Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos L. E., nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje, bei BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija galiojanti nuo 2011 m. liepos 5 d.) 200 MGL (10 000,00 (dešimties tūkstančių) eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija galiojanti nuo 2006 m. vasario 11 d.) 100 MGL (5 000,00 (penkių tūkstančių) eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. M. skirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (10 000,00 (dešimties tūkstančių) eurų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. M. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, klastojo tikrus dokumentus, dėl ko didelę žalą patyrė juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini), taip pat valstybė, t. y. būdamas valstybės tarnautojas, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas ir pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1370) 3 straipsnio 1 dalies 7, 12 punktų reikalavimus privalėdamas nesiekti naudos sau, deramai atlikti savo pareigas, pagal 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus būti nepriekaištingos reputacijos, pagal 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punkto reikalavimus privalėdamas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos įstatymų ir kitų teisės aktų, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, pagal 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą privalėdamas nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, pagal 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalėdamas teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, pagal 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus privalėdamas nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti, pagal 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus privalėdamas priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, pagal (duomenys neskelbtini) (biuro tarnybos), nesančio kitame įstaigos padalinyje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose) pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini)direktoriaus 2020 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. DV-531, 9 punkto reikalavimus privalėdamas prireikus priimti su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus, pagal 18 punktą privalėdamas teisės aktų nustatyta tvarka derinti statinių techninius projektus, paprašytas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas vieningą tikslą ir tyčią, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ naudai būtų išduota pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį dėl statinio adresu (duomenys neskelbtini), 2019 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu, gavęs iš E. Š., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, parengtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus: „Schema M 1:200 – pirmo aukšto planas“, „Schema M 1:200 – rūsio planas“, „Schema M 1:200 – su padėties vaizdu“, „Paprastojo remonto aprašas“, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) priklausančiu kompiuteriu „HP“ serijos Nr. CND74136NN, juos suklastojo įrašydamas žinomai melagingus duomenis, kad dokumentus parengė G. Š., ir dokumentus: „Schema M 1:200 – pirmo aukšto planas“, „Schema M 1:200 – rūsio planas“, „Schema M 1:200 – su padėties vaizdu“ atspausdino (duomenys neskelbtini)trečiojo aukšto spausdintuvu „Ricoh 5000“,

tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus kaip tikrus priedus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 17 d. Nr. GD-4997 teikto prašymo išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinio (-ių)) galimybę naudoti pagal paskirtį arba pažymą apie patalpų ir statinių naudojimą pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, kuri (pažyma) nebuvo išduota (duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės L. P. 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. SD-2301 (24.60) nurodant trūkumus; kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išduota pažyma, jis (M. M.), nepašalinus (duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės L. P. 2020 m. kovo 25 d. rašte Nr. SD-2301 (24.60) nurodytų trūkumų, 2020 m. kovo 25 d. 21.14 val., (duomenys neskelbtini) priklausančiu kompiuteriu „HP“ serijos Nr. CND74136NN, (duomenys neskelbtini) dokumentų valdymo sistemoje „(duomenys neskelbtini)“ suformavo ir pasirašė pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį dėl statinio, kurio adresas (duomenys neskelbtini), reg. Nr. SD-2325 (6.17E), kuri (pažyma) (duomenys neskelbtini) valstybės įmonei (toliau – VĮ) (duomenys neskelbtini) išsiųstu 2020 m. gegužės 27 d. raštu Nr. SD-3517(24.60) laikytina negaliojančia,

tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 27 d. (duomenys neskelbtini) priklausančiu kompiuteriu „HP“ serijos Nr. CND74136NN suklastojo tikrą dokumentą „Antraštinį lapą“, kurio apatinėje dalyje įrašė žinomai melagingus duomenis, kad schemos rengėjas yra G. Š. bei pridėjo jo parašą, šį dokumentą atspausdino (duomenys neskelbtini) trečiojo aukšto spausdintuvu „Ricoh 5000“, šį suklastotą dokumentą 2020 m. rugpjūčio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus (duomenys neskelbtini) su prašymu išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinio (-ių) galimybę naudoti pagal paskirtį arba pažymą apie patalpų ir statinių naudojimą pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį bei pridėjus lydinčiuosius dokumentus, tarp kurių buvo suklastoti dokumentai: „Schema M 1:200 – pirmo aukšto planas“, „Schema M 1:200 – rūsio planas“, „Schema M 1:200 – su padėties vaizdu“ ir „Paprastojo remonto aprašas“, jis (M. M.), pasinaudodamas savo paties suklastotais dokumentais: „Schema M 1:200 – pirmo aukšto planas“, „Schema M 1:200 – rūsio planas“, „Schema M 1:200 – su padėties vaizdu“, „Paprastojo remonto aprašas“, kuriuos pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) priklausančiu kompiuteriu „HP“ serijos Nr. CND74136NN suklastojo įrašydamas žinomai melagingus duomenis, kad dokumentus parengė G. Š., 2020 m. rugpjūčio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 27 d. prašymo Nr. GD-15692 ir jo paties suklastotų dokumentų pagrindu, neteisėtai išdavė pažymą Nr. D-5794 (6.17E) apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį dėl statinio adresu (duomenys neskelbtini), nurodytais tyčiniais veiksmais, laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d., klastodamas dokumentus, atsižvelgiant į jo einamų pareigų svarbą, panaudojo turimus įgaliojimus priešingais valstybės tarnybai interesais, akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnautojo ir institucijos – (duomenys neskelbtini) autoritetą, prestižą, padarė neigiamą poveikį jos neturtiniams interesams, reputacijai, iškreipė valstybės tarnautojo funkcijų esmę, savo veiksmais sukėlė visuomenėje didelį įvykio rezonansą, griaudamas pasitikėjimą šia institucija, padarė didelę neturtinę žalą (duomenys neskelbtini) ir valstybei, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai.

Be to, jis, paprašytas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas vieningą tikslą ir tyčią, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai būtų išduota pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį dėl statinio adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir juos panaudojo, t. y. 2019 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu, gavęs iš E. Š., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, parengtus dokumentus: „Schema M 1:200 – pirmo aukšto planas“, „Schema M 1:200 – rūsio planas“, „Schema M 1:200 – su padėties vaizdu“, „Paprastojo remonto aprašas“, laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2020 m. kovo 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) priklausančiu kompiuteriu „HP“ serijos Nr. CND74136NN šiuos dokumentus suklastojo įrašydamas žinomai melagingus duomenis, kad juos parengė architektas G. Š. ir dokumentus: „Schema M 1:200 – pirmo aukšto planas“, „Schema M 1:200 – rūsio planas“, „Schema M 1:200 – su padėties vaizdu“, atspausdino (duomenys neskelbtini) trečiojo aukšto spausdintuvu „Ricoh 5000“,

tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) priklausančiu kompiuteriu „HP“ serijos Nr. CND74136NN suklastojo tikrą dokumentą „Antraštinį lapą“, kurio apatinėje dalyje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad schemos rengėjas yra G. Š. bei kompiuterio pagalba pridėjo jo parašą ir šį dokumentą atspausdino (duomenys neskelbtini) trečiojo aukšto spausdintuvu „Ricoh 5000“,

tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. kovo 26 d., ir nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) priklausančiu kompiuteriu „HP“ serijos Nr. CND74136NN suklastojo tikrus dokumentus, 2020 m. kovo 26 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. pažymas Nr. SD-2325 (6.17E) ir Nr. SD-5794 (6.17E) apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – Pažyma), jose nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą parengė G. Š. ir tokius žinomai suklastotus dokumentus panaudojo 2020 m. kovo 26 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. pateikdamas (duomenys neskelbtini).

Šiais veiksmais M. M. pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija galiojanti nuo 2011 m. liepos 5 d.), bei BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija galiojanti nuo 2006 m. vasario 11 d.).

2. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2023 m. vasario 3 d. nuosprendyje padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai ir ištirtų rašytinių duomenų visuma patvirtina, kad M. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija galiojanti nuo 2011 m. liepos 5 d.), bei BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija galiojanti nuo 2006 m. vasario 11 d.). Skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, M. M. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų, o kitas apysunkių kategorijoms, taip pat atsižvelgė į tai, jog nėra nustatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių ar ją lengvinančių aplinkybių. Parenkant skirtinos bausmės dydį ir rūšį įvertinti M. M. asmenybę charakterizuojantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nors M. M. nusikalstamas veikas įvykdė darbinės veiklos srityje, tai yra būdamas valstybės tarnautoju, tačiau jis nuo 2021 m. sausio 25 d. yra nušalintas nuo valstybės tarnautojo pareigų, dėl ko nuosprendžio priėmimo metu jau dvejus metus nedirbo valstybės tarnyboje, be to, pažymėjo, kad apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo atveju nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos kriterijaus ir bus atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų, tokiu būdu jam bus užkirstas kelias trejus metus nuo paskirtos bausmės atlikimo dirbti valstybės tarnyboje (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas), todėl bausmės paskirtis ir pakartotinio nusikalstamumo elgesio prevencijos tikslai bus pasiekti netaikant BK 68² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja L. E. apeliaciniame skunde prašo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendį pakeisti ir M. M. už nusikalstamą veiką numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje skirti 300 MGL, t. y. 15 000,00 eurų, baudą, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje skirti 200 MGL, t. y. 10 000,00 eurų, baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 300 MGL, t. y. 15 000,00 (penkiolikos tūkstančių) eurų dydžio baudą. Baudos sumokėjimo terminą nustatyti 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68² straipsniu, M. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą atėmimą 3 (trims) metams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Prokurorė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. M. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje, bei BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra teisėta ir pagrįsta, tačiau teismas nepagrįstai nuteistajam neskyrė prokurorės siūlytos baudos dydžio bei nepagrįstai neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą atėmimo, todėl nuosprendis, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, keistinas, bausmė turi būti griežtinama.

3.2. Skunde pabrėžiama, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai už padarytus nusikaltimus M. M. parinko baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, tačiau ją paskyrė per mažą. Nors paskirdamas bausmę M. M. pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau nustatydamas paskirtų bausmių – baudų dydžius, nepakankamai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumą, nuteistojo aktyvumą darant nusikalstamas veikas, jį charakterizuojančius duomenis, jo turtinę padėtį, todėl nepakankamai individualizavo jam skirtinų baudų dydį, dėl to nuosprendis šioje dalyje keistinas.

3.3. Apeliantės įsitikinimu, nustatant skirtinų baudų dydį, svarbu atsižvelgti į tai, jog M. M. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini), nuteistojo padaryti korupcinio pobūdžio nusikalstami veiksmai apėmė pakankamai ilgą laikotarpį, nebuvo vienkartiniai, kas patvirtina jo gana cinišką požiūrį į sąžiningą ir savivaldybės gyventojų interesus užtikrinantį pareiginių funkcijų vykdymą, buvo pakertantys visuomenės narių pasitikėjimą tiek juo, kaip valstybės tarnautoju, tiek pačia (duomenys neskelbtini). Jis nepaisė valstybės institucijų pastangų kovoti su korupcija, visuomenės nepakantumo ir siekio ją mažinti. Be to, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Todėl nors nusikalstamomis veikomis kaltinamasis turtinės žalos nepadarė, turtinės naudos negavo, šios aplinkybės neturi būti išimtinės sprendžiant skirti labai artimas minimaliam sankcijos dydžiui baudas. Prokurorės nuomone, netinkamai įvertinta ir M. M. turtinė padėtis nuosprendžio surašymo metu bei tai, kad jis vykdo individualią veiklą, t. y. nuolat gauna pajamas iš individualios darbinės veikos.

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad byloje nustatyta, jog nuteistasis nusikalstamas veikas padarė darbinės veiklos srityje, eidamas valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini)pareigas, pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais, kas sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Nors kaip matyti iš nuosprendžio motyvų, pagrindą skirti baudžiamojo poveikio priemonę, teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą atėmimą, pirmos instancijos teismas nustatė, tačiau sprendė, kad šiuo atveju jos taikymas būtų perteklinis bei neproporcingas. Prokurorės įsitikinimu, nustačius, kad M. M. padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką būdamas valstybės tarnautojas, jam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą atėmimas. Todėl pirmos instancijos teismo argumentai, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė perteklinė, kad apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo atveju kaltinamasis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos kriterijaus ir bus atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų, teisiškai nėra reikšmingi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-303/2018). BK 68² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už BK XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų. Kadangi M. M. pripažintas kaltu ir dėl BK XXXIII skyriuje 228 str. 1 d. numatyto apysunkio nusikaltimo padarymo, ši baudžiamojo poveikio priemonė jam skirtina trijų metų laikotarpiui.

2. Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo jį, išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių.

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, todėl nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis. Nuteistasis pabrėžia, kad pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos yra įtvirtintos BK 2 straipsnyje. Šio straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstama veiką, ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtį. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

4.2. Nuteistojo nuomone, nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu E. Š. parengtuose dokumentuose jis įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog šiuos dokumentus parengė projekto vadovas G. Š., šiuos dokumentus pasirašė G. Š. vardu ir tuomet juos atspausdino darbo vietoje esančiu spausdintuvu, tačiau jo veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, dėl kurių galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė.

4.3. Apelianto teigimu, tarp jo, E. Š. bei G. Š. buvo žodinis susitarimas dėl dokumentų parengimo, dėl ko vėliau dokumentuose nurodyta informacija atitiko jų sudarytą susitarimą ir tikrovę. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis nuosekliai nurodė, kad tokiu būdu buvo parengtas ne vienas projektas, kurio vadovu buvo G. Š.. Jį su G. Š. siejo tarpusavio pasitikėjimo ir sėkmingo bendradarbiavimo santykiai, todėl jo darbo kompiuteryje galėjo būti įvairių darbinių dokumentų, tame tarpe, susijusių su G. Š. individualios įmonės veikla ir atvirkščiai. Su G. Š. dėl su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos gavimu susijusių dokumentų rengimo sutarė, kaip visada, žodžiu ir ne kartą, neatsimena tiksliai kada, bet ne vėliau nei iki 2020 m. kovo mėnesio vidurio. Su G. Š. apkalbėjo, kad techninį darbą atliks E. Š., tuomet su parengtų dokumentų turiniu susipažins G. Š., kuriam jis dokumentus perduos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ juos pateiks (duomenys neskelbtini). Tai, kad tarp jų buvo žodinis susitarimas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patvirtino visos šio susitarimo šalys. Taip pat G. Š., duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jis sutiko būti projekto vadovu be jokių papildomų sąlygų, išskyrus, kad visus techninius darbus atliks ne jis pats, o kas nors kitas, kas ir buvo faktiškai padaryta. Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. rugsėjo 11 d., liudytojas G. Š. parodė, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ schemos rengimo bendravo tik su M. M.. Su M. M. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos schemos sutarties nebuvo sudarę, tokią sutartį sudaro pasibaigus sandoriui, viskas pradžioje vyksta žodiniu sutarimu. Taip pat liudytojas G. Š. duodamas parodymus patvirtino, kad davė sutikimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ schemos padarymo, tai yra sutiko būti projekto autoriumi, tačiau sutarė su M. M., kad jis pats fiziškai jokių dokumentų nerengs. Jo žiniomis projektą turėjo rengti M. M., tačiau ar jis pats rengė, ar jam kažkas padėjo tą schemą rengti, nežino (7 t., b. 1. 114–123). Be to, teismo posėdyje apžiūrėjus prie bylos esančius dokumentus, liudytojas G. Š. parodė, kad schemai numerį, nurodytą kampinėse lentelėse M. M. galėjo duoti. Liudytojas G. Š. nurodė ir tai, kad voke Nr. 2 esanti titulinio lapo forma yra jo įmonės, šią formą yra siuntęs E. Š. bei M. M., kaip ir kitus dokumentus. Ant titulinio lapo parašas jo, jis galėjo būti nuskenuotas ir uždėtas (7 t., b. 1. 121–123).

4.4. Skunde pažymima, kad liudytojui G. Š. sutikus 2022 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje apžiūrėti jo elektroninio pašto – (duomenys neskelbtini) turinį, liudytojas papildomai parodė, kad M. M. darydavo techninę pusę tokių darbų, jis pats nieko neprojektuodavo, tik pasižiūrėdavo, M. M. paprašytas būdavo kaip autorius. Techninės dalies projektavime nedalyvaudavo, su užsakovais tiesiogiai bendraudavo M. M., jis nesikišdavo, gautais už projektą pinigais su M. M. nesidalindavo. Taip pat M. M. parengdavo sutartį su užsakovais, o į sutartį įkeldavo skenuotą parašą. Be to, liudytojas nurodė, kad jeigu E. Š. bendravo su M. M. dėl (duomenys neskelbtini), ji galėjo naudoti jo kampinę lentelę, taip pat galėjo perkelti jo parašą (9 t., b. 1. 16–22).

4.5. Skundo autorius pabrėžia, kad liudytojo G. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai patvirtina, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl kaltinime minimų dokumentų rengimo, o pagal šį susitarimą G. Š. be jokių išlygų sutiko, kad jo ir jo įmonės vardu jis, ar jo pasamdytas asmuo parengtų visus reikalingus dokumentus, juose nurodant, kad šių dokumentų rengėja yra G. Š. įmonė, o dokumentų autorius yra pats G. Š.. O tokių dokumentų rengimui G. Š. buvo atsiuntęs visus reikalingus dokumentus ir rekvizitus. Apelianto teigimu, G. Š. parodymai patvirtina, kad visuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu E. Š. parengtuose dokumentuose nurodyta informacija, kad G. Š. yra šių dokumentų autorius, atitiko tarp šalių buvusį sudarytą susitarimą, t. y. atitiko tikrovę, taip pat, atitiko paties G. Š. išreikštą sutikimą dėl tokių veiksmų atlikimo.

