- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-152-555/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25780-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- A. C.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., uždaroji akcinė bendrovė „BALTIC DEBT MANAGEMENT“, kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas sustabdyti 2025 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymo Nr. S-25-179-34084 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ir visus priverstinio išieškojimo veiksmus (vykdymą) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki šio skundo ir šios bylos išnagrinėjimo pabaigos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė: panaikinti patvarkymą 2025 m. rugpjūčio 27 d. Nr. S-25-179-34084 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtą. Pareiškėjas pažymėjo, kad antstolis nepagrįstai ir netinkamai atsisakė tenkinti ankstesnius pagrįstus pareiškėjo prašymus skubiai atidėti arba sustabdyti patvarkymų vykdymą bei neteisėtai priėmė patvarkymus dėl varžytinių nesustabdymo, todėl tokie ankstesni antstolio veiksmai buvo neteisėti, todėl panaikinti. Delspinigiai ir procesinės palūkanos paskaičiuoti neteisėtai ir nesąžiningai ir todėl vykdymo proceso dalyvio (pareiškėjo) prašymu savo patvarkymu antstolis turi vykdymo veiksmus atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui, ir todėl antstolio patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėjo naujos aplinkybės (jų visuma).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad antstolis negalėjo vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą spręsti vykdymo procese, nes vykdomoji byla yra įvykdyta ir jau suėję senaties terminai, taip pat jokio vykdymo proceso nėra vykdoma nuo 2019 m.. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, pažymėjo, jog vien faktinių aplinkybių išdėstymo ir skundo reikalavimų suformulavimo nepakanka įvertinimui, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra preliminariai pagrįstas tiek, kad sukurtų sąlygas stabdyti ne tik pačius vykdymo (išieškojimo) veiksmus, o ir visą vykdomąją bylą. Pareiškėjas iš esmės prašo stabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vykdomąją byla kurioje nėra priimtas skundžiamasis patvarkymas. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas abstraktaus pobūdžio pareiškėjo teiginiais, kurių pagrindu teismas negali daryti išvados apie preliminarų skundo pagrįstumą.
5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie akivaizdžiai (vertinant skundą preliminariai) pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog antstolis negalėjo vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą spręsti vykdymo procese, nes vykdomoji byla yra įvykdyta ir jau suėję senaties terminai, taip pat nėra jokio vykdymo proceso nuo 2019 m.. Pareiškėjo teigimu, patvarkyme yra nurodytas kitas išieškotojas, todėl pradinis išieškotojas negalėjo antstolio patvarkyme būti pakeistas kitu. Tačiau teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, skųsdamas 2025 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymą Nr. S-25-179-34084 (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), prašo sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. prašo sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus kitoje vykdomojoje byloje negu yra priimtas skundžiamas patvarkymas. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą, o ir realių priežasčių, dėl kurių būtina stabdyti vykdymo veiksmus, nenurodė. Pareiškėjo prašymo tenkinimas sudarytų galimybę neapibrėžtam laikui stabdyti antstolio veiksmus, kas prieštarauja įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomo principui, taip pat yra neproporcinga priemonė išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros atžvilgiu.
6. Preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjas tikėtinai nepagrindė realių priežasčių, dėl kurių būtina stabdyti vykdymo veiksmus; taip pat teismas nenustatė realios grėsmės būsimo procesinio sprendimo vykdymui. Įstatymas nenumato imperatyviai stabdyti vykdymo veiksmų, skundžiant antstolio veiksmus. Teismas pažymėjo, kad šioje stadijoje sprendžiamas tik klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nenagrinėjamas pats skundas iš esmės, todėl teismas tik preliminariai įvertino skundo pagrįstumą, taigi nepasisako dėl visų pareiškėjo argumentų, kurie yra skundo iš esmės nagrinėjimo dalykas. Teismas taip pat pažymėjo, kad vykdomo veiksmų apskundimo vykdomojoje byloje faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus. Kadangi pareiškėjas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė aplinkybių, įrodančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir būtinumą, jo prašymas atmestas ir vertintas kaip galimas siekis užvilkinti vykdomąją bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. C. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė teisines esmines bylos aplinkybes (jų visumą). Pareiškėjas, skųsdamas 2025 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymą Nr. S‑25-179-34084 (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), prašė sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. prašė sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus ne kitoje vykdomojoje byloje negu yra priimtas skundžiamas patvarkymas, o toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje yra priimtas skundžiamas patvarkymas. Vien tokia grubi teismo nutarties klaida, kad „pareiškėjas, skųsdamas 2025 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymą Nr. S-25-179-34084 (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), prašo sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. prašo sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus kitoje vykdomojoje byloje negu yra priimtas skundžiamas patvarkymas“ yra tinkamas pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį, kaip priimtą ne dėl to dalyko ir ne to pagrindo, padarius esminę klaidą.
