- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e2-7850-1105/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Jonas Povilionis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pagal ieškovės N. P. ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovui V. M., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovė N. P. pareikštu ieškinio reikalavimu prašo teismo įpareigoti atsakovą V. M. pašalinti tujas iš jo žemės sklypo dalies, kurios auga arčiau kaip trys metrai nuo ieškovės žemės sklypo dalies ribos; atsakovui nepašalinus tujų per septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pastarajam skirti baudą po 50,00 Eur už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; priteisti iš atsakovo ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo ieškinio reikalavime bei teismo posėdžių metu ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalys, esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalys, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovės žemės sklypo pietrytiniame kampe jai yra skirta (duomenys neskelbtini) daržo, kuriame stovi ieškovės šiltnamis, auga šilauogės, braškės ir kitos daržovės. Daržo šiaurės rytų kampe prie tvoros praktiškai niekas neauga, o šiltnamio tik pietiniame gale (toliau nuo tujų) pomidorai auga normaliai, o kitoje pusėje (arčiau tujų) niekas neauga dėl atsakovo tujų šaknų, kurios pasodintos nuo sklypo ribos per 35 cm. Ieškovė nurodo, kad jai naudingo liko tik pusė jos šiltnamio. Atsižvelgiant į tai, kad tujų šaknys plečiasi, ieškovė daro prielaidą, kad jos žemės sklypo pusėje niekas nebeaugs. Pasak ieškovės, ji ne kartą atsakovui buvo sakiusi, kad pastarojo tujos daro didelę žalą jos augalams, tačiau kaimynas į jos pretenzijas niekaip nereaguoja.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. M. byloje pateikė atsiliepimą į ieškinio reikalavimą. Nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Teismui atsakovas aiškino, kad jo žemės sklypo dalyje prie pat ieškovės žemės sklypo dalies auga 5 tujos, kurios yra mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo dalies. Tačiau atsakovas nurodo, kad šios tujos buvo pasodintos labai seniai, dar iki įsakymo „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ patvirtinimo. Be to, pasak atsakovo, tujų sodinimas buvo suderintas su tuometine žemės sklypo savininke P. P. Ieškovė, tapusi žemės sklypo dalies savininke, atsakovui niekada jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovas taip pat teismui paaiškino, kad jis iki teismo posėdžio nugenėjo visų tujų lają iki pat kamieno, atkirto tujų šaknis, kurių ieškovės žemės sklypo dalyje negalėjo būti, nes iškasus griovį palei tujų kamienus, paaiškėjo, kad kažkas jau buvo įkasęs į žemę atitvarą tam, kad tujų šaknys nesiplėstų į ieškovės žemės sklypo dalį. Atsakovas taip pat nurodė siūlęs ieškovei pažeminti tujas, tačiau pastaroji su jo siūlymais nesutiko.
4. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos byloje pateikė atsiliepimą, prašė tarp bylos šalių iškilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra. Akcentavo, kad ieškovė ir atsakovas yra žemės sklypo bendraturčiai, kurie naudojasi žemės sklypu pagal pačių nustatytą naudojimosi tvarką, o ieškovė savo reikalavimus grindžia Želdynų įrengimo ir želdinių tvarkymo taisyklėmis, kurios reglamentuoja želdynų įrengimo tvarką tarp kaimyninių žemės sklypų. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu atsiliepime išdėstytas faktines aplinkybes bei reikalavimus palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Ieškinio reikalavimas atmetamas.
6. Civilinės bylos duomenys patvirtina, ieškovė N. P. ir atsakovas V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei N. P. priklauso (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalys, kurias ji įgijo (duomenys neskelbtini) sudarytos Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovui V. M. priklauso (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalys, kurias jis įgijo (duomenys neskelbtini) sudaryto perdavimo – priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies savininke buvo P. P.
7. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas V. M. ir buvusi ieškovės žemės sklypo dalies savininkė P. P. pasirašė žemės sklypo planą dėl tarpusavio naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo. Žemės sklypo planas buvo suderintas su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėju. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje.
8. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai). Teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų. Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020, 24 punktas).
9. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė N. P. reiškia reikalavimą atsakovui V. M., reikalaudama pašalinti atsakovo žemės sklypo dalyje augančias tujas, nurodo, kad jos yra pasodintos per arti jos naudojamos sklypo dalies ribos, dėl ko yra daroma žala jos augalams. Nors ieškovė reiškia reikalavimą nuosavybės teisę reglamentuojančių teisinių santykių nuostatomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio pagrindu), teismas turėdamas pareigą kvalifikuoti tarp civilinės bylos šalių susiklosčiusius materialiuosius teisinius santykius, bei atsižvelgdamas į ieškovės pateikto reikalavimo esmę ir bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės pareikštas reikalavimas kildinamas iš savininko teisių apsaugos ir gynimo nuostatų ir turi būti kvalifikuojamas kaip reikalavimas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu CK 4.98 straipsnio pagrindu.
10. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo dalies savininko teisių pažeidimo, kai kitos sklypo dalies savininkas – bendraturtis pasodino medžius, kurie ieškovės teigimu yra per arti jos žemės sklypo dalies ribos (CK 4.98 str.), kitaip tariant, ieškovė pareiškė negatorinį ieškinio reikalavimą. Remdamasis CK 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Atsakovas savo ruožtu gali įrodinėti, kad jo veiksmai buvo teisėti.
11. Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Pažymėtina, kad, nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023).
12. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad bylos šalys yra (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kurie nurodytą nekilnojamąjį turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu. Ieškovė žemės sklypo dalies savininkė Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra nuo (duomenys neskelbtini), o atsakovas dalies žemės sklypo savininkas yra nuo (duomenys neskelbtini). Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė byloje duomenis apie tai, kad (duomenys neskelbtini) P. P. sutarties pagrindu padovanojo jai gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) su rūsiu ir kiemo įrenginiais, esančiais (duomenys neskelbtini), taip pat teigė, kad ji nuo šios dovanojimo sutarties sudarymo momento ir buvo dalies žemės sklypo savininkė, teismas vertina, kad civilinės bylos rašytiniai duomenys tokių faktinių aplinkybių nepatvirtina. Iš teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) sutarties, kuria P. P. savo dukrai N. P. padovanojo gyvenamąjį namą su kiemo įrenginiais, esančiais (duomenys neskelbtini), nematyti, kad ieškovei būtų buvusi perleista ir dalis ginčo žemės sklypo. Dovanojimo sutarties turinys suponuoja, kad ieškovei buvo perleistas tik gyvenamasis namas su rūsiu, taip pat kiemo įrenginiai, nurodant, kad šie pastatai stovi (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto žemės sklype. Kita vertus, Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 1964 metų galiojęs civilinis kodeksas, kurio nuostatos yra aktualios sprendžiant dėl (duomenys neskelbtini) sudarytos nekilnojamojo turto perleidimo sutarties galiojimo, numatė, kad nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, o tokio sandorio neįregistravimas turto registravimo įstaigoje, nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį darė negaliojančia (CK 255, 281 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, civilinės bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir jos mamos P. P. sudaryta sutartis dėl nekilnojamojo turto dovanojimo nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kaip tai numatė tuometinės civilinio kodekso nuostatos, todėl ši sutartis tapo negaliojančia. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teismas laiko, kad ieškovė N. P. ginčo žemės sklypo dalies savininke yra nuo (duomenys neskelbtini), nes tos dienos sutartimi be kita ko N. P. nuosavybėn buvo perleistos ir (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypo dalys.
13. Sekantys bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas V. M. ir buvusi ieškovės žemės sklypo dalies savininkė P. P. pasirašė žemės sklypo planą dėl tarpusavio naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo. Apie šio žemės sklypo plano buvimo ir sudarymo faktą ieškovei buvo žinoma, šalys nustatytos naudojimosi tvarkos laikėsi, jos laikosi iki šiol ir neprašo teismo jos keisti. Tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes bylos šalys pačios patvirtino teismo posėdžių metu duodamos savo paaiškinimus.
14. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.
15. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį; kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.
16. Pagal CK 4.81 straipsnį, namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (1 dalis); jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (2 dalis).
17. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017 36 p.).
18. Ieškovė teismui įrodinėjo, kad atsakovas savo žemės sklypo dalyje, prie pat jos žemės sklypo dalies ribos yra pasodinęs penkias tujas, kurios kenkia jos augalams tiek šiltnamyje, tiek lauke. Pastaroji teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovo per arti pasodintos tujos kenkia jos sveikatai, sukelia įvairias alergijas. Ieškovės argumentus teismo posėdžio metu antrino liudytoja apklausta pastarosios sesuo A. P. patvirtinusi, kad ieškovės augalai prastai auga, o pati ieškovė dėl tujų poveikio turi sveikatos problemų. Ieškovės reikalavimas pašalinti atsakovo pasodintas tujas buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintomis Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėmis, kurių nuostatos iš tiesų reglamentuoja mažiausius leistinus atstumus iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu. Taisyklių priede detalizuojama, kad medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m ir esantys šiaurinėje sklypo pusėje (tarp 315o ir 45o) gali būti veisiami ne mažesniu nei 5 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, kitose pusėse – ne mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklės nustato želdynų įrengimo ir želdinių veisimo reikalavimus įrengiant viešuosius želdynus ir veisiant želdinius ne miško žemėje, valstybinės žemės viešosiose erdvėse, taip pat veisiant medžius ir krūmus privačioje žemėje, nustatant mažiausius leistinus atstumus iki kaimyninio sklypo ribos. Gi, nagrinėjamu atveju, bylos šalys nuosavybės teise valdo vieną žemės sklypą – yra ginčo žemės sklypo bendraturčiai, valdantys šį nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise bendru jų pačių susitarimu. Tarp bylos šalių galiojanti jų sudaryta naudojimosi tvarka nustato kaip bendraturčiai tarpusavio susitarimu naudojasi jų bendrąja daline nuosavybe, tačiau plane pažymėta linija, skirianti žemės sklypo naudojamas dalis, negali būti laikoma žemės sklypo riba, kaip ji yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, numatančiame, kad žemės sklypo riba yra riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. Esant nurodytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui teismas sprendžia, kad susiklosčiusioje situacijoje netaikomos Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių nuostatos, kadangi jos reglamentuoja želdynų įregimo ir želdinių veisimo tvarką, juos be kita ko įrengiant privačiuose kaimyniniuose žemės sklypuose.
