- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- 1-1623-1007/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24141-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- M. D.
- Civilinis ieškovas
- T. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. D. 2021 m. liepos 16 d., apie 22.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tyčia niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: degant raudonam šviesoforo signalui, išlipęs iš savo automobilio Volkswagen Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priėjęs prie nukentėjusiojo T. G. automobilio Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pro atidarytą automobilio langą vieną kartą kairės rankos delnu trenkė nukentėjusiajam T. G. į dešinės pusės veido sritį ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, bei metė termosą į nukentėjusiojo T. G. automobilio galinio dangčio stiklą ir jį išdaužė, tuo savo veiksmais padarė nukentėjusiajam T. G. 465,81 eurų turtinę žalą bei sukėlė išgąstį.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. D. kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, jog pripažįsta, kad išdaužė nukentėjusiojo mašinos galinį stiklą, daugiau nieko nepripažįsta. Dienos tiksliai nepamena, bet penktadienį, apie 22 val. važiavo iš darbo namo. Privažiavus G. gatvės sankryžą, degė raudonas šviesoforo signalas. Prieš jį stovėjo 3 mašinos, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, visi nuvažiavo, o nukentėjusiojo automobilis nepajudėjo. Jis pasignalizavo, tada nukentėjęs per langą iškišo ranką ir jam parodė vidurinį pirštą. Jis išlipo iš savo automobilio ir priėjo pasikalbėti. Jie apsižodžiavo ir tada jis nuėjo į savo automobilį. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nukentėjusysis vis tiek niekur nevažiavo, o išlipo iš savo automobilio ir ant jo automobilio užpylė kažkokį skystį. Jis norėjo padaryti tą patį, paėmęs termosą norėjo apipilti nukentėjusiojo automobilį, bet termosas išslydo iš rankų ir taip jis išdaužė nukentėjusiojo automobilio galinį stiklą. Į teismo klausimus atsakė, jog priėjęs prie nukentėjusiojo jis jam sakė, ar jis nevaldo rankų, vartojo keiksmažodžius. Ką sakė nukentėjusysis, nepamena. Jis važiavo vienas, o nukentėjusysis - su mergina. Ji sėdėjo keleivio sėdynėje. Nukentėjusysis sėdėjo prie vairo, langas buvo visiškai atidarytas. Nukentėjusiajam į veido sritį nesudavė. Kalbėdamas labai mojuoja rankomis, todėl galėjo užkiūti už peties, bet fizinio skausmo nesukėlė. Prie automobilio buvo kelias sekundes. Kaip reagavo kartu sėdinti moteris, nematė. Aplinkui buvo daug mašinų, bet niekas nesureagavo. Su liudytojos parodymais yra susipažinęs. Jis taip pasielgė, nes nukentėjusysis trukdė eismą, pradėjo rodyti vidurinį pirštą, dėl tokio gesto jis įsižeidė, todėl nuėjo pažiūrėti ar asmuo yra blaivus. Jis norėjo apipilti nukentėjusiojo automobilį, bet termosas išsprūdo jam iš rankų ir sudaužė nukentėjusiojo automobilio galinį stiklą. Tuo metu jis buvo prie savo automobilio, o nukentėjusiojo automobilio galinis stiklas - už 2-3 metrų. Termosas galėjo išdaužti stiklą. Jo rankos buvo prakaituotos. Matė, kad stiklas išdužo, bet nukentėjusysis nuvažiavo, o jam užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Jis norėjo dar susisiekti su nukentėjusiuoju, bet jo telefonas buvo išsikrovęs. Su civiliniu ieškiniu nelabai sutinka, nes automobilio vertė 1000 eurų, o už stiklą mokėti 400 eurų yra per didelė suma. 1000 eurų neturtinei žalai - nėra už ką mokėti, mano, tokiais jo veiksmais nukentėjusysis nepatyrė žalos. Nemano, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis labai išsigando, nes paskui puolė ant jo automobilio kažką pilstyti. Turtinė žala gali būti iki 150 eurų, nežino kiek kainuotų stiklo remontas ir įdėjimas. Į prokuroro klausimus atsakė, jog savo elgesį vertina blogai, nereikėjo lipti iš automobilio, galėjo kviesti policiją. Lango jis nedaužė, termosas išsprūdo netyčia. Puodelyje buvo vandens, jis norėdamas apipilti, juo užsimojo. Jam imant termosą, nukentėjusiojo automobilis nejudėjo, tik po sudužimo jis nuvažiavo. Policijos nekvietė, nes buvo išsikrovęs telefonas. Vėliau apie įvykį niekam nepranešė. Ruošėsi atlyginti žalą už galinį stiklą, kad ir jo prašomus 500 eurų. Kalbėdamas jis daug mojuoja rankomis, nukentėjusysis buvo savo automobilyje ir jis rankas įkišo į nukentėjusiojo automobilio vidų. Pažeidimus ant savo automobilio pastebėjo šeštadienį, kai važiavo į plovyklą. Kiekvieną kartą ir dabar plaunat automobilį pažeidimas didėja. Jis yra atsiradęs dėl cheminio reagento, o ne dėl druskų pažeidimų. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes neturėjo galimybės. Iki įvykio ant jo automobilio pažeidimo nebuvo, pretenzijų nukentėjusiajam turi, bet pareiškimu niekur nesikreipė. Apie pažeidimą sakė tyrėjai, bet ji sakė, jog jis galės viską pasakyti teisme. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neturi pretenzijų, o dabar jau turi. Šioje byloje padaryta turtinė žala grindžiama pasiūlymu ir yra 465,81 eurai. Su tokia suma jis nesutinka. Skambino į kitą įmonę (Stiklita) ir ten nurodė, kad stiklas kainuotų 150 eurų, o įklijavimas - 20 eurų. Sutinka atlyginti žalą, bet ne tokio dydžio. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą kaltinamasis nurodė, jog jis po įvykio sankryžoje apsisuko ir nuvažiavo atgal iš miesto į aikštelę nusivalyti automobilio stiklo. Vaizdo įraše matosi, kad priekyje nebuvo stovinčių mašinų. Nurodė, jog labai gailisi išdaužęs stiklą, tai padarė netyčia. Prieš žmogų nėra pakėlęs rankos. Su nukentėjusiuoju susitikti galimybės neturėjo, jo neatsiprašė. Jis nėra pajėgus sumokėti nukentėjusiojo prašomos sumos. Labai gailisi, stengsis, kad tokių įvykių nebebūtų.