7.2. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas pareiškėjas nurodė tinkamai aplinkybes ir pateikė jas pagrindžiančius visus įrodymus, kurie tikėtinai pagrindė antstolio veiksmų neteisėtumą, ir nurodė realias priežastis, dėl kurių buvo būtina stabdyti vykdymo veiksmus. Kadangi pareiškėjo prašymo tenkinimas nesudarė galimybės neapibrėžtam laikui stabdyti antstolio veiksmų, o tik iki šio skundo išnagrinėjimo pabaigos (kelis mėnesius), kas neprieštarauja įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomo principui, taip pat nėra neproporcinga priemonė išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros atžvilgiu, nes vykdomoji byla nebuvo vykdoma net nuo 2019 m..
Šalies argumentai
7.3. Pareiškėjas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė visumą aplinkybių, įrodančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir būtinumą, jo prašymas turi būti tenkinamas ir nėra vertintinas kaip galimas siekis užvilkinti vykdomąją bylą, nes pati vykdomoji byla nebuvo vykdoma labai daug metų, todėl pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tyri būti tenkinamas kaip pagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis priimta padarius akivaizdžias klaidas yra naikintina.
8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti vykdomojoje byloje laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo veiksmų sustabdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio R. V. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 25 802,62 Eur skolos, 2 945,59 Eur delspinigių, 58 021,03 Eur palūkanų ir 250,52 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. C. išieškotojos kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai. Antstolis, vykdomosiose bylose atlikdamas priverstinio išieškojimo veiksmus, 2025 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymu dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo Nr. S-25-179-34084 patvarkė pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vykdymo pagrindas yra vykdomasis dokumentas Nr. 4161V/2011, iš kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ į UAB „BALTIC DEBT MANAGEMENT“. Su šiuo patvarkymu nesutikdamas pareiškėjas A. C. 2025 m. rugsėjo 17 d. pateikė antstoliui skundą ir pageidaudamas, kad, nagrinėjant jį, būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vieną jo egzempliorių pateikė ir pirmosios instancijos teismui, prašydamas sustabdyti 2025 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymo Nr. S‑25-179-34084 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ir visus priverstinio išieškojimo veiksmus (vykdymą) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki šio skundo išnagrinėjimo pabaigos.
13. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas (apeliantas) P. C., nesutikdamas su šia teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas jį iš esmės tuo, kad, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, jis tinkamai nurodė visas aplinkybes ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus, kurie tikėtinai pagrindė antstolio veiksmų neteisėtumą bei realias priežastis, dėl kurių buvo būtina stabdyti vykdymo veiksmus.
14. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio (skundo, pareiškimo) reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo procesiniu sprendimu, įvykdymą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai (prima facie) pagrindžiamas ieškinio (skundo, pareiškimo) reikalavimas, antra, nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl, nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje nėra teisinio pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1499/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
15. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.