19. Nepaisant nurodyto, teismas vertina, kad ieškovė savo reikalavimą, pareikštą CK 4.98 straipsnio pagrindu turi teisę įrodinėti kitu pagrindu – įrodinėdama, kad atsakovo pasodintos tujos ir / ar netinkama jų priežiūra daro žalą jos žemės sklypo dalyje augantiems augalams ir / ar jos sveikatai.
20. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
21. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).
22. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teismui nurodė, kad ginčo tujas buvo pasodintos maždaug 2004 – 2005 metais su buvusios sklypo bendraturtės P. P. žodiniu sutikimu. Ieškovė teismui paaiškino negalinti prisiminti, kada atsakovas pasodino ginčo tujas, nes jų sodinimo nepastebėjo. Prieš maždaug 12 metų ieškovė N. P. pasistatė šiltnamį, kuris nekilnojamojo turto registre nėra registruotas. Atsakovo tujos yra pasodintos maždaug 30 - 35 cm atstumu nuo bendraturčiu sutarimu nustatytos naudojamų žemės sklypo dalių ribos, pasak atsakovo, ieškovės šiltnamis stovi maždaug 1,50 metro atstumu nuo bendraturčių sutarimu nustatytos naudojamų žemės sklypo dalių ribos. Naudojamas žemės sklypo dalis skiria ieškovės apie 1985 metus pastatyta tinklinė tvora, kuri nekilnojamojo turto registre taip pat nėra registruota. Savo reikalavimams pagrįsti ieškovė byloje pateikė šiltnamyje ir kieme augančių augalų fotonuotraukas, įvairius publikuojamus straipsnius žiniasklaidoje, nurodė, kad dėl tujų neigiamo poveikio jos augalai prastai auga, džiūva, kadangi tujų šaknys lenda į ieškovės naudojamo žemės sklypo dalį, tujos barsto sėklas į ieškovės daržą, senus lapus ir šakas. Tujos yra 4,30 metro aukščio. Posėdžio metu ieškovė taip pat teigė, kad tujos daro žalą ir jos sveikatai, nes ji yra labai alergiška. Atsakovas V. M. teismui taip pat paaiškino, kad po parengiamojo teismo posėdžio pastarasis šalia ginčo tujų iškasė griovį, kuriame buvo rasta maždaug 45 cm gylyje į žemę įkasta atitvara, dėl ko tujų šaknys negali pakliūti į ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį, tačiau atsakovas įkasė dar vieną atitvarą. Atsakovas taip pat nurodė, kad iš ieškovės žemės sklypo dalies pusės jis iki kamieno nugenėjo visą tujų lają, jis sutiktų tujas ir pažeminti, jeigu ieškovė sutiktų tartis taikiai, tačiau susitarti su ja nepavyksta. Tujos auga šiaurinėje sklypo dalyje, saulės ieškovei jos neužstoja, todėl atsakovas su reikalavimu nesutinka. Byloje atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) miškininko, želdintojo specialisto I. B. aiškinamąjį raštą, kurio turinys patvirtina, kad tujų šaknų atkirtimas, iškasant 80 cm gylio tranšėją ne arčiau kaip 30 cm nuo kamieno ir įkasant metalinį, polimerinį ar kietų mineralinių medžiagų skydą atsparų drėgmės poveikiui, nepadarytų pastarosioms jokios žalos ir tuo pačiu medžių šaknims nebeleistų plisti nepageidaujama kryptimi.