3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. G. nurodė, jog apie 22 val. važiavo namo, pakeitė juostą pasukti į kairę, ir, artėdamas prie šviesoforo, išgirdo, kad jam signalizuoja. Jis ranka per langą parodė į raudoną šviesoforo signalą. Per veidrodėlį pamatė ateinantį kitą vairuotoją. Jis jam pradėjo grasinti. Jis, supratęs, kad asmuo agresyvus, pradėjo užsidarinėti langą. Išlipęs iš automobilio, jis gėrimu aplaistė kaltinamojo automobilį ir pradėjo važiuoti, tada pajuto, kaip išdužo langas. Išvažiavęs iš sankryžos sustojo atsigauti po patirto šoko. Tada mašiną nuvežė į sodą, užklijavo langą ir paliko. Į teismo klausimus atsakė, jog datos tiksliai nepamena, buvo vasara ir apie 22 val., dar buvo šviesu. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Jis vairavo „Honda accord“ automobilį, teisę vairuoti transporto priemones turi 4 metus. Važiavo kartu su drauge V. I., buvo blaivus. Prie sankryžos jis privažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, prieš jį dar buvo vienas automobilis, išgirdus signalą, prieš jį buvo 2 automobiliai. Tie 2 automobiliai pravažiavo sankryžą, o jis liko stovėti, nes jam užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui prie jo priėjo kitas vairuotojas. Asmuo kelis kartus jam signalizavo ir tada jis parodė į raudonos spalvos signalą. Nevažiuodamas jis praleido tikrai ne tris žalius šviesoforo signalus. Jam signalizavo dar riedant prie sankryžos. Rankos gestu pro langą jis rodė šviesoforo spalvą, o ne vidurinį pirštą. Visą šią situaciją matė jo draugė. Rodomą jo rankų gestą taip pat matė. Priėjęs vairuotojas kalbėjo apie pirštų nutraukimą ir vartojo daug keiksmažodžių. Pamatęs, kad jis yra agresyvus, jis pradėjo užsidarinėti langą, tada šis kaire ranka trenkė jam per dešinį skruostą. Jautė skausmą, skruostas buvo raudonas apie pusę valandos, jam spengė ausyse. Nepamena, ar tas vairuotojas prie jo automobilio judino rankas, nesutinka, kad jis galėjo netyčia paliesti jį, nes jis juto smūgį ir tai nebuvo netyčinis veiksmas. Smūgį įvertino 7 balais iš 10. Juto laikiną spengesį ir buvo patinęs veidas. Ant galvos jis turėjo kepurę, nuo smūgio kepurė susisuko į šoną. Tuo metu jo draugė savo kalba pradėjo kažką murmėti, jis jos kalbos nesupranta. Kai apipylė kaltinamojo kapotą, nuo savo mašinos nebuvo toli nutolęs, iki kaltinamojo automobilio buvo apie 2-3 metrus. Turėjo apie 100-150 ml iš degalinės pirkto vaisinio šerbeto. Kai užpylė gėrimą, kaltinamojo nematė ir nežino kaip jis sureagavo. Tokį savo elgesį vertina blogai. Jo elgesys galėjo išprovokuoti kaltinamąjį, šioje situacijoje ir jis jaučiasi kažkiek kaltas, jie abu patyrė nuostolių. Tačiau jis agresyvus nebuvo, nebent tik dėl to, kad apipylė šerbetu. Sėdėdamas automobilyje konflikto nekėlė, necenzūrinių žodžių nevartojo. Buvo išdaužtas jo automobilio galinis stiklas, automobilio nesuremontavo ir dabar jis stovi tėčio sodyboje. Civilinį ieškinį grindžia iš įmonės gautu pasiūlymu, kiek kainuotų tokio stiklo pakeitimas. Pateiktu pasiūlymu nepasinaudojo. Pasiūlymą jam surašė „Honda“ atstovybė, nes norėjo, kad automobilis būtų kokybiškai suremontuotas. Negali pateikti įrodymų, dokumentų kokią žalą realiai patyrė. Automobilis yra 2004 metų. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad susidarys ir kuro išlaidos už kelionę į remonto centrą, bet jų dar nepatyrė. Jis nėra gavęs pinigų, todėl nieko ir neremontavo. Reikšdamas civilinį ieškinį konsultavosi su tėčiu. Neturi dokumentų, įrodančių kokią žalą patyrė realiai. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl to, kad neturėjo automobilio, turėjo naudotis viešuoju transportu, dėl ko, tikriausiai, susirgo ir covid liga. Ieškinio sumą nurodė savo nuožiūra. Nesutinka civilinio ieškinio sumažinti ir susitaikyti. Kaltinamojo automobilio negalėjo apgadinti. Į prokuroro klausimus atsakė, kad nematė kaip jam išdaužė stiklą, dužimo momentą matė draugė. Matė, kad su termosu išdaužė stiklą. Termosas įlėkė į vidų ir stiklai pažiro iki automobilio priekio. Kai sustojo po įvykio, policijos nekvietė, bet iškvietė sekmadienį ir pranešė, kad įvyko toks įvykis. Įvykis įvyko penktadienį. Po darbo buvo pavargęs, norėjo pailsėti, o šeštadienį susiekė su tėčiu, apžiūrėjo mašiną ir nusprendė sekmadienį kviesti policiją. Automobilio nesusitvarkė, šiuo metu turi pakaitinį. Jam pakeitus juostą ir lėtai važiuojant, priešais jį buvo 2 automobiliai ir tada jis išgirdo automobilio signalą. Draugė turėjo matyti jo rankos gestus. Tyrėja jam nesuteikė informacijos apie galimybę atlyginti žalą.
4. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. I. nurodė, jog kaltinamojo nepažįsta, jį matė tik vieną kartą, giminystės ryšių neturi. Nukentėjusysis yra jos draugas, gyvena kartu nuo gegužės ar birželio mėnesio. Kiek pamena, buvo liepos 16 d. 22 val. Jie grįžo iš vieno miesto namo į Š.. Įvažiavo į Š. ir privažiavus A. reikėjo sukti į kairę, bet pradėjo mirkčioti šviesoforas. Už jų automobilis pradėjo signalizuoti. Jos draugas pamojo pro langą ir tada pasakė, kad ateina agresyvus žmogus ir pradėjo uždarinėti automobilio langą. Kadangi nepavyko uždaryti lango, priėjęs žmogus trenkė jos draugui į veidą. Jo kepurė ir akiniai nukrito, o veidas išraudo. Jie turėjo degalinėje nusipirktų sulčių. Jos draugas paėmė sultis ir išlipęs užpylė jas ant už jų stovinčio automobilio. To automobilio vairuotojas griebė termosą ir metė jį į jų automobilį ir išdaužė jų langą. Po to jie pasuko ir nuvažiavo iki aikštelės apžiūrėti, kas nutiko automobiliui. Į teismo klausimus atsakė, kad ji jautė stresą, buvo šokiruota dėl tokio elgesio. Pirmomis sekundėmis nesuprato, kas vyksta. Pagalbos iš karto nesikreipė, tik sekmadienį skambino į policiją. Iš karto nesikreipė, nes išgyveno nežinomybę, nežinojo kaip elgtis, bijojo to asmens. Ji turi teisę vairuoti transporto priemones. Jo draugas sankryžoje elgėsi pagal taisykles. Sustojo mirksint žaliam šviesoforo signalui, tada užsidegė raudonas ir per kitą žalią, jie nuvažiavo. Prieš juos stovėjo dar vienas automobilis, kuris pravažiavo. Ji stebėjo šviesoforo signalus. Kitas vairuotojas ko gero labai skubėjo ir neturėjo kantrybės sulaukti kito žalio šviesoforo. Iškišto per langą draugo delno nematė, tik pakeliamą ranką. Jis pakėlė ranką į viršų, reiškiančią palaukti. Vidurinio piršto nematė. Ką sakė kaltinamasis, ji nesuprato, bet jį matė. Jis buvo su baltai mėlynu bliuzonu, atrodė labai didelis, priėjo ir tiesiog trenkė. Jis buvo labai piktas, rankomis negestikuliavo. Smūgis į veidą nebuvo netyčinis, iš jo judesių atrodė, kad jis to ir atėjo, kad trenkti. Po smūgio draugo veidas buvo raudonas, kepurė ir akiniai nukrito, jis taip pat buvo šoke. Vėliau ant veido sužalojimų nebuvo. Kai buvo suduotas smūgis, ji buvo šokiruota ir išsigandusi. Ji nepamena jokių aplinkui buvusių žmonių, bet aplink buvo daug automobilių. Ji matė įkrentantį termosą ir byrančius lango stiklus. Ji žiūrėjo į automobilio galą, nes norėjo pamatyti automobilio numerį, bet pamatė, kad į juos lekia termosas. Pačio veiksmo ir kas meta, nematė. Automobilio remontu rūpinosi jos draugas, ji nedalyvavo. Termosas skrido labai stipriai ir buvo didelis garsas. Termosas negalėjo iškristi netyčia. Jų automobilis dar stovėjo vietoje, kai išdužo stiklas. Jos draugas buvo blaivus, į policiją kreipėsi kitą dieną, nes buvo patyrę šoką.
Motyvuojamoji dalis
5. Nors kaltinamasis M. D. savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
5.1. Iš Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (ROIK 0121000466914) matyti, jog 2021 m. liepos 18 d. 14.08 min. telefoniniu skambučiu pranešėjas T. G. pranešė, jog penktadienį, apie 22 val., sankryžoje prie A., sukant į dešinę, vairuotojas iš automobilio, kuris buvo už pranešėjo, išlipęs trenkė pranešėjui į veidą ir vėliau išdaužė pranešėjo automobilio galinį stiklą (b. l. 104–107).
5.2. 2021 m. liepos 18 d. pareiškime T. G. pareiškė, jog 2021 m. liepos 16 d., apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini)šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, degant raudonam šviesoforo signalui, nežinomas vyras išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie jo vairuojamo automobilio HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei pro atidarytą automobilio langą delnu trenkė jam į veido sritį. Po konflikto, eidamas link savo automobilio, metė termosą į jo vairuojamo automobilio galinį stiklą. Tokiais veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą ir sugadino jo turtą (b. l. 11–14).
5.3. 2021 m. liepos 18 d. įvykio vietos (automobilio Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovinčio adresu (duomenys neskelbtini)), apžiūros protokole nurodoma, jog automobilio Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). bagažinės dangčio stiklas išdaužtas. Apžiūrėjus automobilio išorę daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar detalių nerasta. Automobilio bagažinėje rastas juodos spalvos metalinis termosas, kurio viršutinė dalis plastmasinė. Ant termoso akivaizdžių sugadinimų nesimato. Apžiūros metu paimtas termosas su galimais rankų ir biologiniais pėdsakais, kuris 2021 m. spalio 6 d. prašymu ir tos pačios dienos kvitu Nr. 0009613 perduotas saugoti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą (b. l. 19–34).
5.4. 2021 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 16 d. 22.03.50 val. – 2021 m. liepos 16 d. 22.05.10 val., vaizdo stebėjimo kameromis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), sankryža, Š.. Protokole nurodoma, jog vaizdo įraše matyti, kaip užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nuo (duomenys neskelbtini) g. suka į (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) automobilis Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis tamsios spalvos, galinis stiklas išdaužtas. Vėliau užsidega raudonos spalvos šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, iš tos pačios juostos, kur ir važiavo Honda Accord automobilis, išvažiuoja žalios spalvos Volkswagen Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris sankryžoje apsisuka ir nuvažiuoja link K. gatvės (b. l. 85–92).
5.5. Iš 2021 m. liepos 28 d. tarnybinio pranešimo ir duomenų apie registruotą kelių transporto priemonę matyti, jog Volkswagen Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, savininkas yra kaltinamasis M. D. (b. l. 93, 120).
5.6. Iš 2021 m. liepos 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog T. G. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3, tai yra M. D., kaip asmenį 2021 m. liepos 16 d. 22 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje priėjusį prie jo automobilio ir vieną kartą jam trenkusį delnu į veidą (b. l. 57–64).
5.7. 2021 m. rugsėjo 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas 2021 m. liepos 18 d. 14.03 val. T. G. pranešimo garso įrašas (b. l. 99–103).
5.8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 850/2021 (04) nurodoma, jog T. G. kūne išorinių sužalojimo žymių nėra (b. l. 48).
5.9. 2021 m. liepos 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu T. G. pateikė 2021 m. liepos 20 d. UAB Nippon Auto pasiūlymą dėl automobilio Honda Accord stiklo ir jo keitimo darbų, iš kurio matyti, jog sandarinimo guma, galinis stiklas ir jo keitimas kainuotų 465,81 Eur (b. l. 54–56).
