. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovės naudai, yra pagrindas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti ir iš ieškovų atsakovės naudai lygiomis dalimis priteisti 500,00 Eur, t. y. po 250,00 Eur iš kiekvieno.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovų A. P. ir R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovų A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 250,00 iš kiekvieno ieškovo.