Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-26 · Civilinė byla Nr. e2S-2099-340/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-13Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-26Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-26Vilniaus apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2019-11-19Vilniaus apygardos teismas
  5. KasacijaNutartis · 2020-02-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-26
Bylos Nr.
e2S-2099-340/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38078-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
K. M.
Atsakovas
L. V., G. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2099-340/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38078-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.2; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovams L. V. ir G. V. dėl bendrasavininko pirmenybės pirkti daiktą teisės gynimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams L. V. ir G. V., prašydamas perkelti ieškovui pirkėjų G. V. ir L. V. teises ir pareigas pagal 2017-07-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2787, pripažįstant ieškovą buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su buto priklausiniu, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 119/886 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, priteisti iš ieškovo atsakovams parduoto turto pagal 2017-07-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2787 kainą, t. y. 12 000,00 Eur, priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti iš atsakovų 2017-07-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2787.

2. Ieškovas teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taip pat prašė areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio savininku prašoma pripažinti ieškovą. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikalingas tam, kad atsakovai neperleistų ginčo objektu esančio turto ir taip neapsunkintų teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-08 nutartimi ieškovo K. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas nustatė, kad atsakovai įgijo ginčo objektą 2017-07-14 pirkimo-pardavimo sutartimi. Byloje nėra duomenų, kad ši sutartis būtų įstatymų nustatyta tvarka nuginčyta ir negaliojanti, taip pat nėra duomenų apie atsakovų nesąžiningumą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo varžyti atsakovams galimybės įgyvendinti savo kaip teisėtų ginčo objekto savininkų teisių, kadangi priešingu atveju – tenkinus ieškovo prašymą – tai neproporcingai pažeistų atsakovų, kaip teisėtų ginčo objekto savininkų teises.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas K. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-08 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovams G. V. ir L. V. priklausančius butą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 119/886 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovas prašo perkelti jam, kaip turto bendrasavininkui, teises ir pareigas pagal 2017-07-14 pirkimo-pardavimo sutartį. Kitaip tariant, ieškovo reikalavimas yra nukreiptas į konkretų turtą. Atsakovams šį turtą perleidus tretiesiems asmenims, teismo sprendimo vykdymas būtų neįmanomas.

5.2. Lemiamą reikšmę sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi ieškinio dalykas, bet ne atsakovų nesąžiningumas.

Atsiliepimas

2. Atsakovai L. V. ir G. V. atsiliepimų į ieškovo K. M. atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovams L. V. ir G. V. dėl bendrasavininko pirmenybės pirkti daiktą teisės gynimo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas taip pat prašė areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio savininku prašoma pripažinti ieškovą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-08 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Ieškovas K. M., nesutikdamas su minėta 2018-05-08 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

5. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, kuria atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

6. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad lemiamą reikšmę sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi ieškinio dalykas, bet ne atsakovų nesąžiningumas. Šis atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

8. Pažymėtina, jog naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).

9. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, kurie bent tikėtinai teiktų pagrindą spręsti apie atsakovų galimą nesąžiningumą, jų galimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti ginčo turtą ar imtis kitokių veiksmų, siekiant išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Kaip jau minėta, atsakovų nesąžiningumas yra būtina sąlyga taikyti jų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovui atsakovų nesąžiningumo neįrodžius, laikytina, jog šioje civilinio proceso stadijoje nenustatyta galimos grėsmės teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

10. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Dėl to asmeniui, kuris teikia teismui prašymą imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso tik nuo pačios reikalavimus pareiškiančios šalies valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1046/2012; kt.).

11. Apeliantui neįrodžius, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nėra pagrindo apskųstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-08 nutartį panaikinti, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-08 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė