- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1689-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01690-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- R. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei R. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. G. (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovo V. K. (toliau – atsakovas) išlaikymą nepilnamečiams vaikams – I. K. (I. K.), gimusiam (duomenys neskelbtini), A. K. (A. K.), gimusiam (duomenys neskelbtini), N. K. (N. K.), gimusiam (duomenys neskelbtini), E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už 24 mėnesius po 150 Eur per mėnesį, iš viso 3 600 Eur kiekvienam vaikui, nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo uzufrukto teisę nustatyti ieškovei.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys nėra sudariusios santuokos, tačiau turi keturis nepilnamečius vaikus. Šiuo metu vaikus išlaiko ieškovė, dėl sunkios materialinės padėties ji išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją. Jau daugiau nei dvejus metus ieškovė negyvena su atsakovu, jis pastaruosius dvejus metus yra pataisos namuose ir vaikams neteikia išlaikymo. Būtiniems vaikų poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas. Kadangi per paskutinius dvejus metus Lietuvoje minimalaus išlaikymo dydis kito, ieškovė kiekvienam vaikui prašė priteisti po 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą (kiekvienam vaikui po 150 Eur per mėnesį už 24 mėnesius).
3. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieno kovo, birželio, rugsėjo, gruodžio mėnesio antrąjį savaitgalį (vaikai atvyksta penktadienį ir išvyksta sekmadienį); atsakovas, suderinęs atvykimo datą ir laiką, perveda į ieškovės sąskaitą pinigines lėšas, skirtas kelionės išlaidoms; 2) Kiekvienais metais mokyklinių vasaros atostogų metu nepilnamečiai vaikai praleidžia su atsakovu pusę atostogų laiko; atsakovas iš anksto suderina su ieškove nepilnamečių vaikų atvykimo ir išvykimo datą, perveda į ieškovės sąskaitą pinigines lėšas, skirtas kelionės išlaidoms; 3) Atsakovui išreiškus pageidavimą aplankyti nepilnamečius vaikus jų gyvenamojoje vietoje, ieškovė turi sudaryti sąlygas atsakovui pasimatyti ir pabendrauti su nepilnamečiais vaikais.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė nesutinkantis su ieškinio reikalavimais dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, todėl jo finansinė padėtis yra labai sunki, bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 1 d. Išėjęs į laisvę, atsakovas norės matytis su savo nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime. Ieškovė be atsakovo žinios ir sutikimo išsivežė vaikus gyventi į Didžiąją Britaniją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. sausio 2 d.) iki vaikų pilnametystės, mokamą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatė ieškovei priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo uzufrukto teisę; priteisė iš atsakovo jo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už dvejus metus nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 2 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) kiekvienam vaikui po 75 Eur per mėnesį, per dvejus metus po 1 800 Eur kiekvienam vaikui, nustatė ieškovei priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimo uzufrukto teisę; nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas su savo nepilnamečiais vaikais bendrauja ne mažiau kaip vieną valandą per savaitę elektroninių ryšių priemonėmis: telefonu, interneto pagalba, pasinaudodamas kompiuterinėmis programomis, užtikrinančiomis vaizdo ir garso įrašą, iš anksto šalių susitartu laiku, ieškovė įpareigotina užtikrinti atsakovui galimybę bendrauti su vaikais nekliudomai tokiu būdu; atsakovas su savo nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienų vaikų atostogų pusę, jeigu ji ne mažesnė kaip 4 dienos, juos pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos ir pristatydamas į gyvenamąją vietą, tai atlikdamas savo lėšomis, suderinęs su ieškove, ieškovė įpareigotina užtikrinti atsakovui galimybę tai padaryti; priteisė iš ieškovės valstybei 99,75 Eur žyminį mokestį, 275,2 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas; priteisė iš atsakovo ieškovei 240 Eur atstovavimo išlaidas.