5.10. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 18 d. nukentėjusysis T. G. nurodė, jog 2021 m. liepos 16 d., apie 22.00 val. jis važiavo jam priklausančiu automobiliu HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo A. kaimo pusės link Š. miesto. Privažiavo Š. esančią šviesoforais reguliuojamą sankryžą, kuri yra ties (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Važiuodamas link šviesoforo jis sumažino greitį, kadangi pamatė, kad žalias šviesoforo signalas jau pradėjo mirksėti ir prieš jį buvo dar vienas automobilis, kuris buvo įjungęs kairįjį posūkio signalą ir norėjo pasukti į Gegužių gatvę. Po to, jis pastebėjo, kad šviesoforo signalas iš žalio pasikeitė į geltoną, todėl nusprendė, kad jis jau nebespės atlikti posūkio, todėl lėtai privažiavo prie „STOP“ juostos. Dar kol važiavo, išgirdo, kad už jo važiuojantis automobilis panaudojo automobilio garsinį signalą. Sustojęs prie „STOP“ juostos, kadangi jo vairuotojo pusės langas buvo atidarytas, jis iškišęs savo ranką pro ankščiau minėtą langą, pamojo su tikslu parodyti žmogui, kad jis nesupranta, ką jis blogo padarė. Po keleto sekundžių per savo automobilio kairįjį veidrodėlį pastebėjo, kad ankščiau minėto automobilio, kuris naudojo garso signalą, atsidarė vairuotojo pusės durys ir iš jo išlipo vyras, kuris buvo maždaug 35 metų. Eidamas link jo automobilio, ankščiau minėtas vyras garsiai pradėjo kažką šaukti apie pirštus. Jis iš karto suprato, kad vyras yra agresyviai nusiteikęs, todėl iš karto pradėjo uždarinėti savo automobilio langus, kad išvengtų žodinio konflikto. Kol jis uždarinėjo vairuotojo pusės langą, ankščiau minėtas vyras jau buvo priėjęs prie automobilio ir kaire savo ranka delnu trenkė jam į dešinės pusės veido sritį. Po sutrenkto smūgio vyras iš karto nuėjo į savo automobilį. Kadangi jam sukilo emocijos, jis paėmė savo automobilyje buvusį ledų šerbeto gėrimą ir išpylė ant jo automobilio. Iš karto po to jis įsėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti, kadangi jau buvo užsidegęs žalias šviesoforo signalas. Važiuodamas išgirdo, kad dūžta kažkuris iš jo automobilio langų ir stiklo šukės atskrido net iki priekinės automobilio panelės. Atsisukęs į savo automobilio galinę dalį, jis pastebėjo, kad yra sudaužytas jo automobilio bagažinės dangčio stiklas. Kad išvengti dar didesnių konfliktų, jis pasisuko į G. gatvę ir važiavo link N. gatvės pusės. Važiuodamas lėtai jis dar bandė pamatyti koks tai buvo automobilis ar jo valstybinius numerius, tačiau įžiūrėti nepavyko, todėl nuvažiavo iki artimiausios aikštelės, nes buvo patyręs didelį šoką dėl pastarojo įvykio. Po to, jis nuvažiavo į degalinę užpilti kuro ir atvažiavo pastatyti automobilio adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šių padarytų veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas bei buvo sugadintas jam priklausantis turtas. Šiuo metu jam padarytą turtinę žalą jis vertina 250 eurų. Įtariamasis buvo stambus, apie 35-40 m., su barzda, rudų, vidutinio ilgio plaukų. Ankščiau šio žmogaus jis nėra matęs ir jokie tarpusavio ryšiai jų nesieja. Iš įvykusio įvykio atsimena, kad įtariamasis vairavo žalios spalvos, tamsų vienatūrį automobilį. Kartu su juo automobilyje, keleivio vietoje važiavo V. I., kuri ir matė visą įvykį (b. l. 11–14). Papildomos apklausos metu 2021 m. liepos 30 d. nukentėjusysis T. G. nurodė, jog jis atpažintų asmenį, kuris 2021 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, išlipęs iš savo automobilio, jam vieną kartą ranka smogė į veidą. Jį atpažintų iš gana tvirto, vyriško kūno sudėjimo, apvalaus veido, barzdos, trumpai kirptų rudų plaukų (b. l. 51). Papildomos apklausos metu 2021 m. rugpjūčio 31 d. nukentėjusysis T. G. nurodė, jog reiškia 1495,81 Eur civilinį ieškinį. Prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu. Jam padaryta 495,81 Eur turtinė žala už automobilio išdaužtą stiklą, bei 1000 Eur neturtinė žala (b. l. 67).
5.11. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 23 d. liudytoja V. I. nurodė, jog 2021 m. liepos 16 d., apie 22 val., ji, kartu su savo draugu T. G., su jam priklausančiu automobiliu Honda Accord važiavo nuo A. pusės link Š. miesto. Privažiavę sankryžą, ties prekybos centru A., jiems reikėjo sukti į kairę pusę. Važiavo labai lėtai ir bevažiuojant pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, todėl draugas sustojo ties STOP linija. Važiavo lėtai, nes priekyje jų lėtai važiavo automobilis. Iš paskos važiavęs automobilis, pradėjo jiems signalizuoti. Jie abu nesuprato, kas vyksta. Matė, kad jos draugas pro langą iškišo ranką ir lyg pamojavo, nes nesuprato, kodėl jis jiems signalizavo. Neužilgo prie jų mašinos priėjo to automobilio vairuotojas ir kairės rankos delnu trenkė jos draugui per veidą. Kiek įsidėmėjo, automobilis buvo žalios spalvos, tačiau kokios markės, tikrai pasakyti negali. Norėjo dar nufotografuoti automobilio numerius, tačiau šis buvo privažiavęs labai arti jų automobilio. Kiek prisimena, vyras galėjo būti apie 35 metų, stambaus kūno sudėjimo, su barzda ir kiek prisimena, kaštoninių (šviesesnių) plaukų, apsirengęs baltos spalvos marškiniais su mėlynos spalvos juostomis. Nuo smūgio jos draugui net nukrito akiniai ir kepurė ant galinės sėdynės. Ji nuo tokio vyro elgesio buvo šokiruota, nes vyriškis buvo labai agresyvus, piktai nusiteikęs, vartojo daug žodžių, šaukė vis. Jos draugas taip pat labai susinervino ir buvo šokiruotas ir paėmęs mašinoje buvusį gėrimą, apipylė juo to vyriškio mašiną. Po to, draugas sėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti, t. y. sukti į kairę pusę, kai visai netikėtai abu pajuto, kad sudužo draugo automobilio galinis stiklas. Į mašinos saloną įkrito to vyriškio mesta gertuvė. Kai pasuko į kairę pusę, sustojo ir abu negalėjo atsigauti po incidento. Jai asmeniškai buvo labai nejauku tokioje situacijoje, tai pirmas kartas jos gyvenime (b. l. 81–82).