4.6. Skunde pažymima ir tai, kad jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato šalims imperatyvios pareigos dėl šioje byloje vertinamų paslaugų teikimo/gavimo sudaryti rašytinės ar tuo labiau notarinės formos sutarties, kas reiškia, jog tarp šalių sudarytas žodinis susitarimas yra galiojantis ir teisėtas. Tai, kad buvo žodinis susitarimas su G. Š. dėl su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos gavimu susijusių dokumentų rengimo, patvirtina ne tik jo nuoseklūs parodymai viso proceso metu, tačiau G. Š. parodymai, jog visada tarp šalių iš pradžių būdavo sudaromi žodiniai susitarimai, jis pats su užsakovais rašytinės sutarties nesudarinėdavo arba sudarydavo tik po paslaugos atlikimo. Be to, liudytojas G. Š. patvirtino, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ schemos rengimo bendravo tik su M. M.. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties nebuvo sudarę, tokią sutartį sudaro pasibaigus sandoriui, viskas pradžioje vyksta žodiniu sutarimu. Apelianto teigimu, tai, kad tarp jo ir G. Š. nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, įtvirtinanti jų susitarimą, nedaro tokio jų susitarimo, taip pat, pagal susitarimą atliktų veiksmų neteisėtais, nes teisės aktai nenustato privalomos rašytinės sutarties formos tokiems susitarimams įtvirtinti, be to, tarp šalių konkliudentiniais veiksmais jau buvo susiformavusi tokia susitarimų forma bei veiksmų eiga.

4.7. Nuteistasis nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tiksliai nenustatytas aplinkybes ir abejones, kaip G. Š. buvo perduoti parengti dokumentai susipažinimui, nepagrįstai vertino ir aiškino jo nenaudai. Kas tokiu atveju prieštarauja in dubio pro reo principui, pagal kurį visos abejonės privalo būti aiškinamos kalinamojo naudai. Nuteistasis pažymi, kad jis tiksliai nenurodė, kokiu būdu dokumentus perdavė G. Š., nes nuo įvykio praėjo nemažai laiko. Darbiniais klausimais su G. Š. bendravo įvairias būdais, tiek ryšio priemonėmis, tiek ir susitikdavo gyvai. Ką patvirtina ir byloje esantys duomenys, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d., jis su G. Š. SMS žinutėmis bei telefoniniais skambučiais bendravo 20 kartų, o laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. spalio 22 d. su E. Š. SMS žinutėmis bei telefoniniais skambučiais bendravo 106 kartus. Tai, kad G. Š. sutiko būti projekto vadovu bei buvo susipažinęs su parengtais dokumentais patvirtina ne tik paties G. Š. pateiktos reikalingų dokumentų formos ir rekvizitai, bet ir G. Š. 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštas „Dėl schemos rengimo“, kuriame nurodytas pastato unikalus numeris ir žemės sklypo kadastro numeris, kurių nebūtų nurodęs, jei nebūtų susipažinęs su parengtais ir jam pateiktais dokumentais. Anot apelianto, nors apklausiamas teisme liudytojas G. Š. neva tiksliai pasakyti, iš kur gavo šiuos duomenis, negalėjo, bei nurodė, kad juos neva galėjo padiktuoti M. P., L. P., tačiau, minėti liudytojai neigė telefoninių pokalbių metu padiktavę G. Š. pastato unikalų numerį ar žemės sklypo kadastro numerį. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Š. nurodė, kad kaltinamasis galėjo schemas ar kitokius dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiųsti jam elektroniniu paštu, tačiau jis jų nenagrinėjo ir šiuos elektroninius laiškus gali būti ištrynęs. Rašte unikalų numerį, žemės sklypo kadastro numerį galėjo žinoti iš M. M. jam elektroniniu paštu siųstų laiškų (2 t., b. 1. 31–32). Skundo autoriaus įsitikinimu, šalių susitarimui galiojant ir esant nenutrauktam iki pat 2020 m. rugpjūčio 27 d. (o tiksliau iki 2020 m. rugpjūčio 28 d., kadangi G. Š. siųsti laiškai buvo pastebėti tik šią dieną), iki šios dienos visi pagal susitarimą atlikti susitarimo šalių veiksmai turi būti laikomi teisėtais bei atitinkančiais tikrovę, šalių valią.

4.8. Nuteistasis nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi ir tai, kad dokumento (Antraštinis lapas) atspausdinimas, dokumente nesant klastojimo požymių, nelaikytinas neteisėtu veiksmu. Be to, tai tik bendro pobūdžio dokumentas, savo turinyje netalpinantis jokios naujos reikšmingos informacijos, o tik apibendrinantis kitų dokumentų turinyje esančią informaciją. Tai, kad antraštiniame lape buvo nurodyta G. Š. kaip autoriaus pavardė bei buvo uždėtas G. Š. parašas, atitiko tarp šalių buvusį susitarimą bei apibendrino kartu su antraštiniu lapu pateiktų dokumentų bendrąją informaciją apie projekto autorių, kuriuo sutiko būti G. Š.. Be to, pats G. Š. baudžiamosios bylos metu pripažino ir patvirtino pats skanavęs savo parašą, nurodė kaip tai darė bei, kad leido juo naudotis, jog nereikėtų kelis kartus siuntinėtis dokumentų, taip pat, nurodė, kad tai buvo normali susiformavusi praktika (konkliudentiniai veiksmai). Apelianto teigimu, Signa programoje esančius elektroninius dokumentus adoc. formatu jam elektroniniu paštu 2022 m. kovo 16 d. pateikė liudytoja E. Š.. Šių aplinkybių neneigė ir E. Š., be to, teismo posėdyje parodė, kad su architektu G. Š. rengė 2-3 projektus, yra buvę, kad su G. Š. žinia nuskenuodavo jo elektroninį parašą, taip pat ant dokumento uždėdavo jo skenuotą parašą. Nuteistojo įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nėra neginčytinai nustatyta, kad jis schemos antraštiniame lape būtų suklastojęs G. Š. parašą, šių kaltinimų jo atžvilgiu nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje surinkti objektyvūs įrodymai, todėl tokie kaltinimai jo, atžvilgiu negali būti laikomi pagrįstais, o, vadovaujantis in dubio pro reo principu, privalo būti aiškinami jo naudai.

4.9. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad M. M. išduotose pažymose nurodydamas, jog nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą parengė G. Š. tyčia įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus – 2020 m. kovo 26 d. Pažymą Nr. SD-2325 (6.17E) bei 2020 m. rugpjūčio 28 d. Pažymą Nr. SD- 5794 (6.17E) – bei šias žinomai suklastotas pažymas panaudojo pateikdamas jas (duomenys neskelbtini). Apeliantas pažymi, kad jo, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojo, išduotos pažymos buvo išduotos vadovaujantis (duomenys neskelbtini) pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, parengtais E. Š., taip pat teisės aktais, todėl, gavus tokius dokumentus ir pažymose įrašius tikrus duomenis, nurodytus vertinamuosiuose dokumentuose, šios pažymos laikytinos nesuklastotomis, jose nurodant tikrovę atitinkančią informaciją. Nors pirmoji pažyma buvo panaikinta, nustačius jos trūkumus (tačiau ne klastojimo požymius), antroji pažyma laikytina galiojančia, o jo, veiksmai, juos tiriant, nebuvo pripažinti neteisėtais ar atliktais viršijus jam suteiktus įgaliojimus. Galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2020 m. spalio 16 d. išvada Nr. VD~2882(4.55.) patvirtina, kad jis pasirašydamas 2020 m. rugpjūčio 28 d. Pažymą reg. Nr. 5794(6.17E) tarnybinio nusižengimo nepadarė. Be to, Lietuvos administracinių ginčų komisija įsiteisėjusiu 2020 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 21R-844 (AG-781/04-2020) nurodė, kad nėra nustatyta aplinkybių, jog schemą parengė neturintis teisės rengti tokią schemą asmuo, byloje neginčytinai nustatyta, kad G. Š. 2019 metais parengė pastato atidalijimo į atskirus turtinius vienetus – pastatus, schemą ir pasirašė. Komisijos vertinimu, G. Š. 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštas savaime, nesant oficialių duomenų dėl schemos neteisėtumo ar asmens parašo suklastojimo, negali paneigti, jog schemą parengė įgaliotas specialistas, turintis tinkamą kvalifikaciją.

4.10. Nuteistasis skunde pažymi ir tai, kad jo parodymai prieštarauja daliai E. Š. parodymų, todėl dėl nesuprantamų aplinkybių, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, teismas liudytojos E. Š. parodymus vertino kaip pagrįstus, o jo, parodymus kaip nepagrįstus, motyvuodamas tuo, kad jokių duomenų kad liudytoja būtų suinteresuota bylos baigtimi nėra. Tačiau liudytoja E. Š. yra tiesiogiai susijusi su tiriamų dokumentų rengimu, todėl akivaizdu, kad ji yra suinteresuota nebūti apkaltinta nusikalstamų veikų padarymu. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, visus neaiškumus ir abejones aiškino ne jo, o kitų proceso dalyvių (liudytojų) naudai, todėl pažeidė in dubio pro reo principą, nekaltumo prezumpciją bei nukrypo nuo teismų praktikos.

4.11. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016, ir nurodoma, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Byloje nėra neginčytinai nustatyti ne tik jam inkriminuojami veiksmai, kad šiuos veiksmus jis iš tiesų padarė, bet nėra nustatyta ir subjektyvioji tokia veiksmų pusė, jo tyčia, t. y. kodėl jis turėjo ar galėjo norėti tokius inkriminuojamus veiksmus atlikti. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių bankų išrašų bankinių operacijų tarp D. B., E. Š., G. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokių gautų ar darytų mokėjimų, neva kaip gautos naudos, nepatvirtino ir bylos liudytojai. Be to, baudžiamojoje byloje yra 2021 m. rugsėjo 2 d. vyresniosios tyrėjos tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, išnaudojus visas galimybes, nenustatyta, koks asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai bendravo su M. M., kad šis išduotų pažymą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nenustatyta, ar jis už išduotą pažymą gavo atlygį. Visa tai patvirtina, kad byloje nėra neginčytinai nustatyti ir įrodyti visi jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, dėl ko jam negali kilti baudžiamoji atsakomybė.

4.12. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, nes nėra įrodyta, kad jis piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ar viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Apelianto teigimu, jo, kaip savivaldybės administracijos darbuotojo, išduotos pažymos buvo išduotos vadovaujantis savivaldybei pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, parengtais E. Š., taip pat, teisės aktais, todėl, gavus tokius dokumentus ir pažymose įrašius tikrus duomenis, nurodytus vertinamuosiuose dokumentuose, šios pažymos laikytinos nesuklastotomis, jose nurodant tikrovę atitinkančią informaciją, be to, pažymos išduotos neviršijant jam suteiktų įgaliojimų. Nors pirmoji pažyma buvo panaikinta, nustačius jos trūkumus (tačiau ne klastojimo požymius), antroji pažyma laikytina galiojančia, o jo, veiksmai, juos tiriant, nebuvo pripažinti neteisėtais ar atliktais viršijus jam suteiktus įgaliojimus. Dėl pirmosios pažymos išdavimo pirmosios instancijos teismas pripažino, kad liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis dokumentų sistemoje „(duomenys neskelbtini)“ rengdamas pažymą, L. P. parengto rašto nematė. Kas patvirtina, jog išduodamas pirmąją pažymą, jis, L. P. parengto rašto objektyviai nematė ir apie jį nežinojo, todėl ne tyčia šį raštą ignoravo, tokiu būdu viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, o objektyviai į šį raštą neturėjo galimybės sureaguoti. Dėl antrosios jo išduotos pažymos atlikus tarnybinį patikrinimą, nustatyta, kad jis jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė.

4.13. Skunde nurodoma ir tai, kad vertinant BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo galimybę, svarbu įvertinti, kokią didelę žalą veiksmai galėjo sukelti. Atsižvelgus į tai, kad inkriminuojamiems nusikalstamiems veiksmams, numatytiems BK 300 straipsnio 1 dalyje, esant neįrodytiems, iš šių aplinkybių negali būti kildinama ir kita inkriminuojama veika – piktnaudžiavimas tarnyba, bei jos padariniai (didelė žala). Taip pat antros pažymos išdavimas nebuvo pripažintas nusikalstamu, todėl nesukėlė jokios žalos BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Be to, byloje nėra ne tik nustatytas nukentėjusysis, kuriam jis savo inkriminuojamais veiksmais neva galėjo sukelti šią didelę žalą, bet taip pat pirmosios instancijos teismas nenustatė ir priežastinio ryšio tarp neva jo neteisėtų veiksmų ir tariamos didelės žalos. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad jo veiksmai sukėlė visuomenėje didelį įvykio rezonansą, taip griaunant pasitikėjimą (duomenys neskelbtini), tačiau svarbu atkreipti dėmesį į liudytojos L. R. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu bei liudytojos nurodytas aplinkybes, kad visas šis rezonansas, taip pat, informacija visuomenei buvo paskleisti (duomenys neskelbtini) vadovo bei jam pavaldžių darbuotojų, siekiant užgesinti kitą (duomenys neskelbtini) kilusį skandalą. Apelianto įsitikinimu, jo veiksmuose nėra objektyviai nustatyti ir įrodyti BK 228 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jo atžvilgiu negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis bei taikyta BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė.

3. Nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Edgaras Dereškevičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2023 m. vasario 3 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendį, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje bei BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir M. M. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

5.1. Skunde gynėjas pabrėžia, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas, surašytas ne tik pažeidžiant nuosprendžio surašymą reglamentuojančias baudžiamojo proceso normas, bet priimtas ignoruojant Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas, taip pat neatitinkantis Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų reikalavimų. Be to, šioje baudžiamojoje byloje visiškai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o konkrečiai BK 228 ir 300 straipsniai, todėl apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas, o M. M. išteisintas.

5.2. Gynėjo teigimu, priimant skundžiamą nuosprendį buvo pažeistos BPK 6 straipsnio 3 dalies nuostatos, kas pasireiškė akivaizdžių, bet neteisėtų privilegijų valstybės kaltinimą palaikiusiai šioje baudžiamojoje byloje prokurorei taikymu. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo imtasi įstatyme numatytų priemonių, kad būtų pašalinti tarp atskirų įrodymų esantys akivaizdūs prieštaravimai tiek vienas kitam, tiek vertinant juos kitų byloje surinktų duomenų kontekste, šie prieštaravimai buvo pripažinti M. M. nenaudai, taip pažeidus teismo pareigą teismo sprendimo motyvuose apsiriboti bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat pažeidžiant pareigą sprendžiant faktinių aplinkybių nustatymo klausimus teismui nurodyti kodėl tam tikrus įrodymus atmeta. Be to, pirmosios instancijos teismas M. M. kaltę grindė niekuo su nusikalstamu įvykiu, nusikalstamos veikos sudėtimi, nesusijusiais procesiniais dokumentais – specialistų išvadomis, kuriose kalbama apie techninę spausdinimo įrangą, kuria naudojosi dešimtys Alytaus savivaldybės administracijos darbuotojų, tame tarpe šios bylos liudytojai – M. P., L. P., V. B. ir kiti bei savo prielaidomis, tuo iš esmės paneigiant nekaltumo prezumpcijos principą.

5.3. Gynėjas pateikdamas teismų praktikos pavyzdžius dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, nurodo, kad nuosprendyje padarytos išvados nustatant piktnaudžiavimo padarinius prieštarauja teismų praktikai. Apelianto teigimu, nagrinėjant įgaliojimų viršijimo bylas, būtina nustatyti, ar asmuo turėjo teisę atlikti tam tikrus veiksmus, ar jie buvo būtini, taip pat, ar buvo atliekant juos, ypatingai jei buvo – taikoma prievarta, laikytasi proporcingumo reikalavimų. Byloje vertinamų įvykių laikotarpiu M. M. buvo valstybės tarnautojas ir dirbo (duomenys neskelbtini), todėl pagal savo užimamas pareigas privalėjo vadovautis ir vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7, 12 punktuose, 4 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktuose, 18 straipsnio 1 dalyje (galiojusiais kaltinime inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu) įtvirtintais reikalavimais, kitų įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimais.

5.4. Apelianto nuomone, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, M. M. tinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. DV-531 patvirtintų (duomenys neskelbtini) (biuro, tarnybos), nesančio kitame įstaigos padalinyje, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) viešojo administravimo įstaigose) pareigybių aprašymo 9, 18 straipsnio reikalavimus prireikus priimti su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus bei teisės aktų nustatyta tvarka derinti statinių techninius projektus. Bei visiškai teisėtai atliko viešosios paslaugos teikimo procedūrą, kuri privalėjo būti paslaugos gavėjui, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, suteikta per penkias darbo dienas. Liudytojas D. B. nurodė, kad visus prie prašymo pateiktus dokumentus, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, (duomenys neskelbtini) pateikė jis, šiuos dokumentus pasiėmė arba iš M. M., arba juos M. M. paliko savivaldybės langelyje. Pasiėmęs dokumentus, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, juos pasirašė ir tuomet pateikė (duomenys neskelbtini). Kitų asmenų, mačiusių kas pateikė (duomenys neskelbtini) registruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 17 d. prašymą kartu su minėtais dokumentais – nėra, pagrindo abejoti šiais liudytojo D. B. parodymais taip pat nėra, todėl nepagrįstai nurodyta, jog dokumentus pateikė M. M..

5.5. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2020 m. kovo 25 d. bei 2020 m. rugpjūčio 28 d. pažymas M. M. parengė juose nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie schemos rengėją bei šias suklastotas pažymas jis pateikė (duomenys neskelbtini), be to, 2020 m. kovo 25 d. suformavo ir pasirašė pažymą esant (duomenys neskelbtini) vyr. specialistės parengtam raštui neišduoti pažymos, nurodant trūkumus ir šių trūkumų nepašalinus, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas ir piktnaudžiavo tarnyba. Teismas grįsdamas M. M. kaltę dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, rėmėsi liudytojų V. B. ir L. P. parodymais bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 21R1-127(AG1-116/09-2020), kuriame nustatyta, kad minėtas raštas, kuriuo panaikinta jo išduota pažyma, priimtas teisėtai (2 t., b. l. 137–145). Tačiau visiškai ignoravo ir nepasisakė dėl 2020 m. spalio 26 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisijos) sprendimo Nr. 21R-844 (AG-781/04-2020), kuriuo buvo tenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas ir panaikintas (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. SD-5911(6.17E) „Dėl pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį“, taip pat panaikintas (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. SD-6435(24.60) „Dėl pakartotinio prašymo dėl pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį“. Komisija sprendime nurodė, kad nėra nustatyta aplinkybių, jog schemą parengė neturintis teisės rengti tokią schemą asmuo, nurodo, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad G. Š. 2019 metais parengė pastato atidalijimo į atskirus turtinius vienetus – pastatus, schemą ir pasirašė. Iš minėto sprendimo matyti, kad M. M., kaip skyriaus vedėjo pavaduotojas savivaldybės vyriausiasis architektas, skyriaus vedėjai esant atostogose, o vyriausiajai specialistei L. P., kuriai buvo priskirtas viešosios paslaugos vykdymas – nedarbingume, kitam specialistui, esant atostogose, turėjo pilnus ir teisėtus įgalinamus išduoti pažymą. Komisijai nekilo abejonių, kad jis neviršijo suteiktų įgaliojimų. Todėl nebuvo pagrindo daryti išvadų dėl didelės žalos padarymo.