6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, vaikai gyvena su ieškove, nėra duomenų, kad ji neužtikrintų vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
7. Teismas sprendė, kad atsakovas rašytiniais įrodymais įrodė, jog šiuo metu jo turtinė padėtis yra bloga, tačiau, nustatydamas vaikams išlaikymo dydį, teismas nevertino atsakovo skolų, kadangi jos susidarė dėl atsakovo neapdairių, neprotingų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį, nėra duomenų, jog ieškovė negali dirbti, kai jos jauniausiam vaikui yra (duomenys neskelbtini) metai. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė raštišką išlaikymo dydžio vaikams paskaičiavimą, kad I. išleidžia 207 svarus, A. – 303 svarus, E. – 323 svarus, N. – 285 svarus per mėnesį, tačiau to nepagrindė rašytiniais įrodymais. Teismas padarė išvadą, kad abu tėvai pagal savo turtinę padėtį negali skirti 430 Eur kiekvienam vaikui, turi gyventi pagal pajamas, gaudami reikiamą valstybės pagalbą, todėl nėra teisinga iš atskirai gyvenančio tėvo priteisti tokį išlaikymą vaikams, kokio jis negali teikti pagal savo turtinę padėtį. Teismas sprendė, kad pagal dabartines šalių pajamas jos negali skirti daugiau kaip po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, todėl iš atsakovo priteisė 150 Eur išlaikymą vaikams kiekvieną mėnesį. Teismas konstatavo, kad ši suma užtikrins kiekvieno vaiko minimalius poreikius.
8. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas neišlaikė vaikų pastaruosius dvejus metus iki ieškinio padavimo. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovas teismo posėdyje nepaneigė atsakovo nurodytos informacijos, kad ieškovė Anglijoje gyvena iš vaikams teikiamų socialinių išmokų, ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad vaikai būtų išlaikomi iš jos pačios gaunamų pajamų. Ieškovei nenurodžius, kad ji pati asmeniškai teikė vaikams išlaikymą iš savo pajamų, teismas sprendė esant pagrindą mažinti išlaikymo įsiskolinimo dydį, kad įsiskolinimo dydis nebūtų nepakeliama našta atsakovui, būdamas laisvėje, jis galėtų teikti vaikams būtiną kasmėnesinį išlaikymą, kadangi tai labiau atitinka vaikų interesus. Ieškovei neįrodžius, kad ji pati teikė išlaikymą vaikams, dėl ko atsakovas tai turėtų kompensuoti, atsakovui užsienio valstybėje neturint galimybių kontroliuoti išlaikymo įsiskolinimo panaudojimą, išlaikymo vaikams įsiskolinimą ieškovė galėtų netrukdomai panaudoti savo poreikiams tenkinti, toliau neieškoti darbo, nepagrįstai praturtėti, kas pažeistų atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatavo, kad išlaikymo įsiskolinimas mažintinas iki 75 Eur per mėnesį, jis yra adekvatus atsakovo išlaikomų nepilnamečių vaikų skaičiui, faktinėms bylos aplinkybėms ir šalių turtinei padėčiai.
9. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog priešieškinyje nurodyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka kiekvieno ketvirčio vieną iš savaitgalių netikslinga, prašė nustatyti papildomą bendravimą elektroninėmis ryšio priemonėmis, ieškovės atstovas tam iš esmės neprieštaravo. Teismas nustatė, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 30 d. išeis į laisvę, tada galės bendrauti su vaikais, šiuo metu ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimą tenkino iš dalies.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą kitos sudėties pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepaisydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio, teismas priėmė bendriesiems teisės principams priešingą sprendimą, tuo pažeisdamas atsakovo teisę į teisingą teismą.
1.2. Nevertinta, kad išlaikymo vaikams dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečių vaikų poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismas nepaneigė, jog atsakovo turtinė padėtis yra itin bloga, jis daug metų negauna pajamų, ieškovė gyvena užsienyje, gauna valstybės išlaikymą vaikams, darbines pajamas, kurios yra labai didelės, ieškovė turėjo pareigą įrodyti vaikų minimalių poreikių dydį ir savo pajamų dydį. Ieškovė nepateikė tokių įrodymų, tik deklaravo labai dideles poreikių sumas, kurios vertintinos kaip nerealios. Atsakovo pajamos nepriklauso nuo jo valios, nes įkalinimo įstaigoje jis nėra aprūpintas darbu. Neaprūpinimas darbu yra valstybės neteisėtas neveikimas (CK 6.246 straipsnis), todėl į bylą turėjo būti įtrauktas antrasis atsakovas – valstybė, atstovaujama įkalinimo įstaigos administracijos, o įkalinimo laikotarpiu susikaupęs vaikų išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti priteistas subsidiariai iš atsakovo ir valstybės. Iš atsakovo priteista išlaikymo suma viršija ne tik 1 MGL, bet ir atsakovo realias (negaunamas) pajamas, asmens objektyvias galimybes viršijanti sumos dalis privalo būti laikoma atsakovo nepagrįstai patirtu nuostoliu (žala), o valstybės įsipareigojimai pagal tarptautines sutartis (Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Europos socialinę chartiją) sudaro pagrindą atsakovui reikalauti iš valstybės šį nuostolį (žalą) atlyginti.
