- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-578-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00718-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- D. N.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Medava“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-818-640/2019 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui D. N. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Medava“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo D. N. 230 315,18 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog jis yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Medava“ (toliau – ir įmonė, bendrovė) akcininkas. Atsakovas buvo šios įmonės vienintelis akcininkas nuo jos įsteigimo 1999 m. sausio 6 d. iki 2006 m. sausio 20 d. Ieškovas 2006 m. sausio 20 d. įsigijo 50 proc. įmonės akcijų iš atsakovo ir iki šiol kartu su atsakovu valdo po 50 proc. įmonės akcijų, tačiau atsakovas tuo pačiu metu buvo ir bendrovės direktorius. Įmonės veikla buvo sėkminga iki 2013 m., tačiau nuo 2013 m. daug projektų turinti bendrovė veikė nebe taip pelningai, o pardavimo pajamos, nepaisant didelio užsakymų kiekio, ėmė mažėti. Dėl to 2016 m. įmonė patyrė nuostolius.
3. Ieškovui tapo žinoma, kad atsakovas dar 2014 m. gegužės 16 d. įkūrė UAB „Andaras“, į kurią iš esmės perkėlė bendrovės veiklą bei įkūrė naują bendrovę Norvegijoje - ALDUS AS, kuri, ieškovo žiniomis, veikia kaip bendrovės (UAB „Medava“) kontroliuojamos Medava Bygg AS klonas. Tokiu būdu atsakovas, perkeldamas UAB „Medava“ veiklą į savo naujai įsteigtą įmonę, savo veiksmais nulėmė tai, kad UAB „Medava“ grynasis pelnas, lyginant 2012 m. su 2016 m., sumažėjo net 409 067,93 Eur ir 2016 m. sudarė 142 601 Eur dydžio nuostolius. Be to, atsakovas visiškai atsisakė teikti ieškovui informaciją, susijusią su įmone. Atsakovas netinkamai rengė visuotinius akcininkų susirinkimus ir ribojo ieškovo teisę juose dalyvauti. Ieškovo vertinimu, šios aplinkybės patvirtino, kad atsakovas pažeidė savo fiduciarines pareigas UAB „Medava“ atžvilgiu.
4. Kadangi ieškovas neturėjo visos UAB „Medava“ finansinės informacijos, todėl objektyviai negalėjo tiksliai apskaičiuoti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtos žalos dydžio. Ieškovas žalos dydį apskaičiavo vadovaudamasis EBITDA („Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation and Amortization“) rodikliais, t. y. žalos dydį apskaičiavo iš 2012 m. (kada įmonė gavo didžiausią pelną) atėmęs 2016 m. (kai įmonė patyrė nuostolių) EBITDA rodiklių duomenis.
Šalies argumentai
5. Ieškovo teigimu, bendrovės vertė taip pat sumažėjo išskirtinai dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, t. y. bendrovės, kaip verslo, vertė per laikotarpį nuo 2012 m. iki 2016 m. sumažėjo net 460 630,36 Eur (998 245,48 Eur - 537 615,12 Eur). Kadangi ieškovui priklauso 50 proc. bendrovės akcijų, ieškovas jam padarytą žalą vertino 230 315,18 Eur dydžiu.
6. Ieškovas nurodė, kad yra akivaizdus ryšys tarp atsakovo atliktų nesąžiningų veiksmų ir padarytos žalos. Jeigu atsakovas įmonės veiklos nebūtų perkėlęs į kitą jam priklausančią įmonę, UAB „Medava“ apyvarta ir pelnas nebūtų sumažėję. Tačiau, atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus, bendrovė prarado užsakymus bei klientus, kurie tiesiog atsakovo buvo nukreipti į jo įmonę – UAB „Andaras“ arba į kitą atsakovo kontroliuojamą bendrovę Norvegijoje ALDUS AS.
7. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas taip pat siekė pašalinti ieškovą iš UAB „Medava“ akcininkų, nes jam yra teikęs žodinį pasiūlymą išpirkti jam priklausančias UAB „Medava“ akcijas už 50 000 Eur.
