- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-12
- Bylos Nr.
- e2-1019-1177/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00104-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Vaitkevičienė
- Ieškovas
- L. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- O. M. A.
- Advokatai
- Enrika Maksimavičienė
- Kategorijos
institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Tolvaišienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B., atstovaujamos advokatės Enrikos Maksimavičienės, ieškinį atsakovui O. M. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus G. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, su vaiko mama L. B., pagal jos gyvenamąją vietą; 2) nustatyti O. M. A. ir jo sūnaus G. A. bendravimo tvarką: O. M. A. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. A., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val. Susitikimai galimi ieškovės ir nepilnamečio sūnaus namuose, susitikimuose kartu dalyvaujant ieškovei; O. M. A. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. A. ir kitu, vaiko tėvams palankiu, iš anksto (prieš 7 dienas) suderintu laiku; 3) priteisti iš atsakovo O. M. A. materialinį išlaikymą G. A. poreikiams tenkinti po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Lėšas pervedant iki einamo mėnesio 20 d. į AB SWEDBANK esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šių lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovę, vaiko mamą L. B.. Priteistos lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš O. M. A. 4200 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 5) priteisti iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas už teikiamą antrinę teisinę pagalbą.
2. Ieškinyje nurodo, kad su atsakovu O. M. A. susipažino maždaug 2022 metų rudenį. Tuo metu ji gyveno Vilniuje, atsakovas taip pat, jie bendravo apie puse metų laiko, dėl nesuderinamų charakterio skirtumų santykius nutraukė. Nutraukus santykius suprato, kad laukiasi atsakovo vaiko. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus G. A.. Atsakovas sūnaus tėvystę pripažino gera valia pas notarą, suteikė jam savo „A.“ pavardę, tačiau visiškai atsiribojo nuo vaiko priežiūros ir poreikių tenkinimo. Kadangi jai vienai Vilniuje buvo per sunku išgyventi, ji dar nėštumo laikotarpiu persikraustė gyventi pas Tauragėje gyvenančius savo tėvus. Iniciatyvos susitikti su vaiku, juo rūpintis atsakovas nerodė, todėl ji, siekdama neprarasti ryšio su vaiko tėvu, pati važiuodavo į Vilnių ir suorganizuodavo sūnaus ir tėvo susitikimus, tikėjosi tokiu būdu pažadinti atsakovo tėviškąjį instinktą, tačiau jai to padaryti nepavyko. Nors atsakovas supranta, kad privalo vykdyti tėviškas pareigas, prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo, jis to nedaro, o kai ji pareikalauja, perspėja, kad kreipsis į teismą dėl šio ginčo išsprendimo, jis apskritai pradeda aiškinti, kad neturi lėšų, kad jam pačiam yra sunku išgyventi ir panašiai. Šiuos atsakovo teiginius vertina kaip siekį išvengti materialinio išlaikymo sūnui teikimo arba jo atidėjimą kiek įmanoma tolimesniam laikui. Sūnus nuo gimimo yra jos prižiūrimas ir išlaikomas, tarp jų yra užsimezgęs glaudus ryšys, todėl tikslinga sūnaus G. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą.
3. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovas sūnumi G. reguliariai ir visapusiškai nesirūpina, nors yra sveikas ir darbingas žmogus. Jis gyvena Vilniuje, kur yra pakankamai didelis darbų pasiūlymas. Ji konkrečiai nežino, ką veikia atsakovas, kokios jo pajamos, tačiau akivaizdu, kad atsakovas turi pajamų iš kurių tenkina savo poreikius. Ji ypatingai stengiasi užtikrinti tinkamą vaiko vystymąsi, stengiasi, kad jos sūnui būtų suteikta viskas, kad jis augtų sveikas, turėtų tinkamą gyvenamąją vietą. JI vykdo individualią veiklą ir gauna pajamas, gauna valstybės skiriamas išmokas, jai padeda mama, pas kurią ji su vaiku gyvena. Tam, kad būtų galima patenkinti visus sūnaus G. A. poreikius, per mėnesį reikia skirti apie 650-700 Eur, t. y. mažiau nei šiuo metu yra minimalus mėnesio atlyginimas. Kadangi jai vienai auginančiai mažametį vaiką yra pakankamai sudėtinga tinkamai tenkinti jo poreikius, jai reikalinga nuolatinė atsakovo materialinė parama. Atsižvelgiant į faktą, kad vaiko išlaikymui valstybė skiria apie 95 Eur per mėnesį, iš atsakovo prašo priteisti atitinkamai mažesnę pinigų sumą, t. y. 350 Eur. Jai taip pat skiriant tokią pat sumą, pridėjus vaiko išmoką, būtų patenkinti praktiškai visi sūnaus G. A. poreikiai. Be to, atsakovas visiškai neteikia sūnui materialinio išlaikymo nuo jo gimimo (duomenys neskelbtini). Todėl prašo priteisti 4200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių, skaičiuojant į mėnesį po 350 Eur.