5.6. Gynėjo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad M. M. padarė didelės neturtinės žalos valstybei bei (duomenys neskelbtini) ir esą jo veiksmuose yra visi baudžiamojo įstatymo numatyti piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymiai. Jų nebuvimą paneigia objektyvūs ir oficialūs rašytiniai įrodymai, subjektyvių ir savo asmeninių interesų (vienų – toliau netrukdomai verstis architekto veikla, kitų – daryti sėkmingą politinę karjerą, trečių – užimti atsilaisvinusią valstybės tarnautojo kėdę ir pan.) turinčių prieštaringai liudijusių liudytojų parodymų turinys.

5.7. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020 m. kovo 26 d. M. M. išduota Pažyma Nr. SD-2325 (6.17E) turėjo būti pagrįstai laikoma negaliojančia, nes nebuvo ištaisytos klaidos nurodytos 2020 m. kovo 25 d. rašte Nr. SD-2301 (24.60). Teismas konstatuodamas, kad (duomenys neskelbtini) pranešdama paslaugos gavėjui, jog Pažyma nebus išduota, nes pateikti dokumentai tariamai neatitinka teisės aktų reikalavimų, elgėsi nepagrįstai, padarė bylos duomenų vertinimo klaidą, nes kaip seka iš liudytojo architekto G. Š. – jis nurodė, kad galima rengti schemą. Taip pat darant nepagrįstas išvadas nebuvo atsižvelgta ir į 2020 m. spalio 26 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisijos) sprendimą Nr. 21R-844 (AG-781/04- 2020), kuriame padaryta išvada, jog STR reikalavimai nebuvo pažeisti, taip pat jokių trūkumų negalėjo būti nustatyta. Todėl tą pačią dieną dokumentų valdymo sistemoje „(duomenys neskelbtini)“ M. M., suformuodamas ir pasirašydamas bei (duomenys neskelbtini)pateikdamas Pažymą, kuri Alytaus miesto savivaldybės administracijoje užregistruota 2020 m. kovo 26 d. Nr. SD-2325 (6.17E), jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

5.8. Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas nepagrįstą išvadą, kad M. M. patraukimas tarnybinėn atsakomybėn (duomenys neskelbtini) G. Š. 2020 m. gegužės 27 d. pateiktos išvados Nr. VD-1440 (4.55) pagrindu sąlygoja taip pat ir jo baudžiamąją atsakomybę dėl tariamo piktnaudžiavimo, neįvertino draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus principo. Pagal (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 23 d. Administracinės paslaugos teikimo aprašymo Nr. TPA-26-(6.47) Skyriui teikiamus prašymus dėl pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių ar patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimo (administracinės paslaugos kodas AS10) turėjo teisę nagrinėti ir Pažymą išduoti Skyriaus vyriausioji specialistė L. P., šios paslaugos vadovė paskirta Skyriaus vedėja V. B., o tai reiškia, kad ir M. M. – (duomenys neskelbtini), nes nesant skyriaus specialistės, o Skyriaus vedėjai būnant nedarbingume ar atostogose, šias pareigas ėjo būtent jis – Skyriaus vedėjos pavaduotojas. Todėl akivaizdu, kad imdamasis veiksmų, reglamentuotų teisės aktais tam, kad būtų atlikta viešoji paslauga ir išduota atitinkama pažyma, M. M. nepadarė nei tarnybinio nusižengimo, (ką patvirtina 2020 m. spalio 26 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas Nr. 21R-844 (AG-781/04-2020), bet ir juolab jokio nusikaltimo.

5.9. Gynėjas skunde pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti ne vien formaliuosius nuosprendžio konstrukcijos kriterijus, tai yra turėti įžanginę, motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, jame taip pat negali būti apsiribojama vien proceso dalyvių parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme perrašymu. Apelianto įsitikinimu, skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Teisėjų tarybos 2016-05-27 nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų reikalavimų, numatančių aiškaus, skaidraus bei nedviprasmio galutinio teismo sprendimo priėmimą. Gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos nuosprendžio dalimi, kuria teismas M. M. argumentus vertintino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apelianto teigimu, M. M. nevengė duoti parodymų ir juos davė nuo pat ikiteisminio tyrimo stadijos, taip pat ir teisme. Teismas nuosprendyje nurodė, jog nors M. M. neigia dokumentuose įrašęs duomenis, kad dokumentus parengė ir projekto vadovas yra G. Š., tačiau šiuos jo parodymus paneigia liudytojos E. Š. parodymai. Skunde cituojami 2022 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu duoti liudytojos E. Š. parodymai ir nurodoma, kad teismas nepagrįstai savo išvadas grindė prieštaringais minėtos liudytojos parodymais.

5.10. Skunde nurodoma ir tai, kad pareiškimas (duomenys neskelbtini) ir jos pranešimas apie tai, kad M. M. galimai atlieka (-o) nusikalstamą veiką, kas turėtų būti pagrindas šio ikiteisminio tyrimo pradėjimui, reiškia, kad jo surašymo aplinkybės, teisingumas ir pagrįstumas ypatingai svarbus toliau nustatant ikiteisminio tyrimo versijas ir tyrimo kryptis. M. M. visada laikėsi pozicijos, kad jam pradėta baudžiamoji byla yra politinio pobūdžio, inicijuota (duomenys neskelbtini) vadovo R. J., taip pat savivaldybės teisininko ir laikino (duomenys neskelbtini) vadovo G. Š., kuris buvo bendrapartietis su R. J., bei M. P., kurie buvo suinteresuoti politinio skandalo įpūtimu ir savų žmonių skyrimu į (duomenys neskelbtini), siekiant susidoroti su profesionaliu ir atsakingu darbuotoju. Atsižvelgus kokias aukštas pareigas užimantys asmenys siekė ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsiranda didesnė pareiga objektyviai įvertinti prokurorės atliktus veiksmus ir įsitikinti, kad ji nebuvo paveikta didelę politinę įtaką turinčių asmenų užbaigti ikiteisminį tyrimą kaltinamuoju aktu, vykdant teisingumą formaliai, o ne realiai ir objektyviai netiriant ikiteisminio tyrimo duomenų. 2022 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu apklausta Alytaus apskrities VPK tyrėja R. B. negalėjo prisiminti kokiomis aplinkybėmis ir kur buvo surašytas 2020 m. rugsėjo 17 d. dokumentų perdavimo Alytaus policijai perdavimo aktas, kurį pažeidžiant galiojančius teisės aktus, o konkrečiai atitinkamą (duomenys neskelbtini) įsakymą, pasirašė neįgaliotas ir neturintis teisės to atlikti suinteresuotas bylos baigtimi liudytojas M. P.. Tyrėja pripažino, kad ir dokumentų apyrašo nebuvo surašyta, taip pat patvirtino, kad neatliko G. Š. elektroninio susirašinėjimo su M. P., L. P. tyrimo, bet dėl kokių priežasčių netyrė svarbių M. M. nekaltumo patvirtinimui duomenų nerinko – negalėjo atsakyti. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad jokių kitų versijų be pareiškime nurodytų netyrė, nes jos manymu reikėjo patvirtinti ar paneigti būtent pareiškėjo iškeltą versiją. Šiuos atsakymus, anot apelianto, turėjo girdėti ir teismas, tačiau apie šias svarbias aplinkybes nuosprendyje nenurodyta.

5.11. Gynėjo teigimu, visas kaltinimas iš esmės pagrįstas vienintelio asmens – G. Š. teiginiu, kad jis, iš pradžių sutikęs būti projekto vadovu, vėliau atsisakė juo būti ir tariamai neteikė paslaugų užsakovui D. B. ir nepasirašė projektinės dokumentacijos. Akivaizdu, kad objektyviai tiriant galimai atliktą nusikalstamą veiką tokio asmens duodami parodymai turėtų būti itin atidžiai įvertinami, kad būtų įsitikinta, kad jis neteikia melagingų parodymų (ypač turint duomenis, kad jis buvo galimai paveiktas įtakingų (duomenys neskelbtini) darbuotojų, turinčių tiesioginę įtaką G. Š. darbo sėkmei (duomenys neskelbtini) mieste). Tačiau analizuojant ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų intensyvumą matomas išskirtinis ir nepateisinamas atmestinumas, nes G. Š. atžvilgiu atlikta tik apklausa ir jam pačiam dalyvaujant jau praėjus daugiau nei metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, 2021 m. spalio 11 d. atlikta jo elektroninio pašto apžiūra, įvedant vienintelį žodį „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, kad tai itin tikslingas ir kryptingas ikiteisminio tyrimo vedimas, keliantis abejonių dėl jo skaidrumo, nes nebuvo net apskritai patikrintas G. Š. kompiuteris, ar jame yra duomenų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui – pvz. projektinės dokumentacijos, jo paties skanuotų parašų, kuriuos jis galėtų įkelti į dokumentus ir t.t. Apžiūra atlikta praėjus itin daug laiko nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, taip sudarant galimybes G. Š. sunaikinti jam nepalankius duomenis.

5.12. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į 2021 m. spalio 8 d. akistatos tarp M. M. ir G. Š. protokole užfiksuotus duomenis, kurios metu G. Š. pripažino, kad buvo sudaryta sutartis tarp M. M. ir G. Š. dėl projektavimo paslaugų teikimo, kad buvo aktyvi „komunikacija“, o šiuo atveju psichologinis spaudimas iš (duomenys neskelbtini) darbuotojo M. P. ir kitų – pateikti teikiamų paslaugų paneigimą ir t.t. Tačiau apie tai skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakyta. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiėmė priemonių pašalinti byloje esančius prieštaravimus, nors po minėtos akistatos buvo paprašyta atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekiant objektyviai ištirti turimus duomenis, tai yra atlikti akistatas tarp M. M. ir R. J., bei M. M. ir M. P., tačiau prokurorė atsisakė atlikti šiuos veiksmus, ir išsikvietė apklausai M. P., kurios metu tendencingai uždavinėjo akistatos su G. Š. metu iškilusius klausimus, siekdama sustiprinti tik kaltinamąją poziciją. Tačiau šios apklausos metu paaiškėjo dar visiškai naujų duomenų, kad neva G. Š. teikiamų paslaugų paneigimas buvo gautas administracijos darbuotojo teisininko G. Š.. Šis asmuo nebuvo apklaustas nepaisant to, kad jis galimai turi informacijos apie dokumentą, kuriuo iš esmės grindžiama visa baudžiamoji byla. 2021 m. spalio 8 d. buvo pateiktas pranešimas dėl G. Š. galimai melagingų parodymų, detaliai pagrindžiant akivaizdžius prieštaravimus tarp jo duotų parodymų dviejų skirtingų apklausų atliktų 2020 m. rugsėjo 11 d. ir 2020 m. gruodžio 14 d. metu, tačiau į šį prašymą nėra atsakyta iki šiol.

5.13. Gynėjas, lygindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo G. Š. parodymus, nurodo, jog dviejų atskirų skirtingu laiku liudytojo G. Š. duotų parodymų turinys kardinaliai skiriasi. Dėl bendradarbiavimo su M. M. per „(duomenys neskelbtini)“ portalą liudytojas antrosios apklausos metu aiškina skirtingai. Taip pat iš antrojo liudytojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad nors jis smulkiai aiškino kaip vykdavo projektinių dokumentų apsikeitimas su M. M. elektroniniu paštu, tačiau tuo pat metu neigia, kad elektroniniu paštu jokio projekto susipažinti nebuvo gavęs. Be to, liudytojas papildomoje apklausoje kategoriškai neigė bet ką žinojęs apie antrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pateikimą iki pat 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir iki šios dienos jis nebuvo susipažinęs su jokiu dokumentu kas liečia UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) padalinimą, tačiau iš kito byloje esančio oficialaus jo paties rašyto dokumento pavadinto „Dėl schemos rengimo“, adresuoto tuometinei (duomenys neskelbtini) vadovybei, aiškiai seka, kad liudytojas G. Š. tiksliai žino ir tiksliai nurodo ne vien pastato, esančio žemės sklype, unikalų numerį, bet taip pat raštu ir taip pat tiksliai nurodo žemės sklypo ant kurio stovi pastatas, kadastrinį numerį. Taip pat tiksliai, kaip nurodyta schemoje, įvardija schemos pavadinimą – atidalijimo į atskirus turtinius vienetus schema. Nors apklausų metu šią schema vadina vienu žodžiu, tiesiog schema. Iš liudytojo G. Š. apklausų protokolų ikiteisminio tyrimo metu akivaizdžiai matyti, kad nei jo parodymų įmanoma laikyti neutraliais, nei negalima teigti, kad tai yra niekaip nesuinteresuoto bylos baigtimi, asmens parodymai. Be to, šis asmuo du kartus skirtingai nurodo išanalizuotas aplinkybes, taip pat parodymų vietomis galimai nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją. Šios baudžiamosios bylos duomenų dalis, susijusi su G. Š. parodymais įvertinant kartu su kitais duomenų šaltiniais – specialistų išvadomis, kuomet dokumentų tyrimo ekspertai, atsakydami į klausimus kategoriškų išvadų, dėl jiems tirti pateiktų klausimų, neturėjo pagrindo pateikti, todėl yra pagrindo manyti, kad G. Š. parodymai yra neteisingi, duoti psichologinį spaudimą patyrusio asmens, siekiančio išvengti neigiamų padarinių, susijusių su jo darbo pobūdžiu ir kontrole, iš savivaldybės specialistų ateityje, neatitinka tikrovės, todėl turėtų būti vertintini melagingais, už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 235 straipsnio 1 dalyje.

5.14. Apeliantas nurodo ir tai, jog priimant skundžiamą nuosprendį buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, vertinant prieštaringus liudytojų parodymus ir nepašalinus prieštaravimų, grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, padarytas esminis BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, sukliudęs išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Iš 2020 m. rugsėjo 24 d. liudytojo M. P. apklausos protokolo matyti, kad jis duodamas parodymus juos persunkė savo šališkumu ir prielaidų darymo politika, kadangi tyrėjai bandė apibūdinti vaizdą, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 17 d. gautą prašymą, pieš tai dieną Lietuvoje Vyriausybei paskelbus karantiną, o specialistams išėjus dirbti į namus, išnagrinėjus per daugiau nei 5 darbo dienas, L. P. 2020 m. kovo 25 d. parengus atsakymą, kad pažyma nebus išduota dėl to, kad nebuvo pateiktas antras schemos egzempliorius, nepateiktas schemos antraštinis lapas ir kiti dokumentai, kurių net nereikėjo teikti, o ištaisyti nurodytų trūkumų greitai nebuvo įmanoma, kaip pagal šios viešosios paslaugos aprašą, neturintis teisės tokios paslaugos teikti valstybės tarnautojas ir ignoruojantis STR 1.07.03:2017 121 p. reikalavimus liudytojas duodamas parodymus klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnę. Be to, pats, net ir turėdamas teisę teikti šią viešą paslaugą objektyvių parodymų teikti negalėjo, nes jei su 2020 m. kovo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu išduoti pažymą per Savivaldybės dokumentų valdymo sistemą „(duomenys neskelbtini)“ ir galėjo susipažinti, tai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta medžiaga, nei su jos teikimo aplinkybėmis, kaip pats prisipažino teisme, nebuvo susipažinęs ir tik darė savo prielaidas ir šališkus, politinio atspalvio samprotavimus.

5.15. Skunde pažymima, kad liudytojui M. P., pažeidžiant (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.DV-795 patvirtintų (duomenys neskelbtini) veiklos reglamento 89 punkto reikalavimų nuostatas, kuomet tik (duomenys neskelbtini) turi teisę pasirašyti siunčiamus dokumentus teisėsaugos institucijoms, ėmusis šios iniciatyvos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų masė nuo 150 lapų „papilnėjo“ net 145 lapais. Atsižvelgus į tai kad M. P. 2020 m. rugsėjo 17 d. neteisėtai surašytu ir pasirašytu aktu Nr. PPA-98-(24.1) perdavė dokumentus be jokio apyrašo, būtent po šio liudytojo M. P. neteisėtų iniciatyvų ir kišimosi į dokumentų teikimo (duomenys neskelbtini) policijai procesą, buvo pateikti neaišku kokio turinio bei vėliau taip pat ir į ekspertizę išsiųsti dokumentai. Todėl, kaip matyti iš aptartų aplinkybių, linkusio nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes tyrimo įstaigoms ar teismui, šio liudytojo parodymais grįsti M. M. kaltę neleidžia BPK.

5.16. Skunde taip pat teigiama, kad iš 2020 m. rugsėjo 24 d. liudytojo M. P. parodymų matyti, jog jis duodamas parodymus nuslėpė reikšmingas objektyviam tyrimui aplinkybes, tai yra, nuslėpė (duomenys neskelbtini) pavaduotojo G. Š. ir (duomenys neskelbtini) R. J. politinį interesą (duomenys neskelbtini) R. J. siekiant eliminuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip patalpų uolienų perdirbimo gamyklai steigti nuomininką, atimant iš šios teisę gauti pažymą iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl patalpų atidalijimo mieste kilus skandalui ir (duomenys neskelbtini) pasipriešinimui, nes apklausoje neatskleidė savo tikrųjų tikslų atliekant psichologinį spaudimą architektui G. Š. atsisakyti būti projekto vadovu. Be to, liudytoju apklausiamas M. P. teikdamas savo parodymus nuslėpė nuo tyrėjos tai, kad antrą kartą M. M. pasirašius 2020 m. rugpjūčio 28 d. pažymą, tenkinus pakartotinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, Skyriaus vedėja V. B. atostogavo, specialistė L. P. sirgo, o pats liudytojas buvo atostogose. Todėl vieninteliam M. M. dirbus skyriuje ir ėjus skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, šis visiškai teisėtai ir pagrįstai išdavė atitinkamą pažymą. Be to, liudytojas M. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuslėpė nuo tyrėjos, kad jis tuo laikotarpiu buvo atostogose, todėl savo darbinių funkcijų atlikti negalėjo, tačiau kaip pats vėliau patvirtino pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje, reikalavimais reglamentuotų nešališkumo bei politinio neutralumo principų reikalavimus atostogų metu darė psichologinį spaudimą architektui G. Š. siekiant, kad šis pasirašytų raštą, jog atsisako vadovavimo projektui. Šiuos neteisėtus liudytojo M. P. veiksmus patvirtina šio liudijimas 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu. Iš teismo posėdžio protokolo seka, kad liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą nebuvo sąžiningas ir nuo tyrėjų iš viso nuslėpė šį sau nepatogų faktą, kad privalėdamas būti politiškai neutraliu, objektyviu ir nešališku valstybės tarnautoju net negalėjo savo atostogų metu skambinti architektui G. Š. ir versti šį rašyti raštą dėl atsisakymo būti projekto vadovu.