1.3. Nepagrįstai konstatuota, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA, kadangi šis kriterijus yra orientacinis. Sprendime paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-259/2004 ir nagrinėjama byla savo esme nėra nei analogiškos, nei iš esmės panašios. Taikant 1 MMA kriterijų asmeniui, ne dėl savo kaltės negaunančiam pajamų, vaiko poreikiai yra suabsoliutinami ir iškeliami aukščiau tiek už vieno iš tėvų poreikius, tiek ir už vieno iš tėvų galimybes, pažeidžiama interesų pusiausvyra, bendrieji teisės principai. Kalinimo metu iš atsakovo priteisiamas išlaikymas vaikams, išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti nulinis, o skirtumą dengti privalėjo subjektas, dėl kurio kaltės atsakovas negavo net minimalių (1 MMA) pajamų, t. y. valstybė, atstovaujama įkalinimo įstaigos administracijos.
1.4. Bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistos pažeidžiant teisės principą, kad įstatymas nereikalauja to, kas neįmanoma. Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį taip pat privalėjo padengti subjektas, dėl kurio kaltės atsakovas negavo net minimalių (1 MMA) pajamų.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad teikdamas apeliacinį skundą atsakovas siekia vilkinti laiką ir vengti pareigos išlaikyti vaikus.
12. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo šalių nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Šalys nėra sudarę santuokos, turi keturis nepilnamečius vaikus. Vaikų motina kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams iš tėvo priteisimo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už dvejus metus, t. y. kiekvienam vaikui po 3 600 Eur, priteisimo.
16. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nustatyti jo pateiktą bendravimo su vaikais tvarką.
17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – nustatė vaikų gyvenamąją vietą su motina, tėvo su vaikais bendravimo tvarką, vaikams iš tėvo priteisė išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo įsiskolinimą už dvejus metus (nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 2 d.) kiekvienam vaikui po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
18. Atsakovas skundžia sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
19. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas, kad išlaikymo vaikams dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečių vaikų poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), priėmė bendriesiems teisės principams priešingą sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė, jog atsakovo turtinė padėtis yra itin bloga, jis daug metų negauna pajamų, atsakovo pajamos nepriklauso nuo jo valios, nes įkalinimo įstaigoje jis nėra aprūpintas darbu. Kalinimo metu iš atsakovo priteisiamas išlaikymas vaikams, išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti nulinis, o skirtumą dengti privalėjo subjektas, dėl kurio kaltės atsakovas negavo net minimalių (1 MMA) pajamų, t. y. valstybė, atstovaujama įkalinimo įstaigos administracijos. Teigia, kad nepagrįstai konstatuota, jog vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA, kadangi šis kriterijus yra orientacinis. Bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistos pažeidžiant teisės principą, kad įstatymas nereikalauja to, kas neįmanoma. Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį taip pat privalėjo padengti subjektas, dėl kurio kaltės atsakovas negavo net minimalių (1 MMA) pajamų.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą įtvirtinančias teisės normas.
21. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Todėl bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
22. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
23. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo dydį siejo su minimalia mėnesine alga. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
24. Iš priimto sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas minimalios mėnesinės algos dydį nurodė kaip kriterijų esant idealiai situacijai, kai abu tėvai turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą. Nagrinėjamoje byloje teismas iš pateiktų įrodymų sprendė, kad šalys negali vieno vaiko išlaikymui skirti daugiau kaip 300 Eur (po 150 Eur).
25. Atmestini apelianto argumentai, kad, atsakovui esant įkalinimo įstaigoje, ne dėl savo kaltės negaunant pajamų, alimentų įsiskolinimas turėjo būti nulinis.
26. Nors apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad vaiko tėvas šiuo metu neturi pakankamai pajamų, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, išlaikymo teikėjo nepakankamu rūpestingu ar nesąžiningu elgesiu ar kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje 3K-P-186/2010). Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju padarytos nusikalstamos veikos), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-469/2006).
27. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, kad apelianto nurodomas pajamų neturėjimas ir negalėjimas įsidarbinti dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės negali būti teisėtu pagrindu, atleidžiančiu tėvą nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Be to, pastebėtina ir tai, kad apelianto bausmės laikas baigėsi 2019 m. gruodžio 1 d. Apeliantas, būdamas laisvėje, turės galimybę susirasti darbą, uždirbti pajamas, reikalingas vaikų išlaikymui ir savo paties poreikiams tenkinti.
28. Apeliantui suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba reiškia, jog jis atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, bet ne nuo kitos šalies patirtų išlaidų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
30. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, sprendimas paliekamas nepakeistas. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.