8. Atsakovas D. N. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovas ir ieškovas yra UAB „Medava“ akcininkai, kuriems priklauso po 50 proc. įmonės akcijų. Pažymėjo, kad ieškovas bendrovės akcininku tapo atsakovui jam perleidus dalį akcijų. Ieškovui įsigyjant iš atsakovo akcijas, šalys susitarė, kad bendrovė vystys veiklą ir įgyvendins projektus Norvegijoje, o bendrovės veikla bus skydinių namų statyba. Šiam tikslui pasiekti ieškovas įsipareigojo Norvegijoje ieškoti galimų įgyvendinti projektų, užsakymų, gauti veiklos vykdymui reikalingus leidimus. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovė veiklą vykdyti Norvegijoje galėjo tik dalyvaujant ieškovui, kadangi tik ieškovas turėjo Norvegijoje statybos darbų atlikimui būtiną kvalifikaciją. Bendrovei pradėjus įgyvendinti ieškovo pateiktus projektus, ieškovas bendrovėje taip pat buvo atsakingas už duomenų teikimą valstybinėms institucijoms, vykdomų projektų techninės priežiūros atlikimą, darbo saugos reikalavimų atitikimą, darbuotojų apgyvendinimą bei bet kokių kitų veiksmų, kurie užtikrintų bendrovės veiklą Norvegijoje, atlikimą. Ieškovas buvo atsakingas ir už bendrovės banko sąskaitas Norvegijoje ir jose esančias lėšas. Taigi ieškovas turėjo esminės reikšmės bendrovės veiklai. Be ieškovo indėlio į veiklą bendrovė iš esmės nebūtų galėjusi funkcionuoti Norvegijoje. Ieškovas nuolat dalyvavo bendrovės akcininkų susirinkimuose, jam periodiškai buvo teikiama informacija apie bendrovės finansinius duomenis, nes jie ieškovui buvo būtini, kad jis galėtų Norvegijoje deklaruoti gaunamas pajamas ir turimą turtą. Šias aplinkybes patvirtina bendrovės akcininkų susirinkimų protokolai, elektroniniai laiškai, todėl ieškinyje nurodytus teiginius apie ieškovo nedalyvavimą bendrovės veikloje bei jos valdyme atsakovas vertino kaip nepagristus. Be to, ieškinyje nurodytos aplinkybės prieštarauja faktiškai tarp ginčo šalių susiklosčiusiems santykiams, susijusiems su bendrovės veikla.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nurodė, jog įmonę UAB „Andaras“ ieškovas su atsakovu kartu įsteigė 2014 m. balandžio 7 d., kiekvienas įsigydami po 50 proc. akcijų dalį. 2016 m. UAB „Andaras“ pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, UAB „Andaras“ neturėjo jokių pardavimo pajamų, t. y. faktiškai nevykdė jokios veiklos. Pažymėjo, kad įmonė ALDUS AS apskritai buvo įregistruota tik 2017 m. sausio 21 dieną. Ieškovo argumentus apie tariamus atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bendrovės veiklos perkėlimą, atsakovas vertino kaip visiškai nepagristus, kadangi ieškovo nurodomos įmonės ginčo laikotarpiu arba nevykdė jokios veiklos, arba apskritai dar neegzistavo.
10. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo laikotarpio pabaigoje, ieškovas ėmė nebevykdyti šalių susitarimo ir bendrovės atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų, t. y. bendrovei ieškovo pateikiamų įgyvendinti projektų žymiai mažėjo, tai turėjo esminės reikšmės bendrovės veiklos rezultatams. Ieškovas yra vienintelis Norvegijoje veikiančios įmonės Arkitekkontoret Anders og Olav Vikororen As akcininkas ir vadovas, ji Norvegijoje be teikiamų architektūrinių paslaugų užsiima ir analogiška UAB „Medava“ veikla (ieškovo kontroliuojama įmonė Arkitekkontoret Anders og Olav Vikororen As veiklą vykdo nuo 1997 m.). Atsakovo turimais duomenimis priežastimi ieškovui nebevykdyti įsipareigojimų bendrovei buvo būtent tai, kad pats ieškovas pradėjo vystyti projektus per savo asmeniškai kontroliuojamą įmonę. Atsakovui kreipusis į ieškovą dėl susidariusios situacijos ir galimo jos sprendimo būdo, ieškovas ne tik atsiribojo nuo situacijos sureguliavimo, tačiau, neįvardijus jokių konkrečių priežasčių ar tikslų, per įgaliotus atstovus ėmėsi spaudimo atsakovo atžvilgiu veiksmų (pvz. ėmė reikalauti asmeninės informacijos apie atsakovą, įtraukė atsakovą į akivaizdžiai nepagrįstus teisminius procesus). Ieškovo teiginius, kad atsakovas siekė nesąžiningai perimti bendrovę, vertino kaip deklaratyvius, nepagrįstus jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, prieštaraujančius tarp ginčo šalių susiklosčiusiai situacijai. Bendrovėje susidariusią padėtį lėmė būtent paties ieškovo veiksmai.
