Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė - Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinio atsakovams L. V. ir G. V. dėl bendrasavininko pirmenybės pirkti daiktą teisės gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. spalio 17 d. buvo gautas ieškovo K. M. ieškinys atsakovams L. V. ir G. V. dėl bendrasavininko pirmenybės pirkti daiktą teisės gynimo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė terminą iki 2017 m. spalio 30 d. ieškovui ištaisyti ieškinio trūkumus. Teismas nustatė, kad ieškinio pirmame lape nurodomos faktinės aplinkybės nėra aiškios ir suprantamos, todėl nėra aišku kokio turto bendrasavininkas yra ieškovas. Ieškovas nepateikė nekilnojamojo turto registro pažymos, kad jam priklauso butas (duomenys neskelbtini), su rūsiu R-1. Registro sąraše dėl žemės bendraturčių ieškovo pavardės nėra. Teismas kritiškai vertino 1980 metų techninės apskaitos bylą ir įpareigojo ieškovą pateikti kadastro bylą, realiai padėtį atspindintį sklypo planą su pažymėtais statiniais. Taip pat, teismas įpareigojo ieškovą nurodyti ieškovo turto dalį konkrečiame nekilnojamajame daikte, sumokėti žyminį mokestį už prašomas laikinąsias apsaugos priemones.Teisme 2017 m. spalio 31 d. buvo užregistruotas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuriuo ieškovas prašė priimti teikiamus įrodymus, t.y. žyminio mokesčio kvitą, statinių, esančių sklype, išdėstymo plano schemą ir prašymą VĮ „Registrų centras“ dėl dokumentų pateikimo. Taip pat, ieškovas prašė pratęsti terminą kadastro bylai pateikti iki 2017 m. gruodžio 4 d. ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovams G. V. ir L. V., priklausančius butą, (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, 119/886 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).Prašyme nurodyta, kad buvo kreiptasi į VĮ „Registrų centras“, kad ieškovui skubiai būtų pateikti reikiami bylos nagrinėjimui dokumentai, tačiau VĮ „Registrų centras“ dokumentus nusprendė teikti įprasta tvarka, todėl ieškovas neturi galimybės per nustatytą terminą jų pateikti teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovo K. M. ieškinį atsakovams L. V. ir G. V. dėl bendrasavininko pirmenybės pirkti daiktą teisės gynimo pripažino nepaduotu ir gražino jį ieškovui.Nustatė, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų – nepateikė reikalavimus pagrindžiančių įrodymų. Teismas sprendė, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko ištaisyti ieškinio trūkumus, kurie buvo nurodyti, tačiau to nepadarė. Taip pat, pažymėjo, kad termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimas šiuo atveju pažeistų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas K. M. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepratęsė termino trūkumams pašalinti. Teismas apskritai neteisingai sprendė, kas yra ieškinio trūkumai. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kurių ieškinio trūkumų nepašalino ieškovas, kokių konkrečiai įrodymų nepateikė. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl konkrečių dokumentų pateikimo, tame tarpe ir dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro bylos ir buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro bylos pateikimo. Ieškovo atstovui buvo įvardintas terminas, per kurį bus pateiktas atsakymas – 20 darbo dienų. Taigi ieškovas objektyviai negalėjo pašalinti teismo įvardintų trūkumų iki 2017 m. spalio 30 d. Ieškovas neturėjo ir neturi minėtų kadastro bylų. Nurodytos priežastys yra objektyvios, nepriklausančios nuo ieškovo, todėl teismas nepagrįstai atsisakė pratęsti terminą trūkumams pašalinti.Teismas neįvardino kokio nekilnojamojo daikto kadastro bylos jam reikia – ar vieno konkretaus buto, ar abiejų butų, ar žemės sklypo, ar namo. Taigi teismas tinkamai nesuformulavo ko konkrečiai nori iš ieškovo.Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Tam tikri ieškinio aplinkybių neaiškumai ar netikslumai gali būti pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje, o tokio ieškinio pagrįstumas, t. y. faktinio ieškinio pagrindo atitikimas ieškinyje suformuluotam jo dalykui, gali būti įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Ieškovas dar 2017 m spalio 30 d. pašalino visus teismo nurodytus ieškinio trūkumus - sumokėjo žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė statinių, esančių sklype, išdėstymo plano schemą, nurodė konkrečias dalis konkrečiame turte.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017 m. spalio 17 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus ir įpareigojo juos pašalinti, o ieškovui jų nepašalinus ieškinį paliko nenagrinėtą.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK). CPK 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio turinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus. Ieškinio turinį sudaro ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) ir juos pagrindžiančios faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas). Ieškinio pagrindas tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškovas ieškinyje privalo aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), o formuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką, jį turi išdėstyti aiškų ir konkretų. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovui – gali būti neaiškus, jeigu jis neatitinka konkretumo ir tikslumo reikalavimų. Jeigu asmuo, pateikia teismui ieškinį, neatitinkantį minėtų reikalavimų, teisėjas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovams ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Nurodytų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2017 m. spalio 30 d. ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti kadastro bylą, realiai padėtį atspindintį sklypo planą su pažymėtais statiniais, nurodyti ieškovo turto dalį konkrečiame nekilnojamajame daikte, sumokėti žyminį mokestį už prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Iš LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. spalio 30 d. ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą, kuriuo dalinai pašalino nustatytus ieškinio trūkumus, t.y. pateikė kvitą įrodantį, jog sumokėjo žyminį mokestį už laikinąsias apsaugos priemones pateikė statinių, esančių sklype, išdėstymo plano schemą, nurodė konkrečias dalis konkrečiame turte. Taip pat, ieškovas prašė pratęsti terminą likusiems ieškinio trūkumams pašalinti, nes VĮ „Registrų centras“ pateiks reikiamą informaciją tik per 20 darbo dienų ir pridėjo prie prašymo kreipimąsi į viešąjį registrą patvirtinančius įrodymus. Šis ieškovo prašymas teismų sistemoje buvo užregistruotas 2017 m. spalio 31 d. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl termino pratęsimo ir 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškinį laikė napaduotu, bei grąžino jį padavusiam asmeniui.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo motyvu, kad iš skundžiamos nutarties nėra konkrečiai aišku kokių konkrečiai ieškinio trūkumų nepašalino ieškovas. Taip pat, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties matyti, kad teismas formaliai vertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartyje nebuvo tiksliai nurodyta kokia konkrečiai kadastro byla reikalinga teismui, ieškovas praėjus kelioms dienoms nuo ieškinio trūkumų nustatymo kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ prašydamas išduoti dokumentus, kurių galimai reikalauja teismas, t.y. dėjo maksimalias pastangas, kad įvykdytų teismo reikalavimus. VĮ „Registrų centras“ atsisakė suteikti duomenis ieškovui per 7 darbo dienas – nurodė, kad informacija bus pateikta įprasta tvarka per 20 darbo dienų, todėl ieškovas, kaip sąžiningas, rūpestingas ir atsakingas asmuo, prašė teismo pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Šiuo atveju, pažymėtina, kad net jeigu ieškovas būtų kreipęsis į VĮ „Registrų centras“ iš karto po ieškinio trūkumų nustatymo, viešasis registras nebūtų pateikęs atsakymo jam per teismo nustatytą trūkumų šalinimo terminą.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir nusprendė grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas per nustatytą terminą pašalino dalį ieškinio trūkumų, o kitos dalies nepašalino dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikintina – klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo K. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.