5.12. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 16 d. M. D. įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įtariamojo apklausos metu M. D. kaltu prisipažino ir nurodė, jog jis jam rankos delnu tyčia tikrai netrenkė, jis tik norėjo jį pagąsdinti ir galėjo būti, kad rankos pirštais jis jam prilietė prie veido ir jo pirštai perbraukė jam per barzdą. Jis dėl to nesigina ir galėjo būti, kad jam atrodė, kad trenkė. Nori pasakyti, kad jis 2021 m. liepos 16 d., pranešime apie įtarimą nurodytu laiku ir data, grįžinėjo po darbų namo, adresu (duomenys neskelbtini). Parvažiavo nuo K. pusės. Sustojus prie sankryžos reguliuojamos šviesoforu, degė raudonas šviesoforo signalas. Visi automobiliai stovėjo ir laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Prieš jį stovėjo du ar trys automobiliai, tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Prieš jo vairuojamą automobilį Volkswagen Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo Honda automobilis, jo valstybinių numerių neprisimena, bet gali būti tas automobilis, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui buvę automobiliai nuvažiavo, o prieš jį stovėjęs Honda automobilis nevažiavo. Tada jis paspaudė garsinį signalą, kad automobilis važiuotų, o ne stovėtų. Tada Honda automobilis pradėjo važiuoti ir užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir šis sustojo. Tuo metu iš Hondos automobilio vairuotojo vietos vyras iškėlęs pro langą ranką parodė jam vidurinį pirštą ir įkišo ranką atgal. Po tokio vyro gesto, jis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie Hondos automobilio vairuotojo. Automobilio langas buvo pradarytas ir jis priėjęs prie vairuotojo pasakė, ar tau viskas gerai. Tuomet vaikinas pradėjo jį įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, vartojo rusiškus keiksmažodžius, kurių dabar įvardinti negali, nes tiksliai neprisimena. Po tokio vaikino poelgio jis supyko ir jį norėdamas pagąsdinti įkišo savo ranką ir užsimojo, tačiau jis nejuto, kad jam trenktų ir galėjo būti, to neneigia, kad jam gal rankos pirštais palietė veidą ar tai jo turėtą barzdą, to fakto neneigia. Po to, jis nuėjo į savo automobilį. Atsisėdo ir laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, Hondos automobilio vairuotojas vis tiek nevažiavo, o stovėjo. Jis nieko nedarė, tiesiog sėdėjo savo automobilyje ir laukė, kol Hondos automobilio vairuotojas važiuos. Pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, Hondos automobilio vairuotojas išlipo, rankoje turėjo kažkokį indelį, iš kurio išpylė kažkokį rausvos spalvos skystį ant jo automobilio priekinio dangčio, bei ant priekinio stiklo. Po tokio vyro poelgio jis labai supyko. Išlipo iš savo automobilio, pamatė, kad vaikinas jau pradėjo važiuoti, todėl metė į jo automobilį turėtą termoso puodelį. Jo termoso puodelis pataikė į Hondos automobilio galinį stiklą ir jį išdaužė. Gailisi dėl savo tokio poelgio, kad išdaužė galinį automobilio stiklą. Gali pasakyti, kad pats Hondos automobilio vairuotojas jį išprovokavo savo tokiais veiksmais. Jis pradirbęs visą savaitę vairuotoju, bei per dieną po penkiolika valandų darbo, grįžinėjo namo ir tikrai buvo pavargęs, ir norėjo kuo greičiau grįžti namo. Gailisi, kad nesusivaldė ir pasikarščiavo. Taip pat nori pasakyti, kad kai Hondos automobilio vairuotojas apipylė jo automobilio priekinį dangtį ir kai kitą dieną po įvykio jis nusiplovęs automobilį, pastebėjo, kad yra pažeistas lakas, tačiau dėl to pretenzijų neturi (b. l. 139–140). 2021 m. rugsėjo 27 d. M. D. įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, įtariamojo apklausos metu M. D. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad visus išsamius parodymus jau davė ankstesnės apklausos metu, todėl pasilieka prie ankstesnės apklausos metu duotų parodymų (b. l. 150).
6. BK 284 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2013, 2K-491/2013, 2K-520-303/2015). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir vertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nurodytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016).???
7. Kaltinamasis M. D. teisme kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad dėl to, jog nukentėjusysis degant žaliam šviesoforo signalui stovėjo ir nevažiavo per sankryžą, jis panaudojo automobilio garso signalą, po ko nukentėjusysis pro langą iškišo ranką ir jam parodė įžeidžiantį gestą, tai jį įžeidė, todėl išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo automobilio ir jam pasakė, ar jis nevaldo rankų. Pripažino, jog vartojo necenzūrinius žodžius, kalbėdamas mojavo rankomis, tačiau ranka nukentėjusiajam į veido sritį tyčia nesudavė, galėjo užkiūti už peties, bet tuo negalėjo sukelti fizinio skausmo. Prie nukentėjusiojo automobilio pabuvo kelias sekundes ir grįžo į savo automobilį. Po ko nukentėjusiajam išlipus iš automobilio ir ant jo automobilio užpylus kažkokį skystį, jis norėjo padaryti tą patį, paėmęs savo metalinį termosą, norėjo apipilti nukentėjusiojo automobilį, bet termosas išsprūdo jam iš rankų ir sudaužė nukentėjusiojo automobilio galinį stiklą. Nurodė, jog nenorėjo išdaužti nukentėjusiojo automobilio stiklo.
8. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis keitė savo parodymus, 2021 m. rugpjūčio 16 d. M. D. įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kaltu prisipažino ir nurodė, jog jam priėjus prie nukentėjusiojo automobilio, nukentėjusysis pradėjo jį įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, vartojo rusiškus keiksmažodžius, dėl ko jis supyko ir jį norėdamas pagąsdinti, įkišo savo ranką į automobilį ir užsimojo, tačiau jis nejuto, kad jam trenktų, tačiau galėjo rankos pirštais paliesti nukentėjusiojo veidą ar tai jo turėtą barzdą. Po to, jam nuėjo į savo automobilį ir nukentėjusiajam išpylus skystį ant jo automobilio priekinio dangčio ir priekinio stiklo, dėl ko jam labai supykus, jis išlipo iš savo automobilio ir pamatęs, kad nukentėjusiojo automobilis pradeda važiuoti, metė į jo automobilį turėtą termoso puodelį ir juo pataikė į nukentėjusiojo galinį stiklą ir jį išdaužė. Šios apklausos metu kaltinamasis gailėjosi dėl savo tokio poelgio, nurodė, jog taip pasielgti jį išprovokavo nukentėjusiojo veiksmai. Vėliau, 2021 m. rugsėjo 27 d. apklausos metu M. D. kaltu nebeprisipažino ir nurodė, kad visus išsamius parodymus jau davė ankstesnės apklausos metu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Šią kintančią kaltinamojo nuomonę dėl savo kaltės, jo parodymus teisiamojo posėdžio metu, teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją palengvinti.
10. Pažymėtina, jog nukentėjusysis T. G. viso proceso metu, nuo pranešimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, pareiškimo pateikimo ir pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu iki baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, nuosekliai tvirtino, jog artėdamas prie sankryžos degant geltonam šviesoforo signalui, išgirdo jam iš galo važiuojančio automobilio garso signalą, iškišo ranką pro langą ir ja parodė į užsidegusį raudoną šviesoforo signalą. Jokio įžeidžiančio gesto ranka nerodė, tiesiog vairuotojui norėjo parodyti, jog užsidegė draudžiantis važiuoti raudonos spalvos šviesoforo signalas. Per veidrodėlį pamatė prie jo automobilio ateinantį vairuotoją, matė, jog jis nusiteikęs agresyviai, todėl pradėjo uždarinėti automobilio langą, tačiau nespėjo. Priartėjęs kaltinamasis pradėjo jam grasinti, kalbėjo apie pirštų nutraukimą, vartojo necenzūrinius žodžius ir kaire ranka trenkė jam per dešinį skruostą, dėl ko jis pajuto skausmą, skruostas paraudo, jam spengė ausyse. Ant galvos jis turėjo kepurę, kuri nuo smūgio susisuko į šoną. Jis sėdėdamas automobilyje konflikto nekėlė, necenzūrinių žodžių nevartojo. Jis patyrė šoką, dėl ko kaltinamajam nuėjus į savo automobilį, jis išlipo iš automobilio ir turėtu apie 100-150 ml iš degalinės pirktu vaisiniu šerbetu, apipylė kaltinamojo automobilį. Pradėjo važiuoti, kai pajuto, jog dūžta jo automobilio galinis stiklas. Patyręs šoką ir kad išvengti didesnio konflikto, jis pasisuko į Gegužių gatvę ir nuvažiavo link Nuklono gatvės pusės, vėliau sustojęs, pamatė, kad automobilio langas išdaužtas metaliniu termosu. Termosas įlėkė į vidų ir stiklai pažiro iki automobilio priekio. Iš karto po įvykio policijos nekvietė, nes po darbo buvo pavargęs, norėjo pailsėti, o šeštadienį susiekė su tėčiu, apžiūrėjo mašiną ir nusprendė apie įvykį pranešti policijai.
11. Teismo vertinimu, netikėti minėtais nukentėjusiojo parodymais ir jais nesivadovauti nėra teisinio pagrindo, nes jie, kaip jau minėta, viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, buvo iš esmės nuoseklūs ir vienodi. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, jog nukentėjusysis neteisingai galėtų apkalbėti kaltinamąjį, kaltintini jį nebūto nusikaltimo padarymu. Be to, nukentėjusiojo parodymų patikimumą patvirtina ir tai, jog jie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, juos patvirtina nukentėjusiojo skambučio pagalbos centrui garso įrašas, pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės, nukentėjusiojo automobilio apžiūros protokolas, nustatytas automobilio galinio stiklo dūžis, jame rastas kaltinamojo termosas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, jog T. G. atpažino kaltinamąjį M. D., kaip asmenį 2021 m. liepos 16 d. 22 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje priėjusį prie jo automobilio ir vieną kartą jam trenkusį delnu į veidą, miesto kamerų vaizdo įrašas ir vaizdo įrašo apžiūros protokolas, bei kiti byloje esantys surinkti faktiniai duomenys ir liudytojos V. I. parodymai.
12. Pažymėtina, jog viso proceso metu liudytoja V. I. teigė, jog T. G. vairuojamu automobiliu 2021 m. liepos 16 d. 22 val. privažiavo sankryžą prie (duomenys neskelbtini), ruošėsi suktis į kairę, bet pradėjo mirkčioti šviesoforas, todėl jie sustojo. Už jų važiavęs automobilis pradėjo signalizuoti. Jos draugas ranka pamojo pro langą ir tada pasakė, kad ateina agresyvus žmogus ir pradėjo uždarinėti automobilio langą. Ji nematė, jog jis būtų rodęs įžeidžiantį gestą. Kadangi nepavyko uždaryti lango, priėjęs žmogus trenkė jos draugui į veidą. Jo kepurė ir akiniai nukrito, o veidas išraudo. Vėliau ant veido sužalojimų nebuvo. Jie turėjo degalinėje nusipirktų sulčių. Jos draugas paėmė sultis ir išlipęs užpylė jas ant už jų stovinčio automobilio. Ji žiūrėjo į automobilio galą, bandė pamatyti automobilio numerį, tačiau pamatė, kad link jų atskrieja termosas, kuris pataikė į jų automobilį galinį stiklą ir jį išdaužė. Po to jie pasuko ir nuvažiavo iki aikštelės apžiūrėti, kas nutiko automobiliui. Dėl šio įvykio ji jautė stresą, buvo šokiruota. Liudytojos nuomone, smūgis į veidą nebuvo netyčinis, nes iš vyro judesių atrodė, kad jis to ir atėjo, kad trenkti. Nors liudytoja V. I. yra nukentėjusiojo draugė, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad jos parodymai gali būti neteisingi. Liudytoja V. I. teisme davė iš esmės nuoseklius, logiškus ir aiškius parodymus būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 850/2021 (04) nurodoma, jog T. G. kūne išorinių sužalojimo žymių nėra. Tačiau, teismo nuomone, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nukentėjusiajam į veido sritį suduotas smūgis nebuvo toks, jog, kaip nurodė kaltinamasis, negalėjo sukelti fizinio skausmo, nes, kaip nurodė nukentėjusysis T. G. bei liudytoja V. I., po smūgio nukentėjusiajam nukrito kepurė ir akiniai, paraudo skruostas, skaudėjo.