Šalies argumentai
11. Atsakovas prašė skirti ieškovui 5 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, iš paskirtos baudos 50 proc. skiriant atsakovui. Nurodė, jog ieškovas pareikštame ieškinyje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, apie kuriuos ieškovui ieškinio pateikimo metu buvo gerai žinoma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. V. 4 948,98 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo D. N. naudai, o valstybei – 9,56 Eur pašto išlaidas.
13. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį grindė atsakovo, kaip įmonės vadovo, atsakomybe, netinkamai vykdant pareigas, nurodytas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnyje ar įmonės steigimo dokumentuose.
14. Teismas, įvertinęs ieškovo ieškinio argumentus bei Civiliniame kodekse ir Akcinių bendrovių įstatyme esantį reglamentavimą, susijusį su įmonės vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymu, pažymėjo, kad tokiu atveju žala gali būti atlyginama bendrovei, o ne jos akcininkui, fiziniam asmeniui. Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas žalos atlyginimo iš netinkamai vykdžiusio savo pareigas ir padariusio žalą įmonei vadovo, tačiau, žalos atlyginimo ieškovas prašė ne juridiniam asmeniui, o sau pačiam kaip akcininkui. Todėl teismas, įvertinęs ieškinio dalyką ir pagrindą, pasisakė, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo nėra pagrįstas ir negali būti tenkinamas. Ieškovo argumentus, jog jam ir atsakovui turint po 50 proc. bendrovės akcijų, žalos atlyginimas pačiai bendrovei netektų prasmės ir neužtikrintų ieškovo kaip akcininko teisių gynimo, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, jog bendrovė yra atskiras juridinis asmuo, todėl pačiai įmonei padaryta žala negali būti sutapatinama su akcininkui padaryta žala. Teismas darė išvadą, jog ieškovo pasirinktas galbūt jo pažeistų teisių gynimo būdas yra netinkamas ir negalimas pagal įstatymų reikalavimus, todėl ieškinys iš esmės negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
15. Ieškovo nurodytus atsakovo neteisėtus veiksmus, tai, kad jis įsteigė analogiška veikla užsiimančias įmones ir į jas perkėlė verslą iš bendrovės, teismas vertino kaip nepagrįstus. Konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog atsakovas verslą perkėlė į ALDUS AS bei UAB „Andaras“. Be to, teismas nustatė, jog apie šių įmonių įsteigimą ieškovui buvo žinoma. Tuo labiau kad UAB „Andaras“ buvo įsteigta abiejų šalių kartu, tik 2016 m. perleista atsakovui. Iš UAB „Andaras“ finansinės atskaitomybės duomenų teismas nustatė, kad įmonė 2016 m. pelno neturėjo. ALDUS AS buvo įkurta 2017 m. Teismas konstatavo, kad pagal ieškovo nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo perimtas bendrovės verslas, klientai ar darbuotojai. Teismas nustatė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas turėjo savo atskiras įmones, per kurias vykdė veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl jo teisės gauti informaciją apie bendrovę ribojimo. Ieškovas neneigė, kad jis dalyvavo įmonės veikloje ne kaip pasyvus akcininkas, bet aktyviais savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, t. y. tvarkė įmonės lėšų srautus Norvegijoje, turėjo reikiamus leidimus veiklai. Atitinkamai teismas darė išvadą, jog ieškovas galėjo ir turėjo prieinamą informaciją apie bendrovės veiklą.
17. Ieškovo argumentus dėl visuotinių akcininkų susirinkimų bendrovėje sušaukimo tvarkos pažeidimų teismas vertino kaip nepagrįstus ir atmestinus. Iš LITEKO duomenų teismas nustatė, kad tarp šalių vyko ginčas dėl UAB „Medava“ visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-10671-994/2018). Teismas nenustatė, jog atsakovo veiksmai būtų buvę nesąžiningi. Kadangi teismo sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjęs, tai jame nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią (CPK 182 str.).
18. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių poziciją, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nevykdė ar netinkamai vykdė bendrovės vadovo pareigas.
19. Dėl ieškovo įrodinėjamos patirtos žalos, teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad nuo 2012 m. iki 2016 m. įmonės pelnas mažėjo, negali būti pagrindu teigti, jog bendrovei buvo daroma žala, nes ieškovas į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių tai, jog bendrovės pelnas nuo 2012 m. turėjo būti stabiliai vienodas ar kilti. Be to, pats ieškovas pripažino, jog žalos dydį apskaičiavo preliminariai. Teismas darė išvadą, jog ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog bendrovei buvo padaryta konkretaus dydžio žala.
20. Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą teismas pasisakė, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, kad vien šalies pasinaudojimas jai suteikta teise kreiptis į teismą su ieškiniu, nors jis ir nėra pagrįstas ir atmetamas, nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Todėl prašymo skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino.
21. Atmetęs ieškinį, teismas išsprendė bylinėjimosi ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų paskirstymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Apeliaciniu skundu ieškovas A. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
22.1. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškovo pažeistų teisių gynimą, nes netiesioginiu ieškiniu nebūtų veiksmingai apgintos ieškovo pažeistos teisės. Nurodo, jog aplinkybę, kad bendrovės ūkinė komercinė veikla buvo atsakovo nesąžiningai perkelta į UAB „Andaras“, patvirtina bendrovės sutarčių registre už 2017-2018 m. įregistruoti sandoriai, t. y. bendrovės transporto priemonės buvo išnuomotos, parduotos kitoms įmonėms, be to, bendrovės lėšomis buvo finansuojamas UAB „Andaras“ verslo vystymas. Ieškovas pažymi, kad šiuos įrodymus ieškovas pateikė su rašytiniais paaiškinimais, tačiau teismas nepagrįstai jų nevertino.
22.2. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, dėl to nepagrįstai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos, nors tokie įrodymai byloje buvo. Teismo išvada, kad ieškovui informacija apie įmonę buvo prieinama, nes jis prisidėjo prie jos veiklos Norvegijoje, nepagrįsta. Ieškovas Norvegijoje tvarkė tik dukterinės bendrovės Medava Bygg AS klausimus, ir tai ne visus, nes nebuvo Medava Bygg AS vadovas. Ieškovas nedisponavo prisijungimais prie bendrovės banko sąskaitų, vidinių sistemų ir neturėjo aktualių duomenų apie bendrovės finansinę padėtį. Iki bylos inicijavimo ieškovas per savo atstovus Lietuvoje kelis kartus kreipėsi į atsakovą dėl informacijos suteikimo, tačiau visos reikiamos informacijos negavo. Atsakovui atsisakius pateikti bylos teisingam išsprendimui būtiną informaciją apie bendrovę, turėjo būti taikoma contra spoliatorem taisyklė. Todėl teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nevertino šių prašymų kaip įrodymų, iliustruojančių ieškovo nežinojimo apie bendrovės veiklą, bei padarė netinkamą išvadą dėl ieškovo žinojimo apie bendrovės veiklą.
Atsiliepimas
23. Atsakovas D. N. ir trečiasis asmuo UAB „Medava“ su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
23.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias akcininko teisių gynimo būdus, todėl teisingai konstatavo, jog ieškovo pasirinktas galbūt jo pažeistų teisių gynimo būdas - reiškiamas ieškinys atsakovui, kaip bendrovės vadovui CK 2.87 straipsnio pagrindu, formuluojant reikalavimą atlyginti žalą tiesiogiai pačiam ieškovui, ginčo atveju yra netinkamas ir negalimas pagal imperatyvius įstatymų reikalavimus. Negalint realizuoti ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo, pareikštas ieškinys laikytinas neteisėtu, o pirmosios instancijos teismo sprendimas tokį ieškinį atmesti yra pagrįstas, teisėtas ir turėtų būti paliktas nepakeistas.
23.2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir kompleksiškai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, rašytinius įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus ir remdamasis surinktų įrodymų visuma, padarė išvadas dėl ieškovo pareikšto ieškinio nepagrįstumo. Teismas taip pat tinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias akcininko galbūt pažeistų interesų gynimo būdus bei bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliantas skunde nenurodė argumentų, kurie leistų suabejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl atsakovo ir trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
25. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo D. N. 230 315,18 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinį grindė tuo, kad D. N., būdamas jų bendros įmonės (UAB „Medava“) vadovu, įsteigė UAB „Andaras“, į kurią, pasak ieškovo, jis perkėlė visą UAB „Medava“ veiklą ir vėliau įsteigė Norvegijoje bendrovę ALDUS AS. Tokiu būdu atsakovas padarė žalą UAB „Medava“, dėl to jos grynasis pelnas, lyginant 2012 m. su 2016 m., sumažėjo net 409 067,93 Eur ir 2016 m. sudarė 142 601 Eur dydžio nuostolius. Ieškovas jam padarytą žalą vertina 230 315,18 Eur dydžiu, ją apskaičiavo iš 2012 m. (kada įmonė patyrė didžiausią pelną) atėmęs 2016 m. (kai įmonė patyrė nuostolių) įmonės EBITDA rodiklių duomenis.