5.17. Skunde cituojant liudytojų parodymus, atkreipiamas dėmesys ir į liudytojų L. P., M. P. bei G. Š. parodymų dalį susijusią su G. Š. 2020 m. rugpjūčio 27 d. rašto surašymo aplinkybėmis, tai yra – kas patarė jį surašyti, šio rašto rašymo patarimų, duomenų gavimo ir datos, kada jis buvo išsiųstas savivaldybei pirmos instancijos teismas žodinio bylos nagrinėjimo metu gavo tris skirtingus liudijimus. Po ko, nesiėmus BPK numatytų proceso priemonių patikrinti parodymų pagrįstumui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo akivaizdžiai daromi BPK pažeidimai ir kaltinimui nenaudingos aplinkybės netiriamos, po gan didelio laiko, nei nurodytų telefoninių pokalbių išklotinių paimti ir patikrinti ar surinkti papildomus objektyvius duomenis teismas neturėjo galimybės. Taigi, šie ir kiti prieštaravimai parodymuose liko nepašalinti. Bet vietoj to, kad šiuos prieštaravimus teismas vertintų M. M. naudai, šis juos absoliučiai nepagrįstai ir neteisėtai įvertino pastarojo nenaudai. Taip padarydamas BPK 20 straipsnio įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą ir bendrojo teisės principo dėl prieštaringų duomenų vertinimo kaltinamojo naudai, pažeidimą.

5.18. Skunde nurodoma ir tai, kad įvertinus liudytojo G. Š. parodymus duotus skirtingose proceso stadijose, liudytojas pirmos instancijos teismui patvirtino, kad jis sutiko būti projekto dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ schemos projekto vadovu, tačiau pirmos instancijos teismas vis tiek, skundžiamame nuosprendyje dėl šio fakto padarė neteisingą prielaidą ir samprotavimą, kad G. Š. projekto vadovu nebuvo. Nors iš 2020 m. rugsėjo 11 d. duotų G. Š. parodymų matyti, jog liudytojas bandė sudaryti įspūdį, kad absoliučiai visais atvejais, kuomet jis rengdavo projektus, ar kuomet kiti jo vardu rengdavo projektus, schemas, jis juos pasirašinėdavo vien elektroniniu parašu, tačiau apklausiamas teisme, prisiminė, kad kartais nuskenuodavo savo parengtus dokumentus su savo parašu. Dar vėliau, atsakydamas į gynybos klausimus, liudytojas G. Š. jau nebuvo toks kategoriškas, pripažino bei neneigė, jog yra ant kitų darytų projektų uždėjęs savo skenuotą parašą bei paaiškino kaip tai atliekama. Liudytojas neatsiminė ar 2019 m. darė kokią schemą dėl pastato atidalijimo (duomenys neskelbtini). Taip pat neatsiminė ar ant to projekto titulinio lapo dėjo savo skanuotą parašą. Liudytojas nurodė ir tai, kad jo preliminarus sutikimas būti projekto vadovu, reiškia, kad projektuotojas gali naudoti jo duomenis kampiniame štampe įrašant PV (projekto vadovas) G. Š.. Be to, po liudytojo elektroninio pašto apžiūros, G. Š. patvirtino, kad yra siuntęs M. M. elektroniniu parašu nepasirašytus dokumentus. Be to, liudytojas G. Š. patvirtino, kad lentelėje gen-model plane nurodyta G. Š. individuali įmonė, tai visas dokumentas yra skenuotas, ant to dokumento yra užkeltas jo parašas, autocad programoje – nupieštas. 2022 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. Š. nurodė, kad schemos sumažintoje lentelėje rekvizitų nerašė, G. Š. bendradarbiaudamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo pats tai ir padaryti. Be to, liudytoja E. Š., nurodė, jog projektų vadovas suteikia numerį, kurį tvirtina, nes jie turi savo registraciją. Gynėjo nuomone, šie liudytojos parodymai patvirtina, kad ne tik ji, bet ir M. M., be G. Š. negalėjo žinoti šio asmeninės projektų numeracijos, be jo paties žinios.

5.19. Gynėjas nurodo ir tai, kad pirmosios paklausos metu liudytojas G. Š. apie E. Š. absoliučiai nieko nenurodė, o papildomai apklaustas tyrėjai pasakė tik tiek, kad E. Š. kaip asmenį žino, bet ryšių nepalaiko, tačiau tokius G. Š. parodymus paneigia ta aplinkybė, jog jo elektroniniame pašte buvo aptiktas E. Š. elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini), o atsakydamas į gynėjo klausimą kada praeityje buvo susirašinėjęs su E. Š., liudytojas apklausiamas 2022 metais, pasakė, kad susirašinėjęs yra prieš 2 ar 2,5 metų. Tačiau dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo trūkumų, ką pripažino ir pati tyrėja R. B., kuomet paliudijo, kad tiek apžiūrinėdama G. Š. elektroninį susirašinėjimą, ši net neieškojo šio susirašinėjimo su E. Š., nes ją domino tik G. Š. ir M. M. susirašinėjimas.

5.20. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į liudytojo M. P. parodymų prieštaringumą susijusį su bendravimu su G. Š., pastarajam rašant dėl atsisakymo būti schemos projekto vadovu. Gynėjo nuomone, negalima neatsižvelgti į tai, kad ši byla yra susijusi ir su politiniu interesu, tačiau ir šiuo aspektu skundžiamame nuosprendyje nebuvo pasisakyta. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas M. P. nesugebėjo įtikinamai paaiškinti kodėl ėmėsi viešosios paslaugos vykdymo ar ši jam buvo pavesta, kuomet pagal (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) teikimo aprašymo Nr. TPA-26-(6.47) duomenis Skyriui teikiamus prašymus dėl pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių ar patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimo (administracinės paslaugos kodas AS10) turėjo teisę nagrinėti ir Pažymą išduoti Skyriaus vyriausioji specialistė L. P., šios paslaugos vadovė paskirta Skyriaus vedėja V. B., o taip pat M. M., kuomet šis pagal skyriaus nuostatus Skyriaus vedėjui nesant, jį pavaduodavo vedėjo pavaduotojas; kaip ir kokiu būdu, neturėdamas visos, kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu pateiktos medžiagos, jis sugebėjo parengti neigiamą atsakymą paslaugos gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra aišku. Taip pat nėra aišku kokiais ketinimais ir kokiais teisės aktais remdamasis M. P. atostogų metu skambino architektui G. Š. ir šiam darė psichologinį spaudimą atsisakyti toliau būti projekto vadovu. Nuosprendyje neatsakyta ir dėl kokių priežasčių pirmos instancijos teismas sudarė prielaidas M. P., pažeidžiant (duomenys neskelbtini) minėto įsakymo nuostatas ir toliau periminėti (duomenys neskelbtini), išimtinai turinčio teisę pasirašyti dokumentų teikimo teisėsaugai, funkciją.

5.21. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu apžiūrint G. Š. elektroninį paštą, bei šio kompiuterio poėmio ar daiktų pareikimo protokolo pagrindu, specialistams ištyrus visą aktualų susirašinėjimą, susijusį su inkriminuojamais laikotarpiais nuo 2020 m. vasario pabaigos iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, liudytojui G. Š. sudarius galimybę išsivalyti elektroninį paštą, buvo suvaržyta M. M. teisė į gynybą. 2022 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu apklausta tyrėja R. B. atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, patvirtino, kad apžiūrint liudytojo G. Š. elektroninį paštą, peržiūrint susirašinėjimą suvedinėjo tik (duomenys neskelbtini) vardą, todėl ar G. Š. susirašinėjo tiek su E. Š., tiek su (duomenys neskelbtini) darbuotojais L. P., M. P. negali atsakyti. Ši pareigūnė taip pat pripažino tai, kad kodėl (duomenys neskelbtini) dokumentus jai pateikė ne (duomenys neskelbtini), o M. P., ji negalinti atsakyti, nes atrodo rašė raštą (duomenys neskelbtini). Patvirtinto ir tai, kad jokio dokumentų apyrašo perimant dokumentus surašyta nebuvo. Taip pat tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama tik pareiškimą surašiusio (duomenys neskelbtini) pavaduotojo G. Š. pareiškime išdėstyta versija, kitos versijos tirtos nebuvo. Todėl toks ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimas pripažintinas esminiu BPK 20 straipsnio taisyklių, renkant duomenis, pažeidimu, sutrukdžiusiu teismui vykdyti teisingumą.

5.22. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, pažymint, jog kaltės klausimas yra vienas esminių klausimų, į kuriuos būtina atsakyti kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Kaltės įrodinėjimas ikiteisminio tyrimo metu dažniausiai laikomas išvestiniu, nes nutylint manoma, kad jei įrodoma veika, asmens dalyvavimas, kitos objektyvios aplinkybės, vadinasi įrodoma, kad asmuo kaltas. Deja, tokia nuostata neteisinga, nes objektyvių požymių akivaizdumas nereiškia subjektyvių požymių nustatymo. Baudžiamojoje teisenoje nei automatizmo, nei kaltumo prezumpcijos būti negali. Remiantis baudžiamojo įstatymo reikalavimu, įtvirtintu BK 2 straipsnio 3 dalyje, asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Nors ši nuostata ypač svarbi, deja, bet šioje byloje, ji liko postulatu.

5.23. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio dalies, susijusios su kaltinimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, teismas dalį kaltinimo pašalino, o tą atlikus nėra aišku kokie dokumentai buvo suklastoti. Gynėjas pažymi, kad priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo atsižvelgta į STR1.03.07:2017 aprašomus ir nustatytus schemos antraštiniam lapui keliamus reikalavimus, nes pagal STR 114.1.2 punktą būtinieji schemos rekvizitai yra parengusio asmens vardas, pavardė, kvalifikacijos atestato Nr. (jei neturi kvalifikacijos atestato – išsilavinimą patvirtinančio dokumento pavadinimas, Nr., išdavimo data). Kas patvirtina, jog parašas – nei tikras, nei skenuotas, jame nėra būtinas ir reikalingas.

5.24. Taip pat gynėjas atkreipia dėmesį jog nėra pagrindo išvadai, kad tikrovės neatitinkanti informacija yra tai, jog schemos rengėjas yra G. Š. tą nurodant antraštiniame lape paneigiama faktu, jog G. Š. būti projekto vadovu sutikimą buvo davęs. Be to, jei tokį sutikimą įmanoma atšaukti, tai apie tokį atšaukimą privalėjo būti žinoma ir M. M.. 2022 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu apklausta tyrėja R. B. atsakydama į teisėjos klausimą apžiūrėjus G. Š. elektroninio laiško M. M. kopiją, parodė, kad kada M. M. atsakė G. Š. į jo laišką, duomenų nėra ir nesimato, nes nebuvo atspausdintas elektroninio laiško susirašinėjimo tęsinys. Todėl teigti, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. Pažymoje Nr. SD-5794 (6.17E) nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą parengė G. Š., teismo padaryta nepagrįstai perkeliant pareigą įrodyti M. M. žinojimo dėl G. Š. apsisprendimo laiką pačiam M. M.. Įrodyti kaltę privalo ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuroras, bet šioms pripažinus tokios pareigos neįvykdymą, M. M. kaltė padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neįrodyta, todėl jis išteisintinas.

5.25. Skunde pažymima ir tai, kad ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo vertinamas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-3698-489/2018 ir kt.). Ekspertizės aktą teismai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Spausdintų tekstų ir spausdinimo priemonių ekspertizė nustato dokumento spausdinimo būdą ir atlieka spausdinimo priemonių (spausdintuvų, kopijavimo aparatų, spaudos formų, rašomųjų mašinėlių) identifikacinį tyrimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas savo vertinimu konstatavęs, jog dokumentas suklastotas, nenurodė kokio laipsnio ta išvada yra, nors specialiuose tyrimuose išvados būna – kategoriška, didelė tikimybė, tikėtina, nustatyti negalima. Visa tai, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog teismas savo išvadas grindė spėjimais. Nors tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek ir nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

5.26. Gynėjo įsitikinimu ši baudžiamoji byla, nuo pat įtarimo M. M. pareiškimo, po to kaltinamojo akto įteikimo ir iki pat apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, buvo tiriama neobjektyviai ir šališkai, o priimtas teismo nuosprendis jo atžvilgiu yra formalus, pagrįstas tikimybių pusiausvyros principu, neindividualizuojant nei veiksmų, nesilaikant nekaltumo prezumpcijos principo, nepagrįstai į baudžiamąjį procesą perkeliant tikimybių pusiausvyros taisyklę teismui darant išvadas (ko baudžiamajame procese būti negali), todėl toks nuosprendis yra neteisėtas, ir juo labiau, neteisingas. Nors vadovaujantis BPK 44 straipsnio 5 dalimi M. M. turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, be to, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta apelianto teisė į nešališką teismą, tačiau iš Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų priimto apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamosios dalies turinio matyti, kad teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo svarbu nei tai, jog BPK 20 straipsnio 5 dalis įrodymus kiekvienoje byloje teismą įpareigoja įvertinti ne vien pagal bet kokį vidinį įsitikinimą, o pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat nebuvo svarbu grįsti kaltę tik kvalifikuotai ištirtais duomenimis, atskleidžiant jų sąsajumą bei leistinumą tiek kiekvieno individualiai, tiek atskirai, vertinant jų visetą.

2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. M. ir jo gynėjas savo apeliacinius skundus palaikė, prašė juos tenkinti ir M. M. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prašė byloje atlikti įrodymų tyrimą. Prokurorė savo apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti o nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus apeliaciniai skundai tenkinami, o Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos L. E. apeliacinis skundas atmetamas.

3. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus apeliacinių skundų argumentus, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir jų atliktą vertinimą skundžiamame nuosprendyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje kurio metu papildomai apklausti M. M., liudytojai E. Š., G. Š., M. P. ir L. P., ištirti papildomi rašytiniai įrodymai, ir ją patikrinusi pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė nepažeisdamas BPK 301 straipsnio reikalavimų, tačiau juos vertindamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neteisingai M. M. veiksmus įvertino kaip nusikalstamus kadangi bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinojo BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – didelės žalos padarymo, taip pat ir M. M. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pavojingumo realiais, o ne formaliais kriterijais, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir tai lėmė nepagrįsto bei neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas), todėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

4. Visų pirma, aptariant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas ir laikytinas nustatytomis nusikalstamų veikų aplinkybes pažymėtina, kad nors kaltinamajame akte (7 t., b. l. 3–27) aprašant M. M. veiksmus buvo išskirti ir nurodyti konkretūs jo veiksmai, kurie atitinkamai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, bei BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas, nors iš esmės kaltinamajame akte išdėstytą veikos aprašymo formą, pašalinęs kai kurias faktines aplinkybes, paliko nepakeistą, tačiau kaltinimo jau nebestruktūravo ir atitinkamų M. M. veiksmų nesusiejo su konkrečiu tokios veikos aprašymą atitinkančiu BK straipsniu, o nustatytas aplinkybes kaltinimu aprašė bendrai, kas iš esmės apsunkina jų motyvavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kiekvienos iš kaltinime nurodytų ir pirmosios instancijos teismo laikytų nustatytomis veikų teisinio vertinimo pasisakys atskirai.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

5. Tiek nuteistasis M. M., tiek ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad M. M. suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir juos panaudojo, todėl prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir M. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti. Apeliantų teigimu, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies reikalavimus, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais, neobjektyviais G. Š., M. P., L. P. parodymais, neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo atliktų veiksmų neišsamumą ir dėl to padarė išvadas, neatitinkančias faktinėms bylos aplinkybėms, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nesant nenuginčijamų ir patikimų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, jį grindė prielaidomis.

6. Nuteistajam inkriminuota BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Įstatymas numato du dokumento suklastojimo būdus – netikro dokumento pagaminimą ir tikro dokumento suklastojimą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ar intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-7-19-942/2017).

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nors pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį pašalino dalį M. M. inkriminuotų veiksmų, o būtent, tai, kad kaltinamasis darbo vietoje esančiu spausdintuvu atspausdino dokumentą „Paprastojo remonto aprašas“, be to, tai, kad M. M. dokumentuose „Schema M 1:200 – pirmo aukšto planas“, „Schema M 1:200 – rūsio planas“, „Schema M 1:200 – su padėties vaizdu“, „Paprastojo remonto aprašas“, kurie pateikti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 17 d. prašymo (priedas prie bylos voke Nr. 3 „2 byloje“), imituodamas G. Š. parašą pasirašė pats, tačiau visgi padarė išvadą, jog jis E. Š. parengtuose dokumentuose „Schema M 1:200 – pirmo aukšto planas“, „Schema M 1:200 – rūsio planas“, „Schema M 1:200 – su padėties vaizdu“, „Paprastojo remonto aprašas“ įrašė žinomai melagingus duomenis, kad juos parengė G. Š., taip pat dokumente „Antraštinis lapas“ įrašė žinomai melagingus duomenis, kad schemos rengėjas yra G. Š. ir pridėjo jo parašą, bei 2020 m. kovo 26 d. Pažymoje Nr. SD-2325 (6.17E) ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. Pažymoje Nr. SD-5794 (6.17E) nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą parengė G. Š. bei šias pažymas pateikė (duomenys neskelbtini).

