Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. L. gynėjo advokato Remigijaus Ucko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria A. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. L. kaltinamas tuo, kad 2018 m. gruodžio 4 d. tarp 17 val. ir 20 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų masyve (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia sudavė savo šeimos nariui – sugyventinei D. A. vieną smūgį kėde į galvą, tuo padarė nukentėjusiajai pakaušio sumušimą, pasireiškusį kraujosruva minkštuose audiniuose, nusileidžiančiu į kaukolės užpakalinę daubą pakauškaulio žvyno lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais smegenų abiejų kaktinėse skiltyse, smegenėlių pusrutuliuose, galvos smegenų šoniniuose skilveliuose, kuo sunkiai sutrikdė pastarajai sveikatą ir tuo padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi A. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trijų) mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos – 2018 m. gruodžio 13 d. Vėlesnėmis Marijampolės apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi teismas pratęsė kaltinamajam A. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 13 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

4. Kaltinamojo A. L. gynėjas skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti.

4.1. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad nors kaltinamasis išsiskyręs, tačiau palaiko ryšius su žmona, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). A. L. socialiniai ryšiai su dukterimis K. L. ir Ž. L. nėra nutrūkę, antraip, jos privačiai nesamdytų advokato A. L. gynybai užtikrinti. Su dukterimis kaltinamasis bendrauja laiškais, jų tarpusavio korespondencija buvo prijungta prie bylos medžiagos, taip pat pasimatymų Kauno tardymo izoliatoriuje metu.

4.2. Kaltinamojo gynėjo teigimu, teismui buvo ne kartą pateikta informacija, kad kaltinamąjį A. L. savo namuose priimtų gyventi ūkininkas V. G., kuris taip pat suteiktų jam nuolatinį darbą savo ūkyje. Be to, kaltinamojo sesuo yra nupirkusi jam butą (duomenys neskelbtini), kur jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (pažyma pridedama).

4.3. Skunde taip pat nurodoma, kad iki suėmimo kaltinamasis A. L. turėjo savarankiškų pajamų, nuolat dirbo, nors ir ne legaliai, tačiau iš gautų pajamų su nukentėjusiąja pragyvendavo. Šią aplinkybę, anot gynėjo, patvirtino ne tik kaltinamasis, bet ir dauguma liudytojų. Skunde pažymima, kad kaltinamasis A. L. yra 50 metų amžiaus, turi sveikatos problemų – jam atlikta širdies kraujagyslių šuntavimo operacija, todėl būtina nuolatinė medikų priežiūra, kurios Kauno tardymo izoliatoriuje jis negauna. Į kaltinamojo prašymą išvežti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir paskirti gydymą buvo atsakyta neigiamai.

4.4. Kaltinamojo gynėjas pažymi, kad šalyje paskelbus karantiną kaltinamasis A. L. neturi jokios galimybės slėptis, be to, jam to daryti ir nereikia, nes tai blogintų jo teisinę padėtį. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis neturi jokių piniginių lėšų už kurias galėtų slapstytis.

4.5. Gynėjo nuomone, kaltinamajam net nebuvo bandoma taikyti švelnesnių kardomųjų priemonių, tuo tarpu byloje paaiškėjo, kad nukentėjusioji mirė ne dėl jo veiksmų, byloje nėra ir neginčijamų duomenų, kad būtent kaltinamasis sunkiai sužalojo nukentėjusiąją. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo gynėjas daro išvadą, kad kaltinamojo A. L. suėmimo laikotarpis yra nepateisinamai ilgas. Pažymi, jog dėl šalyje paskelbto karantino baudžiamoji byla nenagrinėjama jau 7 savaites ir nėra nustatyta teismo posėdžio data, todėl kaltinamasis suėmime faktiškai atlieka jam dar nepaskirtą bausmę. Kaltinamojo gynėjo nuomone, pratęsiant suėmimą formaliais pagrindais ir netęsiant bylos nagrinėjimo yra pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės. Jei ikiteisminio tyrimo pradžioje suėmimas ir galėjo būti pateisinamas, šiuo metu aplinkybės bei kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika, yra pasikeitę.

4.6. Lietuvoje kaltinamasis jokių nusikalstamų veikų, išskyrus inkriminuotą šioje byloje, nepadarė. Kauno tardymo izoliatoriuje naujų nusikaltimų ar drausmės pažeidimų nėra padaręs, todėl teigti, kad kaltinamasis išėjęs į laisvę darytų naujas nusikalstamas veikas nėra pagrindo. Pažymima, kad kaltinamasis padarė tik vieną nusikalstamą veiką, jis anksčiau Lietuvoje neteistas, dėl jo nepradėti nauji tyrimai, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas pagrindas taip pat nustatytas nepagrįstai.