4. Dėl bendravimo tvarkos nurodo, kad ji niekada netrukdė atsakovui matytis su sūnumi, tačiau jo noras susitikti ir bendrauti su vaiku vis mažėja. Tikisi, kad teismui patvirtinus atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, atsakovas jausis įpareigotas vykdyti ją ir tokiu būdu susitikimai taps reguliarūs ir pilnaverčiai. Siūlo nustatyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. A. kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val. Susitikimai galimi ieškovės ir nepilnamečio sūnaus namuose, susitikimuose ieškovei dalyvaujant kartu. Be to, atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. A. ir kitu, vaiko tėvams palankiu, iš anksto (prieš 7 dienas) suderintu laiku.
Šalies argumentai
5. Ieškovė L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį. Paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2022 m. rudenį, draugavo apie pusę metų, ji tuo metu gyveno Vilniuje, tačiau dėl nesuderinamų charakterių santykius nutraukė, po išsiskyrimo suprato, kad laukiasi atsakovo vaiko. Atsakovas vaiką pripažino, davė savo pavardę, ginčų dėl to nekilo, tačiau nuo pat gimimo neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, nesirūpino juo. Dar iki vaiko gimimo ji persikraustė gyventi pas tėvus į Tauragę. Šiuo metu ji užsiima individualia veikla, siuva drabužius, iš to gauna pajamų, taip pat gauna ir vaiko priežiūros išmoką, valstybės skiriamus vaiko pinigus. Ne vieną kartą atsakovo prašė prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau jis vis teigia, kad neturi pinigų, kad jam pačiam vos pakanka pinigų pragyvenimui. Atsakovas Lietuvoje gyvena apie 8 metus, jis turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau dabar tas leidimas yra pasibaigęs ir, kiek jai žinoma, atsakovas šiuo metu išvykęs iš šalies, tvarkosi dokumentus, kad galėtų vėl atvykti į Lietuvą. Atsakovas nerodė iniciatyvos bendrauti su vaiku, visi atsakovo susitikimai su vaiku vyko jos iniciatyva, ji norėjo, kad vaikas neprarastų ryšio su tėvu, todėl kelis kartus vyko į Vilnių, kad atsakovas susitiktų su sūnumi, tačiau nuolatinis bendravimas taro atsakovo ir vaiko nevyksta. Skaičiuoja, kad sūnaus išlaikymui reikia apie 650 - 700 Eur, vaikas yra vienerių metų amžiaus, jam reikalingos higienos priemonės, drabužiai, maistas, lavinimo priemonės, vaistai, vitaminai, be to, dėl didesnių perspektyvų planuoja vėl kraustytis gyventi į Vilnių, ten jau yra susiradusi nuomotis butą, todėl reikalingos lėšos ir pragyvenimui su vaiku (buto nuoma, mokesčiai ir pan.). Mano, kad abiem tėvams skiriant po 350 Eur vaiko išlaikymui, bus patenkinti visi vaiko poreikiai. Be to, atsakovas nuo pat vaiko gimimo neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl susidarė 4200 Eur įsiskolinimas. Kiek jai žinoma, atsakovas yra sveikas ir darbingas, iki išvykimo jis Lietuvoje dirbo „Bolt“ maisto kurjeriu, sveikatos problemų neturi, kažkada minėjo, kad yra gydęsis depresiją, visą laiką, kol jie bendravo, atsakovas dirbo ir gavo pajamas. Vaiką išlaiko ji viena, jai padeda mama, atsakovo šeimos nariai prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovas santykių su sūnumi nepalaiko, nors tam turi visas galimybes, jam niekas netrukdo. Ji pati nekilnojamojo turto ir automobilių neturi, apie atsakovo turtinę padėtį nežino, atsakovas gyvenadavo Vilniuje nuomojamame bute. Sūnus jokių sveikatos problemų neturi.