Dėl ieškovo pasirinkto jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdo
26. Byloje nustatyta, kad ieškovas savo ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškinį grindė atsakovo, kaip įmonės vadovo, netinkamai vykdant vadovo pareigas, atsakomybe, kaip tai numatyta CK 2.87 straipsnyje.
27. Pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai, protingai ir nepažeisti savo fiduciarinių pareigų (rūpestingumo, lojalumo) juridiniam asmeniui. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.
28. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015).
29. Pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrovės akcininkai turi neturtinę teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų ABĮ ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, tokius akcininkų ieškinius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra kvalifikavęs kaip išvestinius, nes jais reikalaujama atlyginti žalą ne patiems akcininkams, bet juridiniam asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013). Akcininko teisė pareikšti ieškinį bendrovės naudai ir interesais yra išvestinė iš bendrovės teisės į ieškinį. Nes tokiu atveju, akcininkas, gindamas bendrovės interesus ir veikdamas jos naudai, taip pat gina ir savo pažeistus turtinius interesus (pvz., savo nuosavybės teise turimų akcijų dalies nuvertėjimą ir pan.).
30. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimą grindė CK 2.87 straipsnio nuostatose įtvirtintos vadovo pareigos netinkamu vykdymu ir tuo pagrindu jam kylančia pareiga atlyginti padarytą įmonei žalą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos pozicijai, kad tokiu atveju teisę į žalos atlyginimą įgyja bendrovė, o ne jos akcininkai. Todėl konstatuotina, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl jam padarytos žalos atlyginimo, konstatavęs, kad tokiu atveju įmonei padaryta žala negali būti sutapatinama su akcininkui padaryta žala ir, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą. Atitinkamai, nustačius, kad ieškovas gali savo, kaip įmonės akcininko, galbūt pažeistas teises ginti teikdamas išvestinį ieškinį teismui, ieškovo argumentai, kad jis savo teisių tokiu būdu neapgintų, atmetami.
Dėl įrodymų vertinimo byloje
31. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindo taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę atsiradimą gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, taip pat ir kreditoriams pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).
32. Ieškovas teigia, jog teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to nepagrįstai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos. Nurodo, kad ieškovas nedisponavo prisijungimais prie bendrovės banko sąskaitų, vidinių sistemų ir neturėjo aktualių duomenų apie bendrovės finansinę padėtį. Ieškovo vertinimu, atsakovui, atsisakius pateikti bylos teisingam išsprendimui būtiną informaciją apie bendrovę, turėjo būti taikoma contra spoliatorem taisyklė.
33. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo civiliniame procese ir įrodymų vertinimo yra nuosekli ir išplėtota. Šis teismas yra išaiškinęs, kad Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2011; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-687/2019, 32 punktas).
34. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie ieškovo nurodytos bendrovės UAB „Andaras“ įsteigimą jam buvo žinoma, nes šią įmonę jis kartu su ieškovu 2014 m. įsteigė, abu steigimo metu įgijo po vienodą kiekį akcijų (e. b. 1 t., b. l. 109-110), todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas slapta nuo ieškovo įsteigė UAB „Andaras“ tam, kad perkeltų įmonės veiklą į savo įmonę, taip padarant jam žalą, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovui, kaip vienam iš įmonės steigėjų, buvo žinoma įmonės steigimo tikslai ir paskirtis. Todėl akivaizdu, kad tai atitiko jo interesus ir kaip UAB „Medava“ akcininko. Iš byloje esančių duomenų yra žinoma, kad ieškovas savo UAB „Andaras“ akcijas atsakovui perleido 2016 m., ALDUS AS atsakovo buvo užregistruota tik 2017 m. (el. b. 1 t., b. l. 106). Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, kad atsakovas, 2012 – 2016 m. įkurdamas kitus juridinius asmenis, veikė priešingai įmonės ir jo kaip, akcininko interesams, ir tokiu būdu padarė jam žalą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodomas aplinkybes, susijusias su perimtais bendrovės klientais ar darbuotojais ginčo laikotarpiu (2012 – 2016 m.).