16. Taigi, kaip minėta, teismas, spręsdamas klausimą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai įvertinti ieškiniu (skundu, pareiškimu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Atliekant ieškinio prima facie (preliminaraus, tikėtino) pagrįstumo vertinimą, teismas turi pareigą tik įsitikinti, ar ieškinys (skundas, pareiškimas) grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie ieškinio (skundo, pareiškimo) argumentai grindžiami įrodymais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš esmės atlikęs pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo vertinimą, sprendė, kad jis yra grindžiamas abstraktaus pobūdžio teiginiais, dėl ko padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra įrodyta pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminaraus skundo dėl antstolių veiksmų pagrįstumas. Tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio (skundo, pareiškimo) teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, jų pakankamumo ieškovo (pareiškėjo) nurodytiems argumentams patvirtinti bei jų sąsajumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1464‑516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑411‑464/2021; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2023). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo procesinis sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).
17. Kitaip tariant, kai yra sprendžiama dėl preliminaraus ieškinio (skundo, pareiškimo) pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, teisinis ieškinio (skundo, pareiškimo) argumentų bei pateiktų jiems pagrįsti įrodymų vertinimas neatliekamas, nevertinamas ir bylą iniciavusio asmens reikalavimo teisės į atsakovus (suinteresuotus asmenis) turėjimas. Kaip jau ne kartą pasisakyta teismų praktikoje, preliminarus ieškinio (skundo, pareiškimo) pagrįstumo įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo (pareiškėjo) reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, jis pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas procesiniame dokumente nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio (skundo, pareiškimo) priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1734-464/2020; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-642-934/2024).
18. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra pateikęs skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymą dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo Nr. S-25-179-34084 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtą. Pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų yra nurodytas tiek skundo reikalavimas (dalykas), tiek jį pagrindžiančios aplinkybės (faktinis skundo pagrindas). Pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų šiuo metu yra priimtas ir nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2YT‑10167‑1094/2026. Būtent šio skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pareiškėjas ir pateikė teismui prašymą dėl ginčo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo. Taigi, priešingai, nei sprendė, pirmosios instancijos teismas, šioje proceso stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus, šiuo atveju pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą ar, kad, pagal pareiškėjo pareikštą reikalavimą ir jį pagrįsti nurodytas faktines aplinkybes, negalėtų būti jam priimtas palankus teismo procesinis sprendimas, nebuvo jokio pagrindo. Tuo tarpu tai, ar pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų yra nurodęs pakankamai aplinkybių ir / ar pateikė pakankamai jas pagrindžiančių įrodymų dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, bus vertinama bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo iš esmės nagrinėjimo metu, bet ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu.
19. Kaip minėta, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas, bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti laikinąsias apsaugos priemones byloje prašantis taikyti asmuo. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Abstrakti grėsmė, kad nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas galimai pareiškėjui palankus teismo procesinis sprendimas, negali būti priežastis stabdyti priverstinį išieškojimą. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo.
20. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia aplinkybėmis, kurios yra susijusios išimtinai su antstolio veiksmų, priimant skundžiamą patvarkymą, teisėtumu. Tačiau pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių, kad laikinai nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, tai galėtų turėtų įtakos galimai jam palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui, t. y. pareiškėjas neįrodinėja grėsmės, kaip būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą akcentuoja, kad pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų įvardijamos aplinkybės, kurios yra susijusios su antstolio veiksmų teisėtumu, nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, o labiau aktualios sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, ir šioje proceso stadijoje neturi būti vertinamos iš esmės. Tą darydamas teismas nepagrįstai peržengtų proceso dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese ribas.
21. Pažymėtina, kad laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą, teismas gali taikyti tik neabejotinai įsitikinęs, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas vykdomojo dokumento vykdymo privalomumo principas. Nagrinėjamu atveju byloje tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų pateikta nėra. Taigi, įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad, kaip tą pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės galimai pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui (CPK 178 straipsnis), todėl pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo atveju skundžiama nutartimi buvo pagrįstai netenkintas.
22. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl ją naikinti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės galimai pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui, laikinosios apsaugos priemonės skundžiama nutartimi buvo netaikytos pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo A. C. atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Šalys į bylą nėra pateikusios jų apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidarė, todėl jų atlyginimo klausimas valstybei taip pat nėra sprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.