Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinio atsakovams L. V. ir G. V. dėl bendrasavininko pirmenybės pirkti daiktą teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. M. pateikė ieškinį, kuriuo pašė perkelti ieškovui pirkėjų G. V. ir L. V. teises ir pareigas pagal 2017-07-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2787, pripažįstant ieškovą buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su buto priklausiniu, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 119/886 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, priteisti iš ieškovo atsakovams parduoto turto pagal 2017-07-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2787 kainą, t. y. 12 000,00 Eur, priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti iš atsakovų 2017-07-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2787.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-02 nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2018-03-16 ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad bylos ginčo objektas – ieškovo reikalavime nurodytas nekilnojamasis turtas ir įpareigojo ieškovą pateikti šiuos dokumentus – buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su buto priklausiniu, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 119/886 dalies ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas K. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-02 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismo reikalaujami pateikti įrodymai nesusiję su ieškinio pagrindu, jų neįmanoma pateikti, nes jie neegzistuoja. Teismo nustatytų trūkumų pašalinti neįmanoma, nes atskiros teismo dominančių nekilnojamojo turto vienetų bylos nesudarytos arba ieškovas jų negali gauti.2018-03-02 nutartimi yra aiškiai užkertamas kelias ieškovui savo teises ginti teismine tvarka, apribojama ieškovo teisę kreiptis į teismą.Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą negali būti reikalaujama įrodyti ieškinio pagrindą.Ieškovas tinkamai suformulavo ieškinio dalyką, nurodė ieškinio pagrindą. Teismas nenurodė jokių trūkumų, susijusių su ieškinio dalyku ar pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais sutinka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK. CPK 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio turinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus. Ieškinio turinį sudaro ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) ir juos pagrindžiančios faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas). Ieškinio pagrindas tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškovas ieškinyje privalo aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), o formuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką, jį turi išdėstyti aiškų ir konkretų. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovui – gali būti neaiškus, jeigu jis neatitinka konkretumo ir tikslumo reikalavimų. Jeigu asmuo, pateikia teismui ieškinį, neatitinkantį minėtų reikalavimų, teisėjas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovams ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir kasacinio praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Nurodytų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę.Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas formaliai vertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatas. Į bylą yra pateiktas 2017-11-09 VĮ Registrų centras raštas Nr. VILIN(12.5.13.)-19157, iš kurio matyti, kad ginčo buto su priklausiniu atskira nekilnojamojo turto vieneto byla nesudaryta. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, kaip ieškinio trūkumą nurodydamas minėtos bylos nepateikimą, įpareigojo ieškovo padaryti tai, kas neįmanoma. Tuo tarpu dėl ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos pažymėtina, jog ieškovas šios bylos pateikti negali, nes nėra minėto sklypo bendrasavininkis. Tad ir šiuo atveju teismo įpareigojimo įvykdyti neįmanoma. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-02 nutartis yra nepagrįsta, o tai sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti pilna apimtimi, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo K. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.