8. Pirmosios instancijos teismas dalyje dėl dokumentų suklastojimo ir jo panaudojimo laikė nustatyta aplinkybę, jog M. M. suklastojo tikrus dokumentus, tai yra 2020 m. kovo 26 d. pažymą Nr. SD-2325 (6.17E) bei 2020 m. rugpjūčio 28 d. pažymą Nr. SD-5794 (6.17E) apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį, visgi šioje dalyje plačiau to, kaip dokumentų suklastojimo požymio neanalizavo, o sprendimą su šiais įrodymais susiejo ir plačiau aptarė BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo kontekste, todėl ir apeliacinės instancijos teismas, siekiant nuoseklumo, šiuos įrodymus plačiau aptars ir analizuos dalyje dėl M. M. inkriminuoto piktnaudžiavimo tarnyba.

9. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka norint nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir atskleidžiama įrodymų visuma. Išvada dėl asmenų parodymų patikimumo daroma įvertinus jų gavimo šaltinį (pirminiai ar išvestiniai), gavimo būdą (ar jie duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme surinktais ir apylinkės teisme tiesiogiai ištirtais įrodymais, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nors nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau nepagrįstai M. M. veiksmus įvertino kaip nusikalstamus BK 300 straipsnio prasme.

11. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu M. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Tokios pozicijos apeliantas laikėsi ir apygardos teisme. Parodė, kad nuo 2008 m. dirba (duomenys neskelbtini). Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu D. B. susipažino 2017-2019 m. diskusijų metu dėl (duomenys neskelbtini)teritorijos sklypo plano rengimo. 2019 m. rudenį, bet tikslesnio laiko negalėjo nurodyti, D. B. konsultavo ir dėl patalpų atidalinimo dokumentacijos parengimo. Kadangi žinojo, jog E. Š. toje teritorijoje buvo nubraižiusi daug projektų ir žinodamas jos darbo kokybę, D. B. pasiūlė pasinaudoti jos ir G. Š. paslaugomis. Po ko paskambino G. Š., paklausė, ar gali padėti. G. Š. sutiko būti šio projekto vadovu, tačiau paminėjo, jog braižymo darbus turėtų atlikti kitas asmuo. Dėl darbų atlikimo su E. Š. tarėsi D. B.. Atliekant braižymo darbus, konsultavo E. Š., kuri jam dokumentus siuntė elektroniniu paštu, teikė jai pastabas, nurodė į ką atkreipti dėmesį rengiant projektą. Apie rengiamą projektą kelis kartus kalbėjo ir su G. Š.. G. Š. su parengtais dokumentais kažkuriuo metu susipažino arba pas jį kontoroje, arba šiuos dokumentus jis jam išsiuntė elektroniniu paštu, taip pat perdavė G. Š. jam E. Š. perduotą USB raktą. G. Š. pastabų nepateikė. Gavęs dokumentus, juos rodė L. P., su ja tarėsi, kad būtų pasiekta vieninga skyriaus nuomonė, jos išsakytas pastabas perdavė D. B. ir E. Š.. Atlikusi visus darbus E. Š. suformuotą bylą, kurią susegė į segtuvą, galimai 2020 m. kovo mėnesį, paliko pas jį kontoroje, iš kur D. B. segtuvą pasiėmė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. B. 2020 m. kovo 17 d. atnešė į (duomenys neskelbtini) prašymą išduoti pažymą dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), jog šio statinio dalis būtų galima naudoti kaip atskirus objektus, kartu pateikė projektinius dokumentus, juos paėmė „vieno langelio“ darbuotoja, kuri prašymą su visais dokumentais tą pačią dieną perdavė nagrinėti skyriaus specialistei L. P.. Apie 2020 m. kovo 23 d. susiekė su nuotoliu dirbančia L. P., kuri išsakė tam tikras pastabas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto prašymo, kurias perdavė D. B., o jam paprašius ir E. Š.. 2020 m. kovo 24 d. D. B. paskambino ir pasakė, kad patikslinti dokumentai palikti savivaldybės priimamajame, tuo metu M. M. vienintelis iš skyriaus darbuotojų dirbo savivaldybėje, todėl „vieno langelio“ darbuotoja šiuos dokumentus perdavė jam. Peržiūrėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus vertino, ar ištaisytos pastabos, ar dokumentuose buvo parašai, nežiūrėjo. Šiuose dokumentuose jokių įrašų nedarė, juose už G. Š. nepasirašė, į segtuvą savo iniciatyva jokių dokumentų nedėjo. Pažymą išdavė be jokio asmeninio suinteresuotumo, išduodant pažymą jokių abejonių, kad projekto vadovas nėra G. Š., nekilo. A. L. P. rengiamą raštą, kuriame ji nurodė jų aptartas neigiamas pastabas, nežinojo. Maždaug 2020 m. balandžio pabaigoje prasidėjo jo darbo patikrinimai, buvo atrasta jo išduota pažyma, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ parašytas raštas šią pažymą laikyti negaliojančia bei jo atžvilgiu inicijuotas tarnybinis patikrinimas. Taip pat nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į savivaldybę dėl pažymos išdavimo. Ir šis prašymas buvo paskirtas nagrinėti L. P.. Kadangi su prašymu bylos nebuvo pateiktos, jos buvo likusios pas jį, todėl L. P. kreipėsi į jį dėl bylų, kurias jai perdavė 2020 m. rugpjūčio 20 d. perdavimo aktu. 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų tvarkingai susegti dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 27 d. pateikė pakartotinį prašymą, kartu buvo pateikta byla, prašymas buvo užregistruotas, nukreiptas vykdyti L. P., tačiau jai susirgus ir tuo metu skyriuje dirbant tik vienam M. M., perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo vykdymą, pasiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus. Jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų neruošė, ant jų parašų nedėjo. Prieš tai su L. P. buvo peržiūrėjęs ir patikrinęs visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, todėl nustatęs, kad visos pastabos yra ištaisytos, neabejodamas savo veiksmų teisėtumu, 2020 m. rugpjūčio 28 d. išdavė pažymą. Tuo pačiu metu, 2020 m. rugpjūčio 27 d. savivaldybėje oficialiai buvo gautas G. Š. raštas, jog jis apie šį projektą nieko nežino ir nėra jo vadovas. Apie šį raštą bei G. Š. jam siųstą elektroninį laišką, kuriame jis prašė išmesti jį iš šio projekto, sužinojo jau po pažymos išdavimo. Po prie bylos pridėtų dokumentų apžiūros, M. M. nurodė, kad voke Nr. 2 esantį schemos antraštinį lapą galėjo atspausdinti savivaldybės spausdintuvu, kadangi 2020 m. rugpjūčio 27 d. pateiktame bylos popieriniame variante antraštiniame lape buvo neteisingai nurodyta statybos rūšis. Antraštinis lapas su neteisingu statybos rūšies terminu – padalinimo schema – buvo pateiktas 2020 m. kovo mėnesį be parašo, dėl to pastabos rašytos nebuvo, tačiau apie jame neteisingai nurodytą terminą kalbėjo su L. P., kai buvo rengiamas 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštas dėl dokumentų grąžinimo. Šią pastabą buvo pasakęs ir E. Š., kuri antraštiniame lape terminą pataisė. Pats jokių pataisymų nedarė, tik galimai 2020 m. rugpjūčio mėn. atspausdino teisingą antraštinį lapą, kurį sukeitė byloje pateiktoje prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 27 d. prašymo. Iš kur antraštinį lapą gavo, neatsimena, tačiau kuomet spausdino antraštinį lapą, jame G. Š. parašas buvo uždėtas, jis jo į šį dokumentą nedėjo, kas jį uždėjo nežino, jokių kitų dokumentų nespausdino.

12. Iš esmės analogiškas aplinkybes M. M. nurodė ir apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje bei apeliacinės instancijos teismui pateiktuose parodymuose raštu, kur neigė į E. Š., parengtus dokumentus: „Schema M 1:200 – pirmo aukšto planas“, „Schema M 1:200 – rūsio planas“, „Schema M 1:200 – su padėties vaizdu“, „Paprastojo remonto aprašas“, įrašęs, kad juos parengė architektas G. Š.. Nuteistasis kategoriškai tvirtino, jog minėtuose dokumentuose jokių korekcijų neatliko, pastato schemą, kartu su įrašų lentele, parengė E. Š., todėl mano, jog ji visus įrašus ir padarė. Tačiau visgi apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais pilnoje apimtyje sutikti negali.

13. Byloje nekyla abejonių, jos nėra ginčijamos ir apeliaciniuose skunduose, kad E. Š. rengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą, kurio metu ir paruošė kaltinimuose minimus dokumentus –„Schema M 1:200 – pirmo aukšto planas“, „Schema M 1:200 – rūsio planas“, „Schema M 1:200 – su padėties vaizdu“, „Paprastojo remonto aprašas“, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog projekto vadovą šiuose dokumentuose nurodė M. M. ir pasinaudodamas darbo vietoje esančiu kompiuteriu juos atspausdino. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. M. Antraštiniame lape nurodė, jog schemos rengėjas yra G. Š. bei kompiuterio pagalba pridėjo jo parašą ir šį dokumentą atspausdino (duomenys neskelbtini) trečiojo aukšto spausdintuvu.

14. Nors nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl liudytojos E. Š. parodymų nuoseklumo, tačiau teisėjų kolegija įvertinus šios liudytojos parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, o ir ją papildomai apklausus apygardos teisme, neturi pagrindo abejoti jos nurodytomis aplinkybėmis apie tai, jog ji, savo parengtuose dokumentuose nebuvo nurodžiusi kas yra projekto vadovas. Nors kai kurių aplinkybių liudytoja neatsiminė, negalėjo tiksliai įvardinti, kėlė abejones, tačiau įvertinus šios liudytojos duotus parodymus visumoje bei juos sugretinus su byloje esančiais rašytiniais duomenimis, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas apie tai, jog ne kas kitas o M. M. parengtuose dokumentuose nurodė, kad projekto vadovas yra G. Š., padarė teisingą ir pagrįstą išvadą. Visgi, tai nesudaro pagrindo tokių jo veiksmų vertinti kaip nusikalstamų BK 300 straipsnio prasme.

15. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja E. Š. nurodė, kad nemažą laiko tarpą yra dirbusi su M. M., kuris buvo projektuotoju, vėliau projektų vadovu, o ji braižytoja. Išėjus iš įmonės, braižė namuose, tęsė bendradarbiavimą su M. M., kuris duodavo jai nubraižyti mažesnius projektus, parengti schemas, kurias vėliau, kaip projekto vadovas, pasirašydavo ir jas pateikdavo derinti. Būdavo atvejų kai darydavo projektus, tačiau neturėdavo kas juos pasirašo, todėl M. M. prašydavo surasti projekto vadovą. Tuomet su projekto vadovu dalindavosi gautus pinigus už darbą, bet M. M. atlygio negaudavo. Maždaug 2019 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį, tikslios datos neatsimena, M. M., ar užsakovas, paprašė parengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą, objekte (duomenys neskelbtini). Šiame objekte buvo buvusi ne kartą, nes jau prieš tai buvo dariusi kitos pastato dalies projektą, todėl pastato nuosavybės dokumentus, brėžinius turėjo. Tiksliai neatsimena, bet galimai su D. B. susitiko objekte, kurį apžiūrėjo aptarė projektą, tačiau dėl terminų, projekto vadovo, dėl kainos nesusitarė. Užsakovas jokių dokumentų nepateikė, projektą braižė namuose savo kompiuteryje pagal iš anksčiau turimus dokumentus. Schemą parengė per 2-3 mėnesius, parašė aiškinamąjį raštą, antraštinį (titulinį) lapą, nespalvotus dokumentus atspausdino pati, tik spalvotas schemas lyg paprašė atspausdinti M. M., bet ar šias schemas atspausdino pati, ar tai padarė M. M., nurodyti negalėjo. Pagal ankstesnį susitarimą su M. M., jis turėjo surasti projekto vadovą, kuris pasirašytų ant dokumentų, nes jis pats projekto vadovas, ant miesto projektų pasirašyti negalėjo. Visus dokumentus susegė į aplanką ir 2019 m. lapkričio, gruodžio, ar 2020 m. sausio mėnesį paliko savivaldybėje ar asmeniškai perdavė M. M.. Parengtuose dokumentuose projekto vadovas nebuvo nurodytas, jo parašo nebuvo, kas buvo projekto vadovas, nežinojo, pati dokumentuose nepasirašinėjo. Projektas pateikiant jį su prašymu, turi būti pasirašytas projekto vadovo, bet ji projektą teikė be prašymo, nežinojo, kas jį pasirašys, nes, kaip ir anksčiau, projektas turėjo papulti pas M. M., kuris turėjo surasti projekto vadovą. Perduodant dokumentus užsakovas nedalyvavo, parašus iš užsakovo, kurie turėjo būti uždėti ant jos rengto titulinio lapo, projektavimo užduoties, schemų kampiniuose štampuose, turėjo paimti M. M.. Ar užsakovo vardu buvo parengusi prašymą išduoti pažymą, neatsimena – galėjo jį parengti. Tikslaus laiko neatsimena, tačiau galimai 2020 m. kovo mėnesį, M. M. paskambinęs pasakė, kad reikia aiškinamajame rašte pataisyti plotus, nes jie nesutampa su VĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašu, suderino, kokius pataisymus reikia atlikti. Kitą dieną atliko pataisymus ir atspausdintus dokumentus su pataisymais, gal 2-3 lapus, paliko savivaldybės registratūroje, ar perdavė M. M.. Daugiau jokių veiksmų dėl šio projekto neatliko. Ji buvo tik schemų braižytoja, techninis darbuotojas, jos parengta schema nepasirašyta projekto vadovo, buvo tiesiog paprastas brėžinys. Paskutinį projekto variantą dar iki pataisymų įrašė į USB laikmeną, kurią gal 2019 metų lapkričio ar gruodžio mėnesį perdavė M. M., tačiau tikslaus laiko nepamena. Taip pat liudytoja nurodė, kad su architektu G. Š. rengė 2-3 projektus, yra buvę, kad su G. Š. žinia nuskenuodavo jo elektroninį parašą, taip pat ant dokumento uždėdavo jo skenuotą parašą, vieną kartą G. Š. ant dokumentų yra pasirašęs, kompiuteryje turi jo atestatą, kampinį štampą, titulinį lapą, tačiau dėl šio projekto su G. Š. nebendravo.

16. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja E. Š. apžiūrėjusi prie bylos pridėtuose vokuose esančius dokumentus, kurie buvo perduoti iš (duomenys neskelbtini), nurodė, kad kas surašė voke Nr. 1 esančius prašymus tiksliai pasakyti negali, bet galėjo ir ji, nes tokie prašymai yra paskelbti savivaldybės puslapyje, todėl tą prašymą gali ir pats užsakovas pildyti, šių prašymų su parašais nėra mačiusi. Voke Nr. 3 esančioje „1 byloje“ yra VĮ „(duomenys neskelbtini)“ rengti dokumentai, jų ji nerengė, kai kuriuos dokumentus turėjo skaitmenine forma, tačiau M. M. jų nedavė ir į laikmeną neįrašė, kas šioje byloje esančius dokumentus atspausdino – nežino, galėjo atspausdinti ir pats užsakovas. Antroje byloje yra aiškinamasis raštas, schemos. Rengiant projektą schemos buvo atspausdintos ir suklijuotos bei perduotos M. M., jas galėjo pati atspausdinti iš laikmenos pas M. M. namuose jo spausdintuvu, taip pat jas galėjo atspausdinti M. M. ir jai perduoti, kaip buvo tiksliai pasakyti negalėjo. Jos parengtuose ir perduotose M. M., schemose dešiniame kampe lentelės buvo tuščios. Taip pat liudytoja nurodė, kad paprasto remonto aprašą rengė ji, jį ir atspausdino, tačiau kas ant jo uždėjo G. Š. rekvizitus ir parašą nežino. Dviejų schemų su padėties vaizdu nespausdino, jos buvo įkeltos į laikmeną be užpildytos kampinės lentelės, kas jas atspausdino bei lentelėse pasirašė, nežino. Sumažintų schemų su bendrasavininkų parašais nespausdino, jas galėjo atsispausdinti ir pats užsakovas. Be M. M. šių schemų daugiau niekam nedavė. Šioje byloje esančios kadastro duomenų bylos nematė ir jų neperdavė. Iš antros bylos M. M. pateikė paprasto remonto aprašą ir keturias spalvotas schemas nenurodant projekto vadovo, kitų jose esančių dokumentų neteikė ir jų nematė. Liudytoja patvirtino, kad su M. M. buvo susitarusi, kad jis suras projekto vadovą, tada M. M. ir atspausdins dokumentus su rekvizitais. Voke Nr. 2 esančioje byloje titulinį lapą lyg rengė ji, bet be rengėjo įrašo ir be parašo, kas padarė šiuos įrašus ir uždėjo parašą, nežino, šį dokumentą buvo atspausdinusi be nurodyto rengėjo ir jo parašo ir įkėlusi į laikmeną. Paprastojo remonto aprašas lyg toks pat, kaip ir buvo prieš tai žiūrėtoje byloje. G. Š. atestato M. M. neteikė. Sklypo schemos brėžinį darė ji be G. Š. rekvizitų, bet jo nespausdino, tik įrašė į laikmeną. Šioje byloje schemos neklijuotos, ji schemas suklijuoja, taigi tai ne jos darytos schemos. Kitų dokumentų ji nemačiusi, jų neturėjo ir neperdavė, o prie bylos pridėta USB laikmena yra ne jos.

17. Siekiant pašalinti visus prieštaravimus pirmosios instancijos teismas perskaitė liudytojos E. Š. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 62–63). Liudytoja E. Š. atsakydama į teismo klausimus nurodė, jog teisme davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus buvo išsigandusi, todėl kai kurias aplinkybes galėjo nurodyti netiksliai. Liudytoja patvirtino, kad M. M. buvo pateikusi titulinio (antraštinio) lapo šabloną, tačiau be vardų ir pavardžių. Kiek atsimena, M. M. perdavė susegtus popierinius dokumentus ir laikmeną, o ne tik laikmeną. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo ir nepaminėti, jog M. M. perdavė ne tik laikmeną, bet ir dokumentus. Gerai neatsimena, bet A4 formato tekstinę dalį galėjo atspausdinti ji, o kitą likusią dalį pas M. M., arba tai jis pats atspausdino iš laikmenos. Nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nenešė dokumentų į (duomenys neskelbtini), tačiau iš tiesų tiek parengtą projektą, tiek ir pataisytą aiškinamąjį raštą nunešė į (duomenys neskelbtini). Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu susimaišė dėl kito projekto ir pasakė, kad šių dokumentų nenešė į savivaldybę.

18. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu papildomai apklausta liudytoja E. Š. davė kiek kitokius parodymus nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoja daugelio aplinkybių tiksliai neatsiminė ir nurodė, kad dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsakyto projekto rengimo su G. Š. nebendravo. Tai kad G. Š. sutinka būti šio projekto vadovu sužinojo tik iš M. M.. Parengtą projektą perdavė M. M.. Po ko projektą turėjo pasirašyti G. Š., tačiau nematė ir nežino kokiu būdu pasirašė G. Š.. Kai atspausdino dokumentų segtuvą, ten G. Š. parašų nebuvo, kampiniai antspaudai, kuriuos turėjo iš anksčiau rengtų projektų – buvo. Taip pat liudytoja nurodė, kad visko gerai neatsimena, tačiau projektą savivaldybė kelis kartus atmetė nurodydama trūkumus. Nors savivaldybės darbuotojų nurodyti trūkumai buvo neesminiai, tačiau juos ištaisė, o medžiagą nunešė M. M.. Liudytoja nurodė ir tai, kad su D. B. bendravo tik vieną kartą. Atsakydama į gynėjo klausimus liudytoja nurodė, kad dokumentų autorius buvo nurodytas G. Š.. Kampinės lentelės, titulinis lapas su parašais buvo. Kada atsirado turininės lentelės ir turinio lapas neatsimena, bet pats G. Š. jai yra atsiuntęs. Ant 2019 m. spalio 10 d. brėžinio greičiausiai ji uždėjo G. Š. lentelę, tolimesnėje eigoje buvo naudojamas tas pats planas. Dėl titulinio lapo liudytoja apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad turėjo G. Š. titulinio lapo šabloną, kuris galėjo būti su nuskanuotu parašu. Todėl 2020 m. turėjo būti tas pats naudojamas, nes jei jo vardu rengė projektą, tai jo dokumentaciją ir naudojo. Atsakydama į prokurorės klausimus E. Š. nurodė, kad iš M. M. sužinojo, kad G. Š. pasirašys dokumentus. Šitą informaciją sužinojo iki projekto pradėjimo. M. M. sakė, kad šitą schemą, kurią parengs pasirašys G. Š.. 2022 m. vasario 23 d. duodama parodymus nurodė kitokias aplinkybes dėl projekto vadovo, nes galbūt ne taip suprato klausimus. Nurodė, kad gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė teisingus parodymus. Kada sužinojo, kad G. Š. bus projekto vadovas neatsimena, nes standartiškai visą laiką pripratus žinoti kas pasirašys. Rengdama schemą neturėjo teisės būti projekto vadove, šiuo metu tai nepasikeitę. Liudytoja nurodė, kad dėl titulinio lapo su G. Š. parašu – neatsimena ar rengiant dokumentus naudojo G. Š. titulinį lapą su parašu. Ar galėjo naudoti G. Š. duomenis nežinodama kas bus projekto vadovas neatsimena. Po nuosprendžio priėmimo su M. M. vykdo bendradarbiavimą – projektuoju, o jis pasirašo, bendradarbiauja rengdami dokumentus. Kodėl naudojo G. Š. kampinę lentelę neatsimena. Kampinių lentelių stilius šiek tiek skiriasi, bet šiaip forma ta pati. Negalima teigti, kad aptariama lentelė yra konkretaus projekto vadovo.

19. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoja E. Š. nurodė, kad nuo pat projekto rengimo pradžios žinojo, jog jos rengiamo projekto vadovu bus G. Š., tačiau atsakydama į prokurorės klausimus negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių dėl kokių priežasčių savo ankstesniuose parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kategoriškai tvirtinusi, jog kas bus jos rengiamo projekto vadovu nežinojo. Liudytojos teigimu nurodydama tokias aplinkybes galėjo ne taip suprasti jai užduodamus klausimus. Be to, į daugelį klausimų atsakė neatsimenanti aplinkybių. Įvertinus tai, kad liudytoja E. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nenurodė įtikinamų priežasčių sąlygojusių jos parodymų pasikeitimą bei atsižvelgus, kad liudytoja ir toliau profesinėje srityje tęsia bendradarbiavimą su M. M., teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje nėra pagrindo vadovautis E. Š. parodymais duotais apeliacinės instancijos teisme apie tai, jog dar projekto rengimo pradžioje jei buvo žinoma, jog projekto vadovu bus G. Š., nes jie neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, kurios vertinamos kompleksiškai.

20. Kaip matyti iš liudytojo D. B. parodymų duotų pirmosios instancijos teisme, liudytojas dėl projekto rengimo tarėsi tik su E. Š.. Su ja buvo susitikęs, aptarė projekto rengimą, pasirašė sutartį. Iš kur tiksliai gavo E. Š. kontaktus neatsimena. Dėl projekto rengimo su G. Š. nėra bendravęs. Kai buvo paruoštas projektas, jam dokumentus padavė arba M. M., arba juos jis paliko savivaldybės langelyje. Parengtuose dokumentuose pasirašė reikiamose vietose ir pateikė savivaldybei. Dokumentų turiniu nesidomėjo. Pridavus bylą savivaldybei, po kurio laiko paskambino M. M. ir pasakė, kad reikia taisyti projektą. Paprašė jo paskambinti E. Š., kad ji ištaisytų klaidas. Vėliau iš sistemos „(duomenys neskelbtini)“ gavo laiškus, kad projektas priimtas, atmestas, tuomet vėl priimtas ir atmestas. Gavęs teigiamą sprendimą nešė dokumentus VĮ „(duomenys neskelbtini)“, kol nunešė, sprendimas pasidarė neigiamas, todėl VĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš jo dokumentų nepriėmė. Ginčijo savivaldybės sprendimus, buvo priimti sprendimai, kuriuos pateikė VĮ (duomenys neskelbtini) ir patalpos buvo atidalintos. Liudytojas susipažinęs su prie bylos esančiais dokumentais nurodė, kad voke Nr. 1 esančius dokumentus pasirašė jis, kas juos paruošė, tiksliai neatsimena, nes galėjo ir pats juos užpildyti, kadangi prašymo forma yra iš savivaldybės, kurią užpildęs galėjo atspausdinti ir pasirašyti, taip pat galėjo prašymus paruošti ir E. Š., o jis tik pasirašyti. Byloje esančius 2019 m. spalio 10 d. sutikimus rengė jis, kuriuos teikė bendrasavininkams, prie sutikimo bendrasavininkams pateikė rengiamo projekto schemą, kuri yra byloje. Kada šią schemą gavo, neatsimena, 2019 m. spalio 10 d. ją turėjo, šią schemą greičiausiai parengė E. Š., kodėl ant schemos nurodytas rengėjas – „G. Š. IĮ“ nežino, su šia įmone jokių reikalų neturėjo, iš kur gavo šį projektą, paaiškinti negali. Su E. Š. pirmą kartą susitiko rengiantis projektui, bendrasavininkams vežė šią schemą, todėl ji turėjo būti parengta 2019 m., ar kuomet 2020 m. kovo 17 d. nešė į savivaldybę dokumentus buvo tokios schemos, kurios yra byloje, pasakyti negali, kuriuos dokumentus parengė E. Š., nurodyti taip pat negali. Kiek atsimena, į savivaldybę nešė vieną segtuvą, įmautė buvo ne tokia, kokia yra šiame voke, ji buvo lyg mėlynos spalvos, tiksliai neatsimena. Voke Nr. 2 esančių dokumentų nevartė, kai nešė juos į savivaldybę, jų netikrino ir neapžiūrėjo, pasirašė kur reikia ir nunešė. Atrodo, kad savivaldybei ne tokią bylą teikė, teikė vientisą bylą, kuri buvo tvirtesnė, tokią bylą nešė į savivaldybę lyg pirmą kartą 2020 m. kovo 17 d. Prie bylos buvo pridėta USB laikmena, tačiau tiksliai neatsimena, ar laikmena buvo pridėta pirmą kartą nešant bylą, ar antrą. 2020 m. rugpjūčio 14 d. pakartotinį prašymą rašė įmonės atstovė L. R., šį prašymą jis arba advokatė pateikė savivaldybei. Teikiant šį prašymą, atrodo buvo teikiami priedai, kaip nurodyta prašyme, tačiau jis pats dokumentų nerinko. Raštą ruošė advokatė, o priedai tikėtina buvo gauti iš E. Š., jie ir galėjo būti pridėti, kada gavo priedus neatsimena, ar su pakartotiniu prašymu dokumentai buvo teikti, tiksliai pasakyti negali.

21. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų, tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad M. M. įrašęs projekto vadovo vardą ir pavardę į „Schema M 1:200 – pirmo aukšto planas“ „Schema M 1:200 – rūsio planas“, „Schema M 1:200 – su padėties vaizdu“, o į „Antraštinis lapas“ projekto vadovo vardą ir pavardę bei įkėlęs jo parašą, juos atspausdino (duomenys neskelbtini) priklausančiu spausdintuvu, rėmėsi ne tik Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvadomis, tačiau ir liudytojų D. B., E. Š., G. Š. parodymais, nuteistojo M. M. darbo kompiuteryje rastais duomenimis, susijusiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto rengimu, ir kreipimusi į (duomenys neskelbtini) dėl pažymų išdavimo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė ir dėl nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde minimų baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų paimant dokumentus susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktais prašymais. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja R. B. 2020 m. rugsėjo 14 d., vadovaudamasi BPK 97 straipsniu, pareikalavo pateikti (duomenys neskelbtini) prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 17 d. ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. prašymų pridėtos schemos originalų dokumentą (2 t., b. l. 126). (duomenys neskelbtini) specialistas M. P. 2020 m. rugsėjo 17 d. dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. PPA-98-(24.1) perdavė minėtai tyrėjai prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 27 d. prašymo pridėtą schemą originalą – 205 lapų su 1 kompiuterine laikmena („1 byla“) bei prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 17 d. prašymo pridėtą schemą originalą, 11 lapų („1 byla“), 79 lapų („2 byla“) (4 t., b. l. 127–128). Nors ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja perėmė pažeidžiant BPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo tvarką, tačiau tokį procesinį pažeidimą nėra pagrindo pripažinti esminiu, nes dokumentai visgi buvo pateikti pagal šios tyrėjos pareikalavimą, (duomenys neskelbtini) darbuotojo. Be to, tyrėja R. B. priėmusi dokumentus tai užfiksavo tarnybiniame pranešime.

22. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti.

23. Nors baudžiamajai atsakomybei už disponavimą netikrais ir suklastotais dokumentais kilti nebūtina, kad dėl to atsirastų konkretūs neigiami padariniai, teismų praktikoje pabrėžiama, kad gali pasitaikyti tokių atvejų, kai disponavimas dokumentu, kuriame įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai, yra formalaus pobūdžio, nes realiai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Tokiais atvejais gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013 ir kt.) arba yra mažareikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-413-895/2016 ir kt.).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog net ir tuo atveju, jei nustatoma, kad dokumente įtvirtintos tam tikros tikrovės neatitinkančios aplinkybės, vien tik tai nesudaro pakankamo pagrindo tokią veiką pripažinti dokumento suklastojimu, numatytu BK 300 straipsnyje. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje, taigi ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį.

25. Baudžiamąją atsakomybę užtraukianti veika turi būti pavojinga, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas baudžiamojo įstatymo požiūriu nėra pavojinga veika, nes ji negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir todėl baudžiamosios atsakomybės neužtraukia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-511/2018).

26. Esamomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visuma, kuri detaliai aprašyta skundžiamame nuosprendyje, nors pirmosios instancijos teismui nors leido daryti išvadą, kad M. M. tiek į E. Š. parengtus dokumentus: „Schema M 1:200 – pirmo aukšto planas“, „Schema M 1:200 – rūsio planas“, „Schema M 1:200 – su padėties vaizdu“, „Paprastojo remonto aprašas“, įrašė duomenis, kad juos parengė architektas G. Š. ir dokumentus: „Schema M 1:200 – pirmo aukšto planas“, „Schema M 1:200 – rūsio planas“, „Schema M 1:200 – su padėties vaizdu“, atspausdino (duomenys neskelbtini) trečiojo aukšto spausdintuvu, tiek ir dokumento „Antraštinį lapą“, apatinėje dalyje įrašė, kad schemos rengėjas yra G. Š. bei kompiuterio pagalba pridėjo jo parašą ir šį dokumentą atspausdino (duomenys neskelbtini) trečiojo aukšto spausdintuvu, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. M. įrašyti duomenys, kad projekto vadovas yra G. Š. yra žinomai melagingi, be to, toks faktų nurodymas iš esmės yra formalaus pobūdžio, ir realiai nepažeidė fizinių ar juridinių asmenų teisių bei nesukėlė minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių.

27. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, M. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, jog G. Š. buvo sutikęs būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakyto projekto vadovu.

28. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. Š. nurodė, kad M. M. pažįsta apie 15 metų, jų santykiai darbiniai. M. M. kartais ruošdavo projektus, o jo prašydavo būti tų projektų vadovu, kaip atestuoto žmogaus. Su M. M. turėjo 3-4 projektus, kuomet kaltinamasis darė projektus, o jis pasirašydavo kaip projekto vadovas, jo rengėjas, tokias paslaugas teikdavo ne vien M. M., bet ir kitiems projektuotojams, kurie neturi atestato. Projektų rengimui buvo davęs įmonės registravimo pažymėjimą, projekto vadovo atestatą, projektuotojo privalomo civilinio draudimo polisą, tokius dokumentus yra davęs ir kitiems asmenims, kurių rengiamiems projektams buvo vadovas. Parengus projektą kaltinamasis suformuotas projekto bylas atsiųsdavo jam el. paštu, jas patikrindavo, jei reikdavo surašydavo pastabas, ištaisius bylos vėl jam būdavo persiųstos, tuomet jas patikrinęs pasirašydavo elektroniniu parašu ir elektroniniu paštu nusiųsdavo kaltinamajam, kuris projektus įkeldavo į sistemą „(duomenys neskelbtini)“. Tikslaus laiko neatsimena, tačiau prieš pusmetį iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki schemos rengimo pabaigos su M. M. sutarė, kad jo įmonė bus UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto rengėja. Kadangi šio projekto kelti į „(duomenys neskelbtini)“ nereikėjo, todėl jis turėjo būti pasirašytas fiziniu būdu. Sutarė, kad jo ar jo įmonės vardu bus rengiama schema, kuri bus pateikta jam patikrinti. Sutiko būti projekto autoriumi, tačiau sutarė su M. M., kad jis pats fiziškai jokių dokumentų nerengs. Jo žiniomis projektą turėjo rengti M. M., tačiau ar jis pats rengė, ar jam kažkas padėjo tą schemą rengti, nežino. Jo žiniomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ schema buvo parengta, bet jos jis nematė, nevartė, jos rengime nedalyvavo, dokumentų nei fiziniu būdu, nei el. parašu nepasirašinėjo. Jog schema yra pateikta savivaldybei sužinojo iš savivaldybės darbuotojo M. P., kuris jam paskambinęs pasakė, kad schemoje yra daug netikslumų, klaidų, klausė kodėl jis turi būti rengėjas, ar jam tų problemų reikia bei patarė geriau nebūti schemos rengėju. Suprato, kad schemoje yra privelta daug klaidų, todėl pasakė, kad nei jis, nei jo įmonė tos schemos rengėju nebus ir po pokalbio parašė laišką savivaldybės administracijos direktoriui, kad nėra tos schemos rengėjas ir projekto vadovas. Iki M. P. skambučio buvo davęs tik žodinį sutikimą būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovu ir schemos rengėju, jam nepatikrinus schema negalėjo būti pateikiama jo vardu, buvo girdėjęs, kad savivaldybėje kyla nepasitenkinimų dėl to pastato investuotojo, todėl ir atsisakė būti šios schemos rengėju. Apie tai su M. M. nekalbėjo, tik parašė jam elektroninį laišką, kad nebus tos schemos rengėju. Kada M. P. paskambino, neatsimena, bet tą pačią ar dieną prieš, kuomet jis parašė savivaldybei raštą. Schemos rengėju atsisakė būti pirmą kartą, siekdamas išsaugoti savo architekto reputaciją, kadangi šios schemos nebuvo patikrinęs, nebuvo jai pritaręs, o joje buvo daug klaidų. 2023 m. rugsėjo 20 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas G. Š. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, tačiau visgi neatsiminė konkretaus (duomenys neskelbtini) darbuotojo, ar iš M. P., ar iš L. P. sužinojo apie jo vardu parengtą ir savivaldybei pateiktą projektą, kuriame yra klaidų.

29. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, po elektroninio pašto – (duomenys neskelbtini) – turinio apžiūros, liudytojas G. Š. nurodė, kad M. M. yra siuntęs tuščius dokumentus, visokius atestatus, titulinį lapą kaip pavyzdį, su M. M. turėjo reikalų ne tik su šiuo projektu. Yra buvę atvejų, kai M. M. darydavo projektus, o jis tik būdavo projekto vadovu. Projektai buvo daromi per jo įmonę, todėl ir siųsdavo M. M. dokumentus. M. M. darydavo techninę pusę tokių darbų, o jis pats nieko neprojektuodavo, tik pasižiūrėdavo. Techninės dalies projektavime nedalyvaudavo, su užsakovais tiesiogiai bendraudavo M. M., jis nesikišdavo, gautais už projektą pinigais su M. M. nesidalindavo. Sutartį su užsakovais parengdavo irgi M., buvo, kad jis į sutartį įkeldavo skenuotą parašą. Su E. Š. yra susirašinėjęs prieš 2-2,5 metus, ar su ja susirašinėjo 2016 m., neatsimena. Taip pat liudytojas neatsiminė kokius savo dokumentus yra siuntęs E. Š.. Liudytojo teigimu, jis nesigilino, kas rengdavo projektų techninę dalį, ar M. M., ar E. Š., ar dar kas nors, jis žiūrėdavo ant ko rašosi, ar yra klaidų, rašydavo pastabas, kažkas klaidas taisydavo. Jeigu E. Š. bendravo su M. M. dėl (duomenys neskelbtini) projekto, ji galėjo naudoti jo kampinę lentelę, taip pat galėjo perkelti jo autocad programos parašą. Jam nepatikrinus, neapžiūrėjus, projektas su jo spaudu ir parašu negalėjo būti pateiktas savivaldybei. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto tik sutiko būti projekto vadovas, sutiko jog būtų rengiama schema jo vardu, kaip ir kituose darbuose, tačiau šio galutinio darbo nematė, parengtos schemos nepatikrino, ši schema su juo suderinta nebuvo, todėl negalėjo būti jo vardu teikiama, o kad yra pateikta, sužinojo vėliau.