6. Ieškovės atstovė advokatė Enrika Maksimavičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena ir auga su ieškove, todėl jo gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta būtent su ieškove. Taip pat matyti, kad vaiko tėvas nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti vaiką ir neprisideda prie jo išlaikymo. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė vaiko išlaikymui per mėnesį reikalingą sumą, ji yra teisėta ir pagrįsta, atitinka pragyvenimo lygį, be to, ieškovė planuoja išsikraustyti gyventi į Vilnių, todėl vaiko išlaikymui skirtinos lėšos gali išaugti, todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo taip pat turėtų būti tenkinamas, bei iš atsakovo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas, nes jis nuo pat vaiko gimimo šios pareigos nevykdė.
7. Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija) pateikė išvadą dėl ieškovės ieškinio, kuriame nurodė, kad neprieštarauja ieškovės ieškinio reikalavimams, kadangi ieškinio reikalavimai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
8. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko ieškovės ieškinį Institucijos išvadoje nurodytais argumentais. Atstovė nurodė, kad Institucijos specialistai bandė susisiekti su atsakovu, tačiau nepavyko. Nurodė, kad pabendravo su ieškove, vertino jos gyvenamąją vietą, vaikui užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos gyvenant su ieškove, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma su ieškove. Mano, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
9. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. Atsakovas atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir neatvykimo į teismo posėdį nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į nepilnamečio vaiko interesus ir jam teikiamą prioritetinę apsaugą, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
10. Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio G. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos
11. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu ieškovės teiktų paaiškinimų, taip pat iš byloje esančios išvadą teikiančios institucijos išvados matyti, kad nepilnametis vaikas G. A. nuo gimimo gyvena kartu su mama – ieškove, todėl vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
12. CK 3.192 straipsnyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
13. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).
14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo/išlaikymo dydžio pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su vaikų išlaikymu ir jų kasdienių poreikių tenkinimu.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Lietuvoje šiuo metu minimalus darbo užmokestis yra 1038 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Bylos duomenimis, atsakovas šiuo metu neteikia jokio išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui.
16. Vertinant nepilnamečio vaiko poreikius, nustatyta, kad G. A. yra 1 metų amžiaus. Ieškovės paaiškinimais, sūnus dėl mažo amžiaus darželio dar nelanko, gyvena su ja, jam reikalingos higienos priemonės, apranga, avalynė, maistas, lavinimo priemonės, vaistai, vitaminai. Akivaizdu, kad vaikui nuolat reikalingos lėšos maistui, aprangai, avalynei, ugdymo priemonėms, higienai, sveikatai, laisvalaikiui, būstui. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 650 – 700 Eur. Teismas sutinka, kad greitai augančiam vaikui yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui, lavinimui, laisvalaikiui, sveikatos apsaugai ir pan.
17. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo prašoma priteisti po 350 Eur sumą per mėnesį, kuri nesudaro nei minimalaus teismų praktikoje nustatyto orientacinio kriterijaus. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė ir nepateikė ieškinyje nurodytų išlaidas patvirtančių duomenų, tačiau teismas vertina, kad ieškovės nurodytas vaiko išlaikymo dydis yra atitinkantis nepilnamečio vaiko dabartinius būtinuosius poreikius.
18. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
19. Iš rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė L. B. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, taip pat užsiima individualia veikla (drabužių siuvimas (gamyba)), nekilnojamojo turto neturi, jai padeda tėvai, pas kuriuos ji su vaiku gyvena. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, teismas pažymi, kad iš teismui prieinamų registrų duomenų bazių nustatyta, kad atsakovas neturi Lietuvoje nekilnojamojo turto, nuo 2023 m. gegužė 5 d. yra įregistravęs, kad užsiima individualia veikla, duomenų apie jo gaunamas pajamas byloje nepateikta. Byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kokių nors sveikatos problemų dėl kurių negalėtų dirbti ar gauti mažesnes pajamas. Teismas įvertinęs šias aplinkybes daro išvadą, kad atsakovas gali gauti bent jau minimalų darbo užmokestį, kuris šiuo metu Lietuvoje 1038 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, todėl atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, nors nenustatyta, jog atsakovo turtinė padėtis būtų ženkliai geresnė už ieškovės, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis.
20. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančių savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. kartu su ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.
22. Teismo vertinimu, laikytina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų jog turėtų sveikatos problemų ar kitų išlaikytinių byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti kaip įmanoma lygiomis dalimis. Teismo vertinimu, reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai po 350 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės tenkinamas.
23. Nepilnamečio šalių vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė atstovė ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
24. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (turtinei padėčiai, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.) jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
25. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
26. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo vaiko gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), neteikia išlaikymo vaikui. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių vaiko teisė į išlaikymą atsirado nuo jo gimimo, o tėvams kilo pareiga šį išlaikymą teikti.
27. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą už vienerius metus (12 mėnesių) nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.
28. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką pareiga įrodyti, kad ginčo laikotarpiu vaikui buvo teikiamas išlaikymas, tenka būtent atsakovui. Pastarasis įrodymų, kurie pagrįstų anksčiau išdėstytas aplinkybes, nepateikė. Anksčiau išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuo vaiko gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), atsakovas visiškai yra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką.
29. Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytu, bei į nustatytą priteistą išlaikymo dydį, teismas priteisia iš atsakovo iš viso 4200 Eur (12 mėn. x 350 Eur = 4200 Eur) išlaikymo įsiskolinimą ir reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkina visiškai.
Dėl bendravimo tvarkos
30. Ieškovė prašo teismo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: O. M. A. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. A., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val. Susitikimai galimi ieškovės ir nepilnamečio sūnaus namuose, susitikimuose kartu dalyvaujant ieškovei; O.M. A. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. A. ir kitu, vaiko tėvams palankiu, iš anksto (prieš 7 dienas) suderintu laiku.
31. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas ar motina gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
32. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir išvadą duodančios institucijos nuomonę, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kitokios bendravimo tvarkos nepateikė, teismas vertina, kad ieškovės ieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus, todėl nustatytina (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
33. Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais tvarkos susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Tuo labiau, kad visi galimi bendravimo su vaikais aspektai negali būti numatyti ir išspręsti teismo. Bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaikais, kai tai atitinka vaikų poreikius. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
34. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
35. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu L. B. buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba bei ieškovė atleista 100% nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų.
36. Šioje byloje už pareikštus reikalavimus mokėtinas bendras žyminis mokestis sudaro 300 Eur (111 Eur už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą + 189 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimus). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo priteistina 300 Eur žyminis mokestis valstybei.
37. Teismas tenkino ieškovės visus ieškovės reikalavimus, todėl remiantis 2025 m. balandžio 28 d. pažyma Nr. APD-2025-05128 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, jog atstovaujant ieškovę buvo patirtos 387,5 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, iš atsakovo priteistina 387,5 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (CPK 93, 96, 99 straipsniai).
38. Iš atsakovo valstybei nepriteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos neviršija minimalios (8 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko G. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo O. M. A. nepilnamečio G. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 13 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 4200 Eur (keturis tūkstančius du šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo.
Nepilnamečiam vaikui G. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei L. B..
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Nustatyti atsakovo O. M. A., bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku G. A., gimusiu (duomenys neskelbtini):
- O. M. A. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. A., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val. Susitikimai galimi ieškovės ir nepilnamečio sūnaus namuose, susitikimuose kartu dalyvaujant ieškovei;
- O. M. A. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. A. ir kitu, vaiko tėvams palankiu, iš anksto (prieš 7 dienas) suderintu laiku.
Priteisti iš atsakovo O. M. A. valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur (tris šimtus eurų, 00 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 387,5 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovei (įmokos kodas 5630). Šias sumas O. M. A. turi sumokėti pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.