23. Nurodytų faktinių aplinkybių visumos bei byloje surinktų rašytinių įrodymu pagrindu, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, t. y. nepagrindė jos nurodomų aplinkybių, kad būtent dėl reikalaujamų pašalinti atsakovo žemės sklypo dalyje augančių tujų yra daroma žala jos žemės sklypo dalyje augantiems augalams ar pačios ieškovės sveikatai. Teismas pažymi, kad ieškovės byloje pateiktos fotonuotraukos pačios savaime nei pagrindžia, nei paneigia ieškovės žemės sklypo dalyje augantiems augalams daromos žalos. Fotonuotraukos nėra informatyvios, jose matyti tik šiltnamyje ir lauke ieškovės auginami augalai ir daržovės, tačiau iš fotonuotraukų nėra aišku kada jos yra darytos, kuo ir kaip pasireiškia augalams daroma žala. Ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės, kad į jos žemės sklypo dalį yra įsiterpusios tujų šaknys, byrą medžių sėklos ir šakos, nesant kitų objektyvių įrodymų, savaime nereiškia, kad ieškovės sklype augantiems augalams ir daržovėms yra daroma reali žala, dėl ko ji negali naudotis savo sklypo dalimi. Teismas pažymi, kad byloje pateikta (duomenys neskelbtini) V. M. ir P. P. pasirašyta naudojimo tvarka bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu suponuoja, kad bylos šalys šios naudojimosi tvarkos laikosi iki šiol, jos neginčija ir neprašo pakeisti. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad bendraturčiai savo žemės sklypo dalimis visuomet naudojosi savo nuožiūra su kito bendraturčio žodiniu pritarimu, ką patvirtina bylos nagrinėjimo metu nustatyti faktai, kad pati ieškovė dar 1985 metais su atsakovo žodiniu pritarimu tvėrėsi tinklinę tvorą ant bendraturčių sutarimu nustatytos žemės sklypo dalis skiriančios ribos, apie 2012 metus pastaroji savo žemės sklypo dalyje statėsi šiltnamį, o atsakovas 2004 – 2005 metais savo sklypo dalyje sodinosi ginčo tujas, dėl kurių sodinimo vietos nei ieškovė, nei jos mama P. P., kuri tuo metu buvo ginčo žemės sklypo dalies savininkė, jokių pretenzijų atsakovui nereiškė. Teismas taip pat laiko nepagrįstais ieškovės teiginius, kad atsakovo tujų šaknys yra įsiskverbę į ieškovės naudojamo daržo ir šiltnamio dirvožemį, dėl ko jos augalai prastai auga ir džiūva. Byloje pastaroji nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes. O būtent, byloje nėra duomenų ir ieškovė nenurodo, kad pastaroji būtų atlikusi kokius nors dirvožemio tyrimus, nustačiusi dirvožemio būklę būtent toje vietoje, kurioje, jos teigimu, yra įsiterpusios atsakovo medžių šaknys, ir kad būtent dėl to toje vietoje turėtų prastai augti kiti augalai ir daržovės ar visai neaugti. Kita vertus, byloje atsakovas nurodė palei tujų kamienus iškasęs 45 cm gylio tranšėją, joje radęs įkastą seną atitvarą, stabdžiusią tujų šaknų plėtimąsi į ieškovės žemės sklypo pusę, taip pat įkasęs naują atitvarą, dėl ko tujų šaknų plitimas tapo negalimas. Atsakovas taip pat nurodė, iš ieškovės naudojamo sklypo pusės nugenėjęs visą tujų lają iki pat jų kamieno, kad ieškovei nebekristų tujų sėklos ir šakos. Ieškovė teismo posėdžio metu šias atsakovo nurodomas faktines aplinkybes pripažino bei nepateikė byloje atsakovo argumentus paneigiančių įrodymų, kas teismo vertinimu, dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą ieškinio reikalavimo nepagrįstumu. Teismas vertina, kad ieškovės nurodymas, kad jai nepatinka atsakovo pasodintos tujos, nes jos yra senos, aukštos ir atrodančios neestetiškai, dėl ko ji jų nepageidauja šalia savo žemės sklypo dalies ribos, savaime nereiškia, kad ieškovės nuosavybei yra daroma žala. Ieškovė taip pat nepagrindė pastarosios sveikatai daromos žalos buvimo fakto, ji nepateikė byloje rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl tujų neigiamo poveikio ji turi sveikatos problemų, yra alergiška tujoms ar jai daroma kitokio pobūdžio fiziologinė žala. Byloje nesant ieškovei daromą žalą pagrindžiančių rašytinių ar kitokio pobūdžio įrodymų, jos teiginiai laikytini deklaratyviais, o reikalavimai negali būti laikomi pagrįstais. Ieškovė laikytina neįrodžiusia savo teisių pažeidimo, t. y. pastaroji neįrodė nei atsakovo atliktų veiksmų / neveikimo neteisėtumo, nei pastarajai daromos žalos, todėl jos reikalavimas atmetamas.
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, teismui sprendžiant ieškovės reikalavimų netenkinti, pastarosios byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Valstybės naudai iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės N. P. ieškinio reikalavimą atmesti.
Priteisti iš ieškovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 23,94 Eur (dvidešimt tris eurus 94 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.