Lietuvos Respublikos policijos įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato Lietuvos policijos (toliau – policija) veiklos teisinius pagrindus, policijos veiklos principus, policijos uždavinius, funkcijas, organizacinę struktūrą, policijos bendradarbiavimo su gyventojais, nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybių ir kitomis Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių, kitų užsienio valstybių institucijomis, įstaigomis ar tarptautinėmis organizacijomis pagrindus, policijos generalinio komisaro skyrimo ir atleidimo tvarką, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, Europos Sąjungos valstybių narių ir asocijuotų Šengeno valstybių teisėsaugos pareigūnų teises ir pareigas vykdant bendrąsias operacijas Lietuvos Respublikos teritorijoje, policijos finansavimo šaltinius ir formas.

2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bendroji operacija – Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatyta viešosios tvarkos ir saugumo palaikymo ir nusikalstamų veikų prevencijos tikslais rengiama bendro patruliavimo, antiteroristinė, pagalbos teikimo didelių susibūrimų ir panašių didelių renginių, nelaimių ar didelių avarijų atvejais operacija Lietuvos Respublikos teritorijoje, vykdoma pasitelkus Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) asocijuotų Šengeno valstybių teisėsaugos pareigūnus, arba operacija Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) asocijuotų Šengeno valstybių teritorijoje, vykdoma pasitelkus Lietuvos Respublikos policijos pareigūnus.

2. Fizinė prievarta – fizinės jėgos ir (ar) specialiųjų priemonių naudojimas.

Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-2366 (2016-05-19)

3. Kadencija – šio įstatymo nustatytas tarnybos laikotarpis eiti tam tikras pareigas.

4. Policija – asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką užtikrinanti policijos įstaigų ir policijos pareigūnų sistema.

5. Policijos įstaiga – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, įgyvendinantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose jam pavestus policijos uždavinius. Prie policijos įstaigų priskiriama policijos profesinio mokymo įstaiga.

6. Policijos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis policijos pareigūnams.

7. Policijos pareigūno statusas – šiame įstatyme, Statute ir kituose įstatymuose nustatytų policijos pareigūnų teisių ir pareigų visuma.

8. Prevencinis pokalbis – įgalioto policijos pareigūno pokalbis su rizikos grupės ar kitu asmeniu siekiant išsiaiškinti asmens antisocialinio elgesio priežastis, nuostatas ir mėginant jas, kiek įmanoma, sumažinti ar panaikinti įtikinėjimo būdu. Prevencinio pokalbio metu asmuo yra supažindinamas su galimais teisiniais padariniais dėl galimų neteisėtų veiksmų atlikimo.