14. Be to, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir jo paties ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 16 d. duoti parodymai, kuomet jis savo kaltę pripažino visiškai ir davė iš esmės su nukentėjusiojo, liudytojos parodymais sutampančius parodymus.
15. Teismo vertinimu, tai, kad nukentėjusysis apie įvykį policijai pranešė ne iš karto po įvykio, nepaneigia fakto, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
16. BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. To paties įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Sprendžiant klausimą ar buvo būtinosios ginties situacija, o jeigu ji buvo, tai ar nebuvo peržengtos jos ribos, teismas turi itin kruopščiai ištirti visas bylos aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes tik teisingas ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą BK 28 straipsnio taikymą. Taip pat būtina tiksliai nustatyti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą, besiginančiojo kaltės formą ir rūšį. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, ar iš viso egzistavo būtinosios ginties situacija, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-294/2011, 2K-423/2011, 2K-31-788/2015).
17. Teismo nuomone, kaltinamojo M. D. veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį, nėra jokio teisinio pagrindo, nes įvykio metu nebuvo susidariusi tokio pavojingumo konfliktinė situacija, kad kaltinamasis būtų turėjęs gintis pats ar ginti kitus asmenis, nuosavybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog būtent kaltinamasis M. D. be jokio teisinio pagrindo sukėlė konfliktą, jo elgesys buvo agresyvus, teismo vertinimu, kaltinamasis naudojo fizinį smurtą bei sugadino svetimą turtą ne gynybos, bet puolimo tikslais.
18. Pagal baudžiamojo įstatymo prasmę asmuo neatsako už veiką, kurią jis padarė, siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jei šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti (BK 31 straipsnio 1 dalis). Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Būtinojo reikalingumo situacijoje pavojus turi būti akivaizdus ir realus (jau šiuo metu iškilęs, tebesitęsiantis, o ne būsimas ar praėjęs, taip pat egzistuojantis objektyviai, o ne asmens subjektyviu manymu). Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis nusikalstamus veiksmus atliko esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. Teismo vertinimu, kaltinamasis M. D. buvo konflikto iniciatorius, o galimai padaryta žala jo turtui nukentėjusiajam ant jo automobilio užpylus skysčio, nesudarė pagrindo kaltinamajam mesti metalinį termosą į nuvažiuojantį nukentėjusiojo automobilį ir tokiu būdu išdaužti jo galinio dangčio stiklą.
19. Taigi, byloje neabejotinai nustatyta, jog M. D. 2021 m. liepos 16 d., apie 22.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) mieste, tyčia niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: degant raudonam šviesoforo signalui, išlipęs iš savo automobilio Volkswagen Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priėjęs prie nukentėjusiojo T. G. automobilio Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pro atidarytą automobilio langą vieną kartą kairės rankos delnu trenkė nukentėjusiajam T. G. į dešinės pusės veido sritį ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, bei metė termosą į nukentėjusiojo T. G. automobilio galinio dangčio stiklą ir jį išdaužė, tuo savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam T. G. 465,81 eurų turtinę žalą, bei sukeldamas išgąstį. Šiuos veiksmus padarė veikdamas tyčia.
20. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai atlikti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) mieste, kurioje buvo pašaliniai asmenys, taip pat liudytoja V. I., todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.
21. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje dėl menkavertės priežasties, subjektyviai manydamas, jog nukentėjusysis pažeidžia kelių eismo taisykles, trukdo eismui, garsiai keikdamasis necenzūriniais žodžiais panaudojo fizinį smurtą, sugadino svetimą turtą. Šie kaltinamojo veiksmai pripažintini įžūliu elgesiu, demonstruojančiu nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.
22. Minėta, kad esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Bylos duomenimis nustatyta, kad konfliktą mačiusi liudytoja V. I. dėl nusikalstamos veikos patyrė neigiamas emocijas, stresą, šoką, gatvių sankryžoje kilo sumaištis, todėl, teismo nuomone, dėl šių veiksmų nepatogumų patyrė pašaliniai asmenys, dėl ko buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Pažymėtina, kad kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, pademonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (LAT nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-7-489/2015).
23. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo M. D. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Tačiau ir iš M. D. suformuluoto kaltinimo šalinama aplinkybė, jog jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė „ir vandališkais veiksmais“, kadangi pagal teismų praktiką vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-29/2012, 2K-160-697/19, 2K-234-895/2020).?? Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2010). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis sugadino svetimą turtą (automobilio stiklą), neturintį kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, todėl toks veikimo būdas negali būti pripažintas vandališkais veiksmais.
24. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
25. M. D. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Nusikalto būdamas neteistu, anksčiau baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), vairuotoju. Duomenų, jog būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
26. Kaltinamasis nurodė, jog jo elgesį išprovokavo nukentėjusiojo elgesys – tai, kad jis nevažiavo per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, pro langą jam parodė įžeidžiantį gestą, jam priėjus prie automobilio, nukentėjusysis išsakė jį įžeidžiančius žodžius, keiksmažodžius, po ko, ant jo automobilio užpylė skystį.
26.1. Pažymėtina, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).
26.2. Iš anksčiau nuosprendyje nurodytų ir byloje nustatytų įvykio faktinių aplinkybių matyti, jog nukentėjusysis T. G. neatliko jokių kaltinamąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį provokuojančių ar rizikingų veiksmų. Kaltinamasis subjektyviai įvertinęs nukentėjusiojo elgesį, jog jis trukdo eismą, rodo jį įžeidžiantį gestą, pats iniciavo konfliktą, priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio, pro langą rankos delnu trenkė nukentėjusiajam į dešinės pusės veido sritį, sukėlė jam fizinį skausmą, išgąstį ir šoką. Byloje nenustatyta, jog kaltinamajam priėjus prie automobilio, nukentėjusysis būtų jo atžvilgiu išsakęs įžeidžiančius žodžius ar vartojęs necenzūrinius žodžius. Nukentėjusiojo reakcija į kaltinamojo veiksmus, tai yra skysčio užpylimas ant kaltinamojo automobilio, teismo vertinimu, nebuvo tokie pavojingi ir netikėti, nulėmę tolimesnius kaltinamojo veiksmus - nukentėjusiojo galinio dangčio stiklo išdaužimą. Teismo vertinimu, minėti kaltinamojo veiksmai buvo paties nuteistojo pasirinktas elgesys ir jo neadekvati reakcija į jo paties nusikalstamais veiksmais išprovokuotą nukentėjusiojo elgesį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.
27. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant šiek tiek didesnį, nei minimalus (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Mažinti baudos dydį vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nėra teisinio pagrindo, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
28. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnį, nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas, gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Kaltinamasis M. D. turi pajamų, nes dirba, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jo turtinė padėtis nėra gera, todėl kaltinamajam nustatytinas šešių mėnesių terminas paskirtai baudai savanoriškai sumokėti.
29. Baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu nukentėjusysis T. G. teismo prašė iš kaltinamojo priteisti 1000 Eur neturtinei ir 495,81 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 69). Civiliniame ieškinyje nurodė, jog jam nusikalstamais veiksmais padaryta 465,81 Eur turtinė žala, susidariusi dėl išdaužto galinio Honda Accord stiklo su įdėjimu (darbų sąmata pateikta byloje). Taip pat atsižvelgiant į tai, jog stiklą reikės keisti Honda atstovybėje Vilniaus mieste (Šiaulių mieste atstovybės nėra), susidarys kuro išlaidos, nes reikės nuvažiuoti 426 km (į abi puses pagal oficialų kelių žemėlapį) ir bus sunaudota 30 litrų dyzelino (7 l - 100 km yra Honda Accord, valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) kuro sąnaudos), šiuo metu 1 litro dyzelino kaina nemažesnė nei 1 Eur, todėl susidarys 30 Eur žala dėl patirtų kuro sąnaudų, viso turtinė žala 495,81 eurų. Nurodė, jog prašo priteisti 1000 eurų neturtinės žalos, nes dėl jo atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų patyrė fizinius nepatogumus, skausmą, dvasinį išgyvenimą, stresą, buvo šokiruotas ir iki šios dienos pergyvena dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo (jam buvo suduota į veidą, dėl to patyrė šoką ir fizinį skausmą, jam buvo grasinama, bijo, kad tie grasinimai nebūtų realizuoti, išdaužus stiklą ne tik jis, bet ir jo draugė labai išsigando, jis ją pastoviai turiu guosti ir raminti, kad Lietuvoje yra saugu ir, kad niekas jų nepersekios, dėl šių pergyvenimų sutriko jo miegas, maitinimosi įpročiai). Be to, jis patyrė ir kitų fizinių nepatogumų – neturi pakankamai pinigų susitvarkyti automobilį, tokios būklės jo eksploatuoti negali, taip pat negali juo vykti net į darbą, kuris nuo jo gyvenamos vietos yra apie 20 km. Naudojasi viešuoju transportu, kad padidina grėsmę dėl galimybės užsikrėsti Covid - 19 virusu. Dirba dviem pamainomis slenkančiu grafiku, todėl kartais prieš pradedant darbą arbą jį baigus, nebėra maršrutinių autobusų ir jam reikia kreiptis į draugus, kad padėtų, o tai kelia nepasitenkinimo jausmą ir nepilnavertiškumo kompleksą. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka sumažinti prašomos priteisti žalos dydžio ar susitaikyti. Turtinės žalos dydį grindžia iš „Honda“ atstovybės gautu pasiūlymu, kiek kainuotų išdaužto stiklo pakeitimas. Kadangi nėra gavęs pinigų, automobilio neremontavo, todėl teismui negali pateikti dokumentų, įrodančių kiek realiai patyrė žalos. Nevyko remontuoti automobilio, todėl turtinės žalos dėl išlaidų kurui, nepatyrė. Prašo atlyginti neturtinę žalą, nes jam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl to, kad neturėjo automobilio, turėjo naudotis viešuoju transportu, dėl ko, tikriausiai, susirgo ir covid liga. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pateikė 2021 m. liepos 20 d. UAB Nippon Auto pasiūlymą dėl automobilio Honda Accord stiklo ir jo keitimo darbų, iš kurio matyti, jog sandarinimo guma, galinis stiklas ir jo keitimas kainuotų 465,81 Eur (b. l. 54–56).
30. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų baudžiamajame procese – civilinio ieškinio pareiškimas. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, ir kai jis yra pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, šio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-307-689/2019).
31. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018, 2K-307-689/2019).
32. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau taip pat ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt.
33. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad M. D. nusikalstamais veiksmais buvo sugadintas nukentėjusiajam T. G. priklausantis turtas –išdaužtas automobilio Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio dangčio stiklas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis nurodė, jog dėl to patyrė 465,81 Eur žalą. Civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos pagrįsti pateikė 2021 m. liepos 20 d. UAB Nippon Auto pasiūlymą, kuriame nurodyti naujo lango įsigijimo ir jo keitimo kaštai. Pagal šį komercinį pasiūlymą naujo lango ir jo pakeitimo, bei pakeitimui reikalingos detalės kaina yra 465,81 Eur. Nors turtinė žala grindžiama būsimomis naujo lango įsigijimo ir jo montavimo, bei montavimui reikalingos detalės – sandarinimo gumos, išlaidomis, tačiau, teismo vertinimu, jų dydis nekelia abejonių, nėra aiškiai per didelis, atitinka protingumo kriterijus, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje pagrįstas ir tenkintinas. Pažymėtina tai, kad nukentėjusysis patirtai turtinei žalai pagrįsti pateikė ne realiai patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, o tik planuojamas, galimas išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau tai nepaneigia kaltinamojo civilinės atsakomybės pagrįstumo. Civilinis ieškinys dėl 30 Eur išlaidų kurui netenkintinas, kadangi ši turtinė žala realiai nepatirta, nepagrįsta rašytiniais dokumentais.
34. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mastą, smurtinių veiksmų intensyvumą ir trukmę, įvykio metu ir po to nukentėjusiajam sukeltus fizinius, emocinius, psichologinius, dvasinius išgyvenimus, kaltinamojo kaltės formą (tiesioginė tyčia), kaltinamojo amžių, darbinę padėtį, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, bei remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
35. Kardomoji priemonė – 2021 m. rugpjūčio 16 d. rašytinis pasižadėjimas neišvykti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
36. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- termosas, kuris 2021 m. spalio 6 d. prašymu ir tos pačios dienos kvitu Nr. 0009613 perduotas saugoti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą, sunaikintinas kaip menkavertis;
- du diskai su vaizdo, garso įrašais, esantys vokuose prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 60 MGL dydžio 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį savanoriškai turi būti sumokėta bauda.
Nukentėjusiojo T. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš M. D. T. G. priteisti 465,81 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 81 ct) turtinės žalos ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- termosą, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti kaip menkavertį;
- du diskus su vaizdo, garso įrašais, esančius vokuose prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.