4.7. Kaltinamojo gynėjo nuomone, suėmimas kaltinamajam taikomas labai ilgą laiką, todėl teismas turėjo įvertinti ar tai gali būti pateisinama bylos sudėtingumu ir didele jos apimtimi. Kaltinamojo gynėjo teigimu, byla nėra didelės apimties – joje nedaug liudytojų, nusikalstamą veiką sudaro vienas epizodas, atlikta nedaug proceso veiksmų. Dėl išdėstytų aplinkybių ji negali būti laikoma ir ypatingai sudėtinga, vien dėl inkriminuojamo nusikaltimo sunkumo tokios išvados daryti taip pat negalima.

4.8. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika kaltinamojo gynėjas atkreipia dėmesį į proporcingumo principo svarbą sprendžiant dėl suėmimo kaltinamajam taikymo, taip pat pažymi, kad ilgalaikis žmogaus kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais, įvertinus svarbias aplinkybes nenustačius galimybės taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Kaltinamojo gynėjo nuomone, kaltinamajam A. L. galėtų būti paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, pavyzdžiui, intensyvi priežiūra, dokumento paėmimas, registravimasis policijos įstaigoje.

5. Teismo posėdyje kaltinamasis A. L. prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo A. L. gynėjo skundas tenkinamas.

6. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, kad kaltinamasis A. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti kaltinamojo, nukentėjusiųjų S. A., B. A., liudytojo G. M. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokole, įvykio vietos apžiūros protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

7. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Remiantis susiklosčiusia teismų praktika, pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Kaltinamajam inkriminuota BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta nusikalstama veika patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sąrašą.

8. A. L. kaltinamas vieno labai sunkaus nusikaltimo, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų, padarymu. Visgi pažymėtina, jog galimai padaryto nusikaltimo sunkumas ir gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo arba kai asmens pasislėpimo riziką galima eliminuoti kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad iki suėmimo kaltinamasis Lietuvoje neturėjo deklaruotos gyvenamosios vietos, gyveno garaže, nuolat girtavo, daug kartų baustas administracine tvarka už smulkius pažeidimus, kuriuos padarė neblaivus. A. L. yra teistas Didžiojoje Britanijoje 2009 m. už mechaniškai varomos transporto priemonės vairavimą nepaisant būtinos priežiūros ir atsargumo (bausmė neskirta) bei 2014 m. už visuomenės rimties sutrikdymą, už kurį skirta bauda. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Kita vertus, anksčiau kaltinamojo padaryti nusikaltimai ir administraciniai nusižengimai nėra didelio pavojingumo ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. Remiantis kaltinamojo bei jo dukrų parodymais, kaltinamasis iki suėmimo remontavo automobilius, rasdavo kito darbo, todėl taip pat nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis lėšų pragyvenimui užsidirbdavo darydamas nusikalstamas veikas. Be to, teismui pateiktas kaltinamajam pažįstamo ūkininko V. G. sutikimas priimti jį į darbą ir jam pageidaujant suteikti nuolatinę gyvenamąją vietą. Situacija dėl gyvenamosios vietos taip pat pasikeitusi. Kaltinamojo gynėjas prie skundo pridėjo Kalvarijos savivaldybės administracijos Kalvarijos seniūnijos pažymą Nr. (2020-207-PD)-91, iš kurios matyti, kad kaltinamasis A. L. deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

10. Taigi, nors teisėjų kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismo išvada, jog kaltinamojo socialiniai ryšiai nėra labai stiprūs ir išlieka tikimybė, jog išėjęs į laisvę kaltinamasis galėtų bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, o taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas, šios rizikos, atsižvelgiant į jų pobūdį, turi būti vertinamos ne tik suėmimo, bet ir kitų kardomųjų priemonių kontekste, be to, jau minėtos aplinkybės dėl pakankamai ilgai taikyto suėmimo taip pat kito ir leidžia spręsti apie mažesnį kaltinamojo asmens pavojingumą (kaltinamasis suėmime laikomas jau daugiau kaip vienerius metus, bylą nagrinėjant teisme yra davęs parodymus, nurodė pripažįstantis kaltę). Tikimybę, jog išėjęs į laisvę kaltinamasis bandytų bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos pareigūnų, daryti naujus nusikaltimus, mažina ir tai, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų, gyvena nepasiturinčiai. Todėl, remiantis suėmimo termino pratęsimui reikšmingų aplinkybių visuma, darytina išvada, jog kardomosios priemonės ir BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui – gali būti pasiekti kaltinamajam taikant švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę – namų areštą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi kaltinamajam A. L. 3 (trims) mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą į kitą kardomąją priemonę.

A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti kardomąją priemonę – namų areštą trijų mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 13 d., įpareigojant kaltinamąjį A. L. neišeiti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 21.00 val. iki 06.00 val. darbo dienomis, o švenčių ir poilsio dienomis – visą parą, išskyrus jei tai susiję su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu, dalyvavimu teismo posėdžiuose, sveikatos priežiūra medicinos įstaigose ar darbu. Įpareigoti jį nesilankyti viešose vietose (klubuose, restoranuose, baruose).

Įspėti A. L., kad už namų arešto sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirtas suėmimas arba intensyvi priežiūra, jei tam būtų pagrindas.

Nutarties vykdymą pavesti Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

A. L. iš suėmimo nedelsiant paleisti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.