30. Akistatos su M. M. metu, liudytojas G. Š. nurodė ir tai, kad M. M. kažkokią informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė nebent elektroniniu paštu, tačiau jos nenagrinėjo, su ja nesusipažino dėl laiko trūkumo. Ši schema neturėjo būti keliama į „(duomenys neskelbtini)“, ji teikiama supaprastinta tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus galėjo būti matęs, bet nenagrinėjęs, kur ir kada matęs, neatsimena. 2020 m. rugpjūčio 27 d. dokumente dėl schemos rengimo pastato unikalų numerį, sklypo kadastrinį numerį žinojo iš dokumentų atsiųstų M. M. arba M. P. elektroniniu paštu. Jis buvo šios schemos autorius, dokumentus galėjo gauti. 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštą parengė, nes galimai 2020 m. rugpjūčio 26 d. M. P. pasakė, kad yra labai daug netikslumų, blogų dalykų, klausė – „koks tu esi autorius ir ar tu rengi“, patarė nebūti šio projekto autoriumi Su M. M. kalbėjo, kad bus autorius, bet kai prasidėjo visi negeri dalykai, nenorėdamas turėti galimų problemų dėl schemos kažkokių, pasakė, kad autoriumi nebus. Su M. M. yra parengęs kokius tris projektus, juos taip pat rengė ne jis, bet juos žiūrėjo, rašė pastabas, žmonės taisė ir žinojo ant ko rašosi (1 t., b. l. 151–160).

31. Visgi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vien ta aplinkybė, jog su G. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi jokios sutarties dėl projekto rengimo, nėra pagrindas daryti išvados, kad G. Š. nebuvo davęs sutikimo būti projekto vadovu. Tiek iš paties G. Š., tiek ir liudytojos E. Š. bei nuteistojo M. M., parodymų matyti, jog visi trys asmenys ne kartą buvo rengę projektus, kuomet G. Š. kaip projekto vadovas tik įrašomas, tačiau jokių projektavimo darbų neatlieka. Techninę projektų dalį atlikdavo M. M. arba E. Š.. Taip pat liudytojas G. Š. nurodė, kad sutartis su užsakovu buvo sudaroma pabaigus darbus. Rengiant tokius projektus liudytojas G. Š. M. M. ir E. Š. buvo davęs įmonės registravimo pažymėjimą, projekto vadovo atestatą, projektuotojo privalomo civilinio draudimo polisą, dokumentų formas. Taip pat iš liudytojo G. Š. parodymų matyti, jog jis projektų vadovu sutikdavo būti tik su sąlyga, jog jam jų darbų nereikės atlikti.

32. (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 5 d. pažymos bei jų pagrindu atlikta elektroninių ryšių duomenų srauto analizė apie asmenų tarpusavio bendravimą, prisijungimus prie telekomunikacinių bokštų (celių) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. M. M. su G. Š. SMS žinutėmis bei telefoniniais skambučiais bendravo 20 kartų, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. spalio 22 d. M. M. su E. Š. trumpaisiais tekstiniais pranešimais bei telefoniniais skambučiais bendravo 106 kartus. Kas patvirtina, jog tarp minimų asmenų bendravimas buvo aktyvus.

33. Nors liudytojas G. Š. neigė iš M. M. gavęs parengtus projekto dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau visgi akistatos su M. M. metu pripažino, kad galėjo būti tokius dokumentus gavęs elektroniniu paštu, tačiau liudytojo teigimu, su jais nėra susipažinęs. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus liudytojo G. Š. parodymus duotus skirtingose proceso stadijose, o taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, matyti, kad jis duodamas parodymus nebuvo nuoseklus, tikrųjų priežasčių atsisakymo būti projekto vadovu nenurodė. Nors teigė, jog atsisakymą sąlygojo tai, jog iš M. P. sužinojo apie apteiktose schemose esančias klaidas, tačiau kaip matyti iš L. P., M. P. bei V. B. parodymų, ne tik vertinamu atveju buvo nustatyti trūkumai, tačiau jų buvo ir kituose rengtuose dokumentuose, kuriuose projektų vadovu buvo G. Š. ir byloje nėra jokių duomenų, kad G. Š. būtų atsisakęs nuo kitų projektų, kuriuose buvo nustatyti trūkumai.

34. Nors pirmosios instancijos teismas pripažindamas M. M. suklastojus dokumentus nurodė, jog pastarojo taip buvo veikiama paprašius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, ši aplinkybė teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, kadangi visą kreipimosi į (duomenys neskelbtini) ir atitinkamos pažymos išdavimo procesą inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. B., kuris ir pats patvirtino, jog dėl projekto parengimo kreipėsi į E. Š.. Visgi esminis kaltinimo dokumentų klastojimu šioje dalyje argumentas buvo tai, kad M. M. gavęs iš E. Š. jos parengtus dokumentus: „Schema M 1:200 – pirmo aukšto planas“, „Schema M 1:200 – rūsio planas“, „Schema M 1:200 – su padėties vaizdu“, „Paprastojo remonto aprašas“, šiuos dokumentus suklastojo įrašydamas žinomai melagingus duomenis, kad juos parengė architektas G. Š., taip pat, suklastojo tikrą dokumentą „Antraštinį lapą“, kurio apatinėje dalyje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad schemos rengėjas yra G. Š. bei kompiuterio pagalba pridėjo jo parašą. Kaip jau minėta, baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad visus šiuos dokumentus rengė ne M. M., o E. Š., kuri apklausiama ir apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad uždėjo G. Š. informacinę lentelę ant schemos brėžinių, taip pat parengė ir kitus schemos sudedamuosius dokumentus – aiškinamąjį raštą, ir jos parodymus, duotus apeliacinės instancijos teisme, patvirtina kiti byloje esantys dokumentai – jos pačios rengti sutikimai tarp bendraturčių dėl pastatų atidalinimo: 2019 m. spalio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimas ant schemos brėžinio, kurio apatiniame dešiniame kampe puikuojasi G. Š. individualios įmonės informacinė lentelė (kampinis spaudas); 2020 m. vasario 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų sutikimas su brėžiniu, ant kurio taip pat yra G. Š. individualios įmonės informacinė lentelė; 2019 m. rugpjūčio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus sutikimas su tokiu pačiu brėžiniu, ant kurio taip pat yra G. Š. individualios įmonės informacinė lentelė. Čia svarbūs ir paties G. Š. parodymai, duoti tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, kuomet jis patvirtino, jog M. M. buvo davęs sutikimą būti (duomenys neskelbtini), esančio pastato atidalinimo schemos autoriumi ir rengiant schemą leido brėžiniuose naudoti savo informacinę lentelę, G. Š. taip pat patvirtino, kad savo praktikoje skenuotą parašą jis ir pats naudoja. Tai, kad G. Š. buvo sutikęs būti schemos autoriumi, tokiu būdu ir davęs leidimą naudoti jo rekvizitus schemos dokumentuose, patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai, kuomet pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. B. parodė, jog po pirmojo 2020 m. kovo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto prašymo ji skambino schemos autoriui G. Š. ir pasiteiravo, kodėl jis nepašalina schemos klaidų, o G. Š. pažadėjo klaidas ištaisyti. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme G. Š. patvirtino, kad toks V. B. skambutis galėjo būti, tačiau paaiškinti, kodėl po tokio skambučio jis iš karto nepranešė, jog nėra schemos autorius, negali, be to, apeliacinės instancijos teisme G. Š. iš esmės pripažino, jog parašyti raštą savivaldybei jį paskatino savivaldybės darbuotojo M. P. skambutis, kuomet jis nurodė, kad – „iš savivaldybės žmogus išreiškė abejonę, kad ten labai daug klaidų yra, kam man reikia tokios garbės ir kad galiu nebūti vadovu. Taip šnekėjom, tada parašiau raštą savivaldybės administracijai, kad nesu jos vadovas ir nesu rengėjas“. Nors apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas M. P. neigė siūlęs G. Š. atsisakyti būti projekto autoriumi, tačiau jis patvirtino jog anksčiau minėto pastato atidalinimo schemos rengėju buvo G. Š., su kuriuo jis bendravo ir telefoninio pokalbio metu užsiminė, kad jo rengtoje schemoje yra klaidų, tačiau to paties telefoninio pokalbio metu G. Š. jam neminėjo, kad nėra šios schemos autorius. Be to, tokią aplinkybę patvirtina G. Š. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, kuomet jis nurodė – „man atrodo, kad aš tą pačią dieną M. M. parašiau, kad nebūsiu schemos rengėju, kai nusiunčiau raštą į savivaldybę, po M. P. skambučio, žodžiu su M. M. nekalbėjome. M. M. man atrašė į el. paštą „ką padarysi, kaip nors išgyvensime, reikėjo anksčiau pasakyti“. Taigi, šie liudytojo parodymai akivaizdžiai patvirtina, jog dar iki M. P. skambučio jis buvo sutikęs būti aptariamos schemos autoriumi, taip pat, buvo leidęs schemos dokumentuose naudoti jo vardą ir pavardę, o tai, kad vėliau jis savo nuomonę pakeitė, nesudaro pagrindo išvadai, jog E. Š. ar M. M. dar iki to laiko rengtuose dokumentuose nurodė pastarojo rekvizitus, tokiu būdu juos galėjo suklastoti.

35. Dėl pirmosios instancijos teismo laikytos nustatyta aplinkybės, jog M. M. suklastojo tikrą dokumentą „Antraštinį lapą“, kurio apatinėje dalyje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad schemos rengėjas yra G. Š. bei kompiuterio pagalba pridėjo jo parašą ir šį dokumentą atspausdino, pažymėtina, kad tokią įvykių eigą apeliacinės instancijos teisme paneigė ir pats G. Š., nurodęs, jog buvo sutikęs būti schemos autoriumi, ir kad M. M. buvo atsiuntęs savo titulinį lapą („antraštinį lapą“) su savo parašu. Tuo tarpu M. M. paaiškino, kad jokio parašo ant šio titulinio lapo neklastojo, jame tik pakeitė pavadinimą, nes titulinį lapą su parašu jam ir E. Š. buvo atsiuntęs pats G. Š.. Taigi, šioje dalyje M. M. ir G. Š. parodymai sutampa, kas vėlgi neduoda pagrindo išvadai dėl buvusio dokumentų klastojimo.

36. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kolegijos nuomone, šioje byloje nėra pagrindo išvadai, kad M. M. į dokumentus – Schema M 1:200 – pirmo aukšto planas“, „Schema M 1:200 – rūsio planas“, „Schema M 1:200 – su padėties vaizdu“, „Paprastojo remonto aprašas“, „Antraštinis lapas“, 2020 m. kovo 26 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. pažymose Nr. SD-2325 (6.17E) ir Nr. SD-5794 (6.17E) apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą parengė G. Š.. Nors G. Š. individualios įmonės 2020 m. rugpjūčio 27 d. rašte dėl schemos rengimo adresuotame (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. Š. individuali įmonė nėra pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)) atidalijimo į atskirus turtinius vienetus schemos rengėja ir G. Š. nėra projekto vadovas rengiant šią schemą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų kurie patvirtintų, jog apie tokį raštą buvo žinoma M. M., kuomet jis rengė 2023 m. rugpjūčio 28 d. pažymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis raštas (duomenys neskelbtini) užregistruotas 2020 m. rugpjūčio 28 d. o, kaltinamasis M. M. su juo susipažino 2020 m. rugsėjo 14 d.

37. Liudytojas G. Š. paaiškino, kad apie atsisakymą nuo savo buvimo projekto vadovu, M. M. informavo elektroniniu laišku. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2021 m. spalio 11 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose apžiūrėtas G. Š. naudojamas elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini), kurį apžiūrint, įvedus žodį M. randami elektroninio susirašinėjimo laiškai iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 27 d. G. Š. rašo „Sveikas... Išmesk mano įmonę iš schemos rengimo (duomenys neskelbtini)....reikalų. Nusiunčiau raštą administracijai, kad aš nesu rengėjas. Nieko asmeniško, kaip sakoma.“ M. M. atsako: „Blogai, kad neinformavai manęs. Nes kaip ir viskas baigta ten. Išgyvensime gal dabar.“ Daugiau tyrimui reikšmingų susirašinėjimų su M. M. nerasta, taip pat nerasta tyrimui reikšmingų susirašinėjimų su (duomenys neskelbtini) darbuotojais L. P. ir M. P. (5 t., b. l. 20–22). Byloje nėra duomenų, kada M. M. atsakė į G. Š. siųstą laišką, todėl šio susirašinėjimo turinys visgi neduoda pagrindo išvadai, jog M. M. rengiant paskutiniąją pažymą (2020 m, rugsėjo 27 d.) buvo žinomi G. Š. ketinimai nebūti projekto vadovu. Juolab, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-232/2014, 2K-372-677/2016 ir kt.).

38. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog M. M. į dokumentus – Schema M 1:200 – pirmo aukšto planas“, „Schema M 1:200 – rūsio planas“, „Schema M 1:200 – su padėties vaizdu“, „Paprastojo remonto aprašas“, „Antraštinis lapas“, 2020 m. kovo 26 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. pažymas Nr. SD-2325 (6.17E) ir Nr. SD-5794 (6.17E) apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį, įrašyta informacija, kad nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos projekto rengimo vadovas yra G. Š., iš esmės atitiko tikrovę, jis dėl dokumentų suklastojimo, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

39. Nuteistasis M. M. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka ir su 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalimi, kuria M. M. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

40. Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-16-489/2021). Įstatymas nepateikia apibrėžtų kriterijų didelės neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – tai, ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui, ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2007, 2K-16-489/2021). Didelės žalos požymio konstatavimas nuosprendyje turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-104-696/2018 ir kt.). Taigi, neturtinės didelės žalos požymis yra vertinamasis, jis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-16-489/2021).

41. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą nepritarta praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-7-251/2013, 2K-98/2014).

42. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį M. M. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, klastojo tikrus dokumentus, dėl ko didelę žalą patyrė juridinis asmuo – Alytaus miesto savivaldybės administracija, taip pat valstybė. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, dėl M. M. inkriminuotos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, kaltinimas nepasitvirtino. Aukščiau aptarti duomenys teisėjų kolegijai leido daryti išvadą, kad nebuvo padaryta nusialkstama veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo ir išvadai, jog M. M. piktnaudžiavimas tarnyba pasireiškė dokumentų – „Schema M 1:200 – pirmo aukšto planas“, „Schema M 1:200 – rūsio planas“, „Schema M 1:200 – su padėties vaizdu“, „Paprastojo remonto aprašas“, „Antraštinis lapas“ suklastojimu.

43. Pirmosios instancijos teismas dalyje dėl piktnaudžiavimo laikė nustatytomis aplinkybes, jog M. M. piktnaudžiavimas pasireiškė tuo, kad nepašalinus (duomenys neskelbtini) L. P. 2020 m. kovo 25 d. rašte Nr. SD-2301 (24.60) nurodytų trūkumų, jis 2020 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų valdymo sistemoje „(duomenys neskelbtini)“ suformavo ir pasirašė pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį dėl statinio, kurio adresas (duomenys neskelbtini), reg. Nr. SD-2325 (6.17E), o taip pat tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 27 d. prašymo Nr. GD-15692 ir jo paties suklastotų dokumentų pagrindu, neteisėtai išdavė pažymą Nr. D-5794 (6.17E) apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį dėl statinio adresu (duomenys neskelbtini).

44. Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi dispozicija yra paprastoji. Tačiau ji reikalauja atskleisti ne tik tai, kuo objektyviai pasireiškė kaltininko veika, bet ir tai, kokius teisės aktų reikalavimus asmuo tokia veika pažeidė. Šiuo atveju galimos situacijos, kai valstybės tarnautojas pažeidžia bendro pobūdžio teisės aktus (pvz., Valstybės tarnybos įstatymą, Vietos savivaldos įstatymą), bet dažniau asmuo, be šių teisės aktų reikalavimų, pažeidžia specialius teisės aktus, susijusius su konkrečias pareigas einančio valstybės tarnautojo įgaliojimais.

45. BK 228 straipsnio dispozicija reikalauja nurodyti teisės aktus, kurių vykdymas yra privalomas valstybės tarnautojui, šiuo atveju policijos pareigūnui. Visi apkaltinamajame teismo nuosprendyje nurodyti teisės aktai kelia policijos pareigūnui tam tikrus reikalavimus valstybės tarnyboje. Tačiau, kai kurie nuosprendyje išvardyti teisės aktai numato bendrus reikalavimus asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje. Jie patys savaime be nuorodos į konkretesnius teisės aktus, apibrėžiančius valstybės tarnautojo konkrečias funkcijas, ne visada gali būti valstybės tarnautojo, taip pat ir policijos pareigūno apkaltinimo ir nuteisimo pagrindu. Viskas priklauso nuo asmens padarytos veikos, susijusios su tarnybos funkcijų vykdymu, pobūdžio.

46. Šioje dalyje kaltinime nurodytų 2020 m. kovo 26 d. pažymos Nr. SD-2325 (6.17E), bei 2020 m. rugpjūčio 28 d. pažymos Nr. D-5794 (6.17E) išdavimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Statybos techninis reglamentas „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (STR 1.07.03:2017), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu (2016 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-971) patvirtinta „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (2002 m. balandžio 15 d. Nr. 534) patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nors konstatuoja, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 113, 114, 118, 119 punktus schemos antraštinis lapas, kaip ir aiškinamasis raštas (šiuo atveju įvardintas paprastojo remonto aprašu) bei schemos, yra privalomas dokumentas, jog būtų išduota Pažyma, o schemos antraštiniame lape vieni iš privalomų rekvizitų yra schemą parengusio asmens vardas, pavardė, kvalifikacijos atestato numeris (Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 114.1.2 punktas), todėl tam, kad būtų išduota Pažyma schemą turi parengti tokią schemą rengti turintis teisę asmuo (Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 121 punktas), taigi, kaltinamajam dokumente „Antraštinis lapas“ įrašius schemą rengti turintį teisę architektą – G. Š., kartu pridėjus jo parašą, dokumente buvo įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, kuria buvo neteisėtai ir nepagrįstai sukurtas Pažymos išdavimo pagrindas, ir tai leido spręsti, jog šis kaltinamojo suklastotas dokumentas yra BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, tačiau iš esmės M. M. veiksmuose būtent šių teisės aktų pažeidimų nenustato ir neįvardija ir apsiriboja tik aukščiau minėtu konstatavimu. Šiuo konkrečiu atveju pagrindiniu kaltinamojo veiksmų kriterijumi pirmosios instancijos teismas iš esmės įvardija tik L. P. 2020 m. kovo 25 d. rašte Nr. SD-2301 (24.60) nurodytus trūkumus, tačiau nesigilina į jų esmę, neaptaria kokiais konkrečiai teisės aktais tokie trūkumai yra grindžiami ir kokius teisės aktus, reglamentuojančius tokio tipo pažymų išdavimą, pažeidė būtent M. M. ignoruodamas L. P. rašte nustatytus trūkumus.

47. Apeliacinės instancijos teisme atliekant papildomą įrodymų tyrimą liudytojas M. P. paaiškino, kad tokių pažymų išdavimo tvarka teisės aktuose apskritai nėra detaliai aptarta, todėl dažnai tenka kalbėti ne apie formalų, o labiau apie subjektyvų konkretaus valstybės tarnautojo sprendimų vertinimą. Nors L. P. kaip vieną iš trūkumų nurodė parkavimo vietų trūkumą schemoje, tačiau M. P. pasisakė priešingai, kad nesikeičiant parkavimo vietų poreikiui, naujų parkavimo vietų suprojektuoti nereikia. Be to, nors L. P. rengtame rašte nurodomas trūkumas, jog neatskirti inžinieriniai tinklai, tačiau apklausiama apeliacinės instancijos teisme ji patvirtino, kad atidalinimas tarp bendrasavininkų vyko pastatais ir kad jai buvo žinoma, jog (duomenys neskelbtini), esančiuose pastatuose veiklą vykdė kelios įmonės. Remiantis M. M. parodymais, realiai inžinieriniai tinklai tarp veiklą vykdžiusių įmonių buvo atidalinti, o M. P. duodamas parodymus paaiškino, kad inžinieriniai tinklai – tai pačių bendrasavininkių tarpusavio susitarimo reikalas, juo labiau, teismo vidiniam įsitikinimui formuoti čia svarbūs apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo pateikti dokumentai, susiję su Audėjų g. 3, Alytus pastato atidalijimu, kuris atliktas jau 2023 m. (11 t., b. l. 91–107), ir nors tai tiesioginės įtakos M. M. veiksmų vertinimui negali, turėti, tačiau čia svarbu pažymėti, kad tas pats M. P. 2023 m. liepos 10 d., išduodamas pažymą dėl tolimesnio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato atidalijimo į smulkesnius nekilnojamojo turto vienetus, tokio trūkumo apskritai nekonstatavo, nors, kaip seka iš liudytojos E. Š. parodymų, 2023 m. pastato atidalinimas buvo atliktas pagal tą patį 2020 m. jos rengtą brėžinį ir tai patvirtina minėti byloje pateikti dokumentai, kita vertus, ir pati L. P. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad objektyviai atidalinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį pastatą dar 2020 m metais buvo įmanoma, tačiau reikėjo kiek detaliau aprašyti bendrasavininkių tarpusavio susitarimo turinį.

48. Tuo tarpu 2020 m. rugpjūčio 28 d. pažyma Nr. D-5794 (6.17E) pripažinta galiojanti administracinių ginčų komisijos sprendimu, jos pagrindu buvo pakeistas pastato, buvusio tuometinėje (duomenys neskelbtini), teisinis statutas nekilnojamojo turto registre ir šis dokumentas pavirtina faktą, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį pastatą galima eksploatuoti kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą ir tai buvo daroma iki 2023 m. liepos 10 d. Čia pažymėtina ir tai, kad abiejų pažymų tekstas yra iš esmės identiškas, taigi, 2020 m. kovo 26 d. pažymos Nr. SD-2325 (6.17E), kaip galėjusios sukelti kokias nors kitokias – žalingas pasekmes vertinti nėra pagrindo.

49. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 17 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Prašymas, kuris pateiktas su nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, rengėju (projekto vadovu) nurodytas G. Š., kuris buvo nukreiptas vykdyti L. P., kuri 2020 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) R. J. vardu parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresuotą raštą informuodama, jog Pažyma nebus išduota, nes pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad tą pačią dieną savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje „(duomenys neskelbtini)“ M. M. suformavo ir pasirašė bei Alytaus miesto savivaldybės administracijai pateikė Pažymą, kuri (duomenys neskelbtini) užregistruota 2020 m. kovo 26 d. Nr. SD-2325 (6.17E). Nuteistasis M. M. tiek savo apeliaciniame skunde, tiek ir duodamas parodymus teisme, nurodė, jog L. P. 2020 m. kovo 25 d. rašte nurodyti trūkumai buvo pašalinti, todėl jis išduodamas pažymą jokių pažeidimų nepadarė. Tačiau tokie nuteistojo teiginiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojo G. Š. 2020 m. gegužės 27 d. išvada „Dėl (duomenys neskelbtini)valstybės tarnautojo M. M. veiksmų“ patvirtina, kad atlikus tarnybinį patikrinimą, pateikta išvada, jog M. M. negavus papildomų dokumentų apie trūkumų, nurodytų savivaldybės 2020 m. kovo 25 d. rašte Nr. SD-2301(24.60), pašalinimą, 2020 m. kovo 26 d. neturėjo teisinio pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoti teigiamos pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. SD-2325 (6.17E), be to, jis neturėjo teisės kitam juridiniam asmeniui atsakymus pasirašyti kito asmens vardu, ir pasiūlyta pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) M. M. padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikė teisės aktų bei viršijo jam suteiktus įgaliojimus, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Atsižvelgiant į šią išvadą, (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. DP-159-(4.26) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ M. M. už teisės aktų nesilaikymą bei jam suteiktų įgaliojimų viršijimą paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Taip pat atsižvelgus į minėtos išvados rezultatus 2020 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 27 d. raštu 2020 m. kovo 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduota Pažyma Nr. SD2325 (6.17E) adresu (duomenys neskelbtini), laikoma negaliojančia, nes nebuvo ištaisytos klaidos pagal 2020 m. kovo 25 d. rašte Nr. SD-2301 (24.60) nurodytas pastabas. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. SD-3517(24.60) atmetė, nustatęs kad Skyriaus specialistės L. P. 2020 m. kovo 25 d. nustatyti trys trūkumai nebuvo formalūs bei komisijai nebuvo pateikti dokumentai, jog šie trūkumai pašalinti, tai pat, kad skundžiamas raštas priimtas nustačius, jog Pažyma buvo išduota nepašalinus minėtame rašte nurodytų trūkumų.

50. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 27 d. buvo gautas dar vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Prašymas su nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, rengėjas nurodytas G. Š., kuris Aprašymo pagrindu nukreiptas vykdyti Skyriaus vyriausiajai specialistei L. P., tačiau pastaroji prašymo dėl ligos neišnagrinėjo. M. M. pavaduodamas L. P. 2020 m. rugpjūčio 28 d., išnagrinėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 27 d. Prašymą, dokumentų valdymo sistemoje „(duomenys neskelbtini)“ suformavo ir pasirašė bei (duomenys neskelbtini) pateikė Pažymą, kuri užregistruota 2020 m. rugpjūčio 28 d. Skyriaus vedėja V. B. pranešimas patvirtina, kad ji 2020 m. rugsėjo 2 d. informavo (duomenys neskelbtini) apie M. M. galimai padarytus neteisėtus veiksmus išduodant 2020 m. rugpjūčio 28 d. Pažymą Nr. SD-5794 (6.17E) bei G. Š. gautą raštą. Šių dokumentų pagrindu buvo sudaryta galimo tarnybinio nusižengimo komisija ištirti M. M. veiksmus. Skyriaus vyriausiasis specialistas 2020 m. rugsėjo 2 d. parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ adresuotą raštą Nr. SD-5911 (6.17E) „Dėl pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį“, jog 2020 m. rugpjūčio 28 d. M. M. išduota Pažyma Nr. SD-5794 (6.17E) laikoma negaliojančia, nes nebuvo ištaisytos klaidos nurodytos 2020 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. SD-5627 (24.1).

51. Ir nors pirmosios instancijos teismas šioje dalyje grįsdamas M. M. kaltę nurodė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 21R1-127(AG1-116/09-2020), kuriame nustatyta, kad minėtas raštas, kuriuo panaikinta kaltinamojo išduota Pažyma, priimtas teisėtai (2 t., b. l. 137–145), todėl esą šis Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimas yra įsiteisėjęs, ir jame nurodyti argumentai bei vertinimai šioje byloje nekvestionuojami, visgi Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 21R-844 (AG-781/04-2020) nustatė, kad (duomenys neskelbtini) M. M. turėjo įgaliojimą išduoti Pažymą bei įvertinusi tai, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. rašte nustatyti esminiai trūkumai buvo pašalinti 2020 m. rugpjūčio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu projektu, pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkino ir panaikino (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. SD-5911 (6.17E) bei 2020 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. SD-6435(24.60). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo argumentas šioje dalyje yra paneigiamas, o iš (duomenys neskelbtini) sudarytos galimo tarnybinio nusižengimo komisijos 2020 m. spalio 16 d. išvados matyti, kad buvo pripažinta, jog (duomenys neskelbtini) M. M., pasirašydamas 2020 m. rugpjūčio 28 d. Pažymą Nr. 5794 (6.17E), tarnybinio nusižengimo nepadarė, kaip nesant jo veikoje, Skyriaus vedėjos 2020 m. rugsėjo 2 d. pranešime Nr. VD-2341 nurodyto tarnybinio nusižengimo požymių (neteisėtų veiksmų) ir sudėties.

52. Be to, šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad visų pirma, tuo, kad M. M. kaltinant suklastojus tikrus dokumentus, tai yra 2020 m. kovo 26 d. pažymą Nr. SD-2325 (6.17E) ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. pažymą Nr. SD-5794 (6.17E) apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį, jose nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją, kad nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą parengė G. Š. ir tokius žinomai suklastotus dokumentus panaudojus šias pažymas pateikiant (duomenys neskelbtini), būtina atžvelgti, kad nepriklausomai nuo to kuris asmuo nurodytas schemos autoriumi, toks dokumentas iš esmės patvirtina tik vieną faktinę aplinkybę – kad pastatas, esantis tuometinėje (duomenys neskelbtini), gali būti atidalintas kaip vieno iš bendrasavininkių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nuosavybė ir eksploatuojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Jau minėta ir byloje nustatyta, kad tai, kad toks pastatas gali būti eksploatuojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas patvirtina vėlesnė šio pastato registracija Nekilnojamojo turto registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuri nėra ginčijama. Atsižvelgtina ir į tai, kad jau 2023 m. atliktas to paties nekilnojamojo turto objekto dalijimas iš esmės analogiškomis aplinkybėmis. Svarbu pažymėti ir tai, kad, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, 2020 m. kovo 26 d. pažyma Nr. SD-2325 (6.17E) ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. pažyma Nr. SD-5794 (6.17E) nebuvo pateiktos (duomenys neskelbtini), nes tokio reikalavimo nenustatė joks teisės aktas. Bylos duomenimis pasirašytos pažymos registruotos savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje „(duomenys neskelbtini)“ ir išsiųstos paslaugos gavėjui – šiuo konkrečiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jokio papildomo (duomenys neskelbtini) atstovo patvirtinimo ar sutikimo tam nereikia, todėl pažymos registracija dokumentų valdymo sistemoje neturi nieko bendro su nuosprendyje įvardintu M. M. veiksmu „pateikdamas (duomenys neskelbtini)“.

53. Teismų praktikoje aiškiai nurodoma, kad didelės žalos požymis nebūtinai yra sietinas tik su turtinės žalos padarymu, turtinė žala pripažįstama didele, jei viršija 250 MGL dydį, o jos šioje byloje ir nenustatyta. Kita situacija yra dėl neturtinės žalos požymio vertinimo ir pripažinimo didele neturtine žala. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – tai, ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui, ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2007). Didelės žalos požymis, inkriminuotas kaltininkui, kaip ir kiti nusikaltimo sudėties požymiai, turi būti nurodomas apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Didelės žalos požymio konstatavimas nuosprendyje turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-104-696/2018 ir kt.).

54. Taigi, neturtinės didelės žalos požymis yra vertinamasis, jis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą, o tai esminiai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentai šioje dalyje. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą nepritarta praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-7-251/2013, 2K-98/2014).

55. Kaltinamojo gynėjas pagrįstai nurodo, jog vertinant įvardijamą žalą būtina atsižvelgti ir į minėto teisinio santykio ištakas, kuomet 2019 m. spalio 10 d. privataus kapitalo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nusprendė atsidalinti jiems bendrai priklausančius pastatus, buvusius tuometinėje (duomenys neskelbtini). Vėliau paaiškėjo aplinkybės dėl galimos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos šioje teritorijoje, kuri galėjo būti susijusi su skalūninių uolienų perdirbimu ir jų produktų išgavimu, kas neabejotinai įtakojo ir tam tikrus politinius procesus (duomenys neskelbtini), į kuriuos beje apeliuojama tiek M. M., tiek ir jo gynėjo advokato Edgaro Derškevičiaus skunduose. Byloje jau aptarta, jog minėtas turtas galėjo būti atidalintas, ir galiausiai buvo atidalintas iš esmės analogiškais pagrindais. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. M. akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnautojo ir institucijos – (duomenys neskelbtini), prestižą, padarė neigiamą poveikį jos neturtiniams interesams, reputacijai, iškreipė valstybės tarnautojo funkcijų esmę, savo veiksmais sukėlė visuomenėje didelį įvykio rezonansą, griaudamas pasitikėjimą šia institucija, padarė didelę neturtinę žalą (duomenys neskelbtini) ir valstybei, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai“, tačiau teisėjų kolegija tokiai pozicijai nepritaria.

56. Kasacinėje teismų praktikoje, be kitų teisinių argumentų, remiantis konstitucine jurisprudencija, ne viena kartą pažymėta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, ir kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju dėl šiame nuosprendyje jau aukščiau aptartų aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad M. M. veiksmai lėmė didelės žalos juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) ir/ar valstybei padarymą ir vien dėl to pripažinti jį piktnaudžiavus tarnyba bei padarius tokio masto žalą, kad ją pripažinti pakankama baudžiamojo įstatymo reikalaujamam „didelės žalos“, juridiniam asmeniui ir valstybei kriterijui nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta žala negali būti vertinami kaip didelė žala, todėl nėra pagrindo apelianto baudžiamajai atsakomybei kilti. M. M. elgesys, sukėlęs tam tikru padarinius, buvo vertindamas kaip drausmės pažeidimas. Taigi žemesniosios instancijos teismas didelės žalos atsiradimą valstybei ir juridiniam asmeniui konstatavo netinkamai.

57. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. M. veiksmuose nenustačius šia veika sukeltų būtinųjų padarinių – didelės žalos – valstybei, juridiniam asmeniui, jis ir dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

58. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį, iš naujo išspręstini M. M. paskirtos kardomosios priemonės, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

59. Prokurorė savo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo M. M. skirtų bausmių (baudų) dydžiu, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas paskirtų bausmių – baudų dydžius, nepakankamai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumą, nuteistojo aktyvumą darant nusikalstamas veikas, jį charakterizuojančius duomenis, jo turtinę padėtį. Taip pat prokurorės apeliaciniame skunde keliamas ir baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68² straipsnio 1 dalyje skyrimo klausimas.

60. Teisėjų kolegija, atsižvelgus į tai, kad šiuo nuosprendžiu naikinamas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. vasario 3 d. apkaltinamasis nuosprendis ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis, sprendžia, kad nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl prokurorės apeliacinio skundo argumentų susijusių su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies susijusios su bausmės rūšies ir dydžio parinkimu ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės nepagrįsto nepaskyrimo, todėl prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos L. E. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus apeliacinius skundus tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendį panaikinti.

M. M., kaltintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį bei BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, išteisintajam M. M. panaikinti.

Daiktus, dokumentus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– CD-R diską su dokumentų kopijomis, saugomą byloje (2 t., b. l. 98), DVD-R optinį diską su nuskaitytais duomenimis iš kaltinamojo darbo kompiuterio „HP“, saugomą byloje (4 t., b. l. 32), du CD-R optinius diskus su elektroninių ryšių informacija, saugomus byloje (4 t., b. l. 146, 153), CD-R diską su posėdžio garso įrašu, saugomą byloje (8 t., b. l. 35), CD-R diską su posėdžio garso įrašais, saugomą byloje (8 t., b. l. 41), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su CD-R disku, saugomus byloje (8 t., b. l. 71), CD diską su laiškais, saugomą byloje (8 t., b. l. 182), palikti saugoti byloje;

– liudytojų ir kaltinamojo eksperimentinius rašysenos pavyzdžius (vokas Nr. 4), dvi atidalijimo schemos darbų vykdymo sutartis (vokas Nr. 5), palikti saugoti prie bylos;

– mėlynos spalvos segtuvą su užrašu „1 byla“ su 1 kompiuterine laikmena (vokas Nr. 2), žalios spalvos segtuvą su užrašu „2 byla“ ir mėlynos spalvos segtuvą su užrašu „1 byla“ (vokas Nr. 3) grąžinti (duomenys neskelbtini);

– UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 17 d. ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. prašymų originalus (vokas Nr. 1) grąžinti (duomenys neskelbtini).

– Pastato (duomenys neskelbtini), atidalijimo schemą ir pridedamus dokumentus, kurie pateikti baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu (11 t., b. l. 91–107) – palikti saugoti byloje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.