35. Ieškovo argumentai, kad jis pateikė į bylą duomenis, jog atsakovas 2017-2018 m. atliko tam tikrus veiksmus, priešingus įmonės interesams, ir pirmosios instancijos teismas to nepagrįstai nevertino, atmestini. Ieškovas nurodė žalą patyręs dėl atsakovo 2012 – 2016 m. atliktų netinkamų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ieškovo į bylą pateiktų naujų įrodymų, kurie nesusiję su ieškovo ieškinio pagrindu ir prašoma atlyginti žala.
36. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, nustatė, kad ieškovas dalyvavo įmonės veikloje ne kaip pasyvus akcininkas, bet aktyviais savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, t. y. tvarkė įmonės lėšų srautus Norvegijoje, turėjo reikiamus leidimus veiklai, mokėjo mokesčius ir pan. Atsižvelgiant į šiuos byloje surinktus duomenis, pritartina, kad tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas neturėjo sąlygų susipažinti su įmonės finansiniais duomenimis. Be to, iš ieškovo ieškinio turinio matyti, kad jis šia aplinkybe remiasi, pagrįsdamas priežastį, kodėl jis negalėjo pateikti tikslaus jam padarytos žalos dydžio ir apskaičiavimo, o ne kaip žalos kilimo priežastimi. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovo motyvus, t. y., kad žalos kilimo su šia aplinkybe nesiejo ir nenustatęs to, kad teismas būtų ieškinio netenkinęs dėl netinkamo žalos dydžio nurodymo, ieškovo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo šių aplinkybių netinkamu vertinimu, atmeta.
37. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčas tarp šalių dėl UAB „Medava“ visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo buvo išspręstas teismo sprendimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-10671-994/2018), pagrįstai atsakovo neteisėtų veiksmų šioje dalyje nekonstatavo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 str.). Atitinkamai, plačiau dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
38. Taigi, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 12 ir 178 straipsniai), apeliantui, siekiant įrodyti savo ieškinio pagrįstumą, tenka pareiga įrodyti atsakovo padarytą žalą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, ir nenustačiusi ieškovo apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su pirmosios instancijos teismo taikytu netinkamu įrodymų vertinimu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija ir priimtu sprendimu, todėl jį palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl contra spoliatorem prezumpcijos taikymo
39. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują ieškinio pagrindą, kad teismas turėjo taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją ir konstatuoti įmonės veiklos perkėlimą į kitas įmones ir jam, kaip įmonės akcininkui, žalos sukėlimą. Ieškovas teigia, kad atsakovas į bylą pateikė nepakankamai duomenų įrodyti, kad jis veiklos į kitas įmones neperkėlė.
40. Dėl contra spoliatorem (prieš pažeidėją) įrodymų vertinimo taisyklės taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformavęs šios taisyklės taikymo prezumpciją, vadovaujantis kuria šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005; 2010 birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016).
41. Šioje byloje nustačius, kad įmonė UAB „Andaras“ 2014 m. buvo paties ieškovo įsteigta kartu su atsakovu, o įmonė ALDUS AS Norvegijoje užregistruota tik 2017 m., buvo paneigtos ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovas 2012 – 2016 m., veikdamas priešingai įmonės interesams ir siekdamas pakenkti ieškovui, kaip įmonės akcininkui, be jo žinios įkūrė kitus juridinius asmenis ir perkėlė veiklą, dėl to, pasak ieškovo, sumažėjo įmonės pelnas ir jam kaip akcininkui buvo padaryta žala. Esant nustatytoms šioms faktinėms aplinkybėms, nėra sąlygų taikyti contra spoliatorem prezumpciją, kadangi byloje yra pakankamai duomenų sprendimui priimti.
42. Byloje nesustatyta aplinkybė, kad atsakovas teismui neteikė bylai išnagrinėti būtinų dokumentų, juos slėpė ar atsisakė pateikti. Todėl, nepriklausomai nuo to, kad ieškovas savo ieškinio pagrindą papildė tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją, sąlygų taikyti šią įrodymų vertinimo taisyklę apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).
44. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantui A. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos (CPK 93 str.). Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę atsakovas D. N..
45. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
46. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 289 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 675,7 Eur (1 289 Eur x 1,3).
47. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė duomenis, kad patyrė 2 420 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo ir pateikimo teismui išlaidas. Atsiliepimas apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 9 d. (2019 m. IV ketvirtį). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos (2 420 Eur) ženkliai viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistiną sumą bei nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo Rekomendacijoje nurodytų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovui D. N. už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma – 1 675,7 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. V. (A. V.) atsakovui D. N. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 675,7 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.