Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl 2022 m. kovo 10 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-300 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis prašo panaikinti 2022 m. kovo 10 d. d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-300 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pagrindiniai skundo argumentai:

1. skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis nevykdė socialinės reabilitacijos plane nurodyto punkto ir nelankė programos „Keisk požiūrį“. Jos nelankė dėl susidariusios žmogiškosios situacijos, nes pataisos namuose pasikeitė būriai ir jam nebuvo suteikta informacija kur ir kada vyks minėta programa;

2. turi tvirtus socialinius ryšius, kas yra paskata, išėjus į laisvę nenusikalsti ir nevartoti alkoholio. Artimieji padės finansiškai, kol jis laisvėje susiras darbą;

3. Komisija atsižvelgė į tai, kad jis pataisos namuose nesimokė ir nedirbo. Mano, kad tai negali būti argumentu netaikyti lygtinio paleidimo.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad Komisija pagrįstai vertino tai, kad asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę už laba sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, sistemingai girtavo, nedirbo, vedė asocialų gyvenimo būdą. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kai nuteistasis pripažįsta, kad nusikalsdavo spontaniškai, konfliktinėse situacijose tapdavo greičiai išprovokuojamas, agresyvesnis. Alkoholio vartojimas – bene svarbiausias kriminogeninis veiksnys, turintis įtakos nuteistojo nusikalstam elgesiui. Motyvacijos gydytis nuo priklausomybės nu alkoholio neturi. Tikslai ateičiai ganėtinai neapibrėžti. Mąstymas konkretus, nelankstus. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą 2022-02-24 – rizika pakartotinai nusikalsti išlika vidutinė. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika labiausiai susijusi su alkoholio vartojimu, aplinka, kurioje gyvena ir su kuo bendrauja. Bendraujant su nuteistuoju stebima savianalizės įgūdžių stoka, lengvabūdiškas požiūris į gyvenimą, sau galėtinai atlaidus, savo atsakomybę įvykdytam nusikaltime linkęs sumenkinti. Paskutiniu metu su sugyventine, už kurios sumušiu šiuo metu atlieka bausmę, kuri mirusi, gyveno garaže Marijampolėje, nors dukros nupirkę būstą Marijampole rajone. Būstas be patogumų, pasak nuteistojo, jiems garaže buvo patogiau gyventi dėl šalia prieinamų atsitiktinių darbų. Nuteistasis nežino, kur gyvens, tuo nesirūpina, nemato tam dideli reikalo. Jei nuteistasis grįš į tą pačia aplinką, bendraus su asmenimis linkusiais vartoti alkoholį, rizika pakartotinai nusikalsti didės. Skolų nemoka, nemato poreikio įsidarbinti ir gauti legalias pajamas, kurios būtų stabilus garantas ateičiai. Šios aplinkybės tik sustiprina manymą, kad nuteistasis išvadų dėl savo nusikaltimo ir netinkamo gyvenimo budo nepadarė, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių šių metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikali, o jo atžvilgiu taikom probacija bus sėkminga. Abejonių nuteistojo sėkminga probacija kelia gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių: gyvenimo sąlygos, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, nuostatos, darbas, lėšų tvarkymas ir pajamos, ryšiai su artimaisiais.

Nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, jog A. L. teistas 2020-07-10 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nubaustas laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams. 2021-02-19 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas minėtas 2020-07-10 Kauno apygardos teismo nuosprendis ir asmeniui paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2021-03-16, bausmės pabaiga – 2022-10-16. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 7 mėnesiai 6 dienos.

Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis Marijampolės pataisos namuose nesimoko, nedirba. Lygtinio paleidimo komisijoje svarstomas trečią kartą. Paskutinį kartą buvo svarstomas 2021-09-09. Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą. Komisija pakartotinai išanalizavusi socialinio tyrimo išvadą ir kitą dokumentinę medžiagą esančią nuteistojo asmens byloje, sekantį svarstymą atidėjo po 5 mėnesių ir skyrė šiuos įpareigojimus: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti programoje „Keisk požiūrį“. Nuteistasis per 5 mėnesių laikotarpį gerai elgiasi, nepažeidinėja režimo reikalavimų, tačiau programos „Keisk požiūrį“ nelankė, todėl galima teigti, lygtinio paleidimo komisijos įpareigojimus vykdo tik iš dalies. Specialybės nėra įgijęs, oficialiai nuo 2004 metų nedirbo. Teismo metu, liudininkų duodami parodymus teigė, kad jis girtavo ir valkatavo, jį dažnai matydavo neblaivų, stovintį prie „M?ximos“ parduotuvės ir prašantį išmaldos. Jį pažinojusių charakterizuojamas neigiamai, darė administracinius teisės pažeidimus, girtavo. Vedė asocialų gyvenimo būdą ir bendraudavo dažniausiai su asocialiais asmenimis. Vertindamas save, kaip asmenybę nuteistasis stokoja objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų, t. y nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai, taip pat neįžvelgia poreikio kažką savyje keisti. Alkoholio vartojimas – bene svarbiausias kriminogeninis veiksnys, turintis įtakos nuteistojo nusikalstam elgesiui. Motyvacijos gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio neturi. Komisija padarė išvadą, kad nuteistasis sistemingai girtavo, nedirbo, vedė asocialų gyvenimo būdą, taip ignoruodamas visuomenines vertybes, nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Buvo įpročiu, esant neblaiviam naudoti fizinį smurtą – sužaloti nukentėjusiąją. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, turi neapmokėtų baudų už 791 Eur. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

A. L. skunde rašo, jog skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis nevykdė socialinės reabilitacijos plane nurodyto punkto ir nelankė programos „Keisk požiūrį“. Jos nelankė dėl susidariusios žmogiškosios situacijos, nes pataisos namuose pasikeitė būriai ir jam nebuvo suteikta informacija kur ir kada vyks minėta programa.

Teismo vertinimu, pats nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas tinkamai vykdyti jam socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir programas. Būrio pakeitimas nėra ir negali būti laikoma pateisinama ir objektyvia priežastimi nelankyti programos „Keisk požiūrį“. Skundžiamame nutarime padaryta teisinga išvada, kad nuteistasis per 5 mėnesių laikotarpį gerai elgiasi, nepažeidė režimo reikalavimų, tačiau programos „Keisk požiūrį“ nelankė, todėl galima teigti, lygtinio paleidimo komisijos įpareigojimus vykdo tik iš dalies.

Skunde nurodoma, kad nuteistasis turi tvirtus socialinius ryšius, kas yra paskata, išėjus į laisvę nenusikalsti ir nevartoti alkoholio. Artimieji padės finansiškai, kol jis laisvėje susiras darbą.

Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad nurodyti faktai nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti vertinama aplinkybių visuma, ką Komisija nagrinėjamu atveju ir padarė.

Nuteistasis nurodo, jog Komisija atsižvelgė į tai, kad jis pataisos namuose nesimokė ir nedirbo. Mano, kad tai negali būti argumentu netaikyti lygtinio paleidimo

Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad jo nesimokymas ir darbo neturėjimas nebuvo vienintelis argumentas jo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo. Kaip minėta, Komisija atsižvelgė į tai, kad Komisijos įpareigojimus įvykdo tik iš dalies, nėra įgijęs specialybės, oficialiai nuo 2004 metų nedirba, stokoja objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų, motyvacijos gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio neturi ir kt.

Pažymima, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad skundžiamame Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. L. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.