- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-23
- Bylos Nr.
- 1S-272-493/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58235-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- A. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 81/04-300 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. L. (toliau – ir A. L.) nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2021 m. kovo 16 d., pabaiga – 2022 m. spalio 16 d. Likuti neatlikta bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną) – 7 mėnesiai 6 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 81/04-300 buvo nuspręsta netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad šiuo metu bausmės tikslai dar nėra pasiekti, o A. L. elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jis ir ateityje laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi netenkino nuteistojo A. L. skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, motyvuojant tuo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis A. L. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistasis skunde pažymi, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl lygtinio paleidimo komisijos sudarymo, kadangi posėdyje dalyvavo 5 Komisijos nariai, o pagal įstatymą turėjo dalyvauti 7 nariai. Taip pat, Komisijoje turėjo dalyvauti probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar bendrijų atstovai. Nuteistojo teigimu, jo prašymą nagrinėjusi Komisija buvo sudaryta netinkamai ir tai turėjo didelę įtaką neteisėtam nutarimo priėmimui.
4.2. Skunde taip pat teigiama, kad Marijampolės apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad A. L. Komisijoje svarstomas trečią kartą, paskutinį kartą Komisija pritarė A. L. lygtiniam paleidimui. Per šį laikotarpį jis jokių nuobaudų negavo, tik administracijos nebuvo informuotas apie programos „(duomenys neskelbtini)“ vykimo laikus. Pasak skundo autoriaus, tai, kad jis nelankė šios programos, negali būti argumentas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, netenkindamas nuteistojo skundo dėl lygtinio paleidimo, neanalizavo faktinių aplinkybių ir jų tinkamai nevertino, taip padarė esminį normų pažeidimą. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas turėjo svarstyti galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai taikant jam probacijos įpareigojimus visą laiką nevartoti alkoholio, lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus, nustatytu laiku būti namuose.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. L. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos.
10. Nekyla abejonių dėl to, kad A. L. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo (Komisijos 2022 m. kovo 10 d. nutarimo priėmimo dieną neatlikta bausmės dalis buvo 7 mėnesiai 6 dienos iš paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistasis buvo atlikęs 1/3 bausmės, kaip tai numatyta BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų A. L. neatitinka – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tokia išvada padaryta tiek Komisijos nutarime, tiek teismo nutartyje ir su ja nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo.
11. Nuteistajam A. L. 2022 m. vasario 25 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 81/04-246 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2021 m. kovo 31 d. atlikto pirminio vertinimo išliko nepakitusi – pirminio vertinimo metu nuteistajam taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Šią išvadą visų pirma patvirtina jau minėta aplinkybė dėl nuteistajam nustatytos vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio nebuvimo, taip pat ir kitos su nuteistojo pataisos procesu, jo dedamomis pastangomis mažinti nustatytą riziką susijusios aplinkybės.
12. Vertinamu atveju nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje yra išskirta net aštuoni riziką nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių, iš kurių visi yra dinaminiai, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių: gyvenimo sąlygos; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys; nuostatos; darbas; lėšų tvarkymas ir pajamos; ryšiai su artimaisiais. Nusikalstamą elgesį mažinančių veiksnių nenustatyta. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Bylos duomenimis bausmės atlikimo metu nuteistasis iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityviame užimtume, socialinės reabilitacijos programose, tačiau su nuteistojo nuostatomis, mąstymu, požiūriu, galimais gyvenamosios vietos, alkoholio vartojimo sunkumais susijusių, riziką nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad dalyvavimas užsiėmimuose reikšmingos įtakos pozityviems pokyčiams, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, neturėjo.
13. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat įvertinus nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį, jo pasekmes (jį pažinojusiųjų charakterizuojamas neigiamai, darė administracinius nusižengimus, girtaudavo, vedė asocialų gyvenimo būdą, motyvacijos gydytis nuo priklausomybės alkoholiui neturi, nors alkoholio vartojimas yra bene svarbiausias kriminogeninis veiksnys), įvertinus tai, kad nuteistasis stokoja objektyvaus savivaizdžio ir savianalizės gebėjimų, nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai, neįžvelgia poreikio kažką savyje keisti, spręsti, kad pataisos procesas nuteistajam jau turėjo pakankamą poveikį ir toliau gali būtų tęsiamas laisvėje, dar nėra pagrindo. Šią išvadą patvirtina ir su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję duomenys. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nesimoko, nedirba, nelankė programos „Keisk požiūrį“. Skunde akcentuojamos aplinkybės, jog nuteistasis pataisos namų administracijos nebuvo informuotas apie programos vykdymo laiką, nesudaro pagrindo asmeniui jos nelankyti, taip pat, atitinkamai charakterizuoją nuteistąjį, kaip asmenį, linkusį nesilaikyti jam paskirtų įpareigojimų.
14. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad išvados dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jos akivaizdumo, padarytos įvertinus su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne remianti selektyviai atrinktais ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančiais faktais. Nuteistojo skunde yra išskiriamos tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, nutylint nuteistajam nepalankius duomenis. Šiuo atveju Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistojo pataisos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai nuteistąjį įcharakterizuojančių aplinkybių (skatintas), nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui.
15. Skunde ginčijamas Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo teisėtumas, atkreipiant dėmesį į posėdyje dalyvavusių Komisijos narių skaičių bei BVK 164 straipsnio nuostatas. Pagal BVK 164 straipsnio 1 dalies nuostatas, pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Iš Komisijos 2022 m. kovo 10 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo ir sprendimą dėl nuteistojo A. L. priėmė keturi komisijos nariai, tarp jų ir Komisijos pirmininkė (b. l. 13-15). Tačiau ši aplinkybė, priešingai nuteistojo nuomonei, nereiškia, kad Komisijai nesant pilnos sudėties, Komisijos priimtas nutarimas yra neteisėtas.
16. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai (toliau – Komisijos nuostatai). Pagal Komisijos nuostatų 21 punktą, komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Šiuo atveju posėdyje dalyvavo keturi Komisijos nariai iš septynių, tarp jų ir Komisijos pirmininkė, todėl Komisija galėjo dirbti ir priimti sprendimus svarstomais klausimais. Tai, kad nedalyvavę Komisijos nariai nepateikė nuomonės raštu, teisinės reikšmės vertinant Komisijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą taip pat neturi. Pagal Komisijos nuostatų 22 punktą, posėdyje nedalyvaujančio komisijos nario nuomonės raštu pareiškimas yra jo teisė, bet ne pareiga. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.
17. Nesutiktina ir su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neišsamiai, remiantis tik subjektyviomis aplinkybėmis ir neatsižvelgus į nuteistojo pastangas resocializuotis. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. L. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą ir nerodo teismo priimto sprendimo šališkumo. